Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Didysis Iranas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didysis Iranas (pers. ایران بزرگ = Irān-e Bozorg arba pers. ایرانزمین = Irānzamīn), kitaip Didžioji Persija, Irano kultūrinis kontinentas, Irano civilizacija – istorinis-kultūrinis pasaulio regionas, civilizacijos teritorija, egzistavusi dabartinio Irano, Afganistano, Azerbaidžano, dalies Turkijos, Pakistano, Tadžikistano, Turkmėnistano teritorijose.
| Pasaulio civilizacija Didysis Iranas ایرانزمین | |
|---|---|
| Šalis | Iranas, Afganistanas, Azerbaidžanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Rytų Turkestanas, dalis Turkijos, Irako, Pakistano |
| Tautos | persai, kurdai, azeriai, tadžikai, uzbekai, puštunai, beludžiai, kt. |
| Kalba | persų kalba kaip lingua franca |
Samprata ir raida
Irano kultūrinis regionas per istoriją ne kartą keitė savo geografinę apibrėžtį, ir tai buvo susiję su Persijos kultūros ir civilizacijos plėtra.
Senovės Persija
Jo ištakos buvo apie I tūkst. pr. m. e. pradžią, kuomet Irano kalnyne ir aplinkinėse teritorijose apsigyvenę iranėnai, nepaisant tarpusavio geografinių ir kultūrinių skirtumų, puoselėjo bendrą tapatybę, kuri apėmė bendras tradicijas, panašias kalbas, bendrus dievus, religiją (Mazdaizmą) ir kulto centrus. Tuometinis Iranas (Senovės Persija) apėmė visą Irano kalnyną ir keletą sričių prie jo.
Iš pradžių sąvoka „Iranas“ formavosi kaip priešprieša sąvokai Turanas (arba Turanzamin) – barbariškoms klajoklių gentims, gyvenusioms šiaurėje, kurios, nors ir giminiškos iranėnams lingvistiškai, išpažino kitas religijas ir garbino kitokius dievus, propagavo kitokį gyvenimo būdą. Dar vėliau, apie III a., atsirado sąvoka Aniranas (Ne-Iranas), kuri apėmė ne tik Turaną, bet ir kitas „netikėlių“ tautas, pvz., Mažąją Aziją, Siriją, Armėniją, Kaukazą, vėliau arabus, tiurkus ir kt. Šis pasaulio skirstymas buvo užtvirtinamas mitologijoje, literatūroje (pvz., Avestoje, Šachnamėje).
Kultūrinis Iranas niekada nesutapo su politiniais junginiais. Daug Irano imperijų valdė tik dalį Irano, kitos taip pat valdė dalį Anirano. Pvz., Sasanidų valdovas (241–272) titulavosi „Irano ir Anirano karaliumi“.
Islamiškas Iranas
Po krašto islamizacijos VII–VIII a. religija nustojo būti vienijančia ir išskiriančia jėga. Be to, regione apsigyveno vis daugiau ne iranėnų tautų (daugiausia tiurkai). Kalifatui silpstant ir susiformavus vietinėms valstybėms, IX–X a. susiformavo nauja Didžiojo Irano apibrėžtis. Tuo metu Iranas imtas suvokti kaip musulmoniška civilizacija, tačiau priešpriešinamas Arabų civilizacijai į vakarus nuo Zagroso ir Persijos įlankos. Skirtingai nei arabų civilizacijos kraštuose, kur įsigalėjo arabų kalba ir papročiai, Irane suklestėjo persų kalba, kuri tapo lingua franca, vienijančia daugybę skirtingų regiono tautų. Taip susiformavo persų civilizacija, viena iš Islamo civilizacijos atmainų.
Nuo X a. persų civilizacija plito į vakarus ir šiaurę. Į vakarus ją nešė kurdai, kurie apgyvendino Armėnijos kalnyną, vėliau seldžiukai, nunešę ją į Mažąją Aziją. Į šiaurę persų kultūrą platino prekybininkės Vidurinės Azijos tautos: jų dėka kultūrinis Iranas išplito iki pat Rytų Turkestano (dab. Kinija).
XIX a. vykusi kolonijinių valstybių konkurencija, kuri skaidė pasaulį ne pagal kultūrines ribas, taip pat nacionalizmas, skatinęs kurti etnines ir nacionalines kultūras, sugriovė Didžiojo Irano, kaip vieningo kultūrinio regiono pagrindus.
Geografija ir istoriniai regionai
| Didžiojo Irano istorija | |
| Senovės Persijos istorija | |
| Rašidunai > Omejadai | |
| Abasidai | Tachiridai |
| Safaridai | |
| Bujidai | Samanidai |
| Gaznevidų dinastija | |
| Seldžiukai | |
| Chorezmidai | Guridai |
| Mongolų imperija | |
| Ilchanatas | |
| Timūridų dinastija | |
| Safavidų dinastija | |
| Afšaridai > | Duraniai |
| Kadžarai > | |
| Irano Islamo Respublika | Afganistanas, Turkestanas |
| Didžiojo Irano regionai: | |
| Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas | |
Musulmoniškais didžiausios ekspansijos laikais Persijos kultūrinė įtaka apėmė didelę dalį Azijos nuo dabartinės Turkijos iki Rytų Turkestano, nuo Indijos vandenyno iki Aralo jūros. Į vakarus ir į pietus nuo jo buvo Arabų civilizacija, į rytus – , o į šiaurę – . Šiaurės rytuose siekėsi su Kinijos civilizacija.
Regionas pasižymėjo ypač įvairiu reljefu, jį vagojo dykumos ir stepės ir sudarė didelis skaičius smulkesnių kultūrinių regionų:
- Kurdestanas – vakariausias regionas, apėmęs dalį dabartinės Turkijos, Irako ir Irano, senovės Didžioji Armėnija;
- Chuzestanas – dalis Mesopotamijos lygumos į pietvakarius nuo Zagroso kalnyno, senovės Suziana;
- Lorestanas – Zagroso kalnyno aukštumos;
- Farsas – pietinė dalis Zagroso kalnyno Irano pietvakarinėje dalyje, senovės Persija;
- Tabaristanas – lygumos tarp Kaspijos jūros ir Elburso kalnų, vėlesnis Hirkanija;
- Azerbaidžanas – Irano kalnyno šiaurės vakarinė dalis ir lygumos į šiaurę, iki pat Kaukazo, senovės šiaurinė Medija;
- Persijos Irakas – Irano kalnyno vakarinė dalis, senovės pietinė Medija;
- – į pietus nuo Persijos Irako;
- – į pietus nuo Jazdo;
Į rytus nuo Persijos Irako, Jazdo ir Kermano buvo dykumos Dešte Lutas ir Dešte Keviras. Rytiniame Irane buvo:
- Chorasanas – teritorijos Irano kalnyno šiaurėje, dab. Irane, Turkmėnijoje ir šiaurės Afganistane, senovės Baktrija, Margiana, Parta ir Arija;
- – kalnuotos teritorijos į pietus nuo Hindukušo kalnyno dab. Afganistane ir centriniame Pakistane, senovės Arachosija;
- Sistanas – žemumų teritorijos į pietus nuo Hindukušo kalnyno dab. pietų Afganistane, senovės Drangiana;
- Beludžistanas ir Makranas – kalnuotos teritorijos palei Indijos vandenyną ir Omano įlanką, senovės Gedrosija;
Į šiaurę nuo Chorasano ir Hindukušo kalnyno prasidėjo stepės ir dykumos. Čia buvo keletas derlingų regionų:
- Sogdas – derlingos lygumos Amudarjos vidurupyje, dab. Tadžikistanas;
- Fergana – derlingos lygumos Syrdarjos vidurupyje, dab. Tadžikistano, Uzbekistano ir Kirgistano dalis;
- Chorezmas – derlingos lygumos Amudarjos žemupyje, dab. Turkmėnistano šiaurė ir pietų Uzbekistanas.
- Rytų Turkestanas (arba Uigūristanas) – oazių sankaupa Tarimo baseine, dab. Kinija.
Nuorodos
- Irano istorija
- Afganistano istorija
- Kurdistano istorija
- Azerbaidžano istorija
- Rytų Turkestano istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didysis Iranas, Kas yra Didysis Iranas? Ką reiškia Didysis Iranas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Didysis Iranas pers ایران بزرگ Iran e Bozorg arba pers ایران زمین Iranzamin kitaip Didzioji Persija Irano kulturinis kontinentas Irano civilizacija istorinis kulturinis pasaulio regionas civilizacijos teritorija egzistavusi dabartinio Irano Afganistano Azerbaidzano dalies Turkijos Pakistano Tadzikistano Turkmenistano teritorijose Pasaulio civilizacija Didysis Iranas ایران زمینSalis Iranas Afganistanas Azerbaidzanas Tadzikistanas Turkmenistanas Uzbekistanas Rytu Turkestanas dalis Turkijos Irako PakistanoTautos persai kurdai azeriai tadzikai uzbekai pustunai beludziai kt Kalba persu kalba kaip lingua francaSamprata ir raidaIrano kulturinis regionas per istorija ne karta keite savo geografine apibreztį ir tai buvo susije su Persijos kulturos ir civilizacijos pletra Senoves Persija Jo istakos buvo apie I tukst pr m e pradzia kuomet Irano kalnyne ir aplinkinese teritorijose apsigyvene iranenai nepaisant tarpusavio geografiniu ir kulturiniu skirtumu puoselejo bendra tapatybe kuri apeme bendras tradicijas panasias kalbas bendrus dievus religija Mazdaizma ir kulto centrus Tuometinis Iranas Senoves Persija apeme visa Irano kalnyna ir keleta sriciu prie jo Is pradziu savoka Iranas formavosi kaip priespriesa savokai Turanas arba Turanzamin barbariskoms klajokliu gentims gyvenusioms siaureje kurios nors ir giminiskos iranenams lingvistiskai ispazino kitas religijas ir garbino kitokius dievus propagavo kitokį gyvenimo buda Dar veliau apie III a atsirado savoka Aniranas Ne Iranas kuri apeme ne tik Turana bet ir kitas netikeliu tautas pvz Mazaja Azija Sirija Armenija Kaukaza veliau arabus tiurkus ir kt Sis pasaulio skirstymas buvo uztvirtinamas mitologijoje literaturoje pvz Avestoje Sachnameje Kulturinis Iranas niekada nesutapo su politiniais junginiais Daug Irano imperiju valde tik dalį Irano kitos taip pat valde dalį Anirano Pvz Sasanidu valdovas 241 272 titulavosi Irano ir Anirano karaliumi Islamiskas Iranas Po krasto islamizacijos VII VIII a religija nustojo buti vienijancia ir isskiriancia jega Be to regione apsigyveno vis daugiau ne iranenu tautu daugiausia tiurkai Kalifatui silpstant ir susiformavus vietinems valstybems IX X a susiformavo nauja Didziojo Irano apibreztis Tuo metu Iranas imtas suvokti kaip musulmoniska civilizacija taciau priespriesinamas Arabu civilizacijai į vakarus nuo Zagroso ir Persijos įlankos Skirtingai nei arabu civilizacijos krastuose kur įsigalejo arabu kalba ir paprociai Irane suklestejo persu kalba kuri tapo lingua franca vienijancia daugybe skirtingu regiono tautu Taip susiformavo persu civilizacija viena is Islamo civilizacijos atmainu Nuo X a persu civilizacija plito į vakarus ir siaure Į vakarus ja nese kurdai kurie apgyvendino Armenijos kalnyna veliau seldziukai nunese ja į Mazaja Azija Į siaure persu kultura platino prekybininkes Vidurines Azijos tautos ju deka kulturinis Iranas isplito iki pat Rytu Turkestano dab Kinija XIX a vykusi kolonijiniu valstybiu konkurencija kuri skaide pasaulį ne pagal kulturines ribas taip pat nacionalizmas skatines kurti etnines ir nacionalines kulturas sugriove Didziojo Irano kaip vieningo kulturinio regiono pagrindus Geografija ir istoriniai regionaiDidziojo Irano istorijaSenoves Persijos istorijaRasidunai gt OmejadaiAbasidai TachiridaiSafaridaiBujidai SamanidaiGaznevidu dinastijaSeldziukaiChorezmidai GuridaiMongolu imperijaIlchanatasTimuridu dinastijaSafavidu dinastijaAfsaridai gt DuraniaiKadzarai gt Irano Islamo Respublika Afganistanas TurkestanasDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Beludzistanas MakranasDidziojo Irano regionai po islamo įsigalejimo Zemelapyje nepazymeti siaures rytiniai regionai Zabulistanas Fergana ir Sogdas Musulmoniskais didziausios ekspansijos laikais Persijos kulturine įtaka apeme didele dalį Azijos nuo dabartines Turkijos iki Rytu Turkestano nuo Indijos vandenyno iki Aralo juros Į vakarus ir į pietus nuo jo buvo Arabu civilizacija į rytus o į siaure Siaures rytuose siekesi su Kinijos civilizacija Regionas pasizymejo ypac įvairiu reljefu jį vagojo dykumos ir stepes ir sudare didelis skaicius smulkesniu kulturiniu regionu Kurdestanas vakariausias regionas apemes dalį dabartines Turkijos Irako ir Irano senoves Didzioji Armenija Chuzestanas dalis Mesopotamijos lygumos į pietvakarius nuo Zagroso kalnyno senoves Suziana Lorestanas Zagroso kalnyno aukstumos Farsas pietine dalis Zagroso kalnyno Irano pietvakarineje dalyje senoves Persija Tabaristanas lygumos tarp Kaspijos juros ir Elburso kalnu velesnis Hirkanija Azerbaidzanas Irano kalnyno siaures vakarine dalis ir lygumos į siaure iki pat Kaukazo senoves siaurine Medija Persijos Irakas Irano kalnyno vakarine dalis senoves pietine Medija į pietus nuo Persijos Irako į pietus nuo Jazdo Į rytus nuo Persijos Irako Jazdo ir Kermano buvo dykumos Deste Lutas ir Deste Keviras Rytiniame Irane buvo Chorasanas teritorijos Irano kalnyno siaureje dab Irane Turkmenijoje ir siaures Afganistane senoves Baktrija Margiana Parta ir Arija kalnuotos teritorijos į pietus nuo Hindukuso kalnyno dab Afganistane ir centriniame Pakistane senoves Arachosija Sistanas zemumu teritorijos į pietus nuo Hindukuso kalnyno dab pietu Afganistane senoves Drangiana Beludzistanas ir Makranas kalnuotos teritorijos palei Indijos vandenyna ir Omano įlanka senoves Gedrosija Į siaure nuo Chorasano ir Hindukuso kalnyno prasidejo stepes ir dykumos Cia buvo keletas derlingu regionu Sogdas derlingos lygumos Amudarjos vidurupyje dab Tadzikistanas Fergana derlingos lygumos Syrdarjos vidurupyje dab Tadzikistano Uzbekistano ir Kirgistano dalis Chorezmas derlingos lygumos Amudarjos zemupyje dab Turkmenistano siaure ir pietu Uzbekistanas Rytu Turkestanas arba Uiguristanas oaziu sankaupa Tarimo baseine dab Kinija NuorodosIrano istorija Afganistano istorija Kurdistano istorija Azerbaidzano istorija Rytu Turkestano istorija