Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mianmaro istorija ilga ir sudėtinga Skirtingos tautos gyveno regione iš kurių seniausios monų ir pyu IX amžiuje į Mianma
Mianmaro istorija
Mianmaro istorija – ilga ir sudėtinga. Skirtingos tautos gyveno regione, iš kurių seniausios – monų ir pyu. IX amžiuje į Mianmaro teritoriją iš tuometinės Kinijos-Tibeto valstybės pasienio regiono į Ajejarvadžio (Iravadžio) upės slėnį atsikėlė bamarų tauta, dabar sudaranti šalies žmonių daugumą.
| Mianmaro istorija | |
| Šiaurė | Pietūs |
| Pju valstybės: | |
| , , , , | |
| Paganas | |
| Pagano karalystė | |
| , , Sagaingas | |
| Taungu karalystė | |
| Konbaungų karalystė | |
| > > > | |
| Kiti Mianmaro regionai: Arakanas, Šanų valstybės, Zomiai, Dzingpo, Karenai | |
Paini šalies istorija susideda ne tik iš įvykių Mianmaro žemėje, bet yra labai glaudžiai susijusi su kaimyninėmis šalimis: Kinija, Indija, Bangladešu, Vietnamu, Laosu ir Tailandu.
Ankstyvoji Mianmaro istorija
Žmonės gyveno dabartiniame Mianmare jau prieš 11 tūkstančių metų. Pirmąja aiškia civilizacija laikoma Pyu, nors tiek bamarų, tiek monų tradiciniai įsitikinimai skelbia, jog legendinė Suvarnabhumi žemė, minima senovinių pali ir sanskrito kalbų užrašytuose tekstuose, buvo Monų karalystė, su centru , dabartinėje Mianmaro .
Istoriniai įrankiai iš atkastų sklypų Nyaunggane, leidžia atkurti Bronzos amžiaus gyvenimą Mianmare, o naujesni archeologiniai atradimai Samono slėnyje į pietus nuo Mandalajaus, rodo buvus ryžių auginimu užsiėmusias gyvenvietes tarp maždaug 500 m. pr. m. e ir 200 m. e. m., prekiavusias su Kinijos Cinų ir dinastijomis.
Pju
Pju (Pyu) žmonės į Mianmarą atsikėlė I amžiuje prieš Kristų ir įkūrė Binnaka, Mongamo, , Peikthanomyo ir Halingyi miestus-karalystes. Šiuo laikotarpiu per Mianmarą ėjo sausumos prekybos kelias tarp Kinijos ir Indijos. Kinijos šaltiniai tvirtina, kad Pju kontroliavo aštuoniolika karalysčių, ir apibūdina juos kaip „dorus ir taikius“ žmones. Karas Pju žmonėms buvo praktiškai nežinomas, ir nesutarimai dažniausiai buvo išsprendžiami rungtynėse arba statybų varžybose. Jie dažniausiai dėvėjo kapoko drabužius vietoj tikro šilko, taigi nežudė šilkaverpių vikšrų. Už nusikaltimus buvo baudžiama nuplakimu, apie kalėjimus nežinota, na o už rimtus nusikaltimus galėjo buvo skiriama mirties bausmė. Pyu praktikavo Theravados budizmą, ir visi vaikai buvo mokomi kaip vienuoliai naujokai šventyklose nuo septintųjų iki dvidešimtųjų gyvenimo metų.
Pju miestai-valstybės niekada nesusivienijo į Pju karalystę, tačiau stipresni miestai dažnai vyraudavo bei imdavo duoklę iš mažesnių miestų. Galingiausias Pju miestas buvo (Thayekhittaya), kurio archeologiniai radiniai rodo Šri Ksetrą buvus didžiausiu kada nors Mianmare pastatytu miestu. Tiksli miesto pastatymo data nežinoma, nors tikėtina tai įvyko anksčiau nei dinastinis pasikeitimas 94 m. e. m. kaip mini Pju metraščiai. Šri Ksetra matyt buvo apleista 656 m. e. m., įsikūrus labiau į šiaurę nutolusiam centrui, kurio tiksli vieta nežinoma. Keli istorikai tvirtina tai buvus Halingyi. Yra žinoma, kad naujoji sostinė XIX a. buvo išplėšta Nandžao valstybės (pietinėje Kinijoje). Taip pasibaigė Pyu viešpatavimas Mianmaro krašte.
Monai
VI a. monų Dvaravati karalystė žemutiniame Menam Čao Praja upės slėnyje (dabartinė Tailando teritorija) išplėtė savo sienas iki Tenaserimo (dab. Tanintairis) Yoma (mjan. kalnų). Po to kai juos pavergė Khmerų imperija, XII a. monai iš Ankoro apylinkių persikėlė toliau į vakarus, gilyn į Mianmaro teritoriją. Pasak žmonių, monai susidūrė su budizmu per jūreivius jau III a. pr. m. e. ir priėmė budistų vienuolius, pasiųstus imperatoriaus Ašokos, II a. pr. m. e.
Monai įsisavino indų kultūrą drauge su Theravados budizmu ir manoma buvo įkūrę karalysčių žemutinėje Mianmaro dalyje (šalies pakrantės teritorija), įskaitant VI arba VII a. ir Bagą (Pegu) 825 m., buvusius Raman’n’adesos (arba Ramannos, manoma ir buvusios Thatonu) karalystės, minimos arabų geografų 844–8 m. [1] Archyvuota kopija 2012-08-19 iš Wayback Machine projekto., sudėtyje. Archeologinių radinių trūksta iš dalies dėl to, kad kasinėjimai daugiausia vykdyti aukštutinėje Mianmaro dalyje (šiaurė ir centras).
Pagano Karalystė
Iš šiaurės atėjusi dar viena tauta – bamarai (save vadinę mjanmais), taip pat ėmė apgyvendinti teritoriją. Iki 849 m., bamarai įkūrė galingą karalystę, su centru Pagano (dabartinis užrašymas – Baganas) mieste, ir krašte užėmė Pyu vietą.
Remiantis bamarų pasakojimais, bamarai kilo iš trijų genčių: Pyu, thetų ir kanjanų. Iš tikrųjų Pyu kalba ir tauta paprasčiausiai išnyko iškart po (dar vadinami „Rajakuma įrašais” arba „Gubyaukgyi akmenų įrašais“) 1113 m. Žodis „Mranma“ (dabar raidė „r“ bendrinėje kalboje tariama kaip „j“), abiejuose monų ir mjanmų kalbų įrašuose, tapo vienintelis maždaug tuo pat metu, tuo patvirtindamas, kad Pyu, anksčiau stabdžiusi tibetiečių-mianmariečių migraciją į pietus, su naujomis migrantų bangomis, be išimties perėmė naujai susidarančią mianmariečių tapatybę.
Pagano karalystė vystėsi santykinai izoliuota, iki Anawrathos valdymo (1044-77). Anawrata, 1057 m. užkariavęs Monų miestą , sėkmingai suvienijo visą Mianmarą. Suvienijimas buvo galutinai baigtas valdant jo įpėdiniams Kyanzitthai (1084–1112) ir Alaungsithui (1112-67), taigi iki XII a. vidurio beveik visa Pietryčių Azija buvo valdoma Pagano karalystės arba Khmerų (Kambodžos) imperijos. Pagano karalystė ėmė smukti, kai daugybė krašto žemės ir išteklių atiteko galingai Sanghai (budistų vienuolija) ir kilus mongolų grėsmei iš šiaurės. Paskutinis nepriklausomas Pagano vadovas Narathihapate (1254-87) manė esąs pajėgus pasipriešinti mongolams, ir 1277 m. įžengęs į Junaną pradėjo karą su jais. Narathihapate buvo galutinai sutriuškintas Ngasaunggyan mūšyje, Pagano sukilimas buvo galutinai numalšintas. Karalius buvo nužudytas savo paties sūnaus 1287 m., ir taip Pagano mūšyje buvo paskubinta mongolų invazija. Mongolai sėkmingai užėmė didžiąją imperijos dalį, su sostine, ir užbaigė dinastiją 1289 m., į Mianmaro valdžią įvesdami marionetinį valdovą
Ava (Inva) ir Pegu (Bagas) (1364–1555)
Po Pagano valdžios žlugimo, Mianmaras buvo padalytas. Mianmaro Avos dinastija (1364–1527 m.) įsikūrė Avos (dab. Inva) mieste 1364 m. Pagano kultūra buvo atgaivinta, todėl ėjo auksinis Mianmaro literatūros amžius. Karalystės sienos buvo blogai ginamos ir nesunkiai peržengiamos, todėl 1527 m. ji buvo užgrobta šanų.
Pietuose, žemutiniame Mianmare, Monų dinastija pirmiausia įsikūrė Motamoje (britų laikais – Martabanas), paskiau Pegu (dab. Bagas) Karaliaus Rajadhirato viešpatavimo metais (1383–1421 m.), Ava ir Pegu buvo įtrauktos į nenutrūkstamą karą. Taikūs karalienės Baña Thau (mjan. Shin Saw Bu (Šin Šo Bu);1453-72) valdymo metai baigėsi, kai ji perdavė sostą budistų vienuoliui (1472-92 m.). Jo valdymo metais Pegu tapo prekybos ir Theravados budizmo centru.
Avos karalystė buvo įsitraukusi į užsitęsusius karus su tajų (dažnai tapatinti (-ami) su šanais) kunigaikštėliais šiaurėje, pasienyje su Junanu. Nuolat kartojosi tajų išpuoliai sostinėje Avoje, ir karalystė išsiuntė karius šiaurės kryptimi atakuoti tajų feodus. Mingų dinastija, valdžiusi Kiniją nuo vėlyvo XIV a., dažnai nesėkmingai bandydavo diplomatinėmis pastangomis užbaigti karą. Ava kartais įsitraukdavo į karą tarp Mingų ir tajų Junane, pavyzdžiui, Luchuanų-Pingmianų kampanijoje (1436-49 m.).
Taungu dinastija (1510–1752 m.)
Apie 1480 m. Avoje kilo daug maištų, ją puldinėjo šanų valstybės, tad ji pradėjo byrėti. 1510 m. , pietrytiniame Avos pakraštyje, įsikūrė nepriklausoma karalystė. Kai Šanų valstybių konfederacija užėmė Avą 1527 m., daug mianmariečių iš jos bėgo į Taungu, nes tai buvo vienintelė mianmariečių valstybė, apsupta priešiškų kitų tautų valstybių.
Taungu karalius Tabinšvehtis ir jo generolas Bajinnaungas suvienijo mažas karalystes, kurios atsirado žlugus Pagano imperijai ir įkurė didžiausią imperiją Pietryčių Azijoje. Pirmiausiai buvo nugalėta stipresnė Hantavadžio karalystė per karą 1535–1541 m. Tabinšvehtis perkėlė sostinę į Pegu 1539 m. Taungu karalius išplėtė savo valdas iki Pagano 1544 m., bet neužėmė Arakano 1546–1547 m. ir Siamo 1548 m. Tabinšvehčio įpėdinis Bajinnaungas užėmė Avą 1555 m., gretimas šanų valstybes 1557 m., Lan Ną 1558 m., Manipurą 1560 m., tolimesnes šanų valstybes 1562–1563 m., Siamą 1564, 1569 m. ir Lan Xangą 1574 m., sujungdamas vakarų ir centrinę Pietryčių Aziją.
Bajinaungo administracinė sistema apribojo šanų vadų valdžią ir priderino šanų papročius prie Mianmaro žemumų papročių, bet šitų pasiekimo nepavyko pakartoti visoje imperijoje. Jo imperija buvo vasalinių karalysčių, kurių karaliai buvo ištikimi jam, o ne Taungu karalystei, sankaupa. Imperija skilo po Bajinaungo mirties 1581 m. Pirmiausiai atsiskyrė Siamas 1584 m. ir pradėjo karą su Mianmaru iki 1605 m. Be Siamo buvo prarastas Manipuras ir Lang Xangas 1593 m. Sukilo dauguma vidinių regionų, įskaitant miestą 1597 m. 1599 m. Arakano pajėgos, padedamos portugalų samdinių ir Taungu sukilėlių nusiaubė Pegu. Šalyje kilo chaosas. Portugalų samdinys Filipe de Brito e Nicote sukilo prieš darbdavius ir remiamas Goa portugalų pradėjo valdyti Tanliną 1603 m.
Vienas iš Bajinaungo sūnų Niaungianas pradėjo imperijos suvienijimą - jam pakluso aukštutinis Mianmaras ir gretimos šanų valstybės 1606 m. Jo įpėdinis Anaukpetlunas nugalėjo portugalus 1613 m. ir iš Siamo atėmė teritorijų po karo 1614 m. Jo brolis Talunas atstatė karo nuniokotą šalį. Jis liepė įvykdyti pirmąjį gyventojų surašymą Mianmare 1635 m. Paaiškėjo, kad šalyje yra apie 2 mln. gyventojų.
Naujoji dinastija sukūrė teisinę ir politinę sistemą, kuri išliko iki XIX a. Visame Ajejarvadžio slėnyje karaliaus skiriami gubernatoriai pakeitė vadus, kurie paveldėdavo postus, o šanų vadų teisės buvo apribotos. Karalius sustabdė vienuolynų turto kaupimą ir apribojo jų autonomiją. Prekyba ir pasaulietinė administracija sukūrė 80 metų klestėjusią ekonomiką . Išskyrus keletą sukilimų ir karų, Mianmare likusį XVII a. vyravo taika.
Karalystė patyrė nuosmukį, o apie 1720 m. karalių įtaka smarkiai sumažėjo. Nuo 1724 m. Manipuras pradėjo karinius žygius į Čindvino aukštutinį slėnį. 1727 m. pietinė Lan Na sėkmingai sukilo, o šiaurinėje mianmariečių valdžia buvo nominali. Per 10 metų Manipuras vis giliau veržėsi į centrinį Mianmarą, 1740 m. žemutiniame Mianmare sukilę monai atkurė Hantavadžio karalystę. Hantavadis įsiveržė į aukštutinį Mianmarą 1751 m. ir kitų metų kovo 23 d. užėmė Avą, užbaigdamas Taungu dinastijos valdžią.
Konbaungo dinastija (1752–1885 m.)
Po Avos žlugimo atsirado kita dinastija, kuri metė iššūkį Hantavadžiui. Per kitus 70 metų karingoji Konbaungo dinastija įkūrė imperiją, kuri dydžiu nusileido tik Bajinaungo valstybei. Iki 1759 m. karalius Alaungpaja sujungė visą Mianmarą ir Manipurą, visiems laikams sunaikino Hantavadžio karalystę, išvijo juos rėmusius prancūzus ir anglus.
Po to kilo karas su Siamu, kuris valdė Tanintajio krantą po Mianmaro pilietinio karo 1740–1757 m. ir priglaudė monų pabėgėlius. Apie 1767 m. Konbaungo armija užėmė Laosą ir nugalėjo Siamą, bet negalėjo baigti užkariavimo, nes į Mianmarą įsiveržė Čingų dinastija (1765–1769 m.). Nors Mianmaras apsigynė, dar ilgai buvo nerimauta dėl galimos invazijos, nes kinai pasienyje dešimtmetį laikė didelę armiją ir dvidešimt metų neleido vykti abipusei prekybai.
Kol Mianmaras buvo užsiėmęs šiaurinių sienų apsauga, Siamas 1770 m. atgavo prarastas teritorijas ir 1776 m. užėmė Lan Na. Mianmaras ir Siamas kariavo 1785–1786, 1787, 1792, 1803–1808, 1809–1812 ir 1849–1855 m., bet visais kartais karai baigdavosi lygiosiomis. Po ilgų karų Tanintajio krantas liko Mianmarui, o Lan Na – Siamui.
Dėl galingos Kinijos šiaurėje ir atsigavusio Siamo rytuose, karalius Bodavpaja nusprendė plėsti karalystę į vakarus. Jis užėmė Arakaną 1785 m., Manipurą 1814 m. Asamą 1817–1819 m. Jo įpėdinis Bagjidavas turėjo numalšinti britų sukeltus maištus Manipure 1819 m. ir Asame 1821–1822 m. Dėl pasienio neramumų ir reidų kilo Pirmasis Britų ir Mianmaro karas (1824–1826).
Tai buvo ilgiausias ir brangiausias karas Britų Indijos istorijoje, bet Mianmaras buvo nugalėtas. Mianmaras prarado Arakaną, Tanintajį, Manipurą ir Asamą vakaruose, turėjo sumokėti 1 mln. svarų retribuciją. 1852 m., per Antrąjį Britų ir Mianmaro karą britai, užėmė Pegu provinciją. Okupuotą pietinę Mianmaro dalį Britai pavadina „Žemutine Birma”. Karalius Mindonas bandė modernizuoti Mianmarą ir darė nuolaidas britams, bet dėl Prancūzijos Indokinijos stiprėjimo britai pradėjo Trečiąjį Britų ir Mianmaro karą 1885 m. ir ištrėmė Mianmaro karalių Tibavą į Indiją.
Britų Birma
1886 m. britų aneksuotas Mianmaras tampa „Birma” – Britų Indijos provincija su centru Jangone (1852-1989 m. vadintu Rangūnu) . Tradicinė Mianmaro visuomenė smarkiai pasikeitė nuvertus monarchiją ir atskyrus valstybę nuo religijos. Nors karas baigėsi po kelių savaičių, šiaurinis Mianmaras priešinosi iki 1890 m., kai britai pradėjo sistemingai naikinti kaimus. Ekonomika taip pat pasikeitė: atidarius Sueco kanalą išaugo Birmos ryžių paklausa ir išaugo jų auginimo plotai. Kad paruoštų naujus laukus, mianmariečiai skolinosi pinigus iš Indijos palūkininkų už dideles palūkanas ir daug jų prarado namus, žemę ir galvijus. Daug darbų atiteko atvykusiems indams, tad žmonės kaimuose Mianmare griebėsi plėšikavimo. Nors Birmos ekonomika augo, pelnas atsidūrė kelių britų firmų, britų kilmės mianmariečių ir indų rankose. Mianmariečiai netarnavo kariuomenėje ir valstybės aparate.
XX a. pradžioje Birmos nacionalizmo judėjimas prasidėjo kaip Jaunųjų budistų asociacija, nes religinės organizacijos nebuvo britų draudžiamos. 1900–1911 m. airis budistas U Dhammaloka metė iššūkį krikščionybei ir britų valdymui. Nauja mianmariečių lyderių karta atsirado iš tų, kurie Londone studijavo teisę. Po 1920 m. įvyko konstitucinė reforma, Birmos autonomija buvo išplėsta, įkurtas Rangūno universitetas.
1920 m. įvyko pirmasis istorijoje universiteto studentų streikas. Jie manė, kad Universiteto aktas naudingas tik elitui ir kolonistams. Birmoje atsirado tautinės mokyklos kaip atsvara kolonijiniui švietimui. Wunthanu Athins surengė daugiau streikų ir protestų prieš mokesčius. Tarp lyderių buvo budistų vienuolių, tokių kaip U Ottama ir U Seinda Arakane, kurie surengė sukilimą, vadovavo tautiniui judėjimui po nepriklausomybės, U Wisara, pirmasis kankinys, miręs nuo bado streiko kalėjime. 1930 m. gruodį Saya San protestas prieš mokesčius peraugo į sukilimą. Britams prireikė kelerių metų, tūkstančių karių ir politinių reformų pažadų. Saya San buvo teisiamas, jam įvykdyta mirties bausmė. Jo gynėjai Ba Maw ir U Saw tapo naujais judėjimo lyderiais.
1936 m. kilo antrasis studentų streikas, kai iš universiteto buvo išmesti Rangūno universiteto studentų sąjungos lyderiai Aung San ir Ko Nu, kai šie atsisakė atskleisti straipsnio, kandžiai puolusio universiteto vadovybę, autorių. Po to buvo įkurta Visos Birmos studentų sąjunga, o Aung San ir Ko Nu tapo politikais. 1937 m. Birma buvo atskirta nuo Indijos, jai suteikta nauja konstitucija, įvyko rinkimai. Ba Maw buvo pirmasis Birmos ministras pirmininkas, jo įpėdinis U Saw ėjo pareigas nuo 1939 m. iki 1942 m. sausio 19 d., kai buvo suimtas už santykius su japonais.
1938 m. kilo visuotinis streikas, turėjęs didelių pasekmių. Per protestą britų policija nužudė studentą Aung Kyaw. Mandalajuje policija pradėjo šaudyti į protestuotojų minią, nužudė 17 žmonių. Gruodžio 20 d. Mianmare atsimenama kaip Bo Aung Kyaw diena.
Antrasis pasaulinis karas
1939 m. Aung San įkūrė Birmos komunistų partiją. Politiniai aktyvistai skaitė marksistinę literatūrą. Aug San įkūrė daugiau organizacijų, viena iš jų – Dobama – kurstė sukilimą prieš britus ir Aung San pabėgo į Kiniją. Jis tikėjosi Kinijos komunistų paramos, bet jį aptiko japonai ir pasiūlė paramą. Pulkininko Suzuki vadovaujamas žvalgybos dalinys Minami Kikan norėjo uždaryti Birmos kelią ir sukurstyti sukilimą Birmoje. Aung San trumpam grįžo į Birmą, kad užverbuotų 29 jaunuolius, kad visi kartu treniruotųsi Hainane. Kai 1941 m. gruodį japonai užėmė Bankoką, Aung San įkūrė Birmos nepriklausomybės armiją, tikėdamasis, kad japonai įsiverš į Birmą 1942 m.
Aung San armija įkūrė laikinasias vyriausybes keliuose rajonuose 1942 m. pavasarį, bet nesutarė su japonais dėl Birmos ateities. Suzuki skatino Aung San sukurti Birmos laikinąją vyriausybę, bet Japonijos armija nusprendė šią užduotį patikėti Ba Maw. 1942 m. Birmos nepriklausomybės armija tapo nekontroliuojama, prie jos prisidėjo vyriausybės pareigūnai ir net nusikaltėliai. Japonai perorganizavo ją į Birmos gynybos armiją, treniruojamą japonų instruktorių, kuriai vis dar vadovavo Aung San. Ba Maw buvo paskelbtas šalies vadovu, Aung San – Karo ministru, komunistų vadas Thakin Than Tun – Žemės ūkio ministru. 1943 m. japonai teoriškai paskelbė Birmą nepriklausoma.
Greitai paaiškėjo, kad Ba Maw buvo apgautas ir japonai nepriklausomybės nesuteiks. Aung San pradėjo bendradarbiauti su komunistais ir britais prieš japonus.
1945 m. kovo 27 d. Birmos nacionalinė armija sukilo prieš japonus. Aung San ir kiti vadai oficialiai perėjo į Sąjungininkų pusę. Japonai buvo išvyti gegužės mėnesį. Aung San veteranai Kandžio konferencijoje buvo sėkmingai absorbuoti į Britų kolonijines pajėgas 1945 m. rugsėjį.
Pasidavus japonams buvo siūloma teisti Aung San už žmogžudystę 1942 m., bet britai nusprendė to nedaryti dėl jo populiarumo. Sugrįžęs gubernatorius Reginald Dorman-Smith stengėsi fiziškai atstatyti šalį ir nukelti nepriklausomybės klausimą.
Kovai su japonais sukurta AFPFL priešinosi britams, Birma buvo politiškai nestabili. AFPFL viduje komunistai nesutarė su Aung San socialistais dėl strategijos. Paskyrus naują gubernatorių Hubert Rance, Rangūno policija pradėjo streikuoti. Vos nekilo visuotinis streikas. Rance susitiko su Aung San ir įtraukė jį ir jo pasekėjus į Gubernatoriaus vykdomąją tarybą. Nauja taryba pradėjo derėtis dėl nepriklausomybės, derybos baigėsi Aung San-Attlee susitarimu 1947 m. sausio 27 d. Tuo buvo nepatenkinti konservatoriai ir aršūs komunistai. Panglongo konferencijoje vasario 12 d. Aung San sutarė su tautinėmis mažumomis dėl vieningos Birmos. 1947 m. liepos 19 d. U Saw organizavo Aung San ir kelių kabineto narių nužudymą. Netrukus po to U Seinda Arakane surengė sukilimą, kuris išplito. Thakin Nu suformavo naują kabinetą, kuris valdė, kai 1948 m. sausio 4 d. Birma tapo nepriklausoma.
Nepriklausomas Mianmaras
Šalis, atgavusi nepriklausomybę, JTO pasivadina „Birmos Sąjunga” ir tampa viena iš nedaugelio buvusių Jungtinės Karalystės kolonijų, neįstojusių į Britų Sandraugą. Po nepriklausomybės sukilo Thakin Soe vadovaujami Raudonos vėliavos komunistai, Thakin Than Tun vedami Baltos vėliavos komunistai, Yèbaw Hpyu, kuriems vadovavo Bo La Yaung, Revoliucinė Birmos armija, kuriems vadovavo Bo Zeya, Bo Yan Aung ir Bo Yè Htut, Arakano musulmonai ir Kareno macionalinė sąjunga.
1949 m. Kinijoje laimėjus komunistams, dalis šiaurinio Mianmaro atsidūrė Guomindano armijos, kuriai vadovavo generolas Li Mi, valdžioje.
Iš pradžių Birma priėmė užsienio pagalbą, bet JAV vis remiant kinų nacionalistus šiaurėje, jos atsisakė ir neįstojo į SEATO, dalyvavo Bandungo konferencijoje 1955 m. Birma stengėsi būti nešališka tarptautiniuose santykiuose, buvo viena pirmųjų šalių pripažinusi Izraelį ir Kinijos Liaudies Respubliką.
Apie 1958 m. šalis pradėjo atsigauti ekonomiškai, bet skilo politiškai, nes AFPFL skilo į dvi dalis: vienai vadovavo Thakins Nu ir Tin, kitai – Ba Swe ir Kyaw Nyein. Generolas Ne Win perėmė šalies valdymą, 400 komunistų šalinikų buvo suimta, kurių 153 buvo ištremti į Koko salą Andamanų jūroje. Tarp jų buvo Aung San vyresnysis brolis Aung Than.
Ne Win stabilizavo padėtį šalyje, 1960 m. rinkimuose daugumą balsų gavo U Nu vadovaujama Sąjungos partija. Stabilumas baigėsi prasidėjus šanų federaliniam judėjimui.
1962 m. kovo 2 d. Ne Win įvykdė perversmą, suėmė U Nu ir Sao Shwe Thaik, Birmą paskelbė socialistine respublika, kurią valdė Sąjungos Revoliucinė Taryba. Sao Mye Thaik, Sao Shwe Thaik sūnus, buvo nužudytas per „bekraujį“ perversmą. Po perversmo kilo protestai, kariuomenės atsakas iš pradžių buvo švelnus. Bet liepos 7 d. armija nužudė virš 100 studentų Rangūno universitete. Kitą dieną ji susprogdino studentų sąjungos pastatą. Armija derėjosi su sukilėliais, bet nesėkmingai. Per tą laiką buvo suimta šimtai politinių oponentų Rangūne ir kitur. 1964 m. kovo 28 d. uždraustos visos opozicinės partijos. Kačinai sukilo 1961 m., kai U Nu paskelbė budizmą valstybine religija. Šanai sukilo vadovaujami Sao Shwe Thaik žmonos Mahadevi ir sūnus Chao Tzang Yaunghwe 1964 m. dėl 1962 m. perversmo. U Nu buvo paleistas iš kalėjimo 1966 m. spalį, paliko Birmą 1969 m. balandį ir suformavo Parlamentinės demokratijos partiją.
Ne Win izoliavo Birmą nuo pasaulio. Birmos socialistų programos partija buvo vienintelė legali partija šalyje. Verslas ir pramonė buvo nacionalizuoti. Ekonomika neaugo, nes armija pabrėžė pramonės plėtrą ir apleido žemės ūkį. 1972 m. balandį Ne Win atsistatydino iš armijos, bet vis dar valdė šalį per partiją. 1974 m. sausio 4 d. JTO šalis oficialiai pasivadino „Birmos Sąjungos Socialistine Respublika“. 1974 m. sausį atsirado nauja konstitucija, kuri sukūrė Žmonių susirinkimą (Pyithu Hluttaw), kuri turėjo absoliučią teisinę, įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią. Ne Win tapo prezidentu.
1974 m. gegužės mėn infliacija, korupcija, maisto, ypač ryžių, trūkumas sukėlė streikų bangą. Armija šaudė į darbininkus. Gruodį kilo didžiausi iki šių laikų antivyriausybiniai protestai po buvusio JTO Generalinio sekretoriaus U Thant laidotuvių. U Thant buvo U Nu patarėjas, daug kas jį laikė pasipriešinimo kariuomenei simboliu. Mianmariečiai manė, kad jis nusipelnė valstybinių laidotuvių.
1976 m. kovo 23 d. virš 100 studentų buvo suimta, kai jie pažymėjo garsaus Mianmaro poeto ir politiko Thakin Kodaw Hmaing 100 metų gimimo jubiliejų. Tais metais kapitonas Ohn Kyaw Myint surengė sąmokslą nužudyti Ne Win ir San Yu. Sąmokslas buvo atskleistas, kapitonas pakartas.
1978 m. dėl armijos veiksmų prieš musulmonus, 250 tūkst. mianmariečių pabėgo į Bangladešą.
1981 m. Ne Win paliko prezidento postą, toliau valdė per partiją, bet 1988 m. liepos 23 d. netikėtai paliko valdžią. Tuo metu kilo ekonominė krizė. Valstybės kontrolė buvo susilpninta, užsieniečiams buvo leista investuoti. Tačiau krizė gilėjo, pinigai nuvertėjo. 1987 m. gruodį JTO pripažino Birmą Mažiausiai išsivysčiusia šalimi.
1988 m. rugpjūčio 8 d. kilo protestai, armija šaudė į civilius, kilo anarchija, chaosas, rugsėjį vos nekilo revoliucija. Generolas Saw Maung įvykdė perversmą, 1974 m. konstitucija panaikinta (Šalis vėl pervadinta į „Birmos Sąjungą“), įvesta karinė padėtis.
1989 m. birželio 18 d. šalies oficialus pavadinimas JTO iš „Birmos Sąjunga“, pakeistas į „Mianmaro Sąjunga“. Oficialus valstybės pavadinimas mjanmų kalboje nepakito – ir iki tol šalis oficialiai buvo Myanma, tuo tarpu Bama ir dabar plačiai vartojama šnekamojoje vietinių kalboje. Po to sekė dar daugelio vietovardžių ir terminų, kilusių iš britų kolonijinių laikų, pakeitimai. (Pavyzdžiui Rangūnas tapo Jangonu.) 1990 m. armija surengė daugiapartinius rinkimus, bet jų negerbė. Laimėjusios Nacionalinės Demokratijos Lygos lyderė Aung San Suu Kyi buvo laikoma namų arešte nuo praeitų metų. Mianmaras buvo spaudžiamas gerbti rinkimus, jis patyrė ekonomines sankcijas. 1992 m. generolą Saw Maung pakeitė Tanas Šve.
1995 m. Aung San Suu Kyi paleista iš namų arešto, bet jai neleista palikti Jangono. 1993 m. Than Shwe leido susirinkti išrinktiems delegatams, bet ribojo ir kišosi į jų veiklą. Daug delegatų pasitraukė, parlamentas paleistas 1996 m. be naujos konstitucijos.
Nuo 1997 m. birželio 23 d. Mianmaras yra Pietryčių Azijos Tautų Organizacijos narys.
Po nesėkmės su delegatais armija persekiojo opozicines partijas, 1997 m. JAV įvedė sankcijas Mianmarui, ES pasekė jos pavyzdžiu 2000 m. Aung San Suu Kyi atsidūrė namų arešte 2000–2002 m. Ji vėl atsidūrė armijos priežiūroje 2003 m. gegužę, kai ją užpuolė armiją remianti minia.
2005 m. vasario 17 d. armija sušaukė Tautos susirinkimą perrašyti konstituciją. Didžiosioms partijoms nebuvo leista dalyvauti, 2006 m. sausį armija susirinkimą atšaukė.
2005 m. armija pradėjo kelti sostinę iš Jangono į vietovę prie Pjinmanos, kur 2006 m. kovo 26 d. buvo įkurta nauja sostinė - Neipidas.
2007 m. rugpjūčio 15 d. kilo antivyriausybiniai protestai. Juos sukėlė armijos sprendimas panaikinti kuro subsidijas, degalai pabrango 100%. Iš pradžių armija susitvarkė su demonstrantais, bet rugsėjo 18 d. protestus atgaivino vienuoliai. Armija atsakė smurtu.
2008 m. gegužės 3 d. ciklonas Nargis pražudė per 130 tūkst. žmonių, 1 mln. liko be namų. Tai didžiausia gamtos katastrofa Mianmaro istorijoje.
2008 m. gegužės 10 d. po referendumo patvirtinta nauja konstitucija, šalies oficialus pavadinimas pakeistas į „Mianmaro Sąjungos Respublika“. Pakeista šalies vėliava ir herbas.
Demokratinės reformos. Civilinė valdžia.
2010 m. lapkričio 7 d. Mianmare surengti parlamento rinkimai. Juose laimėjo kariuomenės remiama Sąjungos Vienybės ir Plėtros partija, įvairūs tarptautiniai stebėtojai suabejojo jų sąžiningumu. Rinkimuose dalyvavo tik valdžios sankcionuotos partijos, o pagrindinei opozicinei Nacionalinės Demokratijos Lygai nebuvo leista juose dalyvauti. Po rinkimų sekė politinės, ekonominės ir administracinės reformos, 2010 m. lapkričio 13 d. iš namų arešto buvo paleista opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi, nuo 1989 metų didžiąją laiko dalį kalinta namų arešto sąlygomis. 2011 m. vasario 4 d. Mianmaro parlamentas „Pyidaungsu Hluttaw” prezidentu išrinko į pensiją išėjusį karininką , tapusį pirmuoju šalies civiliu prezidentu per 49 metus. 2011 m. kovo 30 d. generolo Tano Šve dekretu karinė chunta buvo išformuota.
2011 m. birželio 9 d. atsinaujino konfliktas su kačinais, žuvo apie 1000 žmonių. Nuo 2013 m. valdžia derasi su sukilėliais dėl oficialių paliaubų.
2011 m. gruodžio 1 d. šalį aplankiusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton susitiko su Mianmaro prezidentu Thein Sein ir opozicijos lydere Aung San Suu Kyi.. Po netikėtų reformų Nacionalinė Demokratijos Lyga sėkmingai dalyvavo pakartotiniuose rinkimuose 2012 m. balandžio 1 d., kur laimėjo 43 iš 46 galimų laisvų vietų parlamente.
2012 m. birželio 8 d. Rachinų valstijoje kilo religiniai susirėmimai tarp budistų rachinų (arakaniečių) ir musulmonų rohinjų bendruomenių, pareikalavę beveik 100 aukų ir palikę keliasdešimt tūkstančių žmonių be pastogės.
2012 m. lapkričio 19 d. Mianmare apsilankė JAV prezidentas Barakas Obama, lydimas valstybės sekretorės Hillary Clinton. 2013 m. gegužės 20 d. Thein Sein tapo pirmuoju per 47 metus (po Ne Win) Mianmaro prezidentu apsilankiusiu Baltuosiuose rūmuose, kur jis susitiko su Baraku Obama. 2021 m. vasario 1 d. įvyko karinis perversmas, valdžią šalyje vėl perėmė kariškiai, faktinė vadovė Aung San Suu Kyi, prezidentas ir kiti lyderiai suimti.
Išnašos
- Hudson, Bob (2005). „A Pyu Homeland in the Samon Valley“ (PDF). Universities Historical Research Centre, Yangon. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-05-12. Nuoroda tikrinta 2008-11-10.
- Tarun Khanna, Billions entrepreneurs : How China and India Are Reshaping Their Futures and Yours, Harvard Business School Press, 2007, ISBN 978-1-4221-0383-8
- „The Statement on the Commemoration of Bo Aung Kyaw“. All Burma Students League. 19 December 1999. Nuoroda tikrinta 2006-10-23.
- „The Panglong Agreement, 1947“. Online Burma/Myanmar Library.
- http://www.mmtimes.com/index.php/national-news/6928-preliminary-ceasefire-reached-through-kachin-talks.html The Myanmar Times, 2013 m. gegužės 30 d.
- http://www.nytimes.com/2011/12/02/world/asia/us-will-relax-curbs-on-aid-to-myanmar.html?_r=0
- http://www.economist.com/news/asia/21565638-why-buddhists-and-muslims-rakhine-state-myanmar-are-each-others%E2%80%99-throats-unforgiving
- BBC, Myanmar coup: Aung San Suu Kyi detained as military seizes control
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mianmaro istorija, Kas yra Mianmaro istorija? Ką reiškia Mianmaro istorija?
Mianmaro istorija ilga ir sudetinga Skirtingos tautos gyveno regione is kuriu seniausios monu ir pyu IX amziuje į Mianmaro teritorija is tuometines Kinijos Tibeto valstybes pasienio regiono į Ajejarvadzio Iravadzio upes slenį atsikele bamaru tauta dabar sudaranti salies zmoniu dauguma Mianmaro istorijaSiaure PietusPju valstybes PaganasPagano karalyste SagaingasTaungu karalysteKonbaungu karalyste gt gt gt Kiti Mianmaro regionai Arakanas Sanu valstybes Zomiai Dzingpo Karenai Paini salies istorija susideda ne tik is įvykiu Mianmaro zemeje bet yra labai glaudziai susijusi su kaimyninemis salimis Kinija Indija Bangladesu Vietnamu Laosu ir Tailandu Ankstyvoji Mianmaro istorijaZmones gyveno dabartiniame Mianmare jau pries 11 tukstanciu metu Pirmaja aiskia civilizacija laikoma Pyu nors tiek bamaru tiek monu tradiciniai įsitikinimai skelbia jog legendine Suvarnabhumi zeme minima senoviniu pali ir sanskrito kalbu uzrasytuose tekstuose buvo Monu karalyste su centru dabartineje Mianmaro Istoriniai įrankiai is atkastu sklypu Nyaunggane leidzia atkurti Bronzos amziaus gyvenima Mianmare o naujesni archeologiniai atradimai Samono slenyje į pietus nuo Mandalajaus rodo buvus ryziu auginimu uzsiemusias gyvenvietes tarp mazdaug 500 m pr m e ir 200 m e m prekiavusias su Kinijos Cinu ir dinastijomis PjuPagrindinis straipsnis Pju Pju Pyu zmones į Mianmara atsikele I amziuje pries Kristu ir įkure Binnaka Mongamo Peikthanomyo ir Halingyi miestus karalystes Siuo laikotarpiu per Mianmara ejo sausumos prekybos kelias tarp Kinijos ir Indijos Kinijos saltiniai tvirtina kad Pju kontroliavo astuoniolika karalysciu ir apibudina juos kaip dorus ir taikius zmones Karas Pju zmonems buvo praktiskai nezinomas ir nesutarimai dazniausiai buvo issprendziami rungtynese arba statybu varzybose Jie dazniausiai devejo kapoko drabuzius vietoj tikro silko taigi nezude silkaverpiu viksru Uz nusikaltimus buvo baudziama nuplakimu apie kalejimus nezinota na o uz rimtus nusikaltimus galejo buvo skiriama mirties bausme Pyu praktikavo Theravados budizma ir visi vaikai buvo mokomi kaip vienuoliai naujokai sventyklose nuo septintuju iki dvidesimtuju gyvenimo metu Pju miestai valstybes niekada nesusivienijo į Pju karalyste taciau stipresni miestai daznai vyraudavo bei imdavo duokle is mazesniu miestu Galingiausias Pju miestas buvo Thayekhittaya kurio archeologiniai radiniai rodo Sri Ksetra buvus didziausiu kada nors Mianmare pastatytu miestu Tiksli miesto pastatymo data nezinoma nors tiketina tai įvyko anksciau nei dinastinis pasikeitimas 94 m e m kaip mini Pju metrasciai Sri Ksetra matyt buvo apleista 656 m e m įsikurus labiau į siaure nutolusiam centrui kurio tiksli vieta nezinoma Keli istorikai tvirtina tai buvus Halingyi Yra zinoma kad naujoji sostine XIX a buvo isplesta Nandzao valstybes pietineje Kinijoje Taip pasibaige Pyu viespatavimas Mianmaro kraste MonaiVI a monu Dvaravati karalyste zemutiniame Menam Cao Praja upes slenyje dabartine Tailando teritorija isplete savo sienas iki Tenaserimo dab Tanintairis Yoma mjan kalnu Po to kai juos paverge Khmeru imperija XII a monai is Ankoro apylinkiu persikele toliau į vakarus gilyn į Mianmaro teritorija Pasak zmoniu monai susidure su budizmu per jureivius jau III a pr m e ir prieme budistu vienuolius pasiustus imperatoriaus Asokos II a pr m e Monai įsisavino indu kultura drauge su Theravados budizmu ir manoma buvo įkure karalysciu zemutineje Mianmaro dalyje salies pakrantes teritorija įskaitant VI arba VII a ir Baga Pegu 825 m buvusius Raman n adesos arba Ramannos manoma ir buvusios Thatonu karalystes minimos arabu geografu 844 8 m 1 Archyvuota kopija 2012 08 19 is Wayback Machine projekto sudetyje Archeologiniu radiniu truksta is dalies del to kad kasinejimai daugiausia vykdyti aukstutineje Mianmaro dalyje siaure ir centras Pagano KaralystePagrindinis straipsnis Pagano karalyste Pagano lyguma dabar Is siaures atejusi dar viena tauta bamarai save vadine mjanmais taip pat eme apgyvendinti teritorija Iki 849 m bamarai įkure galinga karalyste su centru Pagano dabartinis uzrasymas Baganas mieste ir kraste uzeme Pyu vieta Remiantis bamaru pasakojimais bamarai kilo is triju genciu Pyu thetu ir kanjanu Is tikruju Pyu kalba ir tauta paprasciausiai isnyko iskart po dar vadinami Rajakuma įrasais arba Gubyaukgyi akmenu įrasais 1113 m Zodis Mranma dabar raide r bendrineje kalboje tariama kaip j abiejuose monu ir mjanmu kalbu įrasuose tapo vienintelis mazdaug tuo pat metu tuo patvirtindamas kad Pyu anksciau stabdziusi tibetieciu mianmarieciu migracija į pietus su naujomis migrantu bangomis be isimties pereme naujai susidarancia mianmarieciu tapatybe Pagano karalyste vystesi santykinai izoliuota iki Anawrathos valdymo 1044 77 Anawrata 1057 m uzkariaves Monu miesta sekmingai suvienijo visa Mianmara Suvienijimas buvo galutinai baigtas valdant jo įpediniams Kyanzitthai 1084 1112 ir Alaungsithui 1112 67 taigi iki XII a vidurio beveik visa Pietryciu Azija buvo valdoma Pagano karalystes arba Khmeru Kambodzos imperijos Pagano karalyste eme smukti kai daugybe krasto zemes ir istekliu atiteko galingai Sanghai budistu vienuolija ir kilus mongolu gresmei is siaures Paskutinis nepriklausomas Pagano vadovas Narathihapate 1254 87 mane esas pajegus pasipriesinti mongolams ir 1277 m įzenges į Junana pradejo kara su jais Narathihapate buvo galutinai sutriuskintas Ngasaunggyan musyje Pagano sukilimas buvo galutinai numalsintas Karalius buvo nuzudytas savo paties sunaus 1287 m ir taip Pagano musyje buvo paskubinta mongolu invazija Mongolai sekmingai uzeme didziaja imperijos dalį su sostine ir uzbaige dinastija 1289 m į Mianmaro valdzia įvesdami marionetinį valdovaAva Inva ir Pegu Bagas 1364 1555 Po Pagano valdzios zlugimo Mianmaras buvo padalytas Mianmaro Avos dinastija 1364 1527 m įsikure Avos dab Inva mieste 1364 m Pagano kultura buvo atgaivinta todel ejo auksinis Mianmaro literaturos amzius Karalystes sienos buvo blogai ginamos ir nesunkiai perzengiamos todel 1527 m ji buvo uzgrobta sanu Pietuose zemutiniame Mianmare Monu dinastija pirmiausia įsikure Motamoje britu laikais Martabanas paskiau Pegu dab Bagas Karaliaus Rajadhirato viespatavimo metais 1383 1421 m Ava ir Pegu buvo įtrauktos į nenutrukstama kara Taikus karalienes Bana Thau mjan Shin Saw Bu Sin So Bu 1453 72 valdymo metai baigesi kai ji perdave sosta budistu vienuoliui 1472 92 m Jo valdymo metais Pegu tapo prekybos ir Theravados budizmo centru Avos karalyste buvo įsitraukusi į uzsitesusius karus su taju daznai tapatinti ami su sanais kunigaiksteliais siaureje pasienyje su Junanu Nuolat kartojosi taju ispuoliai sostineje Avoje ir karalyste issiunte karius siaures kryptimi atakuoti taju feodus Mingu dinastija valdziusi Kinija nuo velyvo XIV a daznai nesekmingai bandydavo diplomatinemis pastangomis uzbaigti kara Ava kartais įsitraukdavo į kara tarp Mingu ir taju Junane pavyzdziui Luchuanu Pingmianu kampanijoje 1436 49 m Taungu dinastija 1510 1752 m Taungu senas atvirukas Apie 1480 m Avoje kilo daug maistu ja puldinejo sanu valstybes tad ji pradejo byreti 1510 m pietrytiniame Avos pakrastyje įsikure nepriklausoma karalyste Kai Sanu valstybiu konfederacija uzeme Ava 1527 m daug mianmarieciu is jos bego į Taungu nes tai buvo vienintele mianmarieciu valstybe apsupta priesisku kitu tautu valstybiu Taungu karalius Tabinsvehtis ir jo generolas Bajinnaungas suvienijo mazas karalystes kurios atsirado zlugus Pagano imperijai ir įkure didziausia imperija Pietryciu Azijoje Pirmiausiai buvo nugaleta stipresne Hantavadzio karalyste per kara 1535 1541 m Tabinsvehtis perkele sostine į Pegu 1539 m Taungu karalius isplete savo valdas iki Pagano 1544 m bet neuzeme Arakano 1546 1547 m ir Siamo 1548 m Tabinsvehcio įpedinis Bajinnaungas uzeme Ava 1555 m gretimas sanu valstybes 1557 m Lan Na 1558 m Manipura 1560 m tolimesnes sanu valstybes 1562 1563 m Siama 1564 1569 m ir Lan Xanga 1574 m sujungdamas vakaru ir centrine Pietryciu Azija Bajinaungo administracine sistema apribojo sanu vadu valdzia ir priderino sanu paprocius prie Mianmaro zemumu paprociu bet situ pasiekimo nepavyko pakartoti visoje imperijoje Jo imperija buvo vasaliniu karalysciu kuriu karaliai buvo istikimi jam o ne Taungu karalystei sankaupa Imperija skilo po Bajinaungo mirties 1581 m Pirmiausiai atsiskyre Siamas 1584 m ir pradejo kara su Mianmaru iki 1605 m Be Siamo buvo prarastas Manipuras ir Lang Xangas 1593 m Sukilo dauguma vidiniu regionu įskaitant miesta 1597 m 1599 m Arakano pajegos padedamos portugalu samdiniu ir Taungu sukileliu nusiaube Pegu Salyje kilo chaosas Portugalu samdinys Filipe de Brito e Nicote sukilo pries darbdavius ir remiamas Goa portugalu pradejo valdyti Tanlina 1603 m Vienas is Bajinaungo sunu Niaungianas pradejo imperijos suvienijima jam pakluso aukstutinis Mianmaras ir gretimos sanu valstybes 1606 m Jo įpedinis Anaukpetlunas nugalejo portugalus 1613 m ir is Siamo ateme teritoriju po karo 1614 m Jo brolis Talunas atstate karo nuniokota salį Jis liepe įvykdyti pirmajį gyventoju surasyma Mianmare 1635 m Paaiskejo kad salyje yra apie 2 mln gyventoju Naujoji dinastija sukure teisine ir politine sistema kuri isliko iki XIX a Visame Ajejarvadzio slenyje karaliaus skiriami gubernatoriai pakeite vadus kurie paveldedavo postus o sanu vadu teises buvo apribotos Karalius sustabde vienuolynu turto kaupima ir apribojo ju autonomija Prekyba ir pasaulietine administracija sukure 80 metu klestejusia ekonomika Isskyrus keleta sukilimu ir karu Mianmare likusį XVII a vyravo taika Karalyste patyre nuosmukį o apie 1720 m karaliu įtaka smarkiai sumazejo Nuo 1724 m Manipuras pradejo karinius zygius į Cindvino aukstutinį slenį 1727 m pietine Lan Na sekmingai sukilo o siaurineje mianmarieciu valdzia buvo nominali Per 10 metu Manipuras vis giliau verzesi į centrinį Mianmara 1740 m zemutiniame Mianmare sukile monai atkure Hantavadzio karalyste Hantavadis įsiverze į aukstutinį Mianmara 1751 m ir kitu metu kovo 23 d uzeme Ava uzbaigdamas Taungu dinastijos valdzia Konbaungo dinastija 1752 1885 m Po Avos zlugimo atsirado kita dinastija kuri mete issukį Hantavadziui Per kitus 70 metu karingoji Konbaungo dinastija įkure imperija kuri dydziu nusileido tik Bajinaungo valstybei Iki 1759 m karalius Alaungpaja sujunge visa Mianmara ir Manipura visiems laikams sunaikino Hantavadzio karalyste isvijo juos remusius prancuzus ir anglus Po to kilo karas su Siamu kuris valde Tanintajio kranta po Mianmaro pilietinio karo 1740 1757 m ir priglaude monu pabegelius Apie 1767 m Konbaungo armija uzeme Laosa ir nugalejo Siama bet negalejo baigti uzkariavimo nes į Mianmara įsiverze Cingu dinastija 1765 1769 m Nors Mianmaras apsigyne dar ilgai buvo nerimauta del galimos invazijos nes kinai pasienyje desimtmetį laike didele armija ir dvidesimt metu neleido vykti abipusei prekybai Kol Mianmaras buvo uzsiemes siauriniu sienu apsauga Siamas 1770 m atgavo prarastas teritorijas ir 1776 m uzeme Lan Na Mianmaras ir Siamas kariavo 1785 1786 1787 1792 1803 1808 1809 1812 ir 1849 1855 m bet visais kartais karai baigdavosi lygiosiomis Po ilgu karu Tanintajio krantas liko Mianmarui o Lan Na Siamui Del galingos Kinijos siaureje ir atsigavusio Siamo rytuose karalius Bodavpaja nusprende plesti karalyste į vakarus Jis uzeme Arakana 1785 m Manipura 1814 m Asama 1817 1819 m Jo įpedinis Bagjidavas turejo numalsinti britu sukeltus maistus Manipure 1819 m ir Asame 1821 1822 m Del pasienio neramumu ir reidu kilo Pirmasis Britu ir Mianmaro karas 1824 1826 Tai buvo ilgiausias ir brangiausias karas Britu Indijos istorijoje bet Mianmaras buvo nugaletas Mianmaras prarado Arakana Tanintajį Manipura ir Asama vakaruose turejo sumoketi 1 mln svaru retribucija 1852 m per Antrajį Britu ir Mianmaro kara britai uzeme Pegu provincija Okupuota pietine Mianmaro dalį Britai pavadina Zemutine Birma Karalius Mindonas bande modernizuoti Mianmara ir dare nuolaidas britams bet del Prancuzijos Indokinijos stiprejimo britai pradejo Treciajį Britu ir Mianmaro kara 1885 m ir istreme Mianmaro karaliu Tibava į Indija Britu BirmaBritu pareigunai gabena karaliu Thibaw į garvezį kad istremtu į Indija 1886 m britu aneksuotas Mianmaras tampa Birma Britu Indijos provincija su centru Jangone 1852 1989 m vadintu Rangunu Tradicine Mianmaro visuomene smarkiai pasikeite nuvertus monarchija ir atskyrus valstybe nuo religijos Nors karas baigesi po keliu savaiciu siaurinis Mianmaras priesinosi iki 1890 m kai britai pradejo sistemingai naikinti kaimus Ekonomika taip pat pasikeite atidarius Sueco kanala isaugo Birmos ryziu paklausa ir isaugo ju auginimo plotai Kad paruostu naujus laukus mianmarieciai skolinosi pinigus is Indijos palukininku uz dideles palukanas ir daug ju prarado namus zeme ir galvijus Daug darbu atiteko atvykusiems indams tad zmones kaimuose Mianmare griebesi plesikavimo Nors Birmos ekonomika augo pelnas atsidure keliu britu firmu britu kilmes mianmarieciu ir indu rankose Mianmarieciai netarnavo kariuomeneje ir valstybes aparate XX a pradzioje Birmos nacionalizmo judejimas prasidejo kaip Jaunuju budistu asociacija nes religines organizacijos nebuvo britu draudziamos 1900 1911 m airis budistas U Dhammaloka mete issukį krikscionybei ir britu valdymui Nauja mianmarieciu lyderiu karta atsirado is tu kurie Londone studijavo teise Po 1920 m įvyko konstitucine reforma Birmos autonomija buvo isplesta įkurtas Ranguno universitetas 1920 m įvyko pirmasis istorijoje universiteto studentu streikas Jie mane kad Universiteto aktas naudingas tik elitui ir kolonistams Birmoje atsirado tautines mokyklos kaip atsvara kolonijiniui svietimui Wunthanu Athins surenge daugiau streiku ir protestu pries mokescius Tarp lyderiu buvo budistu vienuoliu tokiu kaip U Ottama ir U Seinda Arakane kurie surenge sukilima vadovavo tautiniui judejimui po nepriklausomybes U Wisara pirmasis kankinys mires nuo bado streiko kalejime 1930 m gruodį Saya San protestas pries mokescius peraugo į sukilima Britams prireike keleriu metu tukstanciu kariu ir politiniu reformu pazadu Saya San buvo teisiamas jam įvykdyta mirties bausme Jo gynejai Ba Maw ir U Saw tapo naujais judejimo lyderiais 1936 m kilo antrasis studentu streikas kai is universiteto buvo ismesti Ranguno universiteto studentu sajungos lyderiai Aung San ir Ko Nu kai sie atsisake atskleisti straipsnio kandziai puolusio universiteto vadovybe autoriu Po to buvo įkurta Visos Birmos studentu sajunga o Aung San ir Ko Nu tapo politikais 1937 m Birma buvo atskirta nuo Indijos jai suteikta nauja konstitucija įvyko rinkimai Ba Maw buvo pirmasis Birmos ministras pirmininkas jo įpedinis U Saw ejo pareigas nuo 1939 m iki 1942 m sausio 19 d kai buvo suimtas uz santykius su japonais 1938 m kilo visuotinis streikas turejes dideliu pasekmiu Per protesta britu policija nuzude studenta Aung Kyaw Mandalajuje policija pradejo saudyti į protestuotoju minia nuzude 17 zmoniu Gruodzio 20 d Mianmare atsimenama kaip Bo Aung Kyaw diena Antrasis pasaulinis karasBritu kariai patruliuoja Bahes mieste 1945 m sausį 1939 m Aung San įkure Birmos komunistu partija Politiniai aktyvistai skaite marksistine literatura Aug San įkure daugiau organizaciju viena is ju Dobama kurste sukilima pries britus ir Aung San pabego į Kinija Jis tikejosi Kinijos komunistu paramos bet jį aptiko japonai ir pasiule parama Pulkininko Suzuki vadovaujamas zvalgybos dalinys Minami Kikan norejo uzdaryti Birmos kelia ir sukurstyti sukilima Birmoje Aung San trumpam grįzo į Birma kad uzverbuotu 29 jaunuolius kad visi kartu treniruotusi Hainane Kai 1941 m gruodį japonai uzeme Bankoka Aung San įkure Birmos nepriklausomybes armija tikedamasis kad japonai įsivers į Birma 1942 m Aung San armija įkure laikinasias vyriausybes keliuose rajonuose 1942 m pavasarį bet nesutare su japonais del Birmos ateities Suzuki skatino Aung San sukurti Birmos laikinaja vyriausybe bet Japonijos armija nusprende sia uzduotį patiketi Ba Maw 1942 m Birmos nepriklausomybes armija tapo nekontroliuojama prie jos prisidejo vyriausybes pareigunai ir net nusikalteliai Japonai perorganizavo ja į Birmos gynybos armija treniruojama japonu instruktoriu kuriai vis dar vadovavo Aung San Ba Maw buvo paskelbtas salies vadovu Aung San Karo ministru komunistu vadas Thakin Than Tun Zemes ukio ministru 1943 m japonai teoriskai paskelbe Birma nepriklausoma Greitai paaiskejo kad Ba Maw buvo apgautas ir japonai nepriklausomybes nesuteiks Aung San pradejo bendradarbiauti su komunistais ir britais pries japonus 1945 m kovo 27 d Birmos nacionaline armija sukilo pries japonus Aung San ir kiti vadai oficialiai perejo į Sajungininku puse Japonai buvo isvyti geguzes menesį Aung San veteranai Kandzio konferencijoje buvo sekmingai absorbuoti į Britu kolonijines pajegas 1945 m rugsejį Pasidavus japonams buvo siuloma teisti Aung San uz zmogzudyste 1942 m bet britai nusprende to nedaryti del jo populiarumo Sugrįzes gubernatorius Reginald Dorman Smith stengesi fiziskai atstatyti salį ir nukelti nepriklausomybes klausima Kovai su japonais sukurta AFPFL priesinosi britams Birma buvo politiskai nestabili AFPFL viduje komunistai nesutare su Aung San socialistais del strategijos Paskyrus nauja gubernatoriu Hubert Rance Ranguno policija pradejo streikuoti Vos nekilo visuotinis streikas Rance susitiko su Aung San ir įtrauke jį ir jo pasekejus į Gubernatoriaus vykdomaja taryba Nauja taryba pradejo deretis del nepriklausomybes derybos baigesi Aung San Attlee susitarimu 1947 m sausio 27 d Tuo buvo nepatenkinti konservatoriai ir arsus komunistai Panglongo konferencijoje vasario 12 d Aung San sutare su tautinemis mazumomis del vieningos Birmos 1947 m liepos 19 d U Saw organizavo Aung San ir keliu kabineto nariu nuzudyma Netrukus po to U Seinda Arakane surenge sukilima kuris isplito Thakin Nu suformavo nauja kabineta kuris valde kai 1948 m sausio 4 d Birma tapo nepriklausoma Nepriklausomas MianmarasU ThantGenerolas Than ShweCiklonas Nargis pasiekia sausuma Aung San Suu Kyi Salis atgavusi nepriklausomybe JTO pasivadina Birmos Sajunga ir tampa viena is nedaugelio buvusiu Jungtines Karalystes koloniju neįstojusiu į Britu Sandrauga Po nepriklausomybes sukilo Thakin Soe vadovaujami Raudonos veliavos komunistai Thakin Than Tun vedami Baltos veliavos komunistai Yebaw Hpyu kuriems vadovavo Bo La Yaung Revoliucine Birmos armija kuriems vadovavo Bo Zeya Bo Yan Aung ir Bo Ye Htut Arakano musulmonai ir Kareno macionaline sajunga 1949 m Kinijoje laimejus komunistams dalis siaurinio Mianmaro atsidure Guomindano armijos kuriai vadovavo generolas Li Mi valdzioje Is pradziu Birma prieme uzsienio pagalba bet JAV vis remiant kinu nacionalistus siaureje jos atsisake ir neįstojo į SEATO dalyvavo Bandungo konferencijoje 1955 m Birma stengesi buti nesaliska tarptautiniuose santykiuose buvo viena pirmuju saliu pripazinusi Izraelį ir Kinijos Liaudies Respublika Apie 1958 m salis pradejo atsigauti ekonomiskai bet skilo politiskai nes AFPFL skilo į dvi dalis vienai vadovavo Thakins Nu ir Tin kitai Ba Swe ir Kyaw Nyein Generolas Ne Win pereme salies valdyma 400 komunistu saliniku buvo suimta kuriu 153 buvo istremti į Koko sala Andamanu juroje Tarp ju buvo Aung San vyresnysis brolis Aung Than Ne Win stabilizavo padetį salyje 1960 m rinkimuose dauguma balsu gavo U Nu vadovaujama Sajungos partija Stabilumas baigesi prasidejus sanu federaliniam judejimui 1962 m kovo 2 d Ne Win įvykde perversma sueme U Nu ir Sao Shwe Thaik Birma paskelbe socialistine respublika kuria valde Sajungos Revoliucine Taryba Sao Mye Thaik Sao Shwe Thaik sunus buvo nuzudytas per bekraujį perversma Po perversmo kilo protestai kariuomenes atsakas is pradziu buvo svelnus Bet liepos 7 d armija nuzude virs 100 studentu Ranguno universitete Kita diena ji susprogdino studentu sajungos pastata Armija derejosi su sukileliais bet nesekmingai Per ta laika buvo suimta simtai politiniu oponentu Rangune ir kitur 1964 m kovo 28 d uzdraustos visos opozicines partijos Kacinai sukilo 1961 m kai U Nu paskelbe budizma valstybine religija Sanai sukilo vadovaujami Sao Shwe Thaik zmonos Mahadevi ir sunus Chao Tzang Yaunghwe 1964 m del 1962 m perversmo U Nu buvo paleistas is kalejimo 1966 m spalį paliko Birma 1969 m balandį ir suformavo Parlamentines demokratijos partija Ne Win izoliavo Birma nuo pasaulio Birmos socialistu programos partija buvo vienintele legali partija salyje Verslas ir pramone buvo nacionalizuoti Ekonomika neaugo nes armija pabreze pramones pletra ir apleido zemes ukį 1972 m balandį Ne Win atsistatydino is armijos bet vis dar valde salį per partija 1974 m sausio 4 d JTO salis oficialiai pasivadino Birmos Sajungos Socialistine Respublika 1974 m sausį atsirado nauja konstitucija kuri sukure Zmoniu susirinkima Pyithu Hluttaw kuri turejo absoliucia teisine įstatymu leidziamaja ir vykdomaja valdzia Ne Win tapo prezidentu 1974 m geguzes men infliacija korupcija maisto ypac ryziu trukumas sukele streiku banga Armija saude į darbininkus Gruodį kilo didziausi iki siu laiku antivyriausybiniai protestai po buvusio JTO Generalinio sekretoriaus U Thant laidotuviu U Thant buvo U Nu patarejas daug kas jį laike pasipriesinimo kariuomenei simboliu Mianmarieciai mane kad jis nusipelne valstybiniu laidotuviu 1976 m kovo 23 d virs 100 studentu buvo suimta kai jie pazymejo garsaus Mianmaro poeto ir politiko Thakin Kodaw Hmaing 100 metu gimimo jubilieju Tais metais kapitonas Ohn Kyaw Myint surenge samoksla nuzudyti Ne Win ir San Yu Samokslas buvo atskleistas kapitonas pakartas 1978 m del armijos veiksmu pries musulmonus 250 tukst mianmarieciu pabego į Bangladesa 1981 m Ne Win paliko prezidento posta toliau valde per partija bet 1988 m liepos 23 d netiketai paliko valdzia Tuo metu kilo ekonomine krize Valstybes kontrole buvo susilpninta uzsienieciams buvo leista investuoti Taciau krize gilejo pinigai nuvertejo 1987 m gruodį JTO pripazino Birma Maziausiai issivysciusia salimi 1988 m rugpjucio 8 d kilo protestai armija saude į civilius kilo anarchija chaosas rugsejį vos nekilo revoliucija Generolas Saw Maung įvykde perversma 1974 m konstitucija panaikinta Salis vel pervadinta į Birmos Sajunga įvesta karine padetis 1989 m birzelio 18 d salies oficialus pavadinimas JTO is Birmos Sajunga pakeistas į Mianmaro Sajunga Oficialus valstybes pavadinimas mjanmu kalboje nepakito ir iki tol salis oficialiai buvo Myanma tuo tarpu Bama ir dabar placiai vartojama snekamojoje vietiniu kalboje Po to seke dar daugelio vietovardziu ir terminu kilusiu is britu kolonijiniu laiku pakeitimai Pavyzdziui Rangunas tapo Jangonu 1990 m armija surenge daugiapartinius rinkimus bet ju negerbe Laimejusios Nacionalines Demokratijos Lygos lydere Aung San Suu Kyi buvo laikoma namu areste nuo praeitu metu Mianmaras buvo spaudziamas gerbti rinkimus jis patyre ekonomines sankcijas 1992 m generola Saw Maung pakeite Tanas Sve 1995 m Aung San Suu Kyi paleista is namu aresto bet jai neleista palikti Jangono 1993 m Than Shwe leido susirinkti isrinktiems delegatams bet ribojo ir kisosi į ju veikla Daug delegatu pasitrauke parlamentas paleistas 1996 m be naujos konstitucijos Nuo 1997 m birzelio 23 d Mianmaras yra Pietryciu Azijos Tautu Organizacijos narys Po nesekmes su delegatais armija persekiojo opozicines partijas 1997 m JAV įvede sankcijas Mianmarui ES paseke jos pavyzdziu 2000 m Aung San Suu Kyi atsidure namu areste 2000 2002 m Ji vel atsidure armijos prieziuroje 2003 m geguze kai ja uzpuole armija remianti minia 2005 m vasario 17 d armija susauke Tautos susirinkima perrasyti konstitucija Didziosioms partijoms nebuvo leista dalyvauti 2006 m sausį armija susirinkima atsauke 2005 m armija pradejo kelti sostine is Jangono į vietove prie Pjinmanos kur 2006 m kovo 26 d buvo įkurta nauja sostine Neipidas 2007 m rugpjucio 15 d kilo antivyriausybiniai protestai Juos sukele armijos sprendimas panaikinti kuro subsidijas degalai pabrango 100 Is pradziu armija susitvarke su demonstrantais bet rugsejo 18 d protestus atgaivino vienuoliai Armija atsake smurtu 2008 m geguzes 3 d ciklonas Nargis prazude per 130 tukst zmoniu 1 mln liko be namu Tai didziausia gamtos katastrofa Mianmaro istorijoje 2008 m geguzes 10 d po referendumo patvirtinta nauja konstitucija salies oficialus pavadinimas pakeistas į Mianmaro Sajungos Respublika Pakeista salies veliava ir herbas Demokratines reformos Civiline valdzia susitinka su JAV prezidentu Barack Obama Jangone 2012 m lapkricio 19 d 2010 m lapkricio 7 d Mianmare surengti parlamento rinkimai Juose laimejo kariuomenes remiama Sajungos Vienybes ir Pletros partija įvairus tarptautiniai stebetojai suabejojo ju saziningumu Rinkimuose dalyvavo tik valdzios sankcionuotos partijos o pagrindinei opozicinei Nacionalines Demokratijos Lygai nebuvo leista juose dalyvauti Po rinkimu seke politines ekonomines ir administracines reformos 2010 m lapkricio 13 d is namu aresto buvo paleista opozicijos lydere Aung San Suu Kyi nuo 1989 metu didziaja laiko dalį kalinta namu aresto salygomis 2011 m vasario 4 d Mianmaro parlamentas Pyidaungsu Hluttaw prezidentu isrinko į pensija isejusį karininka tapusį pirmuoju salies civiliu prezidentu per 49 metus 2011 m kovo 30 d generolo Tano Sve dekretu karine chunta buvo isformuota 2011 m birzelio 9 d atsinaujino konfliktas su kacinais zuvo apie 1000 zmoniu Nuo 2013 m valdzia derasi su sukileliais del oficialiu paliaubu 2011 m gruodzio 1 d salį aplankiusi JAV valstybes sekretore Hillary Clinton susitiko su Mianmaro prezidentu Thein Sein ir opozicijos lydere Aung San Suu Kyi Po netiketu reformu Nacionaline Demokratijos Lyga sekmingai dalyvavo pakartotiniuose rinkimuose 2012 m balandzio 1 d kur laimejo 43 is 46 galimu laisvu vietu parlamente 2012 m birzelio 8 d Rachinu valstijoje kilo religiniai susiremimai tarp budistu rachinu arakanieciu ir musulmonu rohinju bendruomeniu pareikalave beveik 100 auku ir palike keliasdesimt tukstanciu zmoniu be pastoges 2012 m lapkricio 19 d Mianmare apsilanke JAV prezidentas Barakas Obama lydimas valstybes sekretores Hillary Clinton 2013 m geguzes 20 d Thein Sein tapo pirmuoju per 47 metus po Ne Win Mianmaro prezidentu apsilankiusiu Baltuosiuose rumuose kur jis susitiko su Baraku Obama 2021 m vasario 1 d įvyko karinis perversmas valdzia salyje vel pereme kariskiai faktine vadove Aung San Suu Kyi prezidentas ir kiti lyderiai suimti IsnasosHudson Bob 2005 A Pyu Homeland in the Samon Valley PDF Universities Historical Research Centre Yangon Suarchyvuotas originalas PDF 2013 05 12 Nuoroda tikrinta 2008 11 10 Tarun Khanna Billions entrepreneurs How China and India Are Reshaping Their Futures and Yours Harvard Business School Press 2007 ISBN 978 1 4221 0383 8 The Statement on the Commemoration of Bo Aung Kyaw All Burma Students League 19 December 1999 Nuoroda tikrinta 2006 10 23 The Panglong Agreement 1947 Online Burma Myanmar Library http www mmtimes com index php national news 6928 preliminary ceasefire reached through kachin talks html The Myanmar Times 2013 m geguzes 30 d http www nytimes com 2011 12 02 world asia us will relax curbs on aid to myanmar html r 0 http www economist com news asia 21565638 why buddhists and muslims rakhine state myanmar are each others E2 80 99 throats unforgiving BBC Myanmar coup Aung San Suu Kyi detained as military seizes control rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas