Hiranjagarbha

Hiranjagarbha (skr. हिरण्यगर्भः = IAST: Hiraṇyagarbha – „auksinis gemalas“) – indų mitologijoje minimas visatos pradmuo. Seniausiai minimas Rigvedoje (10 mandala, 121 himnas), vadinamoje „Hiranjagarbha sūktoje“. Šiame himne gemalas sutapatinamas su Pradžapačiu. Upanišadose jis, tuo tarpu, siejamas su Visatos Dvasia, Brahmanu. Pasakojama, kad Hiranjagarbha plūduriavo tuštumos vandenyne, bet paskui skilo pusiau ir sudarė Žemę ir Dangų.

Vėlesniame puraniniame hinduizme, Hiranjagarbha siejamas su Brahma, kuris, pasak Manusmriti, gimęs iš auksinio kiaušinio.

Hiranjagarbha sūkta

Hiranjagarbha sūkta yra paskutinėje, 10-ojoje mandaloje, kur yra ir kitų kosmogoninės tematikos himnų (pvz., Nasadyja sūkta). Parašyta trištubho metru ir priskiriama rišiui Hiranjagarbhai (Pradžapačio sūnui). Himne pateikiami neįvardinto tvėrėjo darbai, o kiekviena eilutė baigiama klausimu kasmai devāya haviṣā vidhema (pažodžiui verčiant, "kam dievo auka aukotume? "). Tik paskutinis posmas, kuris (kaip ir priešpaskutinis), neabejojama, pridėtas vėliau, tą minėtą tvėrėją įvardina Pradžapačiu.

Originalas (transliteracija): hiraṇyagarbhaḥ sam avartatāgre bhūtasya jātaḥ patir eka āsīt | sa dādhāra pṛthivīṃ dyām utemāṃ kasmai devāya haviṣā vidhema || ya ātmadā baladā yasya viśva upāsate praśiṣaṃ yasya devāḥ | yasya chāyāmṛtaṃ yasya mṛtyuḥ kasmai devāya haviṣā vidhema || yaḥ prāṇato nimiṣato mahitvaika id rājā jagato babhūva | ya īśe asya dvipadaś catuṣpadaḥ kasmai devāya haviṣā vidhema || yasyeme himavanto mahitvā yasya samudraṃ rasayā sahāhuḥ | yasyemāḥ pradiśo yasya bāhū kasmai devāya haviṣā vidhema || yena dyaur ugrā pṛthivī ca dṛḷhā yena sva stabhitaṃ yena nākaḥ | yo antarikṣe rajaso vimānaḥ kasmai devāya haviṣā vidhema || yaṃ krandasī avasā tastabhāne abhy aikṣetām manasā rejamāne | yatrādhi sūra udito vibhāti kasmai devāya haviṣā vidhema || āpo ha yad bṛhatīr viśvam āyan garbhaṃ dadhānā janayantīr agnim | tato devānāṃ sam avartatāsur ekaḥ kasmai devāya haviṣā vidhema || yaś cid āpo mahinā paryapaśyad dakṣaṃ dadhānā janayantīr yajñam | yo deveṣv adhi deva eka āsīt kasmai devāya haviṣā vidhema || mā no hiṃsīj janitā yaḥ pṛthivyā yo vā divaṃ satyadharmā jajāna | yaś cāpaś candrā bṛhatīr jajāna kasmai devāya haviṣā vidhema || prajāpate na tvad etāny anyo viśvā jātāni pari tā babhūva | yatkāmās te juhumas tan no astu vayaṃ syāma patayo rayīṇām ||

Lietuviškas vertimas (Maironis): Ne tai kad aukso būtų gimęs diegas, Vienintelis pradžioj valdovas gyvas. Pripildė Jis mares, iškėlė žemę. Kuriam gi Dievui mes beatnašausme? Jis kvėpė dvasią, jėgą; Jam paliepus, Visi dievai, pasaulis visas klauso; Jo atspindžiu - mirtis ir nemarybė. Kuriam gi Dievui mes beatnašausme? Jis savąja didybe žemės viešpats, Kurio, kas gyvas, snaudžia, kas kvėpuoja, Dvikojai, lygiai keturkojai klauso. Kuriam gi Dievui mes beatnašausme? Galybe savo Jis iškėlė kalnus Ir vandenis nuo sausumos atskyrė; Galingi Jo pečiai - pasaulio šalys. Kuriam gi Dievui mes beatnašausme? Nustatė žemę Jis ir aukštą dangų, Ir saulę danguje, ir platų tolį! Jis visatą erdvėje išmatavo. Kuriam gi Dievui mes beatnašausme? Jo žvalgosi prieš kovą priešų eilės Ir meldžia bailia širdžia jo pagalbos. Nuo Jo saulėteky nušvinta saulė. Kuriam gi Dievui mes beatnašausme? Kai atplaukė anuomet vandenynai Ir gyvą diegą atnešė ir ugnį, Jis kėlės didis kaip dievų kvėpimas. Kuriam gi Dievui mes beatnašausme? Galingas žiūri Jis į vandenynus, Kai, jėgą kaupdami, mokina melstis! Jis virš dievų, Jis vienas tikras Dievas! Kuriam gi Dievui mes beatnašausme? Te mums nekenkia tas pasaulio tėvas; Sutvertojas dangaus, tiesoj galingas! Didžių tyrų ir vandenų karalius! Kuriam gi Dievui mes beatnašausme? Nieks kitas be Tavęs, o Pradžiapatie! Savim negal visų apimt būtybių. Suteik, ko trokšdami Tau atnašaujam! Duok mums gerybių turtais pasidžiaugti!

Šaltiniai

1. Ригведа. Мандалы IX–X. / Подг. изд. Т. Я. Елизаренкова. – М.: Наука, 1999. – С. 278–279 http://kirsoft.com.ru/freedom/KSNews_979.htm Archyvuota kopija 2012-04-28 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Himno atlikimas
• Maironio vertimas