Rytų Europos lyguma (bltr. Усходне-Эўрапейская раўніна, est. Ida-Euroopa lauskmaa, Vene tasandik kaz. Шығыс Еуропа жазығы, latv. Austrumeiropas līdzenums, mold. Cîmpia Europei de Est, lenk. Nizina Wschodnioeuropejska, rus. Восточно-Европейская равнина, Русская равнина, ukr. Східноєвропейська рівнина) – lyguma rytinėje Europos dalyje. Užima apie 4 000 000 km². Vidutinis aukštis apie 170 m.[1] Šiaurinėje dalyje ją riboja Baltosios ir Barenco jūros. Rytuose – Uralo kalnai, Uralo upė ir Kaspijos jūra. Pietuose – Kaukazo kalnai ir Juodoji jūra. Krymo pusiasalyje riba eina pietine Krymo kalnų papėde. Šiaurės vakaruose – Skandinavijos kalnai. Vakaruose ir pietvakariuose – Karpatai ir Sudetai. Šalys kurių teritorija ar dalis jos priklauso šiai lygumai: Baltarusija, Estija, Kazachija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Moldova, Rusija ir Ukraina.
Rytų Europos lyguma aukščiausiai iškyla Kolos pusiasalyje (Chibinai, iki 1191 m), o žemiausiai nusileidžia Kaspijos jūros pakrantėje (-28 m). Rusijos aukštumoje (vidutinis aukštis – 170 m) yra keletas aukštumų (Timano kalvagūbris, Vidurio Rusijos, Pavolgio, Voluinės-Podolės ir kt. aukštumos). Pietuose ir pietryčiuose paviršius leidžiasi į žemumas – Juodosios jūros, Paazovės, Pakaspijo. Rytų Europos lygumos šiaurinei ir šiaurės vakarinei daliai būdingi ledyniniai kraštovaizdžiai, plokšti tarpupiai su moreninio-kalvoto paviršiaus ruožais. Centrinėje ir pietinėje dalyje paviršius išraižytas griovų ir raguvų.
Lyguma yra vidutinio klimato juostoje; einant iš vakarų į rytus klimatas keičiasi iš jūrinio į žemyninį. Šiaurinės dalies upės priklauso Arkties vandenyno baseinui (Mezenė, Onega, Pečiora, Šiaurinė Dvina), vakarinės – Baltijos jūros (Nemunas, Dauguva, Vysla), pietinės – Juodosios jūros (Dniepras, Dniestras, Pietinis Bugas, Donas) ir Kaspijos jūros (Volga, Uralas).
Rytų Europos lygumoje ryškiai atsispindi gamtinių juostų kaita – Barenco jūros pakrantėje plyti samanų ir kerpių tundra, pietuose ji pereina į miškų juostą, kuri driekiasi nuo Pabaltijo ir Polesės iki Uralo. Nuo Karpatų iki Uralo eina miškastepės juosta, kuri link Kaukazo pereina į stepę. Pakaspijo žemumai būdingos pusdykumės ir dykumos.[2]
Randamos naudingosios iškasenos: geležis, nikelis, varis, gamtinės dujos, nafta, anglys, fosforitai.[1]
Regionai
redaguoti- Tundra ir miškatundrė:
- Timano-Kanino lyguma;
- Šiaurės rytų lyguma;
- Šiaurinė taiga:
- Pečioros lyguma;
- Timano kalvagūbris;
- Daugpilio lyguma;
- Onegos lyguma;
- Šiauriniai skliautagūbriai;
- Mišrieji miškai ir pietinė taiga – Vidurio Rusijos žemuma:
- Valdajaus aukštuma;
- Volgos aukštupio slėnis;
- Smolensko-Maskvos aukštuma;
- Mišrieji miškai ir pietinė taiga – Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma:
- Baltijos jūros rytų pakrantė;
- Rytų Baltijos aukštuma;
- Palenkės-Baltarusijos aukštuma;
- Berezinos-Desnos žemuma;
- Polesė;
- Miškai ir stepės – Ukrainos aukštumos:
- Volynės-Podolės aukštumos;
- Dniepro aukštuma;
- Dniepro žemuma;
- Vidurinės Rusijos aukštuma;
- Okos-Dono žemuma;
- Pavolgio aukštuma;
- Užvolgio žemuma;
- Stepės:
- Juodosios jūros žemuma;
- Azovo jūros aukštuma;
- Donecko aukštuma;
- Dono žemupio žemuma;
- Pavolgio aukštumos;
- Jergenai;
- Pakaspijo žemuma;
- Užvolgės aukštuma.
- Daumantas Bauža (2022-03-03) [2018-06-21]. Sabina Prušinskienė (red.). „Rytų Europos lyguma“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-09-29.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 99
Literatūra
redaguotivikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Rytų Europos lyguma, Kas yra Rytų Europos lyguma? Ką reiškia Rytų Europos lyguma?