Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rytų Europos lyguma bltr Усходне Эўрапейская раўніна est Ida Euroopa lauskmaa Vene tasandik kaz Шығыс Еуропа жазығы latv
Rytų Europos lyguma
Rytų Europos lyguma (bltr. Усходне-Эўрапейская раўніна, est. Ida-Euroopa lauskmaa, Vene tasandik kaz. Шығыс Еуропа жазығы, latv. Austrumeiropas līdzenums, mold. Cîmpia Europei de Est, lenk. Nizina Wschodnioeuropejska, rus. Восточно-Европейская равнина, Русская равнина, ukr. Східноєвропейська рівнина) – lyguma rytinėje Europos dalyje. Užima apie 4 000 000 km². Vidutinis aukštis apie 170 m. Šiaurinėje dalyje ją riboja Baltosios ir Barenco jūros. Rytuose – Uralo kalnai, Uralo upė ir Kaspijos jūra. Pietuose – Kaukazo kalnai ir Juodoji jūra. Krymo pusiasalyje riba eina pietine Krymo kalnų papėde. Šiaurės vakaruose – Skandinavijos kalnai. Vakaruose ir pietvakariuose – Karpatai ir Sudetai. Šalys kurių teritorija ar dalis jos priklauso šiai lygumai: Baltarusija, Estija, Kazachija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Moldova, Rusija ir Ukraina.
Rytų Europos lyguma aukščiausiai iškyla Kolos pusiasalyje (Chibinai, iki 1191 m), o žemiausiai nusileidžia Kaspijos jūros pakrantėje (-28 m). Rusijos aukštumoje (vidutinis aukštis – 170 m) yra keletas aukštumų (Timano kalvagūbris, Vidurio Rusijos, Pavolgio, Voluinės-Podolės ir kt. aukštumos). Pietuose ir pietryčiuose paviršius leidžiasi į žemumas – Juodosios jūros, Paazovės, Pakaspijo. Rytų Europos lygumos šiaurinei ir šiaurės vakarinei daliai būdingi ledyniniai kraštovaizdžiai, plokšti tarpupiai su moreninio-kalvoto paviršiaus ruožais. Centrinėje ir pietinėje dalyje paviršius išraižytas griovų ir raguvų.
Lyguma yra vidutinio klimato juostoje; einant iš vakarų į rytus klimatas keičiasi iš jūrinio į žemyninį. Šiaurinės dalies upės priklauso Arkties vandenyno baseinui (Mezenė, Onega, Pečiora, Šiaurinė Dvina), vakarinės – Baltijos jūros (Nemunas, Dauguva, Vysla), pietinės – Juodosios jūros (Dniepras, Dniestras, Pietinis Bugas, Donas) ir Kaspijos jūros (Volga, Uralas).
Rytų Europos lygumoje ryškiai atsispindi gamtinių juostų kaita – Barenco jūros pakrantėje plyti samanų ir kerpių tundra, pietuose ji pereina į miškų juostą, kuri driekiasi nuo Pabaltijo ir Polesės iki Uralo. Nuo Karpatų iki Uralo eina miškastepės juosta, kuri link Kaukazo pereina į stepę. Pakaspijo žemumai būdingos pusdykumės ir dykumos.
Regionai
- Tundra ir miškatundrė:
- ;
- ;
- Šiaurinė taiga:
- ;
- Timano kalvagūbris;
- ;
- ;
- Šiauriniai skliautagūbriai;
- Mišrieji miškai ir pietinė taiga – :
- Valdajaus aukštuma;
- ;
- Smolensko-Maskvos aukštuma;
- Mišrieji miškai ir pietinė taiga – Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma:
- ;
- ;
- Palenkės-Baltarusijos aukštuma;
- ;
- Polesė;
- Miškai ir stepės – :
- ;
- ;
- ;
- Vidurinės Rusijos aukštuma;
- ;
- Pavolgio aukštuma;
- ;
- Stepės:
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- ;
- Pakaspijo žemuma;
- .
Literatūra
- Didžioji Tarybinė enciklopedija (rus.)
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 99
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Europos lyguma, Kas yra Rytų Europos lyguma? Ką reiškia Rytų Europos lyguma?
Rytu Europos lyguma bltr Ushodne Eyrapejskaya raynina est Ida Euroopa lauskmaa Vene tasandik kaz Shygys Europa zhazygy latv Austrumeiropas lidzenums mold Cimpia Europei de Est lenk Nizina Wschodnioeuropejska rus Vostochno Evropejskaya ravnina Russkaya ravnina ukr Shidnoyevropejska rivnina lyguma rytineje Europos dalyje Uzima apie 4 000 000 km Vidutinis aukstis apie 170 m Siaurineje dalyje ja riboja Baltosios ir Barenco juros Rytuose Uralo kalnai Uralo upe ir Kaspijos jura Pietuose Kaukazo kalnai ir Juodoji jura Krymo pusiasalyje riba eina pietine Krymo kalnu papede Siaures vakaruose Skandinavijos kalnai Vakaruose ir pietvakariuose Karpatai ir Sudetai Salys kuriu teritorija ar dalis jos priklauso siai lygumai Baltarusija Estija Kazachija Latvija Lenkija Lietuva Moldova Rusija ir Ukraina Rytu Europos lyguma Rytu Europos lyguma auksciausiai iskyla Kolos pusiasalyje Chibinai iki 1191 m o zemiausiai nusileidzia Kaspijos juros pakranteje 28 m Rusijos aukstumoje vidutinis aukstis 170 m yra keletas aukstumu Timano kalvagubris Vidurio Rusijos Pavolgio Voluines Podoles ir kt aukstumos Pietuose ir pietryciuose pavirsius leidziasi į zemumas Juodosios juros Paazoves Pakaspijo Rytu Europos lygumos siaurinei ir siaures vakarinei daliai budingi ledyniniai krastovaizdziai ploksti tarpupiai su moreninio kalvoto pavirsiaus ruozais Centrineje ir pietineje dalyje pavirsius israizytas griovu ir raguvu Lyguma yra vidutinio klimato juostoje einant is vakaru į rytus klimatas keiciasi is jurinio į zemyninį Siaurines dalies upes priklauso Arkties vandenyno baseinui Mezene Onega Peciora Siaurine Dvina vakarines Baltijos juros Nemunas Dauguva Vysla pietines Juodosios juros Dniepras Dniestras Pietinis Bugas Donas ir Kaspijos juros Volga Uralas Rytu Europos lygumoje ryskiai atsispindi gamtiniu juostu kaita Barenco juros pakranteje plyti samanu ir kerpiu tundra pietuose ji pereina į misku juosta kuri driekiasi nuo Pabaltijo ir Poleses iki Uralo Nuo Karpatu iki Uralo eina miskastepes juosta kuri link Kaukazo pereina į stepe Pakaspijo zemumai budingos pusdykumes ir dykumos RegionaiTundra ir miskatundre Siaurine taiga Timano kalvagubris Siauriniai skliautagubriai Misrieji miskai ir pietine taiga Valdajaus aukstuma Smolensko Maskvos aukstuma Misrieji miskai ir pietine taiga Rytu Baltijos Baltarusijos zemuma Palenkes Baltarusijos aukstuma Polese Miskai ir stepes Vidurines Rusijos aukstuma Pavolgio aukstuma Stepes Pakaspijo zemuma LiteraturaDidzioji Tarybine enciklopedija rus Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 99