Sevastopolis miestas Krymo pusiasalyje prie Juodosios jūros valstybinio pavaldumo miestas neįeinantis į Krymo AR sudėtį

Sevastopolis – miestas Krymo pusiasalyje prie Juodosios jūros; valstybinio pavaldumo miestas, neįeinantis į Krymo AR sudėtį.

Sevastopolis Севастополь, Aqyar



Sevastopolis 44°36′00″ š. pl. 33°31′50″ r. ilg. / 44.60000°š. pl. 33.53056°r. ilg. / 44.60000; 33.53056 (Sevastopolis)

Laiko juosta: (UTC+3)

Federacinis miestas	Sevastopolis

Įkūrimo data	1783 m.

Gyventojų (2015)	414 315
Plotas	864 km²
Tankumas (2015)	480 žm./km²

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Sevastopolis

Kirčiavimas	Sevastòpolis

2014 m. Rusijai okupavus ir aneksavus Krymą, tarptautinė bendruomenė Sevastopolį pripažįsta Ukrainos dalimi. Ukraina Krymą ir Sevastopolį pripažįsta „Rusijos Federacijos laikinai okupuota teritorija“.

Istorija

Senovėje miesto vietoje buvo graikų kolonija Chersonesas. Sevastopolis buvo įkurtas 1783 m. kaip karinis jūrų uostas ir tvirtovė. 1797–1801 m. laikinai vadinosi Achtiaru.1830 m. choleros epidemijos metu miesto gyventojai, jūreiviai ir kareiviai sukilo prieš karantininius ribojimus. 1854–1855 m. Krymo karo metu ir 1941–1942 m. Antrajame pasauliniame kare išgarsėjo savo didvyriška gynyba. 1965 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas. 1991–2014 m. nepriklausomos Ukrainos miestas; suteiktas specialus valstybinio pavaldumo miesto statusas.

2014 m. okupavo ir aneksavo Rusija.

Demografija

Sevastopolio savivaldybėje gyvena ~15% Krymo gyventojų.

Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2015 m.

1875 m.

1897 m.^sur.

1926 m.

1939 m.

1946 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

12 000

53 000

96 700

114 000

56 000

148 000

229 000

395 000

378 600

2007 m.

2015 m.

-

379 200

414 315

-

2001 m. gyveno 377 153 žmonės:

Rusai – 71,6 % (269 953);
Ukrainiečiai – 22,4 % (84 420);
Baltarusiai – 1.6 % (5 872);
Totoriai – 0,7 (2 512);
Krymo totoriai – 0,5 % (1 858);
Armėnai – 0,4 % (1 319);
Žydai – 0,3 % (1 016);
Moldavai – 0,2% (801);
Azerbaidžaniečiai – 0,2 % (629);
Kiti/nenurodė – 2,3 % (8 773).

1989 m. gyveno 395 200 žmonės:

Rusai – 74,4 % (294 100);
Ukrainiečiai – 20,7 % (81 700);
Baltarusiai – 1,9 % (7 400);
Žydai – 0,7 % (2 800);
Totoriai – 0,3% (1 200);
Moldavai – 0,3% (1 100);
Armėnai – 0,1% (400);
Krymo totoriai – 0,1 % (300);
Azerbaidžaniečiai – 0,1 % (200);
Kiti – 1,5 % (6 000)

1897 m. gyveno 53 595 žmonės:

Rusai – 63,5 % (34 014);
Ukrainiečiai – 13,7 % (7 322);
Žydai – 6,9 % (3 679);
Lenkai – 5,1% (2 753);
Totoriai – 3,4% (1 817);
Graikai – 2,9% (1 553);
Vokiečiai – 1,7% (907);
Armėnai – 0,8% (439);
Turkai – 0,4 % (209);
Kiti – 1,6 % (902)

Transportas

Geležinkelio mazgas. Tai pagrindinė Juodosios jūros laivyno bazė, kuria naudojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Sevastopolyje vyksta laivų statybos ir remontas. Po miestą kursuoja troleibusai bei autobusai.

Švietimas ir kultūra

Svevastopolyje yra du teatrai. Muziejai: Didvyriškos gynybos ir miesto išlaisvinimo, Juodosios jūros laivyno, dailės muziejus. Jūrų instituto akvariumas.

Ekonomika

Yra prietaisų fabrikas, maisto apdirbimo, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė.

Ekonominiai rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	101,5
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,3
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	55,2
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,1
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	46,3
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	835,0
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	1566
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	329,6

Savivaldybė

Sevastopolio miesto savivaldybei (taryba; ukr. Севастопольська міськрада) priklauso 1 savarankiškas miestas (Inkermanas) ir 47 gyvenvietės. Pagal Ukrainos konstituciją savivaldybei suteiktas Valstybinio pavaldumo miesto statusas ir savivaldybė Krymo AR nepriklauso.

Sportas

PFK Sevastopolʹ (futbolas)

Panorama

Sevastopolio panorama.

Miestai partneriai

Sankt Peterburgas, Rusija

Išnašos

перепись населения 2001: Национальный состав населения^{[neveikianti nuoroda]}

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] перепись населения 2001: Национальный состав населения^{[neveikianti nuoroda]}