Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Uralo kalnai rus Уральские горы šiaurės pietų kryptimi besidriekianti kalnų sistema Rusijoje sudaranti Azijos ir Europos
Uralo kalnai
Uralo kalnai (rus. Уральские горы) – šiaurės – pietų kryptimi besidriekianti kalnų sistema Rusijoje, sudaranti Azijos ir Europos žemynų ribą. Ilgis ~2000 km, plotis 40-150 km. Rytuose ribojasi su Vakarų Sibiro lyguma, vakaruose – su Rytų Europos lyguma. Šiaurėje siekia Arkties vandenyno jūras, pietuose – Uralo upės vidurupio vingį. Aukštis iki 1895 m (Narodnajos kalnas). Uralo kalnų sistemai taip pat priklauso aplinkinės teritorijos – Pauralė, Priešuralė ir Užuralė. Taip pat Uralo kalnų sistemos pratęsimu galima laikyti Paj Chojaus kalvagūbrį šiaurėje bei Mugodžarų kalnus pietuose. Uralo kalnai pagal reljefo pobūdį ir kitas savybes skirstomi į Poliarinį Uralą, Priepoliarinį Uralą, Šiaurės Uralą, Vidurinį Uralą ir Pietų Uralą.
Pavadinimas
Antikiniuose šaltiniuose Uralo kalnai siejami su Ripėjaus, o dar dažniau – su Hiperborėjaus kalnais. Ptolemėjaus duomenimis pietinius Uralo kalnus sudarė Rimnuso kalnas, Norosų kalnas, išteka Daiksas (Uralo upė), o šiaurinius – Hiperborėjaus kalnai, kurie buvę Kaspijos, Juodosios jūrų bei Sarmatų vandenyno vandenskyra. Pirmieji rusų keliautojai kalnus vadino Kameniu („akmenimi“), o Uralo pavadinimas rašytiniuose šaltinuose minimas nuo XVII a. Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo mansių kalbos žodžio „ur“, reiškiančio kalną. Taip pat kildinamas iš baškirų Урал – juosta, ar tiurkų Арал – sala.
Geologija
Uralas – epiplatforminio susidarymo kalnai, iškilę antroje paleozoinės eros pusėje, hercininės kalnodaros metu Uralo-Mongolijos geosinklinos juostoje. Sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių bei vulkaninių uolienų. Vandenskyrinį kalnagūbrį sudaro seniausi (proterozoiniai) kristaliniai skalūnai. Uoliniai jų paviršiaus iškyšuliai paprastai sudaryti iš kietesnių metamorfinių, o kai kur iš magminių uolienų. Vakarinėse prieškalnėse vyrauja paleozoinės eros metamorfinės ir nuosėdinės uolienos – marmuras, klintys, o toliau į vakarus – smiltainiai. Prieškalnių įlinkyje slūgso storiausi permo periodo nuosėdinių uolienų klodai. Rytinis kalnų sistemos šlaitas, priešingai nei vakarinis, sudarytas iš magminių uolienų – dunito, gabro, peridotito, toliau rytuose – vulkaninio tufo, granito, gneiso.
Uralo iškilimas sudaro platų plokščiaviršūnį kalnagūbrį (aukštis 1000–2000 m) su būdingu vidutinkalnių reljefu. Vakaruose – kraštinis lūžis, išreikštas pailga priekalne, palaipsniui besileidžiančia į Rytų Europos lygumą. Rytuose – status skardis, sudarantis ribą su Vakarų Sibiro lyguma. Vakariniame šlaite ir Priešuralėje būdingi karstiniai reiškiniai, daug urvų (Divjos, Kungūro, Kapovo, Sumgano ir kt.). Gausu naudingųjų iškasenų – vario, geležies, chromo, nikelio, boksito rūdų, aukso, sidabro (rytiniuose šlaituose), anglies, naftos, gamtinių dujų, kalio druskos, asbesto, klinties, gipso, dolomito telkiniai (vakariniuose šlaituose). Uralas žymus savo brangakmenių telkiniais (topazai, euklazai, fenacitai, kolumbitai, amazonitai, labradoritai, saulės akmenys ir kt.). Ypač daug mineralų rasta Ilmenių kalnagūbryje. Dalis rasta pirmą kartą, todėl pavadinti pagal kalnus – uralitas, ilmenitas, višnevitas ir kt.
Klimatas
Urale vyrauja ryškiai žemyninis klimatas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra vakariniuose šlaituose nuo -20 °C Poliariniame Urale iki -15 °C Pietų Urale; rytiniuose šlaituose temperatūra 1-2 °C žemesnė. Liepą temperatūra tose pačiose platumose atitinkamai nuo 9 iki 20 °C. Priepoliarės ir Šiaurės Urale per metus iškrenta iki 1000 mm kritulių, rytinėse Pietų Uralo prieškalnėse – iki 300 mm. Šiaurėje dažnos oro masės iš Arkties ir Atlanto vandenynų, todėl ten orai permainingi, ypač žiemą. Pietų Urale būdingos giedros ir karštos vasaros su retomis audromis ir liūtimis. Žiemos speiguotos, su dažnomis pūgomis.
Hidrografija
Poliariniame ir Priepoliarės Urale yra ledynų; jų bendras plotas 25 km². Prasideda upės, priklausančios Arkties vandenyno (Pečiora, Usa, Sosva, Isetė, Miasas, Tura, Šiaurės Sosva) ir Kaspijos jūros (Kama, Čiusovaja, Belaja, Ufa, Uralas) baseinams. Upės pavasarį smarkiai patvinsta, o vasarą nuslūgsta, todėl įrengta daug užtvankų. Rytiniame šlaite gausu ežerų, susidariusių karose ir morenų užtvenktuose slėniuose (Tavatujus, Irtiašas, Uvildai, Turgojakas ir kt.). Vakaruose yra karstinių ežerų.
Gyvoji gamta
Urale paplitę miškų kraštovaizdžiai. Miškų linija driekiasi nuo 300 m aukščio šiaurėje iki 1200 m pietuose. Vakaruose būdingi tamsieji kalnų spygliuočių miškai, sudaryti iš eglių ir kėnių, rytuose – šviesūs miškai iš pušų, beržų, maumedžių. Pietų Urale būdingos miškastepės ir stepės. Viršūnėse – samanų ir kerpių tundra, akmenynai. Subalpinių pievų ir kalnų tundros Pietų Urale tėra nedideli ruožai. Uralo kalnai sudaro daugelio augalų rūšių (pvz., ąžuolų, liepų, klevų, gudobelių, vinkšnų, guobų, maumedžių, kedrų) arealo ribą.
Uralo kalnuose įsteigti Ilmenio, Pečioros–Ilyčiaus, Vismos, Baškirijos, Denežkino Akmens rezervatai ir draustiniai.
Dalys
Poliarinis Uralas
Poliarinis Uralas – toliausiai į šiaurę nutolusi dalis. Driekiasi 380 km, nuo slėnio pietuose iki Konstantino Akmens kalno (492 m) šiaurėje. Aukščiausia vieta – Pajero kalnas (1499 m). Tai neaukšti kalnai, tarp kurių driekiasi platūs pelkėti kloniai, nusėti ežerų ir išvagoti Pečioros upyno upių aukštupių bei Obės žemupio intakų. Poliariniame Urale matomi ryškūs senovinio apledėjimo pėdsakai: trogai, morenų sangrūdos, įdubimai kalnų šlaituose, kuriuose kai kur slūgso ledynai ir sniegynai. Būdinga tundros ir miškatundrės augalija.
Priepoliarės Uralas
Priepoliarės Uralas driekiasi 230 km, nuo Ščiugoro upės vidurupio pietuose iki Chulgos aukštupio šiaurėje, t. y. maždaug tarp 64 ir 66° š. pl. Tai aukščiausia Uralo kalnų dalis. Aukščiausios viršūnės – Narodnaja (1895 m), Karpinsko kalnas (1878 m), Sablios kalnas (1497 m). Kalnų masyvų šlaituose driekiasi didžiuliai uolų nuolaužų plotai – kurumai, bei pavienės uolos. Ant siaurų dantytų kalnų keterų slūgso ledynai ar didžiąją metų dalį dengia sniegynai. Kalnai yra žemiau sniego linijos, todėl jie susidaro iš sniego, žiemą supustomo iš vakarinio Uralo šlaito.
Šiaurės Uralas
Šiaurės Uralas driekiasi beveik 550 km, nuo Osliankos kalno pietuose iki Ščiugoro vidurupio šiaurėje. Aukštis iki 1617 m (Telposizo kalnas). Kitos svarbesnės viršūnės – Išerimo (1331 m), Denežkino Akmens (1492 m), (1569 m). Kalnai išvagoti gilių upių slėnių, beveik ištisai apaugę tamsia eglių ir kėnių taiga. Rytiniuose šlaituose daugiau auga sibiriniai maumedžiai ir kedrai. Taip pat tarp spygliuočių įsimaišę beržai. Tik pačiose viršūnėse medžiai neauga, o būdingos uolų nuolaužos. Šiaurės Uralas yra svarbus kailinių žvėrelių (sabalų, voverių, kiaunių, ernių, lapių) medžioklės regionas. Čia taip pat gyvena daug stambių žinduolių – lokių, vilkų, lūšių, briedžių. Būdingi stambūs, negiedantys paukščiai – kurtiniai, tetervinai, jerubės, . Vasarą atginamos šiaurinių elnių kaimenės. Upėse gausu žuvų, ypač kiršlių, šlakių.
Vidurinis Uralas
Vidurinis Uralas yra žemiausia Uralo kalnų dalis. Driekiasi tarp 56 ir 59° šiaurės platumos. Būdingas 250–500 m aukštis. Aukščiausia vieta – Viduriniojo Basego kalnas (994 m). Ši kalnyno dalis sudaro į rytus išlinkusį lanką, kadangi čia išsikiša Rytų Europos platformos pamato dalis – Ufos . Jį dengia klintys, todėl čia gausu karstinių įgriuvų, požeminių upių ir ežerų, piltuvo pavidalo įdubimų. Dėl savo naudingųjų iškasenų gausos Vidurinis Uralas dar vadinamas Rūdiniu Uralu. Iškasenų gavyba čia pradėta XVIII a. Taiga čia iškirsta, vietoje jos užaugo beržynai ir drebulynai, užsodinta pušynų. Tai tankiausiai gyvenama ir labiausiai ekologiškai pažeista Uralo dalis, įsikūrę daug didelių pramonės centrų.
Pietų Uralas
Pietų Uralas – Uralo kalnų dalis, besidriekianti į pietus nuo Ufos upės. Ilgis 550 km, kalnų grandinė pasiekia 150 km plotį (plačiausia Uralo dalis). Aukščiausia viršūnė – Jamantau kalnas (1640 m). Rytinės prieškalnės stačiais skardžiais jungiasi su kalvotu Užuralės paviršiumi, virš kurio iškilusi atskira Magnitnajos viršūnė (614 m) – svarbus geležies rūdos gavybos centras. Pietų Uralo vakarinių prieškalnių mišriuosiuose miškuose, sudarytuose iš eglių, pušų, liepų, ąžuolų, guobų, klevų, plyti ir gausūs aukštažolių stepių (jelanų) plotai. Yra ir ištisų liepynų, todėl čia vystoma bitininkystė. Rytiniuose šlaituose auga spygliuočių miškai. Beveik visos stepės išdirbtos.
Aplinkinės teritorijos
Į Uralą, kaip geografinį regioną taip pat įeina šios teritorijos:
- Priešuralė (Предуралье) – teritorija, esanti prie vakarinio Uralo kalnų šlaito, Pečioros ir Kamos baseinuose, Rytų Europos lygumos rytinis pakraštys. Driekiasi Baškortostano, Permės krašto ir Komijos teritorijose.
- Užuralė (Зауралье) – teritorija, esanti prie rytinio Uralo kalnų šlaito, Tobolo ir Obės baseinuose; Vakarų Sibiro lygumos vakarinis pakraštys.
- Šios Uralo kalnus supančios teritorijos vadinamos Paurale (Приуралье).
Gyventojai
Didžioji Uralo kalnų dalis gyvenama labai retai, tačiau Vidurinis Uralas, kuriame gausu naudingų iškasenų, o klimatinės sąlygos nėra tokios atšiaurios, įsikūrę nemažai gyventojų. Didžiausi Uralo miestai yra Jekaterinburgas, Žemutinis Tagilas, Magnitogorskas, Zlatoustas, Miasas, Pervouralskas. Kalnai įeina į šias federacines Rusijos teritorijas: Permės kraštą, Sverdlovsko sritį, Čeliabinsko sritį, Orenburgo sritį, Kurgano sritį, Udmurtiją, Baškortostaną, Chantų-Mansiją, Komių Respubliką.
Šaltiniai
- Aira Dubikaltienė. Uralas (Ural). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 394-395 psl.
- http://www.russika.ru/termin.asp?ter=2593 Archyvuota kopija 2009-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 448-449
- TSRS fizinė geografija VII klasei. Leidykla „Šviesa“. 1976 m., Kaunas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Uralo kalnai, Kas yra Uralo kalnai? Ką reiškia Uralo kalnai?
Uralo kalnai rus Uralskie gory siaures pietu kryptimi besidriekianti kalnu sistema Rusijoje sudaranti Azijos ir Europos zemynu riba Ilgis 2000 km plotis 40 150 km Rytuose ribojasi su Vakaru Sibiro lyguma vakaruose su Rytu Europos lyguma Siaureje siekia Arkties vandenyno juras pietuose Uralo upes vidurupio vingį Aukstis iki 1895 m Narodnajos kalnas Uralo kalnu sistemai taip pat priklauso aplinkines teritorijos Paurale Priesurale ir Uzurale Taip pat Uralo kalnu sistemos pratesimu galima laikyti Paj Chojaus kalvagubrį siaureje bei Mugodzaru kalnus pietuose Uralo kalnai pagal reljefo pobudį ir kitas savybes skirstomi į Poliarinį Urala Priepoliarinį Urala Siaures Urala Vidurinį Urala ir Pietu Urala Priepoliares UralasUralo zemelapisPavadinimasAntikiniuose saltiniuose Uralo kalnai siejami su Ripejaus o dar dazniau su Hiperborejaus kalnais Ptolemejaus duomenimis pietinius Uralo kalnus sudare Rimnuso kalnas Norosu kalnas isteka Daiksas Uralo upe o siaurinius Hiperborejaus kalnai kurie buve Kaspijos Juodosios juru bei Sarmatu vandenyno vandenskyra Pirmieji rusu keliautojai kalnus vadino Kameniu akmenimi o Uralo pavadinimas rasytiniuose saltinuose minimas nuo XVII a Manoma kad pavadinimas kiles nuo mansiu kalbos zodzio ur reiskiancio kalna Taip pat kildinamas is baskiru Ural juosta ar tiurku Aral sala GeologijaUralas epiplatforminio susidarymo kalnai iskile antroje paleozoines eros puseje hercinines kalnodaros metu Uralo Mongolijos geosinklinos juostoje Sudaryti is nuosediniu metamorfiniu bei vulkaniniu uolienu Vandenskyrinį kalnagubrį sudaro seniausi proterozoiniai kristaliniai skalunai Uoliniai ju pavirsiaus iskysuliai paprastai sudaryti is kietesniu metamorfiniu o kai kur is magminiu uolienu Vakarinese prieskalnese vyrauja paleozoines eros metamorfines ir nuosedines uolienos marmuras klintys o toliau į vakarus smiltainiai Prieskalniu įlinkyje slugso storiausi permo periodo nuosediniu uolienu klodai Rytinis kalnu sistemos slaitas priesingai nei vakarinis sudarytas is magminiu uolienu dunito gabro peridotito toliau rytuose vulkaninio tufo granito gneiso Uralo iskilimas sudaro platu ploksciavirsunį kalnagubrį aukstis 1000 2000 m su budingu vidutinkalniu reljefu Vakaruose krastinis luzis isreikstas pailga priekalne palaipsniui besileidziancia į Rytu Europos lyguma Rytuose status skardis sudarantis riba su Vakaru Sibiro lyguma Vakariniame slaite ir Priesuraleje budingi karstiniai reiskiniai daug urvu Divjos Kunguro Kapovo Sumgano ir kt Gausu naudinguju iskasenu vario gelezies chromo nikelio boksito rudu aukso sidabro rytiniuose slaituose anglies naftos gamtiniu duju kalio druskos asbesto klinties gipso dolomito telkiniai vakariniuose slaituose Uralas zymus savo brangakmeniu telkiniais topazai euklazai fenacitai kolumbitai amazonitai labradoritai saules akmenys ir kt Ypac daug mineralu rasta Ilmeniu kalnagubryje Dalis rasta pirma karta todel pavadinti pagal kalnus uralitas ilmenitas visnevitas ir kt KlimatasUrale vyrauja ryskiai zemyninis klimatas Vidutine sausio menesio temperatura vakariniuose slaituose nuo 20 C Poliariniame Urale iki 15 C Pietu Urale rytiniuose slaituose temperatura 1 2 C zemesne Liepa temperatura tose paciose platumose atitinkamai nuo 9 iki 20 C Priepoliares ir Siaures Urale per metus iskrenta iki 1000 mm krituliu rytinese Pietu Uralo prieskalnese iki 300 mm Siaureje daznos oro mases is Arkties ir Atlanto vandenynu todel ten orai permainingi ypac ziema Pietu Urale budingos giedros ir karstos vasaros su retomis audromis ir liutimis Ziemos speiguotos su daznomis pugomis HidrografijaKalnu upe rytu Urale Poliariniame ir Priepoliares Urale yra ledynu ju bendras plotas 25 km Prasideda upes priklausancios Arkties vandenyno Peciora Usa Sosva Isete Miasas Tura Siaures Sosva ir Kaspijos juros Kama Ciusovaja Belaja Ufa Uralas baseinams Upes pavasarį smarkiai patvinsta o vasara nuslugsta todel įrengta daug uztvanku Rytiniame slaite gausu ezeru susidariusiu karose ir morenu uztvenktuose sleniuose Tavatujus Irtiasas Uvildai Turgojakas ir kt Vakaruose yra karstiniu ezeru Gyvoji gamtaUrale paplite misku krastovaizdziai Misku linija driekiasi nuo 300 m aukscio siaureje iki 1200 m pietuose Vakaruose budingi tamsieji kalnu spygliuociu miskai sudaryti is egliu ir keniu rytuose sviesus miskai is pusu berzu maumedziu Pietu Urale budingos miskastepes ir stepes Virsunese samanu ir kerpiu tundra akmenynai Subalpiniu pievu ir kalnu tundros Pietu Urale tera nedideli ruozai Uralo kalnai sudaro daugelio augalu rusiu pvz azuolu liepu klevu gudobeliu vinksnu guobu maumedziu kedru arealo riba Uralo kalnuose įsteigti Ilmenio Pecioros Ilyciaus Vismos Baskirijos Denezkino Akmens rezervatai ir draustiniai DalysPoliarinis Uralas Poliarinis Uralas toliausiai į siaure nutolusi dalis Driekiasi 380 km nuo slenio pietuose iki Konstantino Akmens kalno 492 m siaureje Auksciausia vieta Pajero kalnas 1499 m Tai neauksti kalnai tarp kuriu driekiasi platus pelketi kloniai nuseti ezeru ir isvagoti Pecioros upyno upiu aukstupiu bei Obes zemupio intaku Poliariniame Urale matomi ryskus senovinio apledejimo pedsakai trogai morenu sangrudos įdubimai kalnu slaituose kuriuose kai kur slugso ledynai ir sniegynai Budinga tundros ir miskatundres augalija Priepoliares Uralas Priepoliares Uralas driekiasi 230 km nuo Sciugoro upes vidurupio pietuose iki Chulgos aukstupio siaureje t y mazdaug tarp 64 ir 66 s pl Tai auksciausia Uralo kalnu dalis Auksciausios virsunes Narodnaja 1895 m Karpinsko kalnas 1878 m Sablios kalnas 1497 m Kalnu masyvu slaituose driekiasi didziuliai uolu nuolauzu plotai kurumai bei pavienes uolos Ant siauru dantytu kalnu keteru slugso ledynai ar didziaja metu dalį dengia sniegynai Kalnai yra zemiau sniego linijos todel jie susidaro is sniego ziema supustomo is vakarinio Uralo slaito Siaures Uralas Siaures Uralas Chantu Mansijoje Siaures Uralas driekiasi beveik 550 km nuo Osliankos kalno pietuose iki Sciugoro vidurupio siaureje Aukstis iki 1617 m Telposizo kalnas Kitos svarbesnes virsunes Iserimo 1331 m Denezkino Akmens 1492 m 1569 m Kalnai isvagoti giliu upiu sleniu beveik istisai apauge tamsia egliu ir keniu taiga Rytiniuose slaituose daugiau auga sibiriniai maumedziai ir kedrai Taip pat tarp spygliuociu įsimaise berzai Tik paciose virsunese medziai neauga o budingos uolu nuolauzos Siaures Uralas yra svarbus kailiniu zvereliu sabalu voveriu kiauniu erniu lapiu medziokles regionas Cia taip pat gyvena daug stambiu zinduoliu lokiu vilku lusiu briedziu Budingi stambus negiedantys pauksciai kurtiniai tetervinai jerubes Vasara atginamos siauriniu elniu kaimenes Upese gausu zuvu ypac kirsliu slakiu Vidurinis Uralas Vidurinis Uralas yra zemiausia Uralo kalnu dalis Driekiasi tarp 56 ir 59 siaures platumos Budingas 250 500 m aukstis Auksciausia vieta Viduriniojo Basego kalnas 994 m Si kalnyno dalis sudaro į rytus islinkusį lanka kadangi cia issikisa Rytu Europos platformos pamato dalis Ufos Jį dengia klintys todel cia gausu karstiniu įgriuvu pozeminiu upiu ir ezeru piltuvo pavidalo įdubimu Del savo naudinguju iskasenu gausos Vidurinis Uralas dar vadinamas Rudiniu Uralu Iskasenu gavyba cia pradeta XVIII a Taiga cia iskirsta vietoje jos uzaugo berzynai ir drebulynai uzsodinta pusynu Tai tankiausiai gyvenama ir labiausiai ekologiskai pazeista Uralo dalis įsikure daug dideliu pramones centru Pietu Uralas Kaimas Urale 1912 m Pagrindinis straipsnis Pietinis Uralas Pietu Uralas Uralo kalnu dalis besidriekianti į pietus nuo Ufos upes Ilgis 550 km kalnu grandine pasiekia 150 km plotį placiausia Uralo dalis Auksciausia virsune Jamantau kalnas 1640 m Rytines prieskalnes staciais skardziais jungiasi su kalvotu Uzurales pavirsiumi virs kurio iskilusi atskira Magnitnajos virsune 614 m svarbus gelezies rudos gavybos centras Pietu Uralo vakariniu prieskalniu misriuosiuose miskuose sudarytuose is egliu pusu liepu azuolu guobu klevu plyti ir gausus aukstazoliu stepiu jelanu plotai Yra ir istisu liepynu todel cia vystoma bitininkyste Rytiniuose slaituose auga spygliuociu miskai Beveik visos stepes isdirbtos Aplinkines teritorijos Į Urala kaip geografinį regiona taip pat įeina sios teritorijos Priesurale Predurale teritorija esanti prie vakarinio Uralo kalnu slaito Pecioros ir Kamos baseinuose Rytu Europos lygumos rytinis pakrastys Driekiasi Baskortostano Permes krasto ir Komijos teritorijose Uzurale Zaurale teritorija esanti prie rytinio Uralo kalnu slaito Tobolo ir Obes baseinuose Vakaru Sibiro lygumos vakarinis pakrastys Sios Uralo kalnus supancios teritorijos vadinamos Paurale Priurale GyventojaiDidzioji Uralo kalnu dalis gyvenama labai retai taciau Vidurinis Uralas kuriame gausu naudingu iskasenu o klimatines salygos nera tokios atsiaurios įsikure nemazai gyventoju Didziausi Uralo miestai yra Jekaterinburgas Zemutinis Tagilas Magnitogorskas Zlatoustas Miasas Pervouralskas Kalnai įeina į sias federacines Rusijos teritorijas Permes krasta Sverdlovsko sritį Celiabinsko sritį Orenburgo sritį Kurgano sritį Udmurtija Baskortostana Chantu Mansija Komiu Respublika SaltiniaiVikiteka Uralo kalnai vaizdine ir garsine medziagaAira Dubikaltiene Uralas Ural Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 394 395 psl http www russika ru termin asp ter 2593 Archyvuota kopija 2009 06 15 is Wayback Machine projekto Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 448 449 TSRS fizine geografija VII klasei Leidykla Sviesa 1976 m Kaunas