Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žygimantas Senasis lenk Zygmunt I Stary 1467 m sausio 1 d 1548 m balandžio 1 d Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Le
Žygimantas Senasis
Žygimantas Senasis (lenk. Zygmunt I Stary; 1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).
| Žygimantas Senasis | |
|---|---|
| Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Jogailaičiai | |
| Gimė | 1467 m. sausio 1 d. Kozenicai |
| Mirė | 1548 m. balandžio 1 d. (81 metai) Krokuva |
| Palaidotas (-a) | Vavelio katedra |
| Tėvas | Kazimieras Jogailaitis |
| Motina | Elžbieta Habsburgaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Barbora Zápolya Bona Sforca |
| Vaikai | Ona Jadvyga Žygimantas Augustas Izabelė Jogailaitė Ona Jogailaitė Kotryna Jogailaitė |
| Lenkijos karalius | |
| Valdė | 1506 m. – 1548 m. (~42 metai) |
| Karūnavimas | 1507 m. sausio 24 d. |
| Pirmtakas | Aleksandras |
| Įpėdinis | Žygimantas Augustas |
| Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Valdė | 1506 m. – 1548 m. (~42 metai) |
| Pirmtakas | Aleksandras |
| Įpėdinis | Žygimantas Augustas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Žygimantas Senasis |
| Parašas | |
Penktas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės (lenk. Elżbieta Rakuszanka) sūnus, nuo 1499 m. valdė Gloguvą Silezijoje, o 1504 m. tapo Lužicos markgrafu bei visos Silezijos valdovu. Per trumpą laiką jo teisinės ir administracinės reformos pavertė tas teritorijas pavyzdinėmis valstybėmis. 1506 m. po brolio Aleksandro I mirties tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi.
Seimo reikalavimu siekiant užtikrinti gynybinę sutartį ir sulaukti įpėdinio 1512 m. vedė Barborą Zapolya, Vengrijos magnato Stepono Zápolya dukterį. Ji mirė po trejų metų ir susilaukė tik dukterų. 1518 m. Žygimantas vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono dukterėčią Boną Sforcą, su kuria susilaukė sūnaus Žygimanto Augusto ir keturių dukterų. Jo duktė Kotryna vėliau ištekėjo už Švedijos karaliaus Jono III, iš kurio kilo Vazų dinastijos karaliai.
1521 m. Žygimanto Senojo kariuomenė, vadovaujama vieno svarbiausių patarėjų Jano Tarnovskio, nugalėjo Teutonų Ordiną, kuris valdė Rytų Prūsiją. 1525 m. Teutonų Ordino didysis magistras Albertas perėjo į liuteronybę ir sutiko tapti Žygimanto Senojo vasalu mainais už pasaulietinio Prūsijos kunigaikščio titulą. Tuomet Albertas paleido ordiną, o Prūsija tapo vasaline Lenkijos valstybe. Po paskutinio Piastų dinastijos Mazovijos valdovo mirties 1529 m. Žygimantas įjungė Mazovijos kunigaikštystę į Lenkijos valstybę. Vadovaujama J.Tarnovskio Žygimanto Senojo kariuomenė 1531 m. nugalėjo įsiveržusią Moldavijos kariuomenę Obertyne bei 1535 m. nugalėjo Maskvos kariuomenę ir apsaugojo Abiejų Tautų Respublikos rytines sienas.
Veikiamas žmonos Žygimantas Senasis kvietės į Krokuvą Italijos menininkus ir skatino Italijos Renesanso lenkiškojo varianto raidą. Nors ir buvo uolus katalikas, tačiau toleravo stačiatikybę ir užtikrino apsaugą žydams. Iš pradžių griežtai priešinosi liuteronizmui, tačiau vėliau susitaikė su jo plitimu Lenkijoje.
Iki karūnacijos
Žygimantas Senasis buvo trečias eilėje prie Lenkijos sosto po savo brolių Jono Albrechto ir Aleksandro. Jų vyresnysis brolis Vladislovas II buvo tapęs Vengrijos ir Bohemijos karaliumi.
Po tėvo mirties Žygimantas liko vienintelis iš sūnų, kuris negavo jokio titulo. 1495–1496 m. Žygimantas prašė savo brolio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro jam išskirti valdą iš LDK, tačiau jam buvo atsakyta. Jo motina Elžbieta Habsburgietė nesėkmingai bandė jam užtikrinti Austrijos sosto paveldėjimą. Po nesėkmingo jo brolio Jono Albrechto įsiveržimo į Bukoviną žlugo planai Žygimantui išrūpinti Moldavijos sostą. Galiausiai Žygimantu ėmė rūpintis Bohemijos ir Vengrijos karalius Vladislovas II, kuris jam skyrė Gloguvo (1499 m.) ir Opavos kunigaikštystes (1501 m.), o 1504 m. jis tapo Silezijos ir Žemutinės Lužicos valdytoju.
Karūnacija
Mirštančio Aleksandro pakviestas į Vilnių iškart po jo mirties 1506 m. rugsėjo 13 d. buvo išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, nepaisant Melniko unijos susitarimų pagal kuriuos valdovas turėjo būti renkamas bendrai Lietuvos ir Lenkijos bajorų. 1506 m. gruodžio 8 d. Lenkijos Senato posėdyje Petrakave Žygimantas buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. 1507 m. sausio 20 d. jis atvyko į Krokuvą ir po keturių dienų Vavelio katedroje primo Andžejaus Boryševskio buvo karūnuotas.
Valdymas
Kuriam laikui užtikrinęs ramybę pažadu kasmet mokėti duoklę Krymo chanui Mengli I Girėjui ir nusiuntęs pasiuntinius pas Valakijos vaivadą Bogdaną, Žygimantas ėmėsi tvarkyti šalies reikalus. Išlaidaus Aleksandro apgriautas Lietuvos ūkis buvo sutvarkytas, daugelis jo įsiskolintų dvarų buvo išpirkta. Žygimantas išmokėjo algas kariuomenei, sudarė atsarginį kapitalą įvairioms visuomeninėms išlaidoms. Į ūkį jam teko kreipti daug dėmesio, nes ilgų karų metu ypač daug reikėjo pinigų kariuomenei.
1512 m. buvo išleistos naujos valstybės karinės gynybos taisyklės: Lenkija (be Lietuvos) buvo padalinta į penkias apskritis, bajorai iš kiekvienos apskrities kas penkeri metai turėjo vienerius metus tarnauti kariuomenėje, save pilnai išlaikyti ir aprūpinti. Atsisakantys tarnauti turėjo įnešti tam tikrą mokestį, vengiantys šios prievolės galėjo susilaukti turto konfiskacijos. Be to, Žygimanto buvo įvesta samdytinė kariuomenė. Kita svarbi finansinė-karinė reforma buvo Žygimanto patvirtinta 1527 m. Seime: buvo nuspręsta per ypatingąsias komisijas įvertinti pajamas iš žemių; duoklių rinkėjams paskirtas atlyginimas, kad nebebūtų turto prievartavimo ir iždo grobstymo; kiekviename paviete įgaliotas pareigūnas turėjo atrinkti iš bajorijos tinkamus karinei tarnybai, vesti juos į nustatytą vietą, stebėti, kad būtų laikomasi disciplinos bei mokėti algas. Abi šios reformos nebuvo pilnai įgyvendintos dėl didikų ir dvasininkijos pasipriešinimo. Bajorijos vaidmuo buvo didinamas Seimų sprendimais, kurias buvo apribotos miestiečių ir valstiečių teisės. Pagal 1520 ir 1521 m. seimų nutarimus kiekvienas valstietis, nepriklausomai nuo anksčiau turėtų privilegijų turėjo vieną dieną per savaitę dirbti ponų žemėje. 1529 m. LDK priimtas I Lietuvos Statutas.
Dėl protestantų dėmesio Biblijoje užrašyto Dievo Žodžio studijavimui gimtąja kalba, ypač padaugėjo mokyklų. Karalienės Bonos globojamas, Abraomas Kulvietis 1539 m. įsteigė Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą, kurioje dirbo magistras Jurgis Zablockis, taip pat spėjama, kad ir Martynas Mažvydas, galbūt ir Stanislovas Rapolionis. Joje ne tik buvo mokoma įprastų dalykų, antikinių kalbų, bet ir skelbiamos reformacijos idėjos.
Protestantizmas
Nusileisdamas dvasininkijai Žygimantas griežtai žiūrėjo į pradėjusį plisti protestantizmą.
1542 m. karalienei Bonai iškeliavus į Italiją, Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis iš Žygimanto Senojo gavo leidimą protestantų persekiojimui. Povilas Alšėniškis 1542 m. uždarė Abraomo Kulviečio įsteigtą mokyklą, manoma, jog įkalino Martyną Mažvydą. Dėl persekiojimų iš LDK į Prūsiją emigravo Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, laisvę atgavęs Martynas Mažvydas. Protestantų persekiojimą 1544 metais sustabdė Žygimanto Senojo įpėdinis Žygimantas Augustas, iš savo gyvo tėvo gavęs faktinę valdžią Lietuvoje.
Užsienio politika
Užsienio politikoje dominavo Maskvos problematika. Žygimanto valdymo metais su Maskva buvo kariauta tris kartus. Nuo 1512 m. iki 1522 m. su pertraukomis trukęs karas baigėsi Smolensko praradimu. Po trečiojo karo (1534–1537) Maskvai atiteko Sebežas ir Zavoločjė. Krymo totoriai, nepaisant duoto pažado mokėti duoklę ir toliau tęsė siaubiamuosius pietinių Lenkijos sričių antpuolius. Vienos suvažiavime 1515 m. Žygimantas sudarė sąjungą su Maksimilijonu I, kuris pažadėjo palenkti Vasilijų III sudaryti taiką su Lenkija bei priversti Vokiečių ordino magistrą prisiekti Žygimantui. Imperatoriui savo pažadų netesėjus, Žygimantas 1520 m. pradėjo karą su Vokiečių Ordinu, kuris ėjosi sėkmingai. Iki galo pergale Žygimantas nesugebėjo pasinaudoti ir pasitenkino tuo, kad paskutinis Ordino magistras davė jam vasalinę priesaiką (1525 m.). Savo gyvenimo pabaigoje Žygimantas Senasis jau nebeturėjo jėgų ir jokių planų, net atsisakė nuo pretenzijų į Čekiją ir Vengriją po jų valdovo, brolio Vladislovo mirties ir užleido jas Habsburgams.
Pirmasis karas su Maskva (1507–1508 m.)
Jau Aleksandro laikais Lietuvos ponų tarpe vis labiau ėmė įsigalėti rusų kilmės bajorai. Aukščiausiai iš jų buvo iškilęs totorių kilmės kunigaikštis Michailas Glinskis (rus. Mikhail Lvovich Glinsky: ir lenk. Michał Gliński (1470–1534 m.)), bet lietuviams apkaltinus jį neva jis nužudęs Aleksandrą, pabėgo į Maskvą. M. Glinskio pasikviestas Maskvos kunigaikštis Vosylius III (rus. Василий III Иванович) apgulė daugelį rytinių Lietuvos miestų (skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamų pravoslavų) ir artinos prie Smolensko. Bet atvykęs Lietuvos etmonas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (lenk. Konstanty Ostrogski) ties Orša sumušė priešus. 1509 m. pasirašyta su Maskva amžinoji taika. Abi pusės pasižadėjo neliesti viena kitos pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo teritoriją kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius.
Antrasis karas su Maskva (1512–1522 m.)
Šis karas Lietuvai buvo daug sunkesnis. M. Glinskio pastangomis, šį kartą Maskvai pavyko gauti daug paramos iš Austrijos imperatoriaus Maksimiliano I (vok. Maximilian I von Habsburg). Į Maskvą imperatorius nusiuntė daugybę karo specialistų inžinierių ir artileristų, mat imperatorius norėjo susilpninti Žygimantą, kuris ypatingai rūpinosi, kad Hasburgai negautų jo brolio Vladislovo II valdomos Vengrijos ir Čekijos. Kad Lenkija neitų į pagalbą Lietuvai, prieš ją buvo sukelta Moldavija ir kryžiuočiai. Karas prasidėjo 1512 m., visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską. Tris kartus miestas apgultas ir pagaliau, M. Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, 1514 m. paimtas. Bet ir vėl atvykęs K. Ostrogiškis ties Orša sumušė Maskvos kariuomenę. Turėdamas 30000 karių, jis sumušė 80000 Maskvos kariuomenę (iš jų 30000 krito karo lauke, o pats vadas su 1500 bajorų ir karių pateko į nelaisvę). Nors buvo laimėta, bet Smolensko tvirtovės atsiimti nebepasisekė net per sekančius 8 karo metus. 1522 m. pasirašytos 11 metų paliaubos, Smolenskas paliktas Maskvai, jis Lietuvai grįžo tik po beveik 100 metų (1611 m.).
Trečiasis karas su Maskva (1534–1537 m.)
Ankstyvesnieji karai pasibaigdavo Lietuvai nelaimingai ypač dėl to, kad bajorija nenorėjo kariauti ir nenorėjo mokėti karui reikalingų mokesčių. Tad kol būdavo surenkama kariuomenė, Maskva suspėdavo užimti nemaža Lietuvos pilių. Paskui nebegalėdavo nieko padėti nė dideli laimėjimai, nes po jų maskviečiai užsidarydavo pilyse ir vengdavo atvirų mūšių, o paimti pilį, naudojantis to meto karo technika, buvo gana sunku. Pirmuosius du karus Žygimanto laikais pradėjo Maskva, bet šį trečiąjį – Lietuva. Kai 1533 m. mirė Vosylius III, Maskvos kunigaikščiu tapo Ivanas Rūstusis (rus. Иван Грозный) (1533–1584 m.). Kadangi jis tuomet buvo dar mažas, buvo sudaryta regencija. Su ja Maskvos kunigaikštystėje prasidėjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tikėjosi pasinaudoti. Žygimantas buvo patraukęs į savo pusę Krymo totorius, apsiėmęs jiems kasmet mokėti po 15000 dukatų, ir Maskvai nuolat grėsė iš jų pusės pavojus. Nors lėšų buvo pakankamai surinkta, bajorija nėjo į karą, ir visi dideli siekiai nepavyko. 1537 m. su Maskva buvo padarytos 7 metų paliaubos, kurios vėliau buvo pratęstos, ir Žygimanto Augusto laikais. Siena su Maskva mažai tepasikeitė.
Žygimanto Senojo žmonos ir vaikai
Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad iki pirmosios santuokos Žygimantas Senasis turėjo tris nesantuokinius vaikus su (Katarzyna Telniczanka)):
- Jonas iš Lietuvos kunigaikščių (1499 m. sausio 8 d. – 1538 m. vasario 18 d.);
- Reginą (1500/1501 m. – 1526 m. gegužės 20 d.);
- Kotryną (apie 1503 m. – 1548 m. rugsėjo 9 d.).
Žygimantas Senasis buvo vedęs du kartus. 1512 m. vasario 8 d. vedė Barborą Zapoliją (1495–1515 m. spalio 2 d.) (vengrų kunigaikščio Stefano Zapolijo (Szapolyai István) dukrą) ir turėjo du vaikus:
- Jadvygą (1513 m. kovo 25 d. – 1573 m. vasario 7 d.), kuri ištekėjo už Joachimo II Hektoro iš Brandenburgo;
- Oną (1515 m. liepos 1 d. – 1520 m. gegužės 8 d.).
1518 m. balandžio 18 d. Žygimantas Senasis vedė Boną Sforzą (1494 m. vasario 13 d. – 1557 m. lapkričio 7 d.) ir turėjo penkis vaikus (šeštasis mirė tik gimęs):
- Izabelę (1519 m. sausio 18 d. – 1559 m. rugsėjo 15 d.), kuri ištekėjo už Vengrijos karaliaus Jono Zapolajo (Szapolyai János);
- Žygimantą Augustą (1520 m. rugpjūčio 1 d. – 1572 m. liepos 7 d.), LDK ir Lenkijos karalius;
- Sofiją (1522 m. liepos 13 d. – 1575 m. gegužės 28 d.), kuri ištekėjo už Braunšveigo-Volfenbiufelio hercogo Henriko V Jaunesniojo;
- Oną (1523 m. spalio 18 d. – 1596 m. rugsėjo 9 d.), kuri ištekėjo už LDK ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro;
- Kotryną (1526 m. lapkričio 1 d. – 1583 m. rugsėjo 16 d.), kuri ištekėjo už Švedijos karaliaus Jono III (Johan III);
- Albrechtą (1527 m. rugsėjo 20 d.).
Valdymo pabaiga
Kai Žygimantas jau buvo senas, valstybėje didžiausią įtaką įgijo jo antroji žmona, Milano ir Bario kunigaikštytė Bona. Lenkijoje ji įgijo didelę valdžią ir šeimininkavo savo vyro vardu. Paskutiniais gyvenimo metais visai nebuvo girdėti Žygimanto Senojo. Užsienyje jau daug kas manė, kad jis miręs. Turkų sultonas net buvo atsiuntęs užuojautą, o Maskvos kunigaikštis savo pasiuntiniams instrukcijose įrašydavo: „Jei karalius miręs, – pareikšti užuojautą“.
- Žygimantas Senasis Carta Marina žemėlapio fragmente
- Žygimanto Senojo antkapis
- Žygimantas Senasis su rūmų juokdariu Stančiku
Genealogija
| Jogaila gimė. apie. 1351 mirė. 1 VI 1434 | Sofija Alšėniškė gimė. apie. 1405 mirė. 21 IX 1461 | Albrechtas II Habsburgas gimė. 16 VIII 1397 mirė. 27 X 1439 | gimė. 1409 mirė. 1442 | ||||||||||
| Kazimieras IV Jogailaitis gimė. 30 XI 1427 mirė. 7 VI 1492 | Elžbieta Habsburg gimė. 1436 mirė. 30 VIII 1505 | ||||||||||||
| 1 ur. ok. 1480 zm. 1528 OO 1498 (związek nieformalny) | 2 Barbora Zapolskaja gimė. 1495 mirė. 2 X 1515 OO 8 II 1512 | Žygimantas Senasis gimė. 1 I 1467 mirė. 1 IV 1548 | 3 Bona Sforca gimė. 2 II 1494 mirė. 19 XI 1557 OO 18 IV 1518 | ||||||
| 1 | 1 | 1 | 2 | 2 | |||||
| Jonas iš Lietuvos kunigaikščių ur. 8 I 1499 zm. 18 II 1538 | gimė. 1500/1501 mirė. 20 V 1526 | Kotryna gimė. apie. 1503 mirė. po 9 IX 1548 | Jadvyga Jogailaitė gimė. 15 III 1513 mirė. 7 II 1573 | Ona Jogailaitė gimė. 1 VII 1515 mirė. 8 V 1520 | |||||
| 3 | 3 | 3 | 3 | 3 | |||||
| Izabelė Jogailaitė ur. 18 I 1519 zm. 15 IX 1559 | Žygimantas Augustas gimė. 1 VIII 1520 mirė. 7 VII 1572 | gimė. 13 VII 1522 mirė. 28 V 1575 | Ona Jogailaitė gimė. 18 X 1523 mirė. 9 IX 1596 | Kotryna Jogailaitė gimė. 1 XI 1526 mirė. 16 IX 1583 | |||||
| 3 | |||||||||
| gimė. 20 IX 1527 mirė. 20 IX 1527 | |||||||||
Šaltiniai
- A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6
Nuorodos
Žygimantas Senasis Jogailaičių šeima Gimė: 1468 m. sausio 1 d. Mirė: 1548 balandžio 1 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Aleksandras | Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1506 – 1548 | Po to: Žygimantas Augustas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žygimantas Senasis, Kas yra Žygimantas Senasis? Ką reiškia Žygimantas Senasis?
Zygimantas Senasis lenk Zygmunt I Stary 1467 m sausio 1 d 1548 m balandzio 1 d Jogailaiciu dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius 1506 1548 Zygimantas SenasisLenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstisJogailaiciaiGime 1467 m sausio 1 d KozenicaiMire 1548 m balandzio 1 d 81 metai KrokuvaPalaidotas a Vavelio katedraTevas Kazimieras JogailaitisMotina Elzbieta HabsburgaiteSutuoktinis e Barbora Zapolya Bona SforcaVaikai Ona Jadvyga Zygimantas Augustas Izabele Jogailaite Ona Jogailaite Kotryna JogailaiteLenkijos karaliusValde 1506 m 1548 m 42 metai Karunavimas 1507 m sausio 24 d Pirmtakas AleksandrasĮpedinis Zygimantas AugustasLietuvos didysis kunigaikstisValde 1506 m 1548 m 42 metai Pirmtakas AleksandrasĮpedinis Zygimantas AugustasZymus apdovanojimaiOrder Zlotego RunaVikiteka Zygimantas SenasisParasas Penktas Kazimiero Jogailaicio ir Elzbietos Habsburgaites lenk Elzbieta Rakuszanka sunus nuo 1499 m valde Gloguva Silezijoje o 1504 m tapo Luzicos markgrafu bei visos Silezijos valdovu Per trumpa laika jo teisines ir administracines reformos paverte tas teritorijas pavyzdinemis valstybemis 1506 m po brolio Aleksandro I mirties tapo Lietuvos didziuoju kunigaiksciu ir Lenkijos karaliumi Seimo reikalavimu siekiant uztikrinti gynybine sutartį ir sulaukti įpedinio 1512 m vede Barbora Zapolya Vengrijos magnato Stepono Zapolya dukterį Ji mire po treju metu ir susilauke tik dukteru 1518 m Zygimantas vede Sventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono dukterecia Bona Sforca su kuria susilauke sunaus Zygimanto Augusto ir keturiu dukteru Jo dukte Kotryna veliau istekejo uz Svedijos karaliaus Jono III is kurio kilo Vazu dinastijos karaliai 1521 m Zygimanto Senojo kariuomene vadovaujama vieno svarbiausiu patareju Jano Tarnovskio nugalejo Teutonu Ordina kuris valde Rytu Prusija 1525 m Teutonu Ordino didysis magistras Albertas perejo į liuteronybe ir sutiko tapti Zygimanto Senojo vasalu mainais uz pasaulietinio Prusijos kunigaikscio titula Tuomet Albertas paleido ordina o Prusija tapo vasaline Lenkijos valstybe Po paskutinio Piastu dinastijos Mazovijos valdovo mirties 1529 m Zygimantas įjunge Mazovijos kunigaikstyste į Lenkijos valstybe Vadovaujama J Tarnovskio Zygimanto Senojo kariuomene 1531 m nugalejo įsiverzusia Moldavijos kariuomene Obertyne bei 1535 m nugalejo Maskvos kariuomene ir apsaugojo Abieju Tautu Respublikos rytines sienas Veikiamas zmonos Zygimantas Senasis kvietes į Krokuva Italijos menininkus ir skatino Italijos Renesanso lenkiskojo varianto raida Nors ir buvo uolus katalikas taciau toleravo staciatikybe ir uztikrino apsauga zydams Is pradziu grieztai priesinosi liuteronizmui taciau veliau susitaike su jo plitimu Lenkijoje Iki karunacijosZygimantas Senasis buvo trecias eileje prie Lenkijos sosto po savo broliu Jono Albrechto ir Aleksandro Ju vyresnysis brolis Vladislovas II buvo tapes Vengrijos ir Bohemijos karaliumi Po tevo mirties Zygimantas liko vienintelis is sunu kuris negavo jokio titulo 1495 1496 m Zygimantas prase savo brolio Lietuvos didziojo kunigaikscio Aleksandro jam isskirti valda is LDK taciau jam buvo atsakyta Jo motina Elzbieta Habsburgiete nesekmingai bande jam uztikrinti Austrijos sosto paveldejima Po nesekmingo jo brolio Jono Albrechto įsiverzimo į Bukovina zlugo planai Zygimantui isrupinti Moldavijos sosta Galiausiai Zygimantu eme rupintis Bohemijos ir Vengrijos karalius Vladislovas II kuris jam skyre Gloguvo 1499 m ir Opavos kunigaikstystes 1501 m o 1504 m jis tapo Silezijos ir Zemutines Luzicos valdytoju KarunacijaLDK ir Lenkija 1526 metaisZygimanto Senojo 1536 m LDK grasis su Vyciu ir Gedimino stulpais Mirstancio Aleksandro pakviestas į Vilniu iskart po jo mirties 1506 m rugsejo 13 d buvo isrinktas Lietuvos didziuoju kunigaiksciu nepaisant Melniko unijos susitarimu pagal kuriuos valdovas turejo buti renkamas bendrai Lietuvos ir Lenkijos bajoru 1506 m gruodzio 8 d Lenkijos Senato posedyje Petrakave Zygimantas buvo isrinktas Lenkijos karaliumi 1507 m sausio 20 d jis atvyko į Krokuva ir po keturiu dienu Vavelio katedroje primo Andzejaus Borysevskio buvo karunuotas ValdymasAnt denaro pavaizduotas Zygimantas Senasis Kuriam laikui uztikrines ramybe pazadu kasmet moketi duokle Krymo chanui Mengli I Girejui ir nusiuntes pasiuntinius pas Valakijos vaivada Bogdana Zygimantas emesi tvarkyti salies reikalus Islaidaus Aleksandro apgriautas Lietuvos ukis buvo sutvarkytas daugelis jo įsiskolintu dvaru buvo ispirkta Zygimantas ismokejo algas kariuomenei sudare atsarginį kapitala įvairioms visuomeninems islaidoms Į ukį jam teko kreipti daug demesio nes ilgu karu metu ypac daug reikejo pinigu kariuomenei 1512 m buvo isleistos naujos valstybes karines gynybos taisykles Lenkija be Lietuvos buvo padalinta į penkias apskritis bajorai is kiekvienos apskrities kas penkeri metai turejo vienerius metus tarnauti kariuomeneje save pilnai islaikyti ir aprupinti Atsisakantys tarnauti turejo įnesti tam tikra mokestį vengiantys sios prievoles galejo susilaukti turto konfiskacijos Be to Zygimanto buvo įvesta samdytine kariuomene Kita svarbi finansine karine reforma buvo Zygimanto patvirtinta 1527 m Seime buvo nuspresta per ypatingasias komisijas įvertinti pajamas is zemiu duokliu rinkejams paskirtas atlyginimas kad nebebutu turto prievartavimo ir izdo grobstymo kiekviename paviete įgaliotas pareigunas turejo atrinkti is bajorijos tinkamus karinei tarnybai vesti juos į nustatyta vieta stebeti kad butu laikomasi disciplinos bei moketi algas Abi sios reformos nebuvo pilnai įgyvendintos del didiku ir dvasininkijos pasipriesinimo Bajorijos vaidmuo buvo didinamas Seimu sprendimais kurias buvo apribotos miestieciu ir valstieciu teises Pagal 1520 ir 1521 m seimu nutarimus kiekvienas valstietis nepriklausomai nuo anksciau turetu privilegiju turejo viena diena per savaite dirbti ponu zemeje 1529 m LDK priimtas I Lietuvos Statutas Del protestantu demesio Biblijoje uzrasyto Dievo Zodzio studijavimui gimtaja kalba ypac padaugejo mokyklu Karalienes Bonos globojamas Abraomas Kulvietis 1539 m įsteige Vilniuje pirmaja aukstesniaja mokykla kurioje dirbo magistras Jurgis Zablockis taip pat spejama kad ir Martynas Mazvydas galbut ir Stanislovas Rapolionis Joje ne tik buvo mokoma įprastu dalyku antikiniu kalbu bet ir skelbiamos reformacijos idejos ProtestantizmasNusileisdamas dvasininkijai Zygimantas grieztai ziurejo į pradejusį plisti protestantizma 1542 m karalienei Bonai iskeliavus į Italija Vilniaus vyskupas Povilas Alseniskis is Zygimanto Senojo gavo leidima protestantu persekiojimui Povilas Alseniskis 1542 m uzdare Abraomo Kulviecio įsteigta mokykla manoma jog įkalino Martyna Mazvyda Del persekiojimu is LDK į Prusija emigravo Stanislovas Rapolionis Abraomas Kulvietis laisve atgaves Martynas Mazvydas Protestantu persekiojima 1544 metais sustabde Zygimanto Senojo įpedinis Zygimantas Augustas is savo gyvo tevo gaves faktine valdzia Lietuvoje Uzsienio politikaUzsienio politikoje dominavo Maskvos problematika Zygimanto valdymo metais su Maskva buvo kariauta tris kartus Nuo 1512 m iki 1522 m su pertraukomis trukes karas baigesi Smolensko praradimu Po treciojo karo 1534 1537 Maskvai atiteko Sebezas ir Zavolocje Krymo totoriai nepaisant duoto pazado moketi duokle ir toliau tese siaubiamuosius pietiniu Lenkijos sriciu antpuolius Vienos suvaziavime 1515 m Zygimantas sudare sajunga su Maksimilijonu I kuris pazadejo palenkti Vasiliju III sudaryti taika su Lenkija bei priversti Vokieciu ordino magistra prisiekti Zygimantui Imperatoriui savo pazadu netesejus Zygimantas 1520 m pradejo kara su Vokieciu Ordinu kuris ejosi sekmingai Iki galo pergale Zygimantas nesugebejo pasinaudoti ir pasitenkino tuo kad paskutinis Ordino magistras dave jam vasaline priesaika 1525 m Savo gyvenimo pabaigoje Zygimantas Senasis jau nebeturejo jegu ir jokiu planu net atsisake nuo pretenziju į Cekija ir Vengrija po ju valdovo brolio Vladislovo mirties ir uzleido jas Habsburgams Pirmasis karas su Maskva 1507 1508 m Jau Aleksandro laikais Lietuvos ponu tarpe vis labiau eme įsigaleti rusu kilmes bajorai Auksciausiai is ju buvo iskiles totoriu kilmes kunigaikstis Michailas Glinskis rus Mikhail Lvovich Glinsky ir lenk Michal Glinski 1470 1534 m bet lietuviams apkaltinus jį neva jis nuzudes Aleksandra pabego į Maskva M Glinskio pasikviestas Maskvos kunigaikstis Vosylius III rus Vasilij III Ivanovich apgule daugelį rytiniu Lietuvos miestu skelbesi einas vaduoti spaudziamu pravoslavu ir artinos prie Smolensko Bet atvykes Lietuvos etmonas kunigaikstis Konstantinas Ostrogiskis lenk Konstanty Ostrogski ties Orsa sumuse priesus 1509 m pasirasyta su Maskva amzinoji taika Abi puses pasizadejo neliesti viena kitos pripazintu zemiu ir laisvai praleisti per savo teritorija kitos valstybes pasiuntinius ir pirklius Antrasis karas su Maskva 1512 1522 m Sis karas Lietuvai buvo daug sunkesnis M Glinskio pastangomis sį karta Maskvai pavyko gauti daug paramos is Austrijos imperatoriaus Maksimiliano I vok Maximilian I von Habsburg Į Maskva imperatorius nusiunte daugybe karo specialistu inzinieriu ir artileristu mat imperatorius norejo susilpninti Zygimanta kuris ypatingai rupinosi kad Hasburgai negautu jo brolio Vladislovo II valdomos Vengrijos ir Cekijos Kad Lenkija neitu į pagalba Lietuvai pries ja buvo sukelta Moldavija ir kryziuociai Karas prasidejo 1512 m visos Maskvos jegos buvo nukreiptos į Smolenska Tris kartus miestas apgultas ir pagaliau M Glinskiui sukelus viduje samoksla 1514 m paimtas Bet ir vel atvykes K Ostrogiskis ties Orsa sumuse Maskvos kariuomene Turedamas 30000 kariu jis sumuse 80000 Maskvos kariuomene is ju 30000 krito karo lauke o pats vadas su 1500 bajoru ir kariu pateko į nelaisve Nors buvo laimeta bet Smolensko tvirtoves atsiimti nebepasiseke net per sekancius 8 karo metus 1522 m pasirasytos 11 metu paliaubos Smolenskas paliktas Maskvai jis Lietuvai grįzo tik po beveik 100 metu 1611 m Treciasis karas su Maskva 1534 1537 m Ankstyvesnieji karai pasibaigdavo Lietuvai nelaimingai ypac del to kad bajorija nenorejo kariauti ir nenorejo moketi karui reikalingu mokesciu Tad kol budavo surenkama kariuomene Maskva suspedavo uzimti nemaza Lietuvos piliu Paskui nebegaledavo nieko padeti ne dideli laimejimai nes po ju maskvieciai uzsidarydavo pilyse ir vengdavo atviru musiu o paimti pilį naudojantis to meto karo technika buvo gana sunku Pirmuosius du karus Zygimanto laikais pradejo Maskva bet sį treciajį Lietuva Kai 1533 m mire Vosylius III Maskvos kunigaiksciu tapo Ivanas Rustusis rus Ivan Groznyj 1533 1584 m Kadangi jis tuomet buvo dar mazas buvo sudaryta regencija Su ja Maskvos kunigaikstysteje prasidejo vidaus neramumai kuriais Lietuva tikejosi pasinaudoti Zygimantas buvo patraukes į savo puse Krymo totorius apsiemes jiems kasmet moketi po 15000 dukatu ir Maskvai nuolat grese is ju puses pavojus Nors lesu buvo pakankamai surinkta bajorija nejo į kara ir visi dideli siekiai nepavyko 1537 m su Maskva buvo padarytos 7 metu paliaubos kurios veliau buvo pratestos ir Zygimanto Augusto laikais Siena su Maskva mazai tepasikeite Zygimanto Senojo zmonos ir vaikaiKai kuriuose saltiniuose nurodoma kad iki pirmosios santuokos Zygimantas Senasis turejo tris nesantuokinius vaikus su Katarzyna Telniczanka Jonas is Lietuvos kunigaiksciu 1499 m sausio 8 d 1538 m vasario 18 d Regina 1500 1501 m 1526 m geguzes 20 d Kotryna apie 1503 m 1548 m rugsejo 9 d Zygimantas Senasis buvo vedes du kartus 1512 m vasario 8 d vede Barbora Zapolija 1495 1515 m spalio 2 d vengru kunigaikscio Stefano Zapolijo Szapolyai Istvan dukra ir turejo du vaikus Jadvyga 1513 m kovo 25 d 1573 m vasario 7 d kuri istekejo uz Joachimo II Hektoro is Brandenburgo Ona 1515 m liepos 1 d 1520 m geguzes 8 d 1518 m balandzio 18 d Zygimantas Senasis vede Bona Sforza 1494 m vasario 13 d 1557 m lapkricio 7 d ir turejo penkis vaikus sestasis mire tik gimes Izabele 1519 m sausio 18 d 1559 m rugsejo 15 d kuri istekejo uz Vengrijos karaliaus Jono Zapolajo Szapolyai Janos Zygimanta Augusta 1520 m rugpjucio 1 d 1572 m liepos 7 d LDK ir Lenkijos karalius Sofija 1522 m liepos 13 d 1575 m geguzes 28 d kuri istekejo uz Braunsveigo Volfenbiufelio hercogo Henriko V Jaunesniojo Ona 1523 m spalio 18 d 1596 m rugsejo 9 d kuri istekejo uz LDK ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro Kotryna 1526 m lapkricio 1 d 1583 m rugsejo 16 d kuri istekejo uz Svedijos karaliaus Jono III Johan III Albrechta 1527 m rugsejo 20 d Valdymo pabaigaKai Zygimantas jau buvo senas valstybeje didziausia įtaka įgijo jo antroji zmona Milano ir Bario kunigaikstyte Bona Lenkijoje ji įgijo didele valdzia ir seimininkavo savo vyro vardu Paskutiniais gyvenimo metais visai nebuvo girdeti Zygimanto Senojo Uzsienyje jau daug kas mane kad jis mires Turku sultonas net buvo atsiuntes uzuojauta o Maskvos kunigaikstis savo pasiuntiniams instrukcijose įrasydavo Jei karalius mires pareiksti uzuojauta Zygimantas Senasis Carta Marina zemelapio fragmente Zygimanto Senojo antkapis Zygimantas Senasis su rumu juokdariu StancikuGenealogijaJogaila gime apie 1351 mire 1 VI 1434 Sofija Alseniske gime apie 1405 mire 21 IX 1461 Albrechtas II Habsburgas gime 16 VIII 1397 mire 27 X 1439 gime 1409 mire 1442 Kazimieras IV Jogailaitis gime 30 XI 1427 mire 7 VI 1492 Elzbieta Habsburg gime 1436 mire 30 VIII 15051 ur ok 1480 zm 1528 OO 1498 zwiazek nieformalny 2 Barbora Zapolskaja gime 1495 mire 2 X 1515 OO 8 II 1512 Zygimantas Senasis gime 1 I 1467 mire 1 IV 1548 3 Bona Sforca gime 2 II 1494 mire 19 XI 1557 OO 18 IV 15181 1 1 2 2Jonas is Lietuvos kunigaiksciu ur 8 I 1499 zm 18 II 1538 gime 1500 1501 mire 20 V 1526 Kotryna gime apie 1503 mire po 9 IX 1548 Jadvyga Jogailaite gime 15 III 1513 mire 7 II 1573 Ona Jogailaite gime 1 VII 1515 mire 8 V 15203 3 3 3 3Izabele Jogailaite ur 18 I 1519 zm 15 IX 1559 Zygimantas Augustas gime 1 VIII 1520 mire 7 VII 1572 gime 13 VII 1522 mire 28 V 1575 Ona Jogailaite gime 18 X 1523 mire 9 IX 1596 Kotryna Jogailaite gime 1 XI 1526 mire 16 IX 15833gime 20 IX 1527 mire 20 IX 1527Saltiniaihttp www britannica com EBchecked topic 543619 Sigismund I A Sapoka Lietuvos istorija Svietimo ministerijos knygu leidimo komisijos leidinys Kaunas 1936 m ISBN 5 420 00631 6NuorodosZygimantas SenasisJogailaiciu seimaGime 1468 m sausio 1 d Mire 1548 balandzio 1 d Karaliskieji titulaiPries tai Aleksandras Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1506 1548 Po to Zygimantas Augustas