Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prūsai senprūsiai prūs prūsai vok Pruzzen Prußen lot Priteni lenk Prusowie vakarų baltų genčių grupė gyvenusi tarp Nemun
Senoji Prūsija
Prūsai (senprūsiai) (prūs. prūsai, vok. Pruzzen, Prußen, lot. Priteni, lenk. Prusowie) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba. Prūsams artimiausios buvo jotvingių gentys. Jų vardą gavo vėlesnė Prūsijos valstybė.
| Senovės baltų gentis Prūsai / Pruteni | |
|---|---|
| Šalis | Kaliningrado sritis, Lenkija (Varmijos Mozūrų vaivadija) |
| Tautos | vakarų baltai (prūsai) |
| Kalba | prūsų kalba |
| Miestai | Drūsuo |
| Nadruva, Semba, Notanga, Varmė, Barta, Pagudė, Pamedė, Kulmo žemė, Liubava, Sasna, Galinda | |
1230 m. prūsų užkariavimą pradėjo Vokiečių ordinas. Ordinas vykdė prūsų perkėlimus iš vienos teritorijos į kitą, daug prūsų žuvo per kryžiaus žygius ir sukilimus. Iki XIII a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos Vokiečių ordinas galutinai užkariavo visas prūsų gentis. Pakrikštytieji prūsai per vėlesnius keletą amžių buvo asimiliuoti, prūsų kalba išnyko XVII a. – XVIII a. pradžioje.
Etimologija
Etnonimas prūsai (Bruzi) istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas IX amžiuje Bavarų Geografo. Tiesioginiais prūsų protėviais laikytini Tacito „Germanijoje“ ir Jordano „De Origine Actibusque Getarum“ minimi estijai (aesti; lietuvių raštijoje dažniau vadinami „aisčiais“), tiksliau, jų pietinė ir centrinė grupės.
Simas Karaliūnas tautovardį prūsai gretina su žodžiais skr. प्रुष्णोति = IAST: pruṣṇóti ‘jis šlaksto, purškia, lašina, drėkina’, kroat. prskām, prskati ‘trykšti’, liet. praũsti ir spėja, jog prūsų etnonimo pirminė reikšmė galėjusi būti ‘drėkinantys, purškiantys, sėklas liejantys (semina emittentes)’, tai yra ‘vyrai’.
Etninė teritorija ir jos suskirstymas
XIII amžiuje prūsų žemės šiaurėje driekėsi iki Minijos žemupio, pietvakariuose siekė Vyslos žemupį, pietuose apėmė Narevo ir Vyslos dešiniųjų intakų aukštupius, o rytuose – nedidelę Šakių rajono dalį, beveik visą Vilkaviškio rajoną ir nemažą žemių plotą į rytus nuo Mozūrų ežerų.
XIII a. Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje minimos 11 prūsų žemių ir genčių:
Mokslininkų požiūris
Istorikai, kalbininkai ir archeologai iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl prūsų apgyvendintos teritorijos ir jai priskiriamu genčių. Dalis istorikų, archeologų ir kalbininkų skalvių nelaiko prūsų genties dalimi ir šios genties klausimu vyksta iki šiol ginčai tarp skirtingų šios srities specialistų, bet šiais laikais sūduvius daugelis šios srities specialistų priskiria prie deinuvių genčių.
Kryžiuočių ordino kronikininkas Petras Dusburgietis 1326 metų užbaigtoje savo rašytoje Prūsijos žemės kronikoje, prūsams priskiria ir Skalvą ir Sūduvą, teigia kad prūsų gentį sudaro dešimt genčių ir vienuolika žemių, tai yra lotyniškai: (Pomesania, Pogesania, Varmia, Natangia, Bartia, Sambia, Nadrovia, Scalovia, Galindia, Sudovia, Culmigeria). O apie Kulmo žemę rašo, esą vienuolikta prūsų žemė esanti i pietvakarius nuo (Pomesani) genties žemės iki Ordinui atsikraustant buvusi lenkų nusiaubta ir beveik negyvenama. Po prūsų genčių nukariavimų, prūsų žemių ribos beveik nepakito, išskyrus tai, kad Kryžiuočių ordinas nukariautoje Prūsijoje atidalijo dvyliktą žemę – Sasną. Petras Dusburgietis Prūsų žemių genčių pavadinimus rašė lotyniškai – (Varmienses, Pomesani, Pogesani) ir tt.
Istorija
| Pomerelijos ir Prūsijos istorija |
| Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija |
| Kryžiaus žygiai į Prūsiją |
| Vokiečių ordinas |
| Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng. |
| Brandenburgas-Prūsija |
| Prūsijos karalystė: |
| Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija |
| Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas |
| Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis) |
Prūsų kultūra ir visuomenė
Seniausiais prūsų protėviais laikomi baltiškosios Pamarių kultūros gyventojai.[reikalingas šaltinis] Prūsai vertėsi žemdirbyste, žvejyba, prekiavo gintaru (gintaru), prūsų pirkliai plaukiojo Baltijos jūra. Prūsų visuomenės sankloda – karinė demokratija. Įstatymus nustatydavo ir sprendimus priimdavo žemių vyrų susirinkimuose – váidose. Prūsų pamedėnų susirinkime priimtas Pamedės teisynas laikomas vieninteliu išlikusiu baltų paprotinės teisės pavyzdžiu.
Prūsų likimas
Kryžiuočių ordinui 1230–1283 m. užkariavus prūsus, prūsų kalba pradėjo nykti. Paskutiniai prūsai kalbėję savo kalba išnyko maždaug didžiojo maro metu apie XVIII a. pradžią, kada kiti prūsų palikuonys jau kalbėjo vietine Rytprūsių vokiečių kalbos tarme, o kita nutautusių prūsų dalis sudarė lietuvininkų ir mozūrų genties vėlesnę lenkų protestantišką etnografinę grupę, pietinėje Rytprūsių dalyje.
Dalis prūsų persikėlė į Lietuvą, kur susimaišė su vietiniais gyventojais, pvz., manoma, kad Traidenis prūsus apgyvendino Semeliškių apylinkėse.
Šiuo metu (senaisiais) prūsais ar jų palikuonimis save laiko ~1 mln. žmonių, gyvenančių daugiausia Vokietijoje ir Lenkijoje.
Išnašos
- Zigmas Zinkevičius. Lietuviai, praeities didybė ir sunykimas. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. P.45.
- Simas Karaliūnas. Baltų etnonimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015.
- váida
- Semeliškės// A.Paliušytė, I.Vaišvilaitė (sud.) Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, vilnius, 2012. ISBN 978-9955-868–58-3. P.117.
Šaltiniai
- Balsys R., 2015. Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. ISBN 978-9955-18-851-3
- Balsys R., 2017. Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla ISBN 978-9955-18-928-2
Nuorodos
- Baltų gentys (Marija Gimbutienė) Archyvuota kopija 2007-06-25 iš Wayback Machine projekto.
- Prūsai (vokiečių k.)
- Prūsų istorija Archyvuota kopija 2008-04-10 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių k.)
- Prūsiški vardai ir pavardės
- Prūsijos žemės kronika (vokiečių k.)
- Prūsų keliai ir piliakalniai Archyvuota kopija 2009-04-02 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senoji Prūsija, Kas yra Senoji Prūsija? Ką reiškia Senoji Prūsija?
Prusai senprusiai prus prusai vok Pruzzen Prussen lot Priteni lenk Prusowie vakaru baltu genciu grupe gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbejusi prusu kalba Prusams artimiausios buvo jotvingiu gentys Ju varda gavo velesne Prusijos valstybe Senoves baltu gentis Prusai PruteniSalis Kaliningrado sritis Lenkija Varmijos Mozuru vaivadija Tautos vakaru baltai prusai Kalba prusu kalbaMiestai DrusuoNadruva Semba Notanga Varme Barta Pagude Pamede Kulmo zeme Liubava Sasna Galinda 1230 m prusu uzkariavima pradejo Vokieciu ordinas Ordinas vykde prusu perkelimus is vienos teritorijos į kita daug prusu zuvo per kryziaus zygius ir sukilimus Iki XIII a 8 ojo desimtmecio pabaigos Vokieciu ordinas galutinai uzkariavo visas prusu gentis Pakrikstytieji prusai per velesnius keleta amziu buvo asimiliuoti prusu kalba isnyko XVII a XVIII a pradzioje EtimologijaKasparo Henenbergerio 1584 m senosios Prusijos zemelapis Des Preusserlandes Austeylung nach den alten namen su pazymetomis prusu zememis ir senaisiais toponimais Etnonimas prusai Bruzi istorijos saltiniuose pirma karta paminetas IX amziuje Bavaru Geografo Tiesioginiais prusu proteviais laikytini Tacito Germanijoje ir Jordano De Origine Actibusque Getarum minimi estijai aesti lietuviu rastijoje dazniau vadinami aisciais tiksliau ju pietine ir centrine grupes Simas Karaliunas tautovardį prusai gretina su zodziais skr प र ष ण त IAST pruṣṇoti jis slaksto purskia lasina drekina kroat prskam prskati tryksti liet praũsti ir speja jog prusu etnonimo pirmine reiksme galejusi buti drekinantys purskiantys seklas liejantys semina emittentes tai yra vyrai Etnine teritorija ir jos suskirstymasPrusu zemes XIII amziuje XIII amziuje prusu zemes siaureje driekesi iki Minijos zemupio pietvakariuose sieke Vyslos zemupį pietuose apeme Narevo ir Vyslos desiniuju intaku aukstupius o rytuose nedidele Sakiu rajono dalį beveik visa Vilkaviskio rajona ir nemaza zemiu plota į rytus nuo Mozuru ezeru XIII a Petro Dusburgiecio Prusijos zemes kronikoje minimos 11 prusu zemiu ir genciu Nadruva Nadrovia Semba Sambia Notanga Notangia Varme Varmia Barta Bartia Pamede Pomezania Pagude Pogezania Kulmas Culmigeria Liubava Lubavia Sasna Sasna Galinda Galindia Mokslininku poziuris Istorikai kalbininkai ir archeologai iki siol nera vieningos nuomones del prusu apgyvendintos teritorijos ir jai priskiriamu genciu Dalis istoriku archeologu ir kalbininku skalviu nelaiko prusu genties dalimi ir sios genties klausimu vyksta iki siol gincai tarp skirtingu sios srities specialistu bet siais laikais suduvius daugelis sios srities specialistu priskiria prie deinuviu genciu Kryziuociu ordino kronikininkas Petras Dusburgietis 1326 metu uzbaigtoje savo rasytoje Prusijos zemes kronikoje prusams priskiria ir Skalva ir Suduva teigia kad prusu gentį sudaro desimt genciu ir vienuolika zemiu tai yra lotyniskai Pomesania Pogesania Varmia Natangia Bartia Sambia Nadrovia Scalovia Galindia Sudovia Culmigeria O apie Kulmo zeme raso esa vienuolikta prusu zeme esanti i pietvakarius nuo Pomesani genties zemes iki Ordinui atsikraustant buvusi lenku nusiaubta ir beveik negyvenama Po prusu genciu nukariavimu prusu zemiu ribos beveik nepakito isskyrus tai kad Kryziuociu ordinas nukariautoje Prusijoje atidalijo dvylikta zeme Sasna Petras Dusburgietis Prusu zemiu genciu pavadinimus rase lotyniskai Varmienses Pomesani Pogesani ir tt IstorijaPomerelijos ir Prusijos istorijaPomerelijos kunigaikstyste Senoves PrusijaKryziaus zygiai į PrusijaVokieciu ordinasKaraliskoji Prusija Prusijos kng Brandenburgas PrusijaPrusijos karalyste Vakaru Prusija Rytu PrusijaDancigo koridorius Rytu Prusija Klaipedos krastasLenkija TSRS Kaliningrado sritis Pagrindinis straipsnis Senoves Prusija Prusu kultura ir visuomenePrusu ilgasis laivas Seniausiais prusu proteviais laikomi baltiskosios Pamariu kulturos gyventojai reikalingas saltinis Prusai vertesi zemdirbyste zvejyba prekiavo gintaru gintaru prusu pirkliai plaukiojo Baltijos jura Prusu visuomenes sankloda karine demokratija Įstatymus nustatydavo ir sprendimus priimdavo zemiu vyru susirinkimuose vaidose Prusu pamedenu susirinkime priimtas Pamedes teisynas laikomas vieninteliu islikusiu baltu paprotines teises pavyzdziu Prusu likimasPamedes teisyno fragmentas XVIa nuorasas Kryziuociu ordinui 1230 1283 m uzkariavus prusus prusu kalba pradejo nykti Paskutiniai prusai kalbeje savo kalba isnyko mazdaug didziojo maro metu apie XVIII a pradzia kada kiti prusu palikuonys jau kalbejo vietine Rytprusiu vokieciu kalbos tarme o kita nutautusiu prusu dalis sudare lietuvininku ir mozuru genties velesne lenku protestantiska etnografine grupe pietineje Rytprusiu dalyje Dalis prusu persikele į Lietuva kur susimaise su vietiniais gyventojais pvz manoma kad Traidenis prusus apgyvendino Semeliskiu apylinkese Siuo metu senaisiais prusais ar ju palikuonimis save laiko 1 mln zmoniu gyvenanciu daugiausia Vokietijoje ir Lenkijoje IsnasosZigmas Zinkevicius Lietuviai praeities didybe ir sunykimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos centras 2014 P 45 Simas Karaliunas Baltu etnonimai Vilnius Lietuviu kalbos institutas 2015 vaida Semeliskes A Paliusyte I Vaisvilaite sud Vadovas po Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste vilnius 2012 ISBN 978 9955 868 58 3 P 117 SaltiniaiBalsys R 2015 Lietuviu ir prusu pagonybe alkai zyniai stabai Klaipeda Klaipedos universiteto leidykla ISBN 978 9955 18 851 3 Balsys R 2017 Lietuviu ir prusu religine elgsena aukojimai draudimai teofanijos Klaipeda Klaipedos universiteto leidykla ISBN 978 9955 18 928 2NuorodosBaltu gentys Marija Gimbutiene Archyvuota kopija 2007 06 25 is Wayback Machine projekto Prusai vokieciu k Prusu istorija Archyvuota kopija 2008 04 10 is Wayback Machine projekto vokieciu k Prusiski vardai ir pavardes Prusijos zemes kronika vokieciu k Prusu keliai ir piliakalniai Archyvuota kopija 2009 04 02 is Wayback Machine projekto lenku k