Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Prancūzija reikšmės Prancūzijos karalystė istoriografinis pavadinimas įvairioms Prancūzijos valstybėms nu
Prancūzijos karalystė
- Kitos reikšmės – Prancūzija (reikšmės).
Prancūzijos karalystė – istoriografinis pavadinimas įvairioms Prancūzijos valstybėms nuo Viduramžių iki Ankstyvųjų naujųjų laikų apibūdinti. Nuo pat Viduramžių tai buvo viena galingiausių valstybių Europoje. Tai taip pat buvo ankstyvoji kolonijinė galia, įsteigusi kolonijų Azijoje ir Afrikoje, o didžiausią, Naujosios Prancūzijos koloniją, turėjusi Šiaurės Amerikoje.
| Royaume de France Prancūzijos karalystė | |||||
| |||||
| |||||
| Devizas Montjoie Saint Denis! | |||||
| Himnas Marche Henri IV (1590–1792, 1814–1830) La Parisienne 1830–1848 | |||||
| Karalystės žemės XVIII a. pab. | |||||
| Sostinė | Paryžius (987–1792; 1814–1848) Versalis (de facto 1682–1789 m.) | ||||
| Kalbos | Lotynų, prancūzų | ||||
| Religija | Katalikybė | ||||
| Valdymo forma | Feodalinė absoliutinė monarchija (987–1791), parlamentinė konstitucinė monarchija (1791–1792, 1814–1815, 1815–1848) | ||||
| Karalius | |||||
| 987–996 | (pirmasis) | ||||
| 1830–1848 | Liudvikas Pilypas (paskutinis) | ||||
| Istorija | |||||
| - Verdeno sutartis | 843 m., 843 | ||||
| - Monarchijos panaikinimas | 1848 m. | ||||
| Valiuta | Livras, denjė, , frankas, ekiu, | ||||
Prancūzijos valstybingumo ištakos – Vakarų Frankija (lot. Francia Occidentalis), kaip valstybė atsiradusi po Verdeno sutarties pasirašymo 843 m., kai Karolio Didžiojo vaikaičiai pasidalino Frankų valstybės žemes. Vakarų Frankiją Karolingų dinastija valdė iki 987 m., kai buvo išrinktas karaliumi ir įkūrė Kapetingų dinastiją. Teritorija iki pat XIII a. pr. buvo žinoma kaip Francia, o jos valdovas – rex Francorum („frankų karalius“). Pirmasis karalius, pasivadinęs rex Francie („Prancūzijos karalius“), buvo Pilypas II 1190 m. (oficialiai nuo 1204 m.) Nuo tada Prancūziją nuolat valdė kapetingai ir jų vyriškosios linijos palikuonys Valua ir Burbonai, kol 1792 m. per Prancūzijos revoliuciją monarchija buvo panaikinta. Prancūzijos karalystė taip pat buvo valdoma su Navaros karalyste tarp 1284 ir 1328 m. bei 1572–1620 m. Vėliau Navaros institucijos buvo panaikintos ir karalystę visiškai aneksavo Prancūzija (nors valdovai „Navaros karaliaus titulą“ naudojo iki monarchijos pabaigos).
Prancūzija viduramžiais buvo feodalinė monarchija su silpna centrine valdžia (dab. Ispanija), ir Akvitanijoje Prancūzijos karaliaus autoritetas buvo vos juntamas. Lotaringija ir Burgundija priklausė Šventajai Romos imperijai ir dar nebuvo Prancūzijos dalis. Vakarų frankų karalius iš pradžių rinko pasaulietiniai ir bažnytiniai magnatai, tačiau dažnas karaliaus vyriausio sūnaus karūnavimas tėvui esant gyvam įtvirtino vyriškos linijos paveldėjimo principą (kodifikuotas Salijų įstatyme). Vėlyvaisiais viduramžiais konkurencija tarp Kapetingų dinastijos, Prancūzijos karalystės valdovų ir jų vasalų – taip pat valdžiusių Anglijos karalystę – sukėlė daugybę ginkluotų konfliktų. Žinomiausias jų yra Šimtametis karas (1337–1453), kilęs Anglijos karaliams pareiškus pretenziją į Prancūzijos sostą. Kadangi šiuose konfliktuose sugebėjo laimėti, Prancūzija vėliau siekė išplėsti savo įtaką Italijoje, tačiau vėliau kilusiuose (1494–1559 m.) Prancūzija buvo nugalėta Ispanijos ir Šventosios Romos imperijos.
Prancūzija Ankstyvaisiais naujaisiais laikais buvo vis labiau centralizuojama; prancūzų kalba ėmė stumti kitas kalbas iš oficialaus vartojimo, o monarchas išplėtė savo absoliučią valdžią administracinėje sistemoje, vadinamoje Ancien Régime („senoji santvarka“), kurią apsunkino istoriniai ir regioniniai skirtumai mokesčių ir teisės srityse, religinis susiskaldymas ir regioniniai ypatumai. Religine prasme Prancūzija pasidalijo į katalikų daugumą ir protestantų hugenotų mažumą, dėl ko 1562–1598 m. vyko pilietinių karų virtinė (Prancūzijos religiniai karai). Jie sudavė stiprų smūgį Prancūzijos galiai, bet triumfas prieš Ispaniją ir Habsburgų monarchiją Trisdešimties metų kare (1618–1648, su Ispanija iki 1659 m.) Prancūziją vėl pavertė galingiausia valstybe žemyne. Karalystė Europos dominuojančia kultūrine, politine ir karine galia tapo XVII a., valdant Liudvikui XIV. XVII a. – XIX a. pr. Prancūzija buvo turtingiausia, didžiausia, daugiausiai gyventojų turinti, galingiausia ir įtakingiausia šalis Europoje. Tuo metu taip pat sukūrė savo pirmąją kolonijinę imperiją Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje.
1680 m. Prancūzijos kolonijinė imperija pasiekė didžiausią jai priklausančių žemių plotą – daugiau nei 10 000 000 km² (daugiau nei dešimt kartų didesnė nei Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė valdant Vytautui). Tuo metu tai buvo antra pagal dydį imperija pasaulyje po Ispanijos imperijos. Kita vertus, dėl kolonijinių konfliktų su Didžiąja Britanija iki 1763 m. prarado didelę dalį kolonijinių žemių Šiaurės Amerikoje. Prancūzų įsikišimas į Amerikos nepriklausomybės karą padėjo Jungtinėms Valstijoms užsitikrinti nepriklausomybę nuo Jurgio III valdomos Didžiosios Britanijos karalystės, tačiau tai atsiėjo brangiai ir davė mažai naudos pačiai Prancūzijai.
| Prancūzijos istorija |
| Galija (Keltai) |
| Romos imperija |
| Frankų valstybė (Merovingai) |
| Frankų imperija (V. Frankai) |
| Karolingai > Robertinai |
| Prancūzijos karalystė: |
| Kapetingai > Valua > Burbonai |
| Didžioji Prancūzijos revoliucija |
| Pirmoji imperija |
| Antroji imperija |
| Trečioji Respublika |
| Viši režimas |
| Ketvirtoji Respublika |
| Penktoji Respublika |
| Istoriniai regionai |
Prancūzija per savo Prancūzijos kolonijinę imperiją tapo supervalstybe ir šį statusą turėtjo nuo 1643 iki 1815 m., t. y. nuo karaliaus Liudviko XIV valdymo iki Napoleono pralaimėjimo Napoleono karuose. Ispanijos imperija prarado savo supervalstybės statusą Prancūzijai po pasirašymo 1659 m. (tačiau didžiosios valstybės statusą išlaikė iki Napoleono karų ir Ispanijos kolonijose kilusių nepriklausomybės karų). Prancūzija savo supervalstybės statuso neteko po Napoleono pralaimėjimo britams 1815 m.
Po Prancūzijos revoliucijos, prasidėjusios 1789 m., 1791 m. Prancūzijos Karalystė spėjo priimti rašytinę konstituciją, tačiau jau po metų karalystė buvo panaikinta ir pakeista . 1814 m. monarchija buvo atkurta kitų didžiųjų valstybių ir, išskyrus šimto dienų laikotarpį 1815 m., gyvavo iki .
Pastabos
- Dabartine prancūzų kalba – Royaume de France, istoriškai taip pat vartoti pavadinimai Reaume de France, Royaulme de France, lot. Regnum Franciae.
Išnašos
- Gallie, Duncan (1984-01-26). Social Inequality and Class Radicalism in France and Britain. CUP Archive. ISBN 9780521257640 – via Google Books.
- R.R. Palmer; Joel Colton (1978). A History of the Modern World (5th leid.). p. 161.
- Aldrich, Robert (1996). Greater France: A History of French Overseas Expansion.
- Colonialism: An International Social, Cultural, and Political Encyclopedia. . ISBN 9781576073353.
- Englund, Steven (2005). Napoleon: A Political Life. Harvard University Press. p. 254.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos karalystė, Kas yra Prancūzijos karalystė? Ką reiškia Prancūzijos karalystė?
Kitos reiksmes Prancuzija reiksmes Prancuzijos karalyste istoriografinis pavadinimas įvairioms Prancuzijos valstybems nuo Viduramziu iki Ankstyvuju naujuju laiku apibudinti Nuo pat Viduramziu tai buvo viena galingiausiu valstybiu Europoje Tai taip pat buvo ankstyvoji kolonijine galia įsteigusi koloniju Azijoje ir Afrikoje o didziausia Naujosios Prancuzijos kolonija turejusi Siaures Amerikoje Royaume de France Prancuzijos karalyste 843 1848 Veliava HerbasDevizas Montjoie Saint Denis Himnas Marche Henri IV 1590 1792 1814 1830 La Parisienne 1830 1848Location of PrancuzijaKaralystes zemes XVIII a pab Sostine Paryzius 987 1792 1814 1848 Versalis de facto 1682 1789 m Kalbos Lotynu prancuzuReligija KatalikybeValdymo forma Feodaline absoliutine monarchija 987 1791 parlamentine konstitucine monarchija 1791 1792 1814 1815 1815 1848 Karalius 987 996 pirmasis 1830 1848 Liudvikas Pilypas paskutinis Istorija Verdeno sutartis 843 m 843 Monarchijos panaikinimas 1848 m Valiuta Livras denje frankas ekiu Prancuzijos valstybingumo istakos Vakaru Frankija lot Francia Occidentalis kaip valstybe atsiradusi po Verdeno sutarties pasirasymo 843 m kai Karolio Didziojo vaikaiciai pasidalino Franku valstybes zemes Vakaru Frankija Karolingu dinastija valde iki 987 m kai buvo isrinktas karaliumi ir įkure Kapetingu dinastija Teritorija iki pat XIII a pr buvo zinoma kaip Francia o jos valdovas rex Francorum franku karalius Pirmasis karalius pasivadines rex Francie Prancuzijos karalius buvo Pilypas II 1190 m oficialiai nuo 1204 m Nuo tada Prancuzija nuolat valde kapetingai ir ju vyriskosios linijos palikuonys Valua ir Burbonai kol 1792 m per Prancuzijos revoliucija monarchija buvo panaikinta Prancuzijos karalyste taip pat buvo valdoma su Navaros karalyste tarp 1284 ir 1328 m bei 1572 1620 m Veliau Navaros institucijos buvo panaikintos ir karalyste visiskai aneksavo Prancuzija nors valdovai Navaros karaliaus titula naudojo iki monarchijos pabaigos Prancuzija viduramziais buvo feodaline monarchija su silpna centrine valdzia dab Ispanija ir Akvitanijoje Prancuzijos karaliaus autoritetas buvo vos juntamas Lotaringija ir Burgundija priklause Sventajai Romos imperijai ir dar nebuvo Prancuzijos dalis Vakaru franku karalius is pradziu rinko pasaulietiniai ir baznytiniai magnatai taciau daznas karaliaus vyriausio sunaus karunavimas tevui esant gyvam įtvirtino vyriskos linijos paveldejimo principa kodifikuotas Saliju įstatyme Velyvaisiais viduramziais konkurencija tarp Kapetingu dinastijos Prancuzijos karalystes valdovu ir ju vasalu taip pat valdziusiu Anglijos karalyste sukele daugybe ginkluotu konfliktu Zinomiausias ju yra Simtametis karas 1337 1453 kiles Anglijos karaliams pareiskus pretenzija į Prancuzijos sosta Kadangi siuose konfliktuose sugebejo laimeti Prancuzija veliau sieke isplesti savo įtaka Italijoje taciau veliau kilusiuose 1494 1559 m Prancuzija buvo nugaleta Ispanijos ir Sventosios Romos imperijos Prancuzija Ankstyvaisiais naujaisiais laikais buvo vis labiau centralizuojama prancuzu kalba eme stumti kitas kalbas is oficialaus vartojimo o monarchas isplete savo absoliucia valdzia administracineje sistemoje vadinamoje Ancien Regime senoji santvarka kuria apsunkino istoriniai ir regioniniai skirtumai mokesciu ir teises srityse religinis susiskaldymas ir regioniniai ypatumai Religine prasme Prancuzija pasidalijo į kataliku dauguma ir protestantu hugenotu mazuma del ko 1562 1598 m vyko pilietiniu karu virtine Prancuzijos religiniai karai Jie sudave stipru smugį Prancuzijos galiai bet triumfas pries Ispanija ir Habsburgu monarchija Trisdesimties metu kare 1618 1648 su Ispanija iki 1659 m Prancuzija vel paverte galingiausia valstybe zemyne Karalyste Europos dominuojancia kulturine politine ir karine galia tapo XVII a valdant Liudvikui XIV XVII a XIX a pr Prancuzija buvo turtingiausia didziausia daugiausiai gyventoju turinti galingiausia ir įtakingiausia salis Europoje Tuo metu taip pat sukure savo pirmaja kolonijine imperija Azijoje Afrikoje ir Amerikoje 1680 m Prancuzijos kolonijine imperija pasieke didziausia jai priklausanciu zemiu plota daugiau nei 10 000 000 km daugiau nei desimt kartu didesne nei Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste valdant Vytautui Tuo metu tai buvo antra pagal dydį imperija pasaulyje po Ispanijos imperijos Kita vertus del kolonijiniu konfliktu su Didziaja Britanija iki 1763 m prarado didele dalį kolonijiniu zemiu Siaures Amerikoje Prancuzu įsikisimas į Amerikos nepriklausomybes kara padejo Jungtinems Valstijoms uzsitikrinti nepriklausomybe nuo Jurgio III valdomos Didziosios Britanijos karalystes taciau tai atsiejo brangiai ir dave mazai naudos paciai Prancuzijai Prancuzijos istorijaGalija Keltai Romos imperijaFranku valstybe Merovingai Franku imperija V Frankai Karolingai gt RobertinaiPrancuzijos karalyste Kapetingai gt Valua gt BurbonaiDidzioji Prancuzijos revoliucijaPirmoji imperijaAntroji imperijaTrecioji RespublikaVisi rezimasKetvirtoji RespublikaPenktoji RespublikaIstoriniai regionai Prancuzija per savo Prancuzijos kolonijine imperija tapo supervalstybe ir sį statusa turetjo nuo 1643 iki 1815 m t y nuo karaliaus Liudviko XIV valdymo iki Napoleono pralaimejimo Napoleono karuose Ispanijos imperija prarado savo supervalstybes statusa Prancuzijai po pasirasymo 1659 m taciau didziosios valstybes statusa islaike iki Napoleono karu ir Ispanijos kolonijose kilusiu nepriklausomybes karu Prancuzija savo supervalstybes statuso neteko po Napoleono pralaimejimo britams 1815 m Po Prancuzijos revoliucijos prasidejusios 1789 m 1791 m Prancuzijos Karalyste spejo priimti rasytine konstitucija taciau jau po metu karalyste buvo panaikinta ir pakeista 1814 m monarchija buvo atkurta kitu didziuju valstybiu ir isskyrus simto dienu laikotarpį 1815 m gyvavo iki PastabosDabartine prancuzu kalba Royaume de France istoriskai taip pat vartoti pavadinimai Reaume de France Royaulme de France lot Regnum Franciae IsnasosGallie Duncan 1984 01 26 Social Inequality and Class Radicalism in France and Britain CUP Archive ISBN 9780521257640 via Google Books R R Palmer Joel Colton 1978 A History of the Modern World 5th leid p 161 Aldrich Robert 1996 Greater France A History of French Overseas Expansion Colonialism An International Social Cultural and Political Encyclopedia ISBN 9781576073353 Englund Steven 2005 Napoleon A Political Life Harvard University Press p 254