Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didžioji valstybė šalis gebanti daryti įtaką globaliu mastu Paprastai didžiosios valstybės turi galingus karinius ir eko
Didžioji valstybė
Didžioji valstybė – šalis, gebanti daryti įtaką globaliu mastu. Paprastai didžiosios valstybės turi galingus karinius ir ekonominius pajėgumus, taip pat gerai išvystytą diplomatinį ir švelniosios galios veikimo mechanizmą. Pastarosios priemonės lemia, kad mažos valstybės neretai remiasi didžiųjų valstybių nuomone labiau nei savo pačių. Tarptautinių santykių teoretikai didžiąsias valstybes vertina remdamiesi trejomis kategorijomis: galios pajėgumų, erdvės ir statuso dimensijų. Kai kada didžiųjų valstybių statusas yra oficialiai įtvirtinamas tokiose konferencijose kaip Vienos kongresas ar tarptautinėse institucijose, pavyzdžiui,Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Šiandien didžiosiomis valstybėmis laikomos daugiausiai kriterijų atitinkančios šalys – Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Būdingi bruožai
Konkrečių kriterijų, išskiriančių didžiąsias valstybes nuo paprastų šalių, nėra. Dažniausiai šios charakteristikos yra pagrįstos subjektyviais, praktiniais stebėtojo vertinimais. Toks vertinimas blogas tuo, kad yra subjektyvus. Bandydami susisteminti didžiųjų valstybių charakterizavimą, mokslininkai išskiria kelias kriterijų grupes.
Neorealistas didžiosios valstybės galių vertinimui siūlo 5 galimus kriterijus: šalies gyventojų skaičius ir teritorijos dydis; išteklių pasiskirstymas; ekonominiai pajėgumai; politinis stabilumas ir kompetencija; karinė galia. Šie kriterijai plačiau gali būti skirstomi į tris grupes: galios pajėgumus, erdvės sąlygas ir statusą.
Galios dimensijos
Daugelis analitikų pagrindiniu kriterijumi, nurodančiu didžiosios galios statusą, laiko valstybės turimus galios pajėgumus. Šio kriterijaus taikymas susilaukė nemažai kritikos dėl to, kad iki šiol nėra sutariama, kiek galios ir pakankamai, kad valstybė galėtų būti laikoma „didžiąja”. Vieni analitikai pasisako už sistemą pasaulyje ir vienintele didžiąja valstybe laiko Jungtines Amerikos Valstijas. Kiti pasaulį mato kaip daugybę galios polių turinčią sistemą, ir išskiria kelias, o kartais ir keliolika didžiųjų pasaulio valstybių. Tokį mąstymą primena valstybių jungimasis į įvairius „galingųjų klubus”, tokius kaip G-7, G-8, ir pan.
Prancūzų istorikas Jean-Baptiste Duroselle didžiąją valstybe laikė tokią šalį, kuri „geba apginti savo nepriklausomybę prieš bet kurią kitą pasaulio šalį”.
Erdvės dimensija
Visos galios turi geografinės aplinkos nulemtus interesus. Atsižvelgdamos į juos, valstybės atitinkamai veikia ir projektuoja savo galią. Ši savybė ypač svarbi norint atskirti didžiąją galią nuo regioninės galios. Regioninė galia savo interesus tenkina tik savo regione, tuo tarpu didžioji valstybė veikia globaliai. Anot Arnold J. Toynbee, „didžioji valstybė yra politinė galia, veikianti viso pasaulio visuomenę“.
Politologų teigimu, norėdama išsaugoti savo statusą, didžioji valstybė privalo turėti pakankamai pajėgumų ir noro ginti savo interesus visame pasaulyje. Dėl šios sąlygos Indija negali būti laikoma didžiąja valstybe. Turėdama stiprią ekonomiką, virš milijardo gyventojų, taip pat turėdama nemenkus karinius pajėgumus, ji apsiriboja tik savo regiono interesais ir į pasaulyje vykstančius procesus beveik nesikiša.
Statuso dimensija
Tiek formalus, tiek neformalus didžiosios valstybės statuso pripažinimas taip pat yra laikomas kriterijumi, leidžiančiu atpažinti didžiąją valstybę. Politologo George Modelski teigimu, „Didžiosios valstybės statusas kartais yra painiojamas su paprasčiausia galia. Tačiau kiekviena didžioji valstybė taip pat privalo laikytis griežtų įsipareigojimų bei taisyklių“.
Ne mažiau svarbus nei pati galia kriterijus didžiajai valstybei yra jos noras elgtis kaip didžiajai valstybei. Valstybės retai skelbiasi priimančios vienus ar kitus politinius sprendimus vien dėl to, kad yra „didžiosios valstybės”. Tačiau tokį jų elgesį nesunkiai galima atpažinti iš šono. Jeigu valstybė aktyviai dalyvauja tarptautinėse karinėse ir humanitarinėse misijose, yra aktyvi tarptautinių organizacijų narė, demonstruoja iniciatyvą ir rodo pavyzdį sprendžiant globalias problemas, ji pasižymi vienomis iš esminių didžiajai valstybei priskiriamų savybių.
Didžiosios valstybės taip pat turi turėti pakankamai įtakos, kad nuolatos dalyvautų politinėse ir diplomatinėse diskusijose globaliais klausimais. Istorijoje žinoma nemažai pavyzdžių, kuomet sprendžiant svarbius politinius klausimus, kelių galingiausių to meto valstybių atstovai susitikdavo ir aptardavo jų tiesiogiai galbūt net neliečiančias problemas.
Dar prieš susikuriant Jungtinėms Tautoms, valstybės vienijosi į panašius susirinkimus, tačiau anksčiau tai darė tik galingos ir privilegijuotos didžiosios valstybės. Istoriniai tokių diskusijų pavyzdžiai, įtvirtinę dalyvių didžiųjų valstybių statusus, buvo Vienos kongresas, , Vestfalijos taikos pasirašymas.
Šaltiniai
- Fueter, Eduard (1922). World history, 1815–1930. United States of America: Harcourt, Brace and Company. pp. 25–28, 36–44. ISBN 1-58477-077-5.
- Danilovic, Vesna. „When the Stakes Are High—Deterrence and Conflict among Major Powers“, University of Michigan Press (2002), pp 27, 225–228
- Peter Howard, B.A., B.S., M.A., Ph. D. Assistant Professor, School of International Service, American University. (2008). „Great Powers“. Encarta. MSN. Archived from the original on 2009-10-31. Nuoroda tikrinta 2008-12-20.
- Louden, Robert (2007). The world we want. United States of America: Oxford University Press US. p. 187. ISBN 0195321375.
- Waltz, Kenneth N (1979). Theory of International Politics. McGraw-Hill. p. 131
- Danilovic, Vesna. „When the Stakes Are High—Deterrence and Conflict among Major Powers“, University of Michigan Press (2002), pp 27, 225–228
- Kertesz and Fitsomons (eds) – Diplomacy in a Changing World, University of Notre Dame Press (1960)
- Toynbee, Arnold J (1926). The World After the Peace Conference. Humphrey Milford and Oxford University Press. p. 4.
- Modelski, George (1972). Principles of World Politics. Free Press. p. 141.
- Domke, William K – Power, Political Capacity, and Security in the Global System, Contained in: Stoll and Ward (eds) – Power in World Politics, Lynn Rienner (1989)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji valstybė, Kas yra Didžioji valstybė? Ką reiškia Didžioji valstybė?
Didzioji valstybe salis gebanti daryti įtaka globaliu mastu Paprastai didziosios valstybes turi galingus karinius ir ekonominius pajegumus taip pat gerai isvystyta diplomatinį ir svelniosios galios veikimo mechanizma Pastarosios priemones lemia kad mazos valstybes neretai remiasi didziuju valstybiu nuomone labiau nei savo paciu Tarptautiniu santykiu teoretikai didziasias valstybes vertina remdamiesi trejomis kategorijomis galios pajegumu erdves ir statuso dimensiju Kai kada didziuju valstybiu statusas yra oficialiai įtvirtinamas tokiose konferencijose kaip Vienos kongresas ar tarptautinese institucijose pavyzdziui Jungtiniu Tautu Saugumo Taryboje Didziosios valstybes pripazįstamos tokiose tarptautinese institucijose kaip Jungtiniu Tautu Saugumo Taryba Pavaizduoti Saugumo Tarybos rumai Siandien didziosiomis valstybemis laikomos daugiausiai kriteriju atitinkancios salys Jungtines Amerikos Valstijos Kinija Rusija Jungtine Karalyste ir Prancuzija Budingi bruozaiKonkreciu kriteriju isskirianciu didziasias valstybes nuo paprastu saliu nera Dazniausiai sios charakteristikos yra pagrįstos subjektyviais praktiniais stebetojo vertinimais Toks vertinimas blogas tuo kad yra subjektyvus Bandydami susisteminti didziuju valstybiu charakterizavima mokslininkai isskiria kelias kriteriju grupes Neorealistas didziosios valstybes galiu vertinimui siulo 5 galimus kriterijus salies gyventoju skaicius ir teritorijos dydis istekliu pasiskirstymas ekonominiai pajegumai politinis stabilumas ir kompetencija karine galia Sie kriterijai placiau gali buti skirstomi į tris grupes galios pajegumus erdves salygas ir statusa Galios dimensijosDaugelis analitiku pagrindiniu kriterijumi nurodanciu didziosios galios statusa laiko valstybes turimus galios pajegumus Sio kriterijaus taikymas susilauke nemazai kritikos del to kad iki siol nera sutariama kiek galios ir pakankamai kad valstybe galetu buti laikoma didziaja Vieni analitikai pasisako uz sistema pasaulyje ir vienintele didziaja valstybe laiko Jungtines Amerikos Valstijas Kiti pasaulį mato kaip daugybe galios poliu turincia sistema ir isskiria kelias o kartais ir keliolika didziuju pasaulio valstybiu Tokį mastyma primena valstybiu jungimasis į įvairius galinguju klubus tokius kaip G 7 G 8 ir pan Prancuzu istorikas Jean Baptiste Duroselle didziaja valstybe laike tokia salį kuri geba apginti savo nepriklausomybe pries bet kuria kita pasaulio salį Erdves dimensijaVisos galios turi geografines aplinkos nulemtus interesus Atsizvelgdamos į juos valstybes atitinkamai veikia ir projektuoja savo galia Si savybe ypac svarbi norint atskirti didziaja galia nuo regionines galios Regionine galia savo interesus tenkina tik savo regione tuo tarpu didzioji valstybe veikia globaliai Anot Arnold J Toynbee didzioji valstybe yra politine galia veikianti viso pasaulio visuomene Politologu teigimu noredama issaugoti savo statusa didzioji valstybe privalo tureti pakankamai pajegumu ir noro ginti savo interesus visame pasaulyje Del sios salygos Indija negali buti laikoma didziaja valstybe Turedama stipria ekonomika virs milijardo gyventoju taip pat turedama nemenkus karinius pajegumus ji apsiriboja tik savo regiono interesais ir į pasaulyje vykstancius procesus beveik nesikisa Statuso dimensijaTiek formalus tiek neformalus didziosios valstybes statuso pripazinimas taip pat yra laikomas kriterijumi leidzianciu atpazinti didziaja valstybe Politologo George Modelski teigimu Didziosios valstybes statusas kartais yra painiojamas su paprasciausia galia Taciau kiekviena didzioji valstybe taip pat privalo laikytis grieztu įsipareigojimu bei taisykliu Ne maziau svarbus nei pati galia kriterijus didziajai valstybei yra jos noras elgtis kaip didziajai valstybei Valstybes retai skelbiasi priimancios vienus ar kitus politinius sprendimus vien del to kad yra didziosios valstybes Taciau tokį ju elgesį nesunkiai galima atpazinti is sono Jeigu valstybe aktyviai dalyvauja tarptautinese karinese ir humanitarinese misijose yra aktyvi tarptautiniu organizaciju nare demonstruoja iniciatyva ir rodo pavyzdį sprendziant globalias problemas ji pasizymi vienomis is esminiu didziajai valstybei priskiriamu savybiu Didziosios valstybes taip pat turi tureti pakankamai įtakos kad nuolatos dalyvautu politinese ir diplomatinese diskusijose globaliais klausimais Istorijoje zinoma nemazai pavyzdziu kuomet sprendziant svarbius politinius klausimus keliu galingiausiu to meto valstybiu atstovai susitikdavo ir aptardavo ju tiesiogiai galbut net nelieciancias problemas Dar pries susikuriant Jungtinems Tautoms valstybes vienijosi į panasius susirinkimus taciau anksciau tai dare tik galingos ir privilegijuotos didziosios valstybes Istoriniai tokiu diskusiju pavyzdziai įtvirtine dalyviu didziuju valstybiu statusus buvo Vienos kongresas Vestfalijos taikos pasirasymas SaltiniaiFueter Eduard 1922 World history 1815 1930 United States of America Harcourt Brace and Company pp 25 28 36 44 ISBN 1 58477 077 5 Danilovic Vesna When the Stakes Are High Deterrence and Conflict among Major Powers University of Michigan Press 2002 pp 27 225 228 Peter Howard B A B S M A Ph D Assistant Professor School of International Service American University 2008 Great Powers Encarta MSN Archived from the original on 2009 10 31 Nuoroda tikrinta 2008 12 20 Louden Robert 2007 The world we want United States of America Oxford University Press US p 187 ISBN 0195321375 Waltz Kenneth N 1979 Theory of International Politics McGraw Hill p 131 Danilovic Vesna When the Stakes Are High Deterrence and Conflict among Major Powers University of Michigan Press 2002 pp 27 225 228 Kertesz and Fitsomons eds Diplomacy in a Changing World University of Notre Dame Press 1960 Toynbee Arnold J 1926 The World After the Peace Conference Humphrey Milford and Oxford University Press p 4 Modelski George 1972 Principles of World Politics Free Press p 141 Domke William K Power Political Capacity and Security in the Global System Contained in Stoll and Ward eds Power in World Politics Lynn Rienner 1989