Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Napoleono karaiViršuje Austerlico mūšis Apačioje Vaterlo mūšis Data 1803 1815Vieta Europa Atlanto vandenynas Indijos van
Napoleono karai
| Napoleono karai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Viršuje:Austerlico mūšis, Apačioje:Vaterlo mūšis. | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
Jungtinė Karalystė
| Pirmoji Prancūzijos imperija
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Arthur Wellesley Horatio Nelson † | Napoleonas Bonapartas Joachim Murat | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
1,800,000 prancūzų ir jų sąjungininkų žuvo, mirė nuo ligų arba dingo be žinios.
| |||||||
Napoleono karais vadinami karai, vykę Napoleonui Bonapartui valdant Prancūziją. Iš dalies jie pratęsė konfliktus, kilusius dėl Didžiosios Prancūzijos revoliucijos.
Napoleono karų metu iš esmės pasikeitė Europos kariuomenės ir artilerijos sistemos. Prancūzijos galia išaugo labai greitai ir leido užkariauti didžiąją Europos dalį; jos nuosmukis taip pat buvo greitas, pradedant katastrofiškai pasibaigusia invazija į Rusiją. Napoleono imperija karine prasme buvo visiškai nugalėta ir Prancūzijoje atkurta Burbonų dinastija.
Nėra visiško sutarimo, kada baigėsi Prancūzijos revoliuciniai karai ir prasidėjo Napoleono karai; pastaraisiais paprastai vadinami karai, vykę po to, kai Napoleonas briumero 18 d. paėmė valdžią Prancūzijoje.
Pagal kitą versiją Prancūzijos revoliucijos karai vyko tarp 1789 ir 1802 m., o Napoleono karų pradžia laikoma karas tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, prasidėjęs 1803 m. Po trumpos sudarytos 1802 m. Napoleono karai baigėsi 1815 m. lapkričio 20 d., po Napoleono galutinio pralaimėjimo Vaterlo mūšyje ir sudarymo.
Beveik be pertraukos vykęs karai tarp 1792 m. balandžio 20 d. ir 1815 m. lapkričio 20 d. retkarčiais vadinami Didžiuoju Prancūzijos karu.
Napoleono karų padariniai ir po jų Europoje susiklosčiusi politinė padėtis buvo sprendžiama Vienos kongrese.
Priešistorė
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pirmoji antiprancūziškoji koalicija.
1789 m. Prancūzijoje prasidėjo revoliucija. Liudvikas XVI neteko sosto. Kiti Europos monarchai sunerimę stebėjo įvykius Prancūzijoje ir svarstė, ar nereikėtų surengti intervencijos. Rugpjūčio 27 d. jie paskelbė Pilnico deklaraciją, kurioje teigė, kad Europos monarchai remia karališkosios šeimos gerovę. Ideologinė Prancūzijos priešprieša su likusia Europa ir Austrijos teritorinės pretenzijos Elzase, agitacinė emigrantų veikla Habsburgų Nyderlanduose bei vokiečių valstybėse įaudrino padėtį. 1792 m. balandžio 20 d. Įstatymų leidimo susirinkimas, paskelbė karą Šventajai Romos Imperijai. Po Liudviko XVI giljotinavimo buvo sudaryta Pirmoji koalicija kovai su naująja Prancūzijos respublika. Nepaisant pilietinio karo, masinis šaukimas į armiją ir karinės reformos lėmė koalicijos pralaimėjimą. Karas baigėsi kai Napoleonas privertė austrus pripažinti Kampo Formijaus taikos sutartį. Tik Jungtinė Karalystė nepripažino Prancūzijos respublikos.
Karas su Antrąja koalicija
1798 m. pasinaudojant Jungtinės Karalystės finansine parama buvo suformuota Antroji koalicija prieš Prancūziją. Karo pradžia Prancūzijai buvo nesėkminga. Trūko lėšų, o Napoleonas tuo metu kariavo Egipte. Prancūzija prarado visas per ankstesnį karą iškovotas teritorijas. Sužinojęs apie nesėkmes, 1799 m. rugpjūčio 23 d. Napoleonas grįžo į Prancūziją. 1799 m. lapkričio 9 d. jis įvykdė vadinamąjį Briumero 18 perversmą ir įkūrė Konsulatą. Svarbiausiu Napoleono priešininku šiuo laikotarpiu buvo Austrija. 1800 m. birželio 2 d. Prancūzijos armija, perėjusi per Alpes, užėmė Milaną, o birželio 14 d. sutriuškino didesnę Austrijos kariuomenę Marengo mūšyje. Tuo tarpu J. Murato vadovaujama kita armija, sutriuškinusi prie Sienos Sicilijos karalystės kariuomenę, užėmė Neapolį. 1801 m. vasario 9 d. buvo pasirašyta Liunevilio taika. 1802 m. kovo 26 d. Anglija pasirašė Amjeno taikos sutartį. Tačiau ir Prancūzija, ir Jungtinė Karalystė ir toliau siekė užsitikrinti viršenybę Europoje.
Karas su Trečiąja koalicija
1805 m. balandžio 15 d. Jungtinė Karalystė ir Rusija sudarė taikos sutartį. Ji pastūmėjo įkurti Trečiąją koaliciją prieš Prancūziją. Rugpjūčio 9 d. prie koalicijos prisijungė Austrija ir Švedija. Atsakydamas į Jungtinė Karalystės pastangas suburti koaliciją, Napoleonas suplanavo invaziją į Didžiąją Britaniją ir sutelkė pajėgas Bulonėje. Tačiau po britų laivyno pergalės Trafalgaro mūšyje, planas liko neįgyvendintas. Austrai pradėjo karą su 70 000 karių įsiverždami į Bavariją. Napoleono armija išžygiavo iš Bulonės, kad pasipriešintų jiems. Spalio 20 d. apsupta austrų armija pasidavė Ulme. Po to, kai kita austrų armija šiaurės Alpėse buvo įveikta, Napoleonas užėmė Vieną. Gruodžio 2 d. Napoleonas taip pat sutriuškino jungtines austrų ir rusų pajėgas Austerlico mūšyje. Gruodžio 26 d. Austrija pasirašė Presburgo taikos sutartį, o Rusija atsitraukė iš vokiškųjų žemių. Pagal taikos sutartį Venecija atiteko Italijos karalystei, Tirolis – Bavarijai.
Karas su Ketvirtąja koalicija
Praėjus keliems mėnesiams po Trečiosios koalicijos žlugimo prieš Prancūziją buvo suformuota Ketvirtoji koalicija, kurią sudarė Prūsija, Rusija, Saksonija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. 1806 m. liepos 12 d. Napoleonas suformavo Reino konfederaciją. Rugpjūtį Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III nusprendė pradėti karą, nepriklausomai nuo kitų koalicijos kariuomenių, išskyrus Rusijos. Pastaroji vis dar buvo toli, kai Prūsija paskelbė karą. Rugsėjį beveik visa Napoleono Didžioji armija persikėlė į rytus nuo Reino upės. Apie 160 000 karių puolė Prūsiją kol sunaikino visą jos armiją. 1806 m. spalio 14 d. Napoleonas sutriuškino Prūsijos kariuomenę per Jėnos mūšį, o maršalas L. N. Davu tą pačią dieną sutriuškino kitą kariuomenę Aueršteto mūšyje. Vėlesnėmis dienomis Prancūzijos raiteliai persekiojo prūsus. Spalio 26 d. buvo užimtas Berlynas. Būdamas Prūsijoje, Napoleonas paskelbė apie kontinentinę blokadą Jungtinei Karalystei uždrausdamas prekyba su ja.
Kitame karo etape Napoleonas išvijo Rusijos kariuomenę iš Lenkijos ir įsteigė Varšuvos kunigaikštystę, tada patraukė į šiaurę, prieš Rusijos kariuomenę Karaliaučiuje. Po 1807 m. vasario 7-8 d. įvykusio Ylavos mūšio, Rusijos kariuomenė atsitraukė dar labiau į šiaurę. 1807 m. birželio 14 d. Napoleonas sutriuškino Rusijos kariuomenę Frydlando mūšyje. Po to Rusijos imperatorius Aleksandras I paprašė paliaubų. 1807 m. liepos 7 d. buvo pasirašyta Tilžės taikos sutartis. Pagal ją Prūsija neteko visų valdų į vakarus nuo Elbės, dalies lenkiškųjų žemių, Baltstogės apygarda atiteko Rusijai, kuri taip pat prisijungė prie kontinentinės blokados. Iki rugsėjo Prancūzija okupavo Švedijos Pomeraniją, siekdama neleisti jai išsilaipinti Prūsijoje.
Pirėnų karas
Napoleonas siekdamas panaikinti spragą kontinentinėje blokadoje, 1807 m. kartu su Ispanijos kariuomene įsiveržė į Portugaliją. Užėmus Portugaliją 1808 m. gegužę Napoleonas į Ispanijos karaliaus sostą pasodino savo brolį Žozefą Bonapartą. Tai išprovokavo Madrido gyventojų sukilimą prieš prancūzus, kuris buvo žiauriai numalšintas. Netrukus sukilimai įsiplieskė ir kitose vietose bei virto partizaniniu karu- Gerilja. Sevilijoje provincijos vadovybė Ispanijos karaliumi pripažino Ferdinandą VII ir pakvietė visus prisidėti prie sukilimo. Prancūzijos armija pralaimėjo kelis mūšius ir Žozefas buvo priverstas palikti Madridą. Birželio 16 d. prasidėjo sukilimas Portugalijoje. Rugpjūtį joje išsilaipino britų pajėgos vadovaujamos Artūro Velslio, ir po Vimeiro mūšio ten dislokuotos prancūzų pajėgos evakavosi. Nusivylęs prancūzų pralaimėjimais, Napoleonas grįžo į Ispaniją su 80 000 karių. Laimėjęs kelis mūšius jis gruodžio 4 d. užėmė Madridą ir sutriuškino britus La Korunjos mūšyje. 1809 m. pradžioje Napoleonas išvyko iš Ispanijos, nes grėsė karas su Austrija. Balandį į Portugaliją su britų kariuomene grįžo Velingtonas. Liepą jis laimėjo Talaveros mūšį, vėliau dvejus metus gynė savo pozicijas Portugalijoje. Prancūzija patyrė didelių nuostolių dėl ispanų partizanų puldinėjimų. 1812 m. Velingtonas pradėjo puolimą: užėmė Siudad Rodrigą ir Badachosą, laimėjo Salamankos mūšį, užėmė Madridą, sutriuškino Žozefo kariuomenę Vitorijos mūšyje ir 1813 m. spalį įsiveržė į Prancūziją.
Karas su Penktąja koalicija
1809 m. Austrija ir Jungtinė Karalystė sudarė Penktąją koaliciją. Per šį karą britai užėmė daugelį Prancūzijos kolonijų. Žemyne Jungtinė Karalystė surengė ekspediciją siekdama prisijungti prie Austrijos pajėgų dar iki jas puls prancūzai. Ekspedicija baigėsi katastrofa, kai Jungtinei Karalystei nepavyko užimti Prancūzijos karinės bazės Antverpene. Nepaisant to, Britai nuolat rengė atakas pakrantėse. Kontinentinės blokados suvaržymais nepatenkintos valstybės užmezgė ryšius su britų kontrabandininkais. Balandį Austrija įsiveržė į Bavariją ir Varšuvos kunigaikštystę, tačiau pastarojoje balandžio 19 d. buvo sumušti lenkų. Napoleonas turėjo iš Ispanijos grįžti į Prancūziją. Surinkęs armiją jis įsiveržė į Bavariją. Po kelių nedidelių mūšių balandžio 21-23 d. Austrijos kariuomenė turėjo trauktis iš Bavarijos. Netrukus Napoleonas įsiveržė į Austriją. Gegužės 11 d. Viena pasidavė Prancūzijos armijai. Gegužės 21 d. Napoleonas skubotai bandė persikelti per Dunojų ir tai baigėsi nesėkme Asperno-Eslingo mūšyje. Bet po dviejų savaičių jis sutriuškino austrus Vagramo mūšyje. Po jo spalio 14 d. Austrija pasirašė taikos sutartį, pagal ją Austrija Prancūzijai atidavė žemes į pietus nuo Savos, atsisakė sąjungos su Jungtine Karalyste ir pripažino kontinentinę blokadą.
Kanonierių karas
Danijos-Norvegijos karalystė, Napoleono karų metu, buvo paskelbusi neutralitetą. Nepaisant to, Jungtinė Karalystė baimindamasi, kad Danijos laivynas gali prisidėti prie Prancūzijos laivyno ir ženkliai jį papildyti, du kartus atakavo Danijos laivų flotilę Kopenhagoje (1801 m. balandžio 2 d. ir 1807 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais), sunaikindami arba užgrobdami daugelį laivų. Po antro užpuolimo Danijos karalystė sudarė sąjungą su Prancūzija ir pradėjo puldinėti į savo teritorinius vandenis užklystančius britų laivus. Karas faktiškai baigėsi kai 1812 m. liepos 12 d. britų laivai nuskandino paskutinį didelį Danijos laivą – fregata Najaden.
Suomijos karas
Netrukus po Tilžės taikos, Rusija paskelbė karą Jungtinei Karalystei. Pastaroji paskatino Švediją pulti Rusiją. Padedami britų, Švedijos laivynas pasiekė keletą pergalių, Suomijos įlankoje prieš Rusiją 1808 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tačiau Rusijos pergalės sausumoje privertė švedus sudaryti taikos sutartį su jais 1809 m. ir su Prancūzija 1810 m. bei prisijungti prie kontinentinės blokados. Prancūzijos ir Rusijos santykiams palaipsniui blogėjant, Rusijos ir Jungtinės Karalystės karas iš esmės baigėsi. 1812 m. balandį Jungtinė Karalystė, Švedija ir Rusija pasirašė slaptus susitarimus nukreiptus prieš Napoleoną.
Invazija į Rusiją
1812 m. Rusija atvėrė savo uostus britų laivams. Napoleonas, norėdamas priversti rusus pripažinti blokadą ir panaikinti jų invazijos į Varšuvos kunigaikštystę galimybę, pasiuntė prieš juos Didžiąją armiją – iš apie 650 000 karių. 1812 m. birželio 23 d. Napoleono pajėgos persikėlė per Nemuną ties Kaunu. Birželio 28 d. Napoleonas užėmė Vilnių, Liepos 1 d. Napoleonas įkūrė laikinosios vyriausybės komisiją, kuri administravo Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijas ir Baltstogės sritį. Armija žygiavo per Rusiją laimėdama keletą nedidelių susirėmimų ir rugpjūčio 16-18 d., bet tomis pačiomis dienomis rusai sustabdė kitą dalį Prancūzijos pajėgų ir tai apsaugojo juos nuo žygio į tuometinę Rusijos sostinę Sankt Peterburgą. Nepaisant to, pagrindinės Prancūzijos pajėgos vadovaujamos Napoleono toliau žygiavo į Maskvą. Rusijos kariuomenė traukdamasi naudojo išdegintos žemės taktiką, nusiaubdama vietoves, kuriomis turėjo žygiuoti Napoleono pajėgos taip pat siekdama, kad priešas negautų resursų bei maisto atsargų. Tai dar žygio pradžioje nulėmė didelius Prancūzijos nuostolius ir smarkų dezertyravimą. Po Borodino mūšio Michailas Kutuzovas nusprendė palikti Maskvą be kovos. Rugsėjo 14 d. Prancūzijos armija įžengė į Maskvą. Napoleonas tikėjosi, kad kritus Maskvai Aleksandras I pasirašys taikos sutartį, tačiau pastarasis nesutiko ir atmetė visas Napoleono sąlygas. Napoleonas bijodamas ilgiau pasilikti Maskvoje įsakė kariuomenei trauktis. Padėtį labai apsunkino ankstyva žiema. Daug Prancūzijos karių mirė nuo šalčio, bado, ligų ir kazokų puldinėjimų. Tik apie 10 000 kareivių (neskaitant dezertyrų) paliko Rusiją.
Karas su Šeštąja koalicija
Po Napoleono nesėkmės Rusijoje, Jungtinė Karalystė, Rusija, Prūsija, Švedija ir keletas vokiškų valstybių sudarė naują – Šeštąją koaliciją kovai su Prancūzija. Napoleonas nusprendė sukurti naują armiją, panašaus dydžio kaip per invaziją į Rusiją. Jam pavyko suburti apie 400 000 karių. 1813 m. Balandžio 15 d. Napoleonas išvyko iš Paryžiaus. Gegužės 2 d. Napoleonas sumušė jungtinę Rusijos ir Prūsijos armiją , gegužės 8 d. užėmė Drezdeną, gegužės 20 d. užklupo priešus prie Bauceno įrengtoje pozicijoje. Koalicijos armija traukėsi visu frontu. Liepos 4 d. buvo pasirašytos paliaubos, jos tesėsi iki rugpjūčio 13 d. Prahoje buvo deramasi dėl taikos sutarties, tačiau derybos žlugo. Napoleonas skubiai užėmė Saksoniją, sutriuškino dvi koalicijos armijas, tačiau Austrijos ir Bavarijos prisijungimas prie koalicijos ir labai išaugusi kiekybinė jos persvara privertė jį trauktis. Prieš tai jis pabandė įveikti priešus, kad jie jo nepersekiotų, bet pralaimėjo Leipcigo mūšį. Po jo Prancūzų armija turėjo grįžti į Prancūziją. Lapkričio 5-7 d. ji persikėlė per Reino upę.
Lapkričio 9 d. Napoleonas grįžo į Paryžių. Ten jis mėgino pakartoti masinės mobilizacijos sėkmę, tačiau mobilizuoti pavyko tik 110 000 karių, tarp jų buvo daug jaunimo, net šešiolikmečių. Koalicija įsiveržė į Prancūziją keturiomis kryptimis: švedai puolė iš Belgijos, prūsai vadovaujami Lėberechto Bliucherio įžygiavo į Lotaringiją, Velingtono britų pajėgos puolė iš Pirėnų pusiasalio, o didžiausios pajėgos vadovaujamos austrų generolo Karlo Švarcenbergo įžengė iš Šveicarijos. Napoleonas mėgino juos nugalėti po vieną, paeiliui susiremdamas su atskiromis jų pajėgomis. Nuo 1814 m. sausio 29 d. iki vasario 18 d. jis iškovojo keletą vietinės reikšmės pergalių prieš Bliucherį ir Švarcenbergą. Koalicija pasiūlė kompromisinę taikos sutartį, tačiau Napoleonas nesutiko. Kovą koalicijos persvara darėsi vis akivaizdesnė. Bliucheris nugalėjo Napoleoną kovo 9 d. prie Lano, o Švarcenbergas kovo 20 d. – netoli Arsi. Galiausiai Napoleonas pasuko į rytus tikėdamasis nuvilioti sąjungininkus nuo Paryžiaus, bet jie jo nepaisė ir nužygiavo į Prancūzijos sostinę. Ji pasidavė kovo 30 d. Napoleonas vis dar norėjo kautis, tačiau jo maršalai nesutiko. Balandžio 6 d. Napoleonas atsisakė sosto ir buvo ištremtas į Elbos salą. Prancūzijoje karūnavus Liudviką XVIII buvo atkurta monarchija.
1812 m. karas
Karas tarp Jungtinės Karalystės ir JAV. Nors šis karas sutapo su Šeštosios koalicijos karu, amerikiečiai jo nepriskiria Napoleono karams. Dėl tarp JAV ir Jungtinės Karalystės vykusio karo, britai turėjo siųsti dideles pajėgas į Šiaurės Ameriką ir negalėjo rimtai paremti Šeštosios koalicijos.
Karas su Septintąja koalicija
Pasinaudodamas nepasitenkinimu, kurį sukėlė Burbonų grįžimas į valdžią, Napoleonas vasario 26 d. paliko Elbą ir kovo 1 d. su 1100 karių daliniu bei keturiomis patrankomis išsilaipino Kanuose. Atkurta monarchija nepatenkintų karių daliniai, pasiųsti Liudviko XVIII pasipriešinti Napoleonui, patys prie jo prisidėdavo, tad jis kovo 20 d. be šūvio įžengė į Paryžių. Iki liepos buvo atkurta imperija ir surinkta nauja kariuomenė. Napoleonas nusprendė žygiuoti į Belgiją ir užpulti ten esančias britų ir olandų pajėgas pavaldžias Velingtonui bei prūsus, vadovaujamus Bliucherio, nelaukiant, kol atžygiuos austrai ir rusai. Birželio 15 d, prancūzų armija kirto Belgijos sieną ir užėmė Šarlerua, tačiau dėl gausybės armijos maršalų klaidų, vėlavimų ir nesusišnekėjimų Napoleonui nepavyko gerai koordinuoti armijos dalinių judėjimo. Tai nulėmė, kad birželio 16 d. Napoleonas tik atbloškė, o nesutriuškino prūsų prie Linji, Mišeliui Nėjui nepavyko užimti Kvatro-Braso kryžkelių, o birželio 18 d. prancūzų kariuomenė buvo sutriuškinta Vaterlo mūšyje. Nepavykus surinkti besitraukiančių pajėgų, Napoleonas birželio 21 d. grįžo į Paryžių ir kitą dieną atsisakė sosto. Napoleonas buvo ištremtas į Šv. Elenos salą, kurioje 1821 m. ir mirė.
Taip pat skaitykite
- Didžioji Prancūzų revoliucija
- Prancūzijos revoliuciniai karai
Šaltiniai
- „Karai“, R. G. Grant, „Alma littera“, leidimas lietuvių kalba, 2006 m., 196–215 p.
- „Napoleonas“, Aleksandras Diuma, „Markas“, leidimas lietuvių kalba, 1999 m.
Literatūra
- Napoleono armija Lietuvoje: prancūzų prisiminimai (sud. Joseph Everatt, iš prancūzų k. vertė Elena Belskytė). – Vilnius: Mintis, 2011. – 182 p.: iliustr. – ISBN 978-5-417-01032-3
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Napoleono karai, Kas yra Napoleono karai? Ką reiškia Napoleono karai?
Napoleono karaiVirsuje Austerlico musis Apacioje Vaterlo musis Data 1803 1815Vieta Europa Atlanto vandenynas Indijos vandenynas Siaures Amerika Prancuzijos Gviana Rezultatas Koalicijos pergale Vienos kongresas Pirmosios Prancuzijos imperijos zlugimas Burbonu Restauracija Konflikto salys Jungtine Karalyste Austrijos imperija iki 1809 m 1812 1815 m Rusijos imperija iki 1807 m 1810 1815 Prusijos karalyste iki 1807 m 1812 1815 m Ispanija nuo 1808 m Portugalija Popieziaus valstybe Sardinijos karalyste Svedija Nyderlandai 1815 m Hanoveris Nassau Prancuzijos rojalistai Pirmoji Prancuzijos imperija Rusijos imperija 1807 1810 m Austrijos imperija 1810 1813 m Prusijos karalyste 1807 1812 m Ispanija iki 1808 m Varsuvos kunigaikstyste Italijos karalyste Olandija 1810 1814 m Etrurijos karalyste Neapolio karalyste Reino konfederacija Saksonija Bavarija Vestfalija Viurtembergas Danija Norvegija Osmanu imperijaVadovai ir kariniai vadaiArthur Wellesley Horatio Nelson Imperatorius Pranciskus II Karlas Liudvikas Aleksandras I Michailas Kutuzovas Barclay de Tolly Levinas Benigsenas Petras Bagrationas Frydrichas Vilhelmas III Ferdinandas VII Gustavas IV Adolfas Karolis XIV Jonas Liudvikas XVIII Napoleonas Bonapartas Joachim Murat Louis Nicolas Davout Jean Lannes Andre Massena Michel Ney Jacques MacDonald Guillaume Marie Anne Brune Louis Charles Antoine Desaix Zozefas Bonapartas Juzefas Poniatovskis Frederikas VINuostoliai1 800 000 prancuzu ir ju sajungininku zuvo mire nuo ligu arba dingo be zinios Is koalicijos zuvo arba dingo be zinios 120 000 italu 289 000 rusu 134 000 prusu 376 000 austru 300 000 ispanu 311 806 britai 1 000 000 civiliu nuzudyta Europoje ir Prancuzijos uzjurio kolonijose Napoleono karais vadinami karai vyke Napoleonui Bonapartui valdant Prancuzija Is dalies jie pratese konfliktus kilusius del Didziosios Prancuzijos revoliucijos Napoleono karu metu is esmes pasikeite Europos kariuomenes ir artilerijos sistemos Prancuzijos galia isaugo labai greitai ir leido uzkariauti didziaja Europos dalį jos nuosmukis taip pat buvo greitas pradedant katastrofiskai pasibaigusia invazija į Rusija Napoleono imperija karine prasme buvo visiskai nugaleta ir Prancuzijoje atkurta Burbonu dinastija Nera visisko sutarimo kada baigesi Prancuzijos revoliuciniai karai ir prasidejo Napoleono karai pastaraisiais paprastai vadinami karai vyke po to kai Napoleonas briumero 18 d paeme valdzia Prancuzijoje Pagal kita versija Prancuzijos revoliucijos karai vyko tarp 1789 ir 1802 m o Napoleono karu pradzia laikoma karas tarp Jungtines Karalystes ir Prancuzijos prasidejes 1803 m Po trumpos sudarytos 1802 m Napoleono karai baigesi 1815 m lapkricio 20 d po Napoleono galutinio pralaimejimo Vaterlo musyje ir sudarymo Beveik be pertraukos vykes karai tarp 1792 m balandzio 20 d ir 1815 m lapkricio 20 d retkarciais vadinami Didziuoju Prancuzijos karu Napoleono karu padariniai ir po ju Europoje susiklosciusi politine padetis buvo sprendziama Vienos kongrese PriesistoreDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pirmoji antiprancuziskoji koalicija 1789 m Prancuzijoje prasidejo revoliucija Liudvikas XVI neteko sosto Kiti Europos monarchai sunerime stebejo įvykius Prancuzijoje ir svarste ar nereiketu surengti intervencijos Rugpjucio 27 d jie paskelbe Pilnico deklaracija kurioje teige kad Europos monarchai remia karaliskosios seimos gerove Ideologine Prancuzijos priespriesa su likusia Europa ir Austrijos teritorines pretenzijos Elzase agitacine emigrantu veikla Habsburgu Nyderlanduose bei vokieciu valstybese įaudrino padetį 1792 m balandzio 20 d Įstatymu leidimo susirinkimas paskelbe kara Sventajai Romos Imperijai Po Liudviko XVI giljotinavimo buvo sudaryta Pirmoji koalicija kovai su naujaja Prancuzijos respublika Nepaisant pilietinio karo masinis saukimas į armija ir karines reformos leme koalicijos pralaimejima Karas baigesi kai Napoleonas priverte austrus pripazinti Kampo Formijaus taikos sutartį Tik Jungtine Karalyste nepripazino Prancuzijos respublikos Karas su Antraja koalicija1798 m pasinaudojant Jungtines Karalystes finansine parama buvo suformuota Antroji koalicija pries Prancuzija Karo pradzia Prancuzijai buvo nesekminga Truko lesu o Napoleonas tuo metu kariavo Egipte Prancuzija prarado visas per ankstesnį kara iskovotas teritorijas Suzinojes apie nesekmes 1799 m rugpjucio 23 d Napoleonas grįzo į Prancuzija 1799 m lapkricio 9 d jis įvykde vadinamajį Briumero 18 perversma ir įkure Konsulata Svarbiausiu Napoleono priesininku siuo laikotarpiu buvo Austrija 1800 m birzelio 2 d Prancuzijos armija perejusi per Alpes uzeme Milana o birzelio 14 d sutriuskino didesne Austrijos kariuomene Marengo musyje Tuo tarpu J Murato vadovaujama kita armija sutriuskinusi prie Sienos Sicilijos karalystes kariuomene uzeme Neapolį 1801 m vasario 9 d buvo pasirasyta Liunevilio taika 1802 m kovo 26 d Anglija pasirase Amjeno taikos sutartį Taciau ir Prancuzija ir Jungtine Karalyste ir toliau sieke uzsitikrinti virsenybe Europoje Karas su Treciaja koalicijaKariniu Sajungu zemelapis 1805 m balandzio 15 d Jungtine Karalyste ir Rusija sudare taikos sutartį Ji pastumejo įkurti Treciaja koalicija pries Prancuzija Rugpjucio 9 d prie koalicijos prisijunge Austrija ir Svedija Atsakydamas į Jungtine Karalystes pastangas suburti koalicija Napoleonas suplanavo invazija į Didziaja Britanija ir sutelke pajegas Buloneje Taciau po britu laivyno pergales Trafalgaro musyje planas liko neįgyvendintas Austrai pradejo kara su 70 000 kariu įsiverzdami į Bavarija Napoleono armija iszygiavo is Bulones kad pasipriesintu jiems Spalio 20 d apsupta austru armija pasidave Ulme Po to kai kita austru armija siaures Alpese buvo įveikta Napoleonas uzeme Viena Gruodzio 2 d Napoleonas taip pat sutriuskino jungtines austru ir rusu pajegas Austerlico musyje Gruodzio 26 d Austrija pasirase Presburgo taikos sutartį o Rusija atsitrauke is vokiskuju zemiu Pagal taikos sutartį Venecija atiteko Italijos karalystei Tirolis Bavarijai Karas su Ketvirtaja koalicijaNapoleonas prie Ylavos dab Bagrationovskas Praejus keliems menesiams po Treciosios koalicijos zlugimo pries Prancuzija buvo suformuota Ketvirtoji koalicija kuria sudare Prusija Rusija Saksonija Svedija ir Jungtine Karalyste 1806 m liepos 12 d Napoleonas suformavo Reino konfederacija Rugpjutį Prusijos karalius Frydrichas Vilhelmas III nusprende pradeti kara nepriklausomai nuo kitu koalicijos kariuomeniu isskyrus Rusijos Pastaroji vis dar buvo toli kai Prusija paskelbe kara Rugsejį beveik visa Napoleono Didzioji armija persikele į rytus nuo Reino upes Apie 160 000 kariu puole Prusija kol sunaikino visa jos armija 1806 m spalio 14 d Napoleonas sutriuskino Prusijos kariuomene per Jenos musį o marsalas L N Davu ta pacia diena sutriuskino kita kariuomene Auersteto musyje Velesnemis dienomis Prancuzijos raiteliai persekiojo prusus Spalio 26 d buvo uzimtas Berlynas Budamas Prusijoje Napoleonas paskelbe apie kontinentine blokada Jungtinei Karalystei uzdrausdamas prekyba su ja Kitame karo etape Napoleonas isvijo Rusijos kariuomene is Lenkijos ir įsteige Varsuvos kunigaikstyste tada patrauke į siaure pries Rusijos kariuomene Karaliauciuje Po 1807 m vasario 7 8 d įvykusio Ylavos musio Rusijos kariuomene atsitrauke dar labiau į siaure 1807 m birzelio 14 d Napoleonas sutriuskino Rusijos kariuomene Frydlando musyje Po to Rusijos imperatorius Aleksandras I paprase paliaubu 1807 m liepos 7 d buvo pasirasyta Tilzes taikos sutartis Pagal ja Prusija neteko visu valdu į vakarus nuo Elbes dalies lenkiskuju zemiu Baltstoges apygarda atiteko Rusijai kuri taip pat prisijunge prie kontinentines blokados Iki rugsejo Prancuzija okupavo Svedijos Pomeranija siekdama neleisti jai issilaipinti Prusijoje Pirenu karasPrancuzams pavaldus mameliukai puola ispanu sukilelius Madride Tapytojas Francisco Goya 1808 m Napoleonas siekdamas panaikinti spraga kontinentineje blokadoje 1807 m kartu su Ispanijos kariuomene įsiverze į Portugalija Uzemus Portugalija 1808 m geguze Napoleonas į Ispanijos karaliaus sosta pasodino savo brolį Zozefa Bonaparta Tai isprovokavo Madrido gyventoju sukilima pries prancuzus kuris buvo ziauriai numalsintas Netrukus sukilimai įsiplieske ir kitose vietose bei virto partizaniniu karu Gerilja Sevilijoje provincijos vadovybe Ispanijos karaliumi pripazino Ferdinanda VII ir pakviete visus prisideti prie sukilimo Prancuzijos armija pralaimejo kelis musius ir Zozefas buvo priverstas palikti Madrida Birzelio 16 d prasidejo sukilimas Portugalijoje Rugpjutį joje issilaipino britu pajegos vadovaujamos Arturo Velslio ir po Vimeiro musio ten dislokuotos prancuzu pajegos evakavosi Nusivyles prancuzu pralaimejimais Napoleonas grįzo į Ispanija su 80 000 kariu Laimejes kelis musius jis gruodzio 4 d uzeme Madrida ir sutriuskino britus La Korunjos musyje 1809 m pradzioje Napoleonas isvyko is Ispanijos nes grese karas su Austrija Balandį į Portugalija su britu kariuomene grįzo Velingtonas Liepa jis laimejo Talaveros musį veliau dvejus metus gyne savo pozicijas Portugalijoje Prancuzija patyre dideliu nuostoliu del ispanu partizanu puldinejimu 1812 m Velingtonas pradejo puolima uzeme Siudad Rodriga ir Badachosa laimejo Salamankos musį uzeme Madrida sutriuskino Zozefo kariuomene Vitorijos musyje ir 1813 m spalį įsiverze į Prancuzija Karas su Penktaja koalicijaStrategine situacija Europoje 1809 m vasario menesį 1809 m Austrija ir Jungtine Karalyste sudare Penktaja koalicija Per sį kara britai uzeme daugelį Prancuzijos koloniju Zemyne Jungtine Karalyste surenge ekspedicija siekdama prisijungti prie Austrijos pajegu dar iki jas puls prancuzai Ekspedicija baigesi katastrofa kai Jungtinei Karalystei nepavyko uzimti Prancuzijos karines bazes Antverpene Nepaisant to Britai nuolat renge atakas pakrantese Kontinentines blokados suvarzymais nepatenkintos valstybes uzmezge rysius su britu kontrabandininkais Balandį Austrija įsiverze į Bavarija ir Varsuvos kunigaikstyste taciau pastarojoje balandzio 19 d buvo sumusti lenku Napoleonas turejo is Ispanijos grįzti į Prancuzija Surinkes armija jis įsiverze į Bavarija Po keliu nedideliu musiu balandzio 21 23 d Austrijos kariuomene turejo trauktis is Bavarijos Netrukus Napoleonas įsiverze į Austrija Geguzes 11 d Viena pasidave Prancuzijos armijai Geguzes 21 d Napoleonas skubotai bande persikelti per Dunoju ir tai baigesi nesekme Asperno Eslingo musyje Bet po dvieju savaiciu jis sutriuskino austrus Vagramo musyje Po jo spalio 14 d Austrija pasirase taikos sutartį pagal ja Austrija Prancuzijai atidave zemes į pietus nuo Savos atsisake sajungos su Jungtine Karalyste ir pripazino kontinentine blokada Kanonieriu karasDanijos Norvegijos karalyste Napoleono karu metu buvo paskelbusi neutraliteta Nepaisant to Jungtine Karalyste baimindamasi kad Danijos laivynas gali prisideti prie Prancuzijos laivyno ir zenkliai jį papildyti du kartus atakavo Danijos laivu flotile Kopenhagoje 1801 m balandzio 2 d ir 1807 m rugpjucio rugsejo menesiais sunaikindami arba uzgrobdami daugelį laivu Po antro uzpuolimo Danijos karalyste sudare sajunga su Prancuzija ir pradejo puldineti į savo teritorinius vandenis uzklystancius britu laivus Karas faktiskai baigesi kai 1812 m liepos 12 d britu laivai nuskandino paskutinį didelį Danijos laiva fregata Najaden Suomijos karasPagrindinis straipsnis Netrukus po Tilzes taikos Rusija paskelbe kara Jungtinei Karalystei Pastaroji paskatino Svedija pulti Rusija Padedami britu Svedijos laivynas pasieke keleta pergaliu Suomijos įlankoje pries Rusija 1808 m liepos ir rugpjucio menesiais Taciau Rusijos pergales sausumoje priverte svedus sudaryti taikos sutartį su jais 1809 m ir su Prancuzija 1810 m bei prisijungti prie kontinentines blokados Prancuzijos ir Rusijos santykiams palaipsniui blogejant Rusijos ir Jungtines Karalystes karas is esmes baigesi 1812 m balandį Jungtine Karalyste Svedija ir Rusija pasirase slaptus susitarimus nukreiptus pries Napoleona Invazija į RusijaPagrindinis straipsnis Napoleono zygis į Rusija Napoleono armijos traukimasis is Maskvos17 ojo Lietuvos ulonu pulko dalyvavusio Napoleono karuose uniformos rekonstrukcija 1812 1813 1812 m Rusija atvere savo uostus britu laivams Napoleonas noredamas priversti rusus pripazinti blokada ir panaikinti ju invazijos į Varsuvos kunigaikstyste galimybe pasiunte pries juos Didziaja armija is apie 650 000 kariu 1812 m birzelio 23 d Napoleono pajegos persikele per Nemuna ties Kaunu Birzelio 28 d Napoleonas uzeme Vilniu Liepos 1 d Napoleonas įkure laikinosios vyriausybes komisija kuri administravo Vilniaus Gardino Minsko gubernijas ir Baltstoges sritį Armija zygiavo per Rusija laimedama keleta nedideliu susiremimu ir rugpjucio 16 18 d bet tomis paciomis dienomis rusai sustabde kita dalį Prancuzijos pajegu ir tai apsaugojo juos nuo zygio į tuometine Rusijos sostine Sankt Peterburga Nepaisant to pagrindines Prancuzijos pajegos vadovaujamos Napoleono toliau zygiavo į Maskva Rusijos kariuomene traukdamasi naudojo isdegintos zemes taktika nusiaubdama vietoves kuriomis turejo zygiuoti Napoleono pajegos taip pat siekdama kad priesas negautu resursu bei maisto atsargu Tai dar zygio pradzioje nuleme didelius Prancuzijos nuostolius ir smarku dezertyravima Po Borodino musio Michailas Kutuzovas nusprende palikti Maskva be kovos Rugsejo 14 d Prancuzijos armija įzenge į Maskva Napoleonas tikejosi kad kritus Maskvai Aleksandras I pasirasys taikos sutartį taciau pastarasis nesutiko ir atmete visas Napoleono salygas Napoleonas bijodamas ilgiau pasilikti Maskvoje įsake kariuomenei trauktis Padetį labai apsunkino ankstyva ziema Daug Prancuzijos kariu mire nuo salcio bado ligu ir kazoku puldinejimu Tik apie 10 000 kareiviu neskaitant dezertyru paliko Rusija Karas su Sestaja koalicijaNapoleonas su savo karais 1814 m Prancuzijoje Po Napoleono nesekmes Rusijoje Jungtine Karalyste Rusija Prusija Svedija ir keletas vokisku valstybiu sudare nauja Sestaja koalicija kovai su Prancuzija Napoleonas nusprende sukurti nauja armija panasaus dydzio kaip per invazija į Rusija Jam pavyko suburti apie 400 000 kariu 1813 m Balandzio 15 d Napoleonas isvyko is Paryziaus Geguzes 2 d Napoleonas sumuse jungtine Rusijos ir Prusijos armija geguzes 8 d uzeme Drezdena geguzes 20 d uzklupo priesus prie Bauceno įrengtoje pozicijoje Koalicijos armija traukesi visu frontu Liepos 4 d buvo pasirasytos paliaubos jos tesesi iki rugpjucio 13 d Prahoje buvo deramasi del taikos sutarties taciau derybos zlugo Napoleonas skubiai uzeme Saksonija sutriuskino dvi koalicijos armijas taciau Austrijos ir Bavarijos prisijungimas prie koalicijos ir labai isaugusi kiekybine jos persvara priverte jį trauktis Pries tai jis pabande įveikti priesus kad jie jo nepersekiotu bet pralaimejo Leipcigo musį Po jo Prancuzu armija turejo grįzti į Prancuzija Lapkricio 5 7 d ji persikele per Reino upe Lapkricio 9 d Napoleonas grįzo į Paryziu Ten jis megino pakartoti masines mobilizacijos sekme taciau mobilizuoti pavyko tik 110 000 kariu tarp ju buvo daug jaunimo net sesiolikmeciu Koalicija įsiverze į Prancuzija keturiomis kryptimis svedai puole is Belgijos prusai vadovaujami Leberechto Bliucherio įzygiavo į Lotaringija Velingtono britu pajegos puole is Pirenu pusiasalio o didziausios pajegos vadovaujamos austru generolo Karlo Svarcenbergo įzenge is Sveicarijos Napoleonas megino juos nugaleti po viena paeiliui susiremdamas su atskiromis ju pajegomis Nuo 1814 m sausio 29 d iki vasario 18 d jis iskovojo keleta vietines reiksmes pergaliu pries Bliucherį ir Svarcenberga Koalicija pasiule kompromisine taikos sutartį taciau Napoleonas nesutiko Kova koalicijos persvara daresi vis akivaizdesne Bliucheris nugalejo Napoleona kovo 9 d prie Lano o Svarcenbergas kovo 20 d netoli Arsi Galiausiai Napoleonas pasuko į rytus tikedamasis nuvilioti sajungininkus nuo Paryziaus bet jie jo nepaise ir nuzygiavo į Prancuzijos sostine Ji pasidave kovo 30 d Napoleonas vis dar norejo kautis taciau jo marsalai nesutiko Balandzio 6 d Napoleonas atsisake sosto ir buvo istremtas į Elbos sala Prancuzijoje karunavus Liudvika XVIII buvo atkurta monarchija 1812 m karasPagrindinis straipsnis Karas tarp Jungtines Karalystes ir JAV Nors sis karas sutapo su Sestosios koalicijos karu amerikieciai jo nepriskiria Napoleono karams Del tarp JAV ir Jungtines Karalystes vykusio karo britai turejo siusti dideles pajegas į Siaures Amerika ir negalejo rimtai paremti Sestosios koalicijos Karas su Septintaja koalicijaPasinaudodamas nepasitenkinimu kurį sukele Burbonu grįzimas į valdzia Napoleonas vasario 26 d paliko Elba ir kovo 1 d su 1100 kariu daliniu bei keturiomis patrankomis issilaipino Kanuose Atkurta monarchija nepatenkintu kariu daliniai pasiusti Liudviko XVIII pasipriesinti Napoleonui patys prie jo prisidedavo tad jis kovo 20 d be suvio įzenge į Paryziu Iki liepos buvo atkurta imperija ir surinkta nauja kariuomene Napoleonas nusprende zygiuoti į Belgija ir uzpulti ten esancias britu ir olandu pajegas pavaldzias Velingtonui bei prusus vadovaujamus Bliucherio nelaukiant kol atzygiuos austrai ir rusai Birzelio 15 d prancuzu armija kirto Belgijos siena ir uzeme Sarlerua taciau del gausybes armijos marsalu klaidu velavimu ir nesusisnekejimu Napoleonui nepavyko gerai koordinuoti armijos daliniu judejimo Tai nuleme kad birzelio 16 d Napoleonas tik atbloske o nesutriuskino prusu prie Linji Miseliui Nejui nepavyko uzimti Kvatro Braso kryzkeliu o birzelio 18 d prancuzu kariuomene buvo sutriuskinta Vaterlo musyje Nepavykus surinkti besitraukianciu pajegu Napoleonas birzelio 21 d grįzo į Paryziu ir kita diena atsisake sosto Napoleonas buvo istremtas į Sv Elenos sala kurioje 1821 m ir mire Taip pat skaitykiteDidzioji Prancuzu revoliucija Prancuzijos revoliuciniai karaiSaltiniai Karai R G Grant Alma littera leidimas lietuviu kalba 2006 m 196 215 p Napoleonas Aleksandras Diuma Markas leidimas lietuviu kalba 1999 m LiteraturaNapoleono armija Lietuvoje prancuzu prisiminimai sud Joseph Everatt is prancuzu k verte Elena Belskyte Vilnius Mintis 2011 182 p iliustr ISBN 978 5 417 01032 3 Vikiteka Napoleono karai vaizdine ir garsine medziaga