Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Anglijos karalystė angl Kingdom of England lot Regnum Anglorum suvereni valstybė Didžiosios Britanijos saloje egzistavus
Anglijos karalystė
Anglijos karalystė (angl. Kingdom of England, lot. Regnum Anglorum) – suvereni valstybė, Didžiosios Britanijos saloje egzistavusi maždaug nuo 927 m. liepos 12 d., kai iškilo tarp įvairių anglosaksų karalysčių, iki 1707 m. gegužės 1 d., kai susijungė su Škotijos karalyste ir buvo sukurta Didžiosios Britanijos karalystė .
| Kingdom of England Anglijos karalystė | |||||
| |||||
| |||||
| Devizas „Dievas ir mano teisė" | |||||
| Teritorija apie 1700 m. | |||||
| Sostinė | Vinčesteris (927-1045 m.) Londonas (1045-1707 m.) | ||||
| Religija | Katalikybė (927–1534 m. ir 1553–1558 m.) Anglijos Bažnyčia (1534–1553, 1558–1646 ir 1660–1707) Puritonizmas (1646–1660 m.) | ||||
| Valdymo forma | Renkamoji monarchija, vėliau parlamentinė monarchija | ||||
| Karalius | |||||
| 927-939 | Atelstanas (pirmasis) | ||||
| 1702-1707 | Ona (paskutinė) | ||||
| Parlamentas | |||||
| Istorija | |||||
| - Suvienijimas | 927 m., 927 | ||||
| - Unija su Škotija | 1707 m. | ||||
| Valiuta | Svaras sterlingų | ||||
927 m. įvairūs anglosaksų karaliai prisiekė ištikimybę Atelstanui iš Vesekso (valdė 924–939 m.), suvienijusiam didžiąją dalį šiuolaikinės Anglijos. 1016 m. karalystė tapo Knuto II Didžiojo , personalinės Anglijos, Danijos ir Norvegijos unijos, dalimi. Normanams užkariavus Angliją 1066 m., Anglijos sostinė ir pagrindinė karališkoji rezidencija buvo perkelta iš Vinčesterio į Vestminsterį, o Londono Sitis greitai išaugo į didžiausią ir pagrindinį Anglijos prekybinį centrą.
Anglijos karalystės istorijos laikotarpiai nuo 1066 m. normanų užkariavimo sutartinai išskiriami į laikotarpius, pavadintus viena po kitos valdžiusių dinastijų vardais: Normanų (1066–1154), Plantagenetų (1154–1485), Tiudorų (1485–1603) ir Stiuartų (1603–1707 m., išskyrus 1649–1660 m. laikotarpį). Visi anglų monarchai po 1066 m. save kildina iš normanų.
Užkariavę Angliją, normanai palaipsniui siekė išplėsti savo užkariavimus ir likusiame Britų salyne bei Europos žemyne esančiose žemėse, ypač dabartinės Prancūzijos šiaurėje. Laikui bėgant tai peraugo į ilgalaikę politiką, su pertraukomis vykdytą skirtingų dinastijų. Nuo XII a. normanai pradėjo veržtis į Airiją. 1284 m. Eduardas I užbaigė Velso užkariavimą ir Velsas pateko į Anglijos karūnos kontrolę. Kita vertus, Eduardo mėginimai visiškai prisijungti Airiją iš pradžių nebuvo iki galo sėkmingi. Tik Eduardo II sūnus Eduardas III (valdęs 1327–1377 m.) pavertė Anglijos karalystę viena galingiausių karinių jėgų Europoje. Jo valdymo metais įvykdyti ypač svarbūs įstatymų ir vyriausybės pokyčiai, ypač . Nuo 1340 m. Anglijos karaliai ėmė reikšti pretenzijas į Prancūzijos karūną, tačiau po Šimtamečio karo prarado visas teritorijas žemyninėje Europoje, išskyrus Kalė. 1455 m. prasidėję Rožių karai privertė anglus atsisakyti rimtų pretenzijų į Prancūzijos žemes.
Po Rožių karų sukeltos suirutės Angliją valdė Tiudorų dinastija (vadinamasis laikotarpis). Dinastija vėl išplėtė Anglijos monarchinę valdžią už Anglijos ribų, ypač po to, kai buvo pasiekta visiška Anglijos ir sąjunga 1542 m. Tiudorai taip pat užsitikrino anglų kontrolę Airijoje, nors ji ir toliau šimtmečius buvo valdoma kaip atskira karalystė personalinėje unijoje su Anglija. Henrikas VIII paskatino reformacijos plitimą Anglijoje, nutraukdamas bendrą Anglijos Bažnyčios ir Romos katalikų bažnyčios komuniją. Kita vertus, reformacijos doktrinos aspektai, dėl kurių Anglijos Bažnyčia buvo pripažinta kaip perėjusi į protestantizmą, rimtai įgyvendinami nebuvo iki pat trumpo Eduardo VI valdymo. Marijos I valdymo metais siekta karalystę sugrąžinti prie katalikybės, tačiau jau 1558 m., sostą paveldėjus Elžbietai I, kontrreformacija buvo atšaukta. Elžbietos I valdymo metais Anglija įsitvirtino kaip didžioji galia, buvo padėti pamatai Britų imperijai, imtos reikšti pretenzijos į teritorijas Naujajame pasaulyje. Nors Henrikas taip pat vykdė agresyvią užsienio politiką siekdamas prisijungti Škotiją, Elžbieta laikėsi daug taikesnės pozicijos, ypač atsižvelgiant į pokyčius pačioje Škotijoje – Škotijos atskira reformacija ir tai, kad Elžbietos įpėdiniu taps Škotijos monarchas.
Nuo 1603 m., kai soste įsitvirtino Jokūbas VI, Stiuartų dinastija valdė Angliją ir Airiją personalinėje unijoje su Škotija. Valdant Stiuartams, karalystėje kilo pilietinis karas, kurio kulminacija tapo Karoliui I 1649 m. įvykdyta mirties bausmė. Monarchija atkurta 1660 m., tačiau pilietinis karas sukūrė precedentą, kad Anglijos monarchas negali valdyti be Parlamento sutikimo. Ši sąvoka teisiškai įsitvirtino kaip dalis. Nuo to laiko Anglijos karalystė, taip pat jos įpėdinės Didžiosios Britanijos karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė iš esmės funkcionavo kaip konstitucinės monarchijos principu valdomos valstybės. 1707 m. gegužės 1 d., remiantis , Anglijos ir Škotijos karalystės susijungė į anksčiau minėtą Didžiosios Britanijos karalystę.
Šaltiniai
- „The Royal Coat of Arms“. The Royal Family. 2016-01-15. Nuoroda tikrinta 2018-11-19.
- Carey 2011, p. 41.
- Stenton, Frank. Anglo-Saxon England (3rd leid.). Oxford University Press. ISBN 9780192801395.
- Brooke, Christopher (1975). London, 800–1216: The Shaping of a City. University of California Press. ISBN 9780520026865.
Literatūra
- (2011) [2010]. God's Empire: Religion and Colonialism in the British World, c. 1801–1908. Cambridge University Press. p. 41. ISBN 978-1-139-49409-0.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anglijos karalystė, Kas yra Anglijos karalystė? Ką reiškia Anglijos karalystė?
Anglijos karalyste angl Kingdom of England lot Regnum Anglorum suvereni valstybe Didziosios Britanijos saloje egzistavusi mazdaug nuo 927 m liepos 12 d kai iskilo tarp įvairiu anglosaksu karalysciu iki 1707 m geguzes 1 d kai susijunge su Skotijos karalyste ir buvo sukurta Didziosios Britanijos karalyste Kingdom of England Anglijos karalyste927 1707 Veliava HerbasDevizas Dievas ir mano teise Location of AnglijaTeritorija apie 1700 m Sostine Vincesteris 927 1045 m Londonas 1045 1707 m Religija Katalikybe 927 1534 m ir 1553 1558 m Anglijos Baznycia 1534 1553 1558 1646 ir 1660 1707 Puritonizmas 1646 1660 m Valdymo forma Renkamoji monarchija veliau parlamentine monarchijaKaralius 927 939 Atelstanas pirmasis 1702 1707 Ona paskutine ParlamentasIstorija Suvienijimas 927 m 927 Unija su Skotija 1707 m Valiuta Svaras sterlingu 927 m įvairus anglosaksu karaliai prisieke istikimybe Atelstanui is Vesekso valde 924 939 m suvienijusiam didziaja dalį siuolaikines Anglijos 1016 m karalyste tapo Knuto II Didziojo personalines Anglijos Danijos ir Norvegijos unijos dalimi Normanams uzkariavus Anglija 1066 m Anglijos sostine ir pagrindine karaliskoji rezidencija buvo perkelta is Vincesterio į Vestminsterį o Londono Sitis greitai isaugo į didziausia ir pagrindinį Anglijos prekybinį centra Anglijos karalystes istorijos laikotarpiai nuo 1066 m normanu uzkariavimo sutartinai isskiriami į laikotarpius pavadintus viena po kitos valdziusiu dinastiju vardais Normanu 1066 1154 Plantagenetu 1154 1485 Tiudoru 1485 1603 ir Stiuartu 1603 1707 m isskyrus 1649 1660 m laikotarpį Visi anglu monarchai po 1066 m save kildina is normanu Uzkariave Anglija normanai palaipsniui sieke isplesti savo uzkariavimus ir likusiame Britu salyne bei Europos zemyne esanciose zemese ypac dabartines Prancuzijos siaureje Laikui begant tai peraugo į ilgalaike politika su pertraukomis vykdyta skirtingu dinastiju Nuo XII a normanai pradejo verztis į Airija 1284 m Eduardas I uzbaige Velso uzkariavima ir Velsas pateko į Anglijos karunos kontrole Kita vertus Eduardo meginimai visiskai prisijungti Airija is pradziu nebuvo iki galo sekmingi Tik Eduardo II sunus Eduardas III valdes 1327 1377 m paverte Anglijos karalyste viena galingiausiu kariniu jegu Europoje Jo valdymo metais įvykdyti ypac svarbus įstatymu ir vyriausybes pokyciai ypac Nuo 1340 m Anglijos karaliai eme reiksti pretenzijas į Prancuzijos karuna taciau po Simtamecio karo prarado visas teritorijas zemynineje Europoje isskyrus Kale 1455 m prasideje Roziu karai priverte anglus atsisakyti rimtu pretenziju į Prancuzijos zemes Po Roziu karu sukeltos suirutes Anglija valde Tiudoru dinastija vadinamasis laikotarpis Dinastija vel isplete Anglijos monarchine valdzia uz Anglijos ribu ypac po to kai buvo pasiekta visiska Anglijos ir sajunga 1542 m Tiudorai taip pat uzsitikrino anglu kontrole Airijoje nors ji ir toliau simtmecius buvo valdoma kaip atskira karalyste personalineje unijoje su Anglija Henrikas VIII paskatino reformacijos plitima Anglijoje nutraukdamas bendra Anglijos Baznycios ir Romos kataliku baznycios komunija Kita vertus reformacijos doktrinos aspektai del kuriu Anglijos Baznycia buvo pripazinta kaip perejusi į protestantizma rimtai įgyvendinami nebuvo iki pat trumpo Eduardo VI valdymo Marijos I valdymo metais siekta karalyste sugrazinti prie katalikybes taciau jau 1558 m sosta paveldejus Elzbietai I kontrreformacija buvo atsaukta Elzbietos I valdymo metais Anglija įsitvirtino kaip didzioji galia buvo padeti pamatai Britu imperijai imtos reiksti pretenzijos į teritorijas Naujajame pasaulyje Nors Henrikas taip pat vykde agresyvia uzsienio politika siekdamas prisijungti Skotija Elzbieta laikesi daug taikesnes pozicijos ypac atsizvelgiant į pokycius pacioje Skotijoje Skotijos atskira reformacija ir tai kad Elzbietos įpediniu taps Skotijos monarchas Nuo 1603 m kai soste įsitvirtino Jokubas VI Stiuartu dinastija valde Anglija ir Airija personalineje unijoje su Skotija Valdant Stiuartams karalysteje kilo pilietinis karas kurio kulminacija tapo Karoliui I 1649 m įvykdyta mirties bausme Monarchija atkurta 1660 m taciau pilietinis karas sukure precedenta kad Anglijos monarchas negali valdyti be Parlamento sutikimo Si savoka teisiskai įsitvirtino kaip dalis Nuo to laiko Anglijos karalyste taip pat jos įpedines Didziosios Britanijos karalyste ir Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste is esmes funkcionavo kaip konstitucines monarchijos principu valdomos valstybes 1707 m geguzes 1 d remiantis Anglijos ir Skotijos karalystes susijunge į anksciau mineta Didziosios Britanijos karalyste Saltiniai The Royal Coat of Arms The Royal Family 2016 01 15 Nuoroda tikrinta 2018 11 19 Carey 2011 p 41 Stenton Frank Anglo Saxon England 3rd leid Oxford University Press ISBN 9780192801395 Brooke Christopher 1975 London 800 1216 The Shaping of a City University of California Press ISBN 9780520026865 Literatura 2011 2010 God s Empire Religion and Colonialism in the British World c 1801 1908 Cambridge University Press p 41 ISBN 978 1 139 49409 0