Robertinai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Robertjenai (pranc. Robertiens), Robertinai – žymi frankų didikų giminė, gyvenusi Vakarų Frankijoje, iš kurios kilo Kapetingai. Ji buvo įtakinga visą Karolingų imperijos laikotarpį (800–888 m.) ir 888–988 m., kai egzistavo paskutinė Karolingų karalystė. Daug giminės narių turėjo vardą Robert, pvz., Robertas iš Hesbaye (g. 770 m.), Robertas III Vormsietis (g. 800 m.), Robertas Stiprusis (g. 820 m.) ir Robertas I (g. 866 m.). Jie gana ryškiai skyrėsi tarp Karolingų didikų, santuokiniais ryšiais siejosi su šia karališkąja gimine. Iš pačios Robertjenų giminės iškilo trys frankų karaliai, valdę Vakarų Frankijoje – Edas I, Robertas I ir .

Istoriografijoje Hugas Kapetas vadinamas paskutiniuoju frankų karaliumi ir pirmuoju Prancūzijos karaliumi. Jis buvo Kapetingų giminės įkūrėjas, o ši giminė (per savo dukterinę giminę Burbonus) valdė Prancūziją iki Antrosios Prancūzijos respublikos (1848–1852 m.), išskyrus Prancūzijos revoliucijos ir Napoleono karų metus (nuo 1792 iki 1815 m.). Ji iki šiol valdo Ispaniją ir Liuksemburgą, nes Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I ir Liuksemburgo didysis hercogas Henris per Burbonus yra kilę iš Robertjenų.

Kilmė

Manoma, kad seniausieji Robertjenai kilę iš Hesbaye grafystės žemių (apie Tongereną šiuolaikinėje Belgijoje). Pirmas tikrai žinomas Robertjenų protėvis yra , kuris galbūt buvo Roberto III Vormsiečio sūnus ir Roberto iš Hesbaye anūkas, bei Ermengardos iš Hesbaye sūnėnas. O Ermengarda buvo Ingremo iš Hesbaye duktė ir žmona.