Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pietų Amerikos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Priešistorė ir ankstyvoji istorija
Manoma, kad Pietų Amerika pirmiausia buvo apgyvendinta žmonių atvykusių į Ameriką per Beringo sąsiaurio vietoje buvusią sausumą. Per ilgą laiko tarpą žmonės pasklido po visą žemyną. Nors dauguma archeologų seniausia žmonių kultūra Amerikoje laiko Clovis kultūrą paplitusią prieš 13 000 metų, kai kurie tyrinėtojai tuo abejoja. Taip radinius iš Čilės kapinyno Monte Verde datuoja mažiausiai 14 000 metų. Jis spėja, kad į Pietų Ameriką pirmieji gyventojai galėjo patekti jūrų keliu. Tai galėjo vykti iš Sibiro per Ramiojo vandenyno šiaurinę dalį į šiaurės Ameriką arba per Polineziją į Pietų Ameriką. Kai kuriose teorijose minima ir europiečių persikėlimo į Ameriką galimybė. Šios teorijos nėra įrodytos. Gali būti, kad kontinento apgyvendinimas vyko keliomis bangomis.
Pietų Amerikoje pirmieji patikrinti gyventojų pėdsakai atsiranda maždaug Tuo laikotarpiu datuojami akmeniniai įrankiai. Iš panašaus laikotarpio yra ir olų tapyba šalia Ajakučo miesto Peru bei Laurikočios olos šalia Maranjono ištakų. Pupų ir lamų auginimas datuojamas 4000 m. pr. m. e.
Prieškolumbinė era
Prieškolumbiniu laikotarpiu Pietų Amerikoje galima išskirti Andų regioną vakarinėje žemyno dalyje, kaip atskirą kultūrinį regioną, turėjusį savo istoriją. Visa likusi Pietų Amerikos dalis gyveno ikiistorinėmis sąlygomis.
Andų regiono istorija
| Senovės Peru istorija |
| |
| Ankstyvasis akiratis: Čavinas |
| Ankstyvoji tarpinė grandis: |
| , Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas |
| Vidurinysis akiratis: |
| Varis, Tiahuanakas |
| Vėlyvoji tarpinė grandis: |
| Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai |
| Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus |
| Peru užkariavimas |
| Peru, , , Ekvadoras, Čilė, Argentina |
| Andų regionai |
| Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, , |
Andų regione formavosi įvairios kultūros ir civilizacijos. Muiskai Kolumbijoje, kečujai Peru ir aimarai Bolivijoje buvo trys pagrindinės sėslios indėnų grupės Pietų Amerikoje. Andų regionas yra skirstomas į 6 kultūrinius regionus, kuriems būdingos skirtingos istorinės sąlygos.
Tolimoji šiaurė (Kolumbija)
Nuo 4 tūkst. pr. m. e. Kolumbijoje randami San Agustino kultūros kapinynai. Šios kultūros šaknys siekia 7 tūkstantmetį pr. m. e. Aktyviai prekiauta su pakrantės ir Amazonės regionais.
kolumbijoje 4-2 tūkst. pr. m. e. egzistavo Bogotos aukštikalnėse ir Kalimos (Calima) kultūra vakarinėje Andų pusėje.
Kalbinės čibčų bendruomenės buvo gausiausios, labiausiai teritoriškai paplitusios ir labaiusiai socioekonomiškai išsivysčiusios iš visų Kolumbijos kultūrų prieš ispanus. III amžiuje čibčai sukūrė savo civilizaciją Andų šiaurėje. Vienu metu čibčams priklausė ir dabartinė Panama ir rytinės Kolumbijos Sieros aukštikalnės. Jų apgyvendintos teritorijos buvo Santandero (Pietų ir Šiaurės), Bojakos ir Kundinamarkos departamentai. Tai dabar yra turtingiausias Kolumbijos regionas, kuriame buvo įkurtos pirmosios fermos ir pirmoji pramonė, jame gimė ir nepriklausomybės judėjimas. Čibčai užėmė labaiusiai apgyvendintą zoną tarp Meksikos ir Inkų imperijos. Tarp čibčų kalba kalbančių genčių buvo Muiskai, Guanes, Laches ir Chitareros.
Šiaurė (Ekvadoras)
Seniausia Pietų Amerikos keramika randama Ekvadore. Ji priskiriama ir datuojama 4 tūkst. pr. m. e. Ši seniausia Amerikos kultūra jau turėjo miestus, kultus, apeigas ir aukojimus, tuo pačiu metu, kai kitoje pasaulio pusėje vystėsi šumerų kultūra.
Ekvadoro pakrantėje apie 1600 m. pr. m. e. susikūrė .
Vėlesnė apie 1200-500 m. pr. m. e. gamino žmogaus ir gyvūnų pavidalo keramiką. Jų namai buvo grupuojami apie didelę aikštę. Nuolatinius prekybinius ryšius palaikė su Čavino kultūra pietuose.
Centras (Peru)
1996 m. atrastas Karalio miestas, kuris yra seniausias žinomas miestas Amerikos žemyne. Laiptuotoji piramidė 2001 m. buvo datuotos Rasti namai mažiausiai 3000 žmonių, amfiteatrai ir šventyklos. dirbtinė drėkinimo sistema palaikė dykumų apsuptos žemės derlingumą. Kiti radiniai rodo, kad gyventojai prekiavo su pakrantės ir Amazonės regionais.
Apie 900 m. pr. m. e., pagal kai kuriuose archeologinius radinius ir vertinimus, prekybos kelius sukūrė ir žemės ūkį išvystė rašto neturėjusi Čavino kultūra. Šios kultūros archeologiniai paminklai rasti dabartinėje Peru, Čavino vietovėje 3177 m aukštyje. Čavino civilizacija klestėjo tarp 800 m. pr. m. e. ir 300 m. e. m. Iki šiol išlikę šios kultūros griuvėsiai šiaurės Peru yra gausiai turistų lankomi objektai. Panašiu laikotarpiu gyvavo Parakaso kultūra Peru sostinės Limos apylinkėse. Iki šiol neaišku ar čia buvusi atskira kultūra, ar dėl sauso, konservuojančio oro čia buvo gabenami mirusieji.
Nuo I a. šiaurėje egzistavo Močikos kultūra, kuri gyvavo šiaurinėje Peru pakrantėje, prieš 2000-1500 metų. Ramiojo vandenyno pakrantės dykuminėje zonoje šios kultūros žmonės kūrė sudėtingas drėkinimo sistemas. Močės palikimas mus pasiekia per neseniai atrastus sudėtingus kapus. Močė buvo geri amatininkai, prekiavę su tolimomis tautomis, pvz., majais. Beveik viskas ką mes žinome apie Moche yra iš jų keramikos su kasdienio gyvenimo piešiniais. Iš jų mes žinome, kad jie praktikavo žmonių aukas, kraujo gėrimo ritualus ir, kad jų religijoje buvo nereproduktyvių seksualinių praktikų (pvz., felacija). Šalia aukso ir sidabro buvo apdirbamas ir varis. Močikai turėjo keletą kunigaikštysčių, jų kultūra išnyko VII-ame amžiuje greičiausiai dėl su El Ninjo susijusių klimato pasikeitimų.
Tarp 300 m. pr. m. e. ir 600 m. e. m. gyvavo Naskos kultūra, kuri sukūrė paslaptingas linijas pakrantės lygumose ir mokėjo kasti drėkinimo kanalus. Ši kultūra žinoma pagal Naskos miestą, maždaug 500 km į pietus nuo Limos.
Po to, tarp 1000 ir 1470 m. išsivystė Čimu kultūra su sostine Čančanu Truchilijo (Trujillo) miesto apylinkėse, Peru. Jų sugebėjimai gaminti meniškus dirbinius nebuvo tokie tobuli kaip močikų. Didesnį dėmesį jie skyrė masinei kasdieninio naudojimo daiktų gamybai.
Rytiniame Andų pakraštyje tarp 800 ir 1600 m. gyveno Čačapojo gentys. Apie juos žinoma labai nedaug. Šios karingos tautos atstovai buvo aukšti, šviesios odos ir plaukų. Jų kultūros likučiai yra visiškai netipiški Pietų Amerikos Andų tautoms. XVI a. jie išmirė nuo atvežtų ligų.
Centro pietūs (Peru ir Bolivija)
Aplink Titikakos ežerą nuo I tūkstanmečio pr. m. e. iki I tūkstanmečio m. e. vystėsi Tiahuanako kultūra. Ar iš tikro buvo Tiahuanako imperija nėra aišku, tačiau šios kultūros pėdsakų galima rasti Peru, Bolivijoje ir Čilės šiaurėje. Su šia kultūra turėjo būti glaudžiai susijusi Vario kultūra (Wari), kuri egzistavo aplink Ajakučo miestą Centro regione.
Pietūs ir Tolimieji pietūs (Čilė)
Inkai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Inkai.
Inkų civilizacija su centru Kuske kilo Centro regione ir dominavo visame Andų regione tarp 1200 ir 1532 m. Kečujų kalba vadinta Tawantin suyu arba „keturių regionų žemė“, inkų civilizacija buvo gerai išsivysčiusi ir savita. Inkų valdžioje buvo apie 100 kalbinių ir etninių bendrijų, 9-14 mln. žmonių apgyvendinta teritorija sujungta 25 000 km inkų kelių sistema. Miestai buvo statomi iš akmens, keliais lygmenimis kalnuotose vietovėse. Žemės ūkis buvo vystomas terasose. Inkų civilizacijos lygį rodo sėkmingų smegenų operacijų pavyzdžiai. Inkų civilizacija buvo sužlugdyta ispanų užkariavimo.
Likusioji Pietų Amerika
Visa teritorija, buvusi į rytus nuo Andų regiono, neišvystė civilizacijos ar aukštos kultūros iki ispanų atvykimo. Čia gyveno vietinės indėnų gentys, dėl skirtingų gamtinių sąlygų išvystę gana skirtingą gyvenimo būdą ir kultūrą.
Karibų jūros regionas
Tarp 1000 ir 500 m. pr. m. e. aravakai migravo palei Orinoką, kol apsigyveno šios upės deltoje. Keramikos jie nežinojo, tačiau naudojosi kanojomis ir gyveno iš žvejybos, medžioklės ir kukurūzų, pupų, saldžiųjų bulvių ir manijoko auginimo. Taip pat buvo žinomi Žemės riešutai, pipirai, ananasai, tabakas ir medvilnė. Po ispanų pasirodymo per vieną šimtmetį jie stipriai nukentėjo nuo atvykėlių atvežtų užkrečiamųjų ligų.
Amazonija
Tarp 5 ir 7 milijonų žmonių gyveno Amazonės regione, kurį galima skirstyti į sąlyginai tankiai apgyvendintas pakrantės gyvenvietes ir pusiauklajoklius vidinių sričių gyventojus. Jų pragyvenimas priklausė nuo sudėtingo lydyminės žemdirbystės, miško ekosistemos keitimo, medžioklės ir rinkimo komplekso.
Rytų Brazilija
Gran Čiakas
Pampos
Patagonija
Kolonijinis laikotarpis
Užkariavimas
Jau 1494 m. Tordesiljo sutartimi popiežius Aleksandras VI padalino Pietų Ameriką tarp Ispanijos ir Portugalijos. Rytinė dalis, t. y. didžioji dabartinės Brazilijos dalis buvo pažadėta Portugalijai. Panama ir likusi žemyno dalis turėjo atitekti Ispanijai. ispanai užkariavimą vykdė iš Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regiono, skatinami legendinės aukso šalies Eldorado paieškų. Apie portugalų dalies istoriją ir apgyvendinimą žr. Brazilijos istorijoje.
Pirmosios ispanų užkariautojų gyvenvietės jau apie 1520 m. atsirado dabartinėje Venesueloje, Kolumbijoje ir Argentinoje. Francisco Pizarro paskelbė Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantę Ispanijos karalystės valda ir ieškodamas turtų per Panamą patraukė į pietus. 1526 m. jis pasiekė Ekvadorą ir Peru. 1532-1533 m. jam pavyko išnaudoti tarpusavio kovas tarp inkų ir Atahualpa ir pavergti milžinišką Inkų imperiją. Prie to prisidėjo ir jo kariuomenės atsineštos ligos, kurios vietiniams gyventojams turėjo katastrofišką poveikį. Užkariaujant Peru neapsieita ir be didelių žudynių.
Apie tai kaip turi būti elgiamasi su indėnais kilo net ideologinis ginčas tarp Bartolomé de Las Casas, laikyto indėnų gynėju ir , kuris indėnus laikė nepilnaverčiais žmonėmis. Dėl šio ginčo 1542 m. buvo išleisti „Naujieji įstatymai“, kurie iš dalies gynė indėnus, tačiau daugeliu atvejų buvo neveiksmingi ir vėliau dalinai atšaukti. Vėlesnės ispanijos karūnos pastangos sukurti indėnus ginančius įstatymus dėl kolonijinių visuomenių nenoro juos įgyvendinti ir orientacijos į pelningumą ir išnaudojimą. Liūdnos šlovės susilaukė Potosi sidabro kasyklos, kuriose kolonializmo laikais gausybė indėnų dirbo nepakeliamomis sąlygomis ir daugiau nei milijonas mirė. Indėnai buvo laikomi žemiausia ir silpniausia kolonijinės kastų visuomenės dalimi, jų kultūra buvo naikinama religijos ir civilizacijos vardu. Ypatingai žiauriai indėnai persekioti tose teritorijose, kurias europiečiai užkariavo XIX a., pvz., užkariaujant Patagoniją. Čia buvo tikslingai naikinamos ištisos gentys, todėl šie veiksmai gali būti vadinami sąmoningu genocidu.
Valdymas
Maždaug iki 1500 m. vyriausiuoju Naujojo pasaulio valdytoju buvo Kristupas Kolumbas. Tik stabilizavusis milžiniškai imperijai ir įkūrus Naujosios Ispanijos vicekaralystę (Meksika ir Venesuela) bei Peru vicekaralystę (Panama ir Ispanijos Pietų Amerikos dalis) 1543 m. žemyne atsirado du karaliaus atstovai. Peru vicekaralius dėl sidabro pajamų iš Potosi kasyklų laikytas viršesniu. Imperija buvo padalinta į provincijas, kurios turėjo savo gubernatorius, atlikusius administracines ir teismines funkcijas.
Europoje užjūrio teritorijoms valdyti buvo sukurtos atskiros institucijos. Jos ruošė įstatymus ir atliko politines užduotis. Tuo metu svarbiausiame naujųjų territorijų teisę apibrėžiančiame dokumente buvo apie 3 500 įstatymų.
Svarbia kolonizacijos priemone buvo miestų kūrimas. Miestai taip pat tarnavo ir kaip teritorinių pretenzijų įtvirtinimas, tiek indėnų, tiek kitų Europos šalių atžvilgiu. Kiekvienas naujo miesto kūrimas buvo tiksliai kontroliuojamas. Miestai buvo valdomi miesto tarybos, į kurią įėjo du miesto teisėjai ir tarybos nariai. Be to Ispanijos karalius skyrė tiesiogiai jam pavaldų asmenį, kurio užduotis buvo palaikyti tvarką ir karaliaus autoritetą.
1717 m. Ekvadoras, Kolumbija ir Venesuela buvo atskirtos nuo Peru vicekaralystės ir sudarė naują Naujosios Granados vicekaralystę. Tokiu pačiu principu 1776 m. Bolivija, Čilė, Argentina ir Paragvajus sudarė La Platos vicekaralystę.
Gyventojų kaita
Inkų griežtai organizuota infrastruktūra leido ispanams per trumpą laiką užvaldyti milžinišką imperiją ir performuoti santykius pagal savo interesus. Mažesnės kultūros, kurios rėmėsi gimininiais ryšiai, pvz., pietų Čilėje ir Argentinoje, dėl nesamos centralizuotos politinės organizacijos niekada nepateko kolonijinio režimo kontrolei. Savo ruožtu indėnų gentys perėmė žemės ūkio technologijas ir kultūras bei išmoko naudotis arkliais.
Amazonės baseine dėl reto teritorijos apgyvendinimo kontaktai su užkariautojais apsiribojo tik prekyba bei misijų steigimu. Paragvajaus, šiaurės Argentinos ir rytų Bolivijos medžiotojų ir rinkėjų gentys dažniausiai nebuvo didesnės nei 100 žmonių. Kolonizacija čia pasireiškė daugiausia per vietinių gyventojų išstumimą bei jų išmirimą dėl ligų.
Nepriklausomybės kovos ir moderni epocha
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų Amerikos istorija, Kas yra Pietų Amerikos istorija? Ką reiškia Pietų Amerikos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Priesistore ir ankstyvoji istorijaManoma kad Pietu Amerika pirmiausia buvo apgyvendinta zmoniu atvykusiu į Amerika per Beringo sasiaurio vietoje buvusia sausuma Per ilga laiko tarpa zmones pasklido po visa zemyna Nors dauguma archeologu seniausia zmoniu kultura Amerikoje laiko Clovis kultura paplitusia pries 13 000 metu kai kurie tyrinetojai tuo abejoja Taip radinius is Ciles kapinyno Monte Verde datuoja maziausiai 14 000 metu Jis speja kad į Pietu Amerika pirmieji gyventojai galejo patekti juru keliu Tai galejo vykti is Sibiro per Ramiojo vandenyno siaurine dalį į siaures Amerika arba per Polinezija į Pietu Amerika Kai kuriose teorijose minima ir europieciu persikelimo į Amerika galimybe Sios teorijos nera įrodytos Gali buti kad kontinento apgyvendinimas vyko keliomis bangomis Pietu Amerikoje pirmieji patikrinti gyventoju pedsakai atsiranda mazdaug Tuo laikotarpiu datuojami akmeniniai įrankiai Is panasaus laikotarpio yra ir olu tapyba salia Ajakuco miesto Peru bei Laurikocios olos salia Maranjono istaku Pupu ir lamu auginimas datuojamas 4000 m pr m e Prieskolumbine eraPrieskolumbiniu laikotarpiu Pietu Amerikoje galima isskirti Andu regiona vakarineje zemyno dalyje kaip atskira kulturinį regiona turejusį savo istorija Visa likusi Pietu Amerikos dalis gyveno ikiistorinemis salygomis Andu regiono istorija Senoves Peru istorijaAnkstyvasis akiratis CavinasAnkstyvoji tarpine grandis Moce Rekuajus Lima Naska Parakasas TiahuanakasVidurinysis akiratis Varis TiahuanakasVelyvoji tarpine grandis Cimu Cincai Cankai Cacapoja Huankai Inkai Aimarai Muiskai Kanjariai Diagitai AraukanaiVelyvasis akiratis TautinsujusPeru uzkariavimasPeru Ekvadoras Cile ArgentinaAndu regionaiTolimoji siaure Siaure Centras Centro pietus Pagrindinis straipsnis Senoves Peru Andu regione formavosi įvairios kulturos ir civilizacijos Muiskai Kolumbijoje kecujai Peru ir aimarai Bolivijoje buvo trys pagrindines seslios indenu grupes Pietu Amerikoje Andu regionas yra skirstomas į 6 kulturinius regionus kuriems budingos skirtingos istorines salygos Tolimoji siaure Kolumbija Pagrindinis straipsnis Andu Tolimoji siaure Nuo 4 tukst pr m e Kolumbijoje randami San Agustino kulturos kapinynai Sios kulturos saknys siekia 7 tukstantmetį pr m e Aktyviai prekiauta su pakrantes ir Amazones regionais kolumbijoje 4 2 tukst pr m e egzistavo Bogotos aukstikalnese ir Kalimos Calima kultura vakarineje Andu puseje Kalbines cibcu bendruomenes buvo gausiausios labiausiai teritoriskai paplitusios ir labaiusiai socioekonomiskai issivysciusios is visu Kolumbijos kulturu pries ispanus III amziuje cibcai sukure savo civilizacija Andu siaureje Vienu metu cibcams priklause ir dabartine Panama ir rytines Kolumbijos Sieros aukstikalnes Ju apgyvendintos teritorijos buvo Santandero Pietu ir Siaures Bojakos ir Kundinamarkos departamentai Tai dabar yra turtingiausias Kolumbijos regionas kuriame buvo įkurtos pirmosios fermos ir pirmoji pramone jame gime ir nepriklausomybes judejimas Cibcai uzeme labaiusiai apgyvendinta zona tarp Meksikos ir Inku imperijos Tarp cibcu kalba kalbanciu genciu buvo Muiskai Guanes Laches ir Chitareros Siaure Ekvadoras Pagrindinis straipsnis Siauriniai Andai Seniausia Pietu Amerikos keramika randama Ekvadore Ji priskiriama ir datuojama 4 tukst pr m e Si seniausia Amerikos kultura jau turejo miestus kultus apeigas ir aukojimus tuo paciu metu kai kitoje pasaulio puseje vystesi sumeru kultura Ekvadoro pakranteje apie 1600 m pr m e susikure Velesne apie 1200 500 m pr m e gamino zmogaus ir gyvunu pavidalo keramika Ju namai buvo grupuojami apie didele aikste Nuolatinius prekybinius rysius palaike su Cavino kultura pietuose Centras Peru Pagrindinis straipsnis Centriniai Andai 1996 m atrastas Karalio miestas kuris yra seniausias zinomas miestas Amerikos zemyne Laiptuotoji piramide 2001 m buvo datuotos Rasti namai maziausiai 3000 zmoniu amfiteatrai ir sventyklos dirbtine drekinimo sistema palaike dykumu apsuptos zemes derlinguma Kiti radiniai rodo kad gyventojai prekiavo su pakrantes ir Amazones regionais Apie 900 m pr m e pagal kai kuriuose archeologinius radinius ir vertinimus prekybos kelius sukure ir zemes ukį isvyste rasto neturejusi Cavino kultura Sios kulturos archeologiniai paminklai rasti dabartineje Peru Cavino vietoveje 3177 m aukstyje Cavino civilizacija klestejo tarp 800 m pr m e ir 300 m e m Iki siol islike sios kulturos griuvesiai siaures Peru yra gausiai turistu lankomi objektai Panasiu laikotarpiu gyvavo Parakaso kultura Peru sostines Limos apylinkese Iki siol neaisku ar cia buvusi atskira kultura ar del sauso konservuojancio oro cia buvo gabenami mirusieji Nuo I a siaureje egzistavo Mocikos kultura kuri gyvavo siaurineje Peru pakranteje pries 2000 1500 metu Ramiojo vandenyno pakrantes dykumineje zonoje sios kulturos zmones kure sudetingas drekinimo sistemas Moces palikimas mus pasiekia per neseniai atrastus sudetingus kapus Moce buvo geri amatininkai prekiave su tolimomis tautomis pvz majais Beveik viskas ka mes zinome apie Moche yra is ju keramikos su kasdienio gyvenimo piesiniais Is ju mes zinome kad jie praktikavo zmoniu aukas kraujo gerimo ritualus ir kad ju religijoje buvo nereproduktyviu seksualiniu praktiku pvz felacija Salia aukso ir sidabro buvo apdirbamas ir varis Mocikai turejo keleta kunigaikstysciu ju kultura isnyko VII ame amziuje greiciausiai del su El Ninjo susijusiu klimato pasikeitimu Tarp 300 m pr m e ir 600 m e m gyvavo Naskos kultura kuri sukure paslaptingas linijas pakrantes lygumose ir mokejo kasti drekinimo kanalus Si kultura zinoma pagal Naskos miesta mazdaug 500 km į pietus nuo Limos Po to tarp 1000 ir 1470 m issivyste Cimu kultura su sostine Cancanu Truchilijo Trujillo miesto apylinkese Peru Ju sugebejimai gaminti meniskus dirbinius nebuvo tokie tobuli kaip mociku Didesnį demesį jie skyre masinei kasdieninio naudojimo daiktu gamybai Rytiniame Andu pakrastyje tarp 800 ir 1600 m gyveno Cacapojo gentys Apie juos zinoma labai nedaug Sios karingos tautos atstovai buvo auksti sviesios odos ir plauku Ju kulturos likuciai yra visiskai netipiski Pietu Amerikos Andu tautoms XVI a jie ismire nuo atveztu ligu Centro pietus Peru ir Bolivija Pagrindinis straipsnis Centro pietiniai Andai Aplink Titikakos ezera nuo I tukstanmecio pr m e iki I tukstanmecio m e vystesi Tiahuanako kultura Ar is tikro buvo Tiahuanako imperija nera aisku taciau sios kulturos pedsaku galima rasti Peru Bolivijoje ir Ciles siaureje Su sia kultura turejo buti glaudziai susijusi Vario kultura Wari kuri egzistavo aplink Ajakuco miesta Centro regione Pietus ir Tolimieji pietus Cile Pagrindinis straipsnis Inkai Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Inkai Inku civilizacija su centru Kuske kilo Centro regione ir dominavo visame Andu regione tarp 1200 ir 1532 m Kecuju kalba vadinta Tawantin suyu arba keturiu regionu zeme inku civilizacija buvo gerai issivysciusi ir savita Inku valdzioje buvo apie 100 kalbiniu ir etniniu bendriju 9 14 mln zmoniu apgyvendinta teritorija sujungta 25 000 km inku keliu sistema Miestai buvo statomi is akmens keliais lygmenimis kalnuotose vietovese Zemes ukis buvo vystomas terasose Inku civilizacijos lygį rodo sekmingu smegenu operaciju pavyzdziai Inku civilizacija buvo suzlugdyta ispanu uzkariavimo Likusioji Pietu Amerika Pagrindinis straipsnis Visa teritorija buvusi į rytus nuo Andu regiono neisvyste civilizacijos ar aukstos kulturos iki ispanu atvykimo Cia gyveno vietines indenu gentys del skirtingu gamtiniu salygu isvyste gana skirtinga gyvenimo buda ir kultura Karibu juros regionas Tarp 1000 ir 500 m pr m e aravakai migravo palei Orinoka kol apsigyveno sios upes deltoje Keramikos jie nezinojo taciau naudojosi kanojomis ir gyveno is zvejybos medziokles ir kukuruzu pupu saldziuju bulviu ir manijoko auginimo Taip pat buvo zinomi Zemes riesutai pipirai ananasai tabakas ir medvilne Po ispanu pasirodymo per viena simtmetį jie stipriai nukentejo nuo atvykeliu atveztu uzkreciamuju ligu Amazonija Tarp 5 ir 7 milijonu zmoniu gyveno Amazones regione kurį galima skirstyti į salyginai tankiai apgyvendintas pakrantes gyvenvietes ir pusiauklajoklius vidiniu sriciu gyventojus Ju pragyvenimas priklause nuo sudetingo lydymines zemdirbystes misko ekosistemos keitimo medziokles ir rinkimo komplekso Rytu Brazilija Gran Ciakas Pampos PatagonijaKolonijinis laikotarpisPietu Amerikos valstybes nuo 1700 m Uzkariavimas Jau 1494 m Tordesiljo sutartimi popiezius Aleksandras VI padalino Pietu Amerika tarp Ispanijos ir Portugalijos Rytine dalis t y didzioji dabartines Brazilijos dalis buvo pazadeta Portugalijai Panama ir likusi zemyno dalis turejo atitekti Ispanijai ispanai uzkariavima vykde is Centrines Amerikos ir Karibu juros regiono skatinami legendines aukso salies Eldorado paiesku Apie portugalu dalies istorija ir apgyvendinima zr Brazilijos istorijoje Pirmosios ispanu uzkariautoju gyvenvietes jau apie 1520 m atsirado dabartineje Venesueloje Kolumbijoje ir Argentinoje Francisco Pizarro paskelbe Pietu Amerikos Ramiojo vandenyno pakrante Ispanijos karalystes valda ir ieskodamas turtu per Panama patrauke į pietus 1526 m jis pasieke Ekvadora ir Peru 1532 1533 m jam pavyko isnaudoti tarpusavio kovas tarp inku ir Atahualpa ir pavergti milziniska Inku imperija Prie to prisidejo ir jo kariuomenes atsinestos ligos kurios vietiniams gyventojams turejo katastrofiska poveikį Uzkariaujant Peru neapsieita ir be dideliu zudyniu Apie tai kaip turi buti elgiamasi su indenais kilo net ideologinis gincas tarp Bartolome de Las Casas laikyto indenu gyneju ir kuris indenus laike nepilnaverciais zmonemis Del sio ginco 1542 m buvo isleisti Naujieji įstatymai kurie is dalies gyne indenus taciau daugeliu atveju buvo neveiksmingi ir veliau dalinai atsaukti Velesnes ispanijos karunos pastangos sukurti indenus ginancius įstatymus del kolonijiniu visuomeniu nenoro juos įgyvendinti ir orientacijos į pelninguma ir isnaudojima Liudnos sloves susilauke Potosi sidabro kasyklos kuriose kolonializmo laikais gausybe indenu dirbo nepakeliamomis salygomis ir daugiau nei milijonas mire Indenai buvo laikomi zemiausia ir silpniausia kolonijines kastu visuomenes dalimi ju kultura buvo naikinama religijos ir civilizacijos vardu Ypatingai ziauriai indenai persekioti tose teritorijose kurias europieciai uzkariavo XIX a pvz uzkariaujant Patagonija Cia buvo tikslingai naikinamos istisos gentys todel sie veiksmai gali buti vadinami samoningu genocidu Valdymas 1575 m zemelapis Mazdaug iki 1500 m vyriausiuoju Naujojo pasaulio valdytoju buvo Kristupas Kolumbas Tik stabilizavusis milziniskai imperijai ir įkurus Naujosios Ispanijos vicekaralyste Meksika ir Venesuela bei Peru vicekaralyste Panama ir Ispanijos Pietu Amerikos dalis 1543 m zemyne atsirado du karaliaus atstovai Peru vicekaralius del sidabro pajamu is Potosi kasyklu laikytas virsesniu Imperija buvo padalinta į provincijas kurios turejo savo gubernatorius atlikusius administracines ir teismines funkcijas Europoje uzjurio teritorijoms valdyti buvo sukurtos atskiros institucijos Jos ruose įstatymus ir atliko politines uzduotis Tuo metu svarbiausiame naujuju territoriju teise apibrezianciame dokumente buvo apie 3 500 įstatymu Svarbia kolonizacijos priemone buvo miestu kurimas Miestai taip pat tarnavo ir kaip teritoriniu pretenziju įtvirtinimas tiek indenu tiek kitu Europos saliu atzvilgiu Kiekvienas naujo miesto kurimas buvo tiksliai kontroliuojamas Miestai buvo valdomi miesto tarybos į kuria įejo du miesto teisejai ir tarybos nariai Be to Ispanijos karalius skyre tiesiogiai jam pavaldu asmenį kurio uzduotis buvo palaikyti tvarka ir karaliaus autoriteta 1717 m Ekvadoras Kolumbija ir Venesuela buvo atskirtos nuo Peru vicekaralystes ir sudare nauja Naujosios Granados vicekaralyste Tokiu paciu principu 1776 m Bolivija Cile Argentina ir Paragvajus sudare La Platos vicekaralyste Gyventoju kaita Inku grieztai organizuota infrastruktura leido ispanams per trumpa laika uzvaldyti milziniska imperija ir performuoti santykius pagal savo interesus Mazesnes kulturos kurios remesi gimininiais rysiai pvz pietu Cileje ir Argentinoje del nesamos centralizuotos politines organizacijos niekada nepateko kolonijinio rezimo kontrolei Savo ruoztu indenu gentys pereme zemes ukio technologijas ir kulturas bei ismoko naudotis arkliais Amazones baseine del reto teritorijos apgyvendinimo kontaktai su uzkariautojais apsiribojo tik prekyba bei misiju steigimu Paragvajaus siaures Argentinos ir rytu Bolivijos medziotoju ir rinkeju gentys dazniausiai nebuvo didesnes nei 100 zmoniu Kolonizacija cia pasireiske daugiausia per vietiniu gyventoju isstumima bei ju ismirima del ligu Nepriklausomybes kovos ir moderni epocha Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį