Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šis straipsnis apžvelgia tik Čilės istoriją nuo XVI a ispanų kolonizacijos Apie ikikolumbinę teritorijos istoriją skaity
Čilės istorija
Šis straipsnis apžvelgia tik Čilės istoriją nuo XVI a. (ispanų kolonizacijos). Apie ikikolumbinę teritorijos istoriją skaitykite straipsniuose Senovės Peru ir , .
| Senovės Peru istorija |
| |
| Ankstyvasis akiratis: Čavinas |
| Ankstyvoji tarpinė grandis: |
| , Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas |
| Vidurinysis akiratis: |
| Varis, Tiahuanakas |
| Vėlyvoji tarpinė grandis: |
| Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai |
| Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus |
| Peru užkariavimas |
| Peru, , , Ekvadoras, Čilė, Argentina |
| Andų regionai |
| Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, , |
Čilės istorija - dabartinės Čilės teritorijoje egzistavusių tautų ir valstybių istorija.
XVI a. ispanų konkistadorai pradėjo užkariauti ir apgyvendinti šį regioną, o XIX a. Čilė tapo nepriklausoma valstybe. Tolimesnis Čilės vystymasis iki Antrojo pasaulinio karo buvo lemiamas salietros, o vėliau vario paklausos tarptautinėje rinkoje. Gamtiniai ištekliai paskatino ekonomikos augimą, tačiau ir karus su kaimyninėmis valstybėmis. Po dešimtmetį trukusio valdymo 1970 m. prezidentu išrinktas Čilės socialistų partijos lyderis Salvadoras Aljendė. 1973 m. rugsėjo 11 d. Augustas Pinočetas karinio perversmo metu nuvertė prezidentą ir prasidėjo 17 metų trukusi karinė diktatūra, orientuota į . Nuo 1988 m. Čilė ėmė grįžti prie demokratinio valdymo.
Istorija iki 1520
Apie 30 000 m. pr. m. e. į Ameriką per Beringo sąsiaurį persikėlė pirmieji žmonės. Jie kėlėsi iš šiaurės į pietus, kol apie 10 000 m. pr. m. e. pasiekė pietinį kontinento tašką – Ugnies žemę.
Pirmieji dabartinės Čilės teritorijoje apsigyveno klajokliai indėnai mapučiai, kurie apie 13 000 m. pr. m. e. apsigyveno derlinguose Andų slėniuose ir oazėse Atakamos dykumoje. Klimato sąlygos, ypač išsiplėtusios Atakamos dykumos sąlygos trukdė tankesniam apgyvendinimui. Maždaug 8000–1500 m. pr. m. e. Arikos slėnyje egzistavo kultūra, kuri buvo seniausia pasaulio kultūra mumifikavusi mirusiuosius. Apie 2000 m. pr. m. e. Čilės šiaurėje atsirado žemdirbystė ir gyvulininkystė.
Apie 600 m. Velykų salą apgyvendino polineziečiai, kurie po 400 m. pasiekė savo klestėjimo viršūnę ir statė garsiuosius moajus.
Iki ispanų užkariavimų dabartinės Čilės teritorijoje gyveno įvairios tautos: , ir aimarai šalies šiaurėje, teritorijoje tarp ir . Piečiau iki gyveno diagitai. Šios keturios tautos buvo žvejai, valstiečiai, medžiotojai ir amatininkai, prekiavę tarpusavyje. Jie gyveno gentiniuose ir šeimyniniuose junginiuose. Pietryčiuose nuo Reloncavi fiordo Kordiljeruose gyveno medžiotojų ir rinkėjų čikilanų ir pojų gentys.
Trumpam dabartinės Čilės šiaurę buvo užkariavę inkai.
Ispanų kolonizacija
1531 m. ispanai užkariavo inkų imperiją ir pradėjo žygius į pietus. Pirmieji šalyje pasirodę užkariautojai buvo Diego de Almagro ir jo ispanų konkistadorų gauja, kurie 1535 m. atvyko iš Peru ieškodami aukso, tačiau jiems įsitvirtinti nepavyko. Ispanams teko susidurti su šimtais tūkstančių indėnų, priklausančių įvairioms kultūroms. Šios kultūros daugiausia rėmėsi lydymine žemdirbyste ir medžiokle. Pirmąją nuolatinę europiečių gyvenvietę, Santjagą (Santiago de Nueva Extremadura), 1541 m. įkūrė Pedro de Valdivia, vienas iš Francisko Pisaro karininkų. Nors ispanai nerado čia daug aukso ir sidabro, tačiau Čilės centrinio slėnio perspektyvos žemės ūkio plėtotei buvo svarbios ir Čilė tapo Peru vicekaralystės dalimi.
Dabartinės Čilės užkariavimas vyko lėtai, europiečiams keletą kartų teko atsitraukti spaudžiant vietos gyventojams. Per didelį mapučių sukilimą 1553 m. žuvo Valdivia ir buvo sugriauta daug kolonijos gyvenviečių. 1598 m. ir 1655 m. vėl kilo dideli sukilimai.
Po kiekvieno mupačių ar kitų vietinių gyventojų sukilimo pietinė kolonijos siena buvo nustumiama į šiaurę. 1683 m. panaikinus vergovę įtampa tarp kolonijos ir mapučių šalies pietuose susilpnėjo, tarp kolonistų ir mapučių išaugo prekyba.
XIX-XX a.
Judėjimas už nepriklausomybę prasidėjo 1810 m. Ispanijos sostą užėmus Napoleono broliui Žozefui. 1810 m. rugsėjo 18 d. šalyje susiformavo nuverstąjį monarchą remianti chunta. Chunta paskelbė Čilę autonomine respublika Ispanijos monarchijos sudėtyje. Išpopuliarėjo judėjimas už visišką nepriklausomybę. Ispanijos bandymas susigrąžinti pilną kontrolę sukėlė ilgas kovas.
Karas tęsėsi iki 1817 m., kai Bernardo O'Higgins, žymiausias Čilės patriotas ir José de San Martín, Argentinos nepriklausomybės kovų didvyris, persikėlė per Andus iš Argentinos ir sumušė rojalistus. 1818 m. vasario 12 d. Čilė buvo paskelbta nepriklausoma respublika vadovaujama O'Higgins. Politinis perversmas socialinių pokyčių neatnešė ir XIX a. Čilės visuomenė išlaikė stratifikuotą kolonijinę socialinę struktūrą, su didele oligarchinių šeimų ir Katalikų bažnyčios įtaka. Įsivyravo prezidentinis absoliutizmas, tačiau šalį kontroliavo žemvaldžiai.
XIX a. pabaigoje Santjago vyriausybė sustiprino savo padėtį pietuose pajungdama mapučius ir užbaigdama prieš tris šimtmečius pradėtą šalies užkariavimą. 1881 m. vyriausybė pasirašė sutartį su Argentina, kuria patvirtintas Čilės suverenitetas Magelano sąsiauriui. Po Ramiojo vandenyno karo (1879-83) su Peru ir Bolivija, Čilė beveik trečdaliu išplėtė savo teritoriją į šiaurę ir užvaldė vertingus nitratų telkinius, kurių eksloatavimas praturtino valstybę. XIX a. pabaigoje Čilėje sukurta parlamentinio tipo demokratija, bet greitai ji degeneravo į valdančiosios oligarchijos interesų gynimo sistemą. XX a. trečiajame dešimtmetyje vidurinė r darbininkų klasės pakankamai sustiprėjo, kad galėtų išrinkti prezidentą reformatorių. Trečiajame dešimtmetyje taip pat išpopuliarėjo marksistinės grupės.
1924 m. įvykdytas generolo Luis Altamirano pučas pradėjo ilgą politinio nestabilumo poriodą, kuris tęsėsi iki 1932 m. Ilgiausiai veikusi to laikotarpio vyriausybė (iš viso jų buvo 10) buvo generolo Carlos Ibáñez, kuris trumpai buvo gavęs valdžią 1925 m., o vėliau faktiškai kaip diktatorius valdė tarp 1927 ir 1931 m. 1932 m. atkūrus konstitucinę tvarką iškilo stipri vidurinės klasės partija – Radikalai. Ji tapo pagrindine koalicinių vyriausybių partnere per ateinančius 20 metų. Valdant Radikalų partijai (1932-1952) valstybė sustiprino savo vaidmenį ekonomikoje.
1964 m. prezidento rinkimuose laimėjo krikščionis demokratas Eduardo Frei Montalva, kuris pradėjo esmines reformas. Su šūkiu „Revoliucija ir Laisvė“ Frei adminstracija pradėjo vykdyti plačias socialines ir ekonominas programas, ypač švietimo, būsto, žemės ūkio srityje, įskaitant žemės ūkio darbininkų subūrimą į profesines sąjungas. 1967 m. Frei susidūrė su didėjančiu kairiųjų, kurie kaltino jų nepakankamomis reformomis, ir konservatorių, kurie manė kad reformos per radikalios, pasipriešinimu.
1970 m. prezidento rinkimuose laimėjo Salvadoras Aljendė. Jis buvo marksistas gydytojas, Čilės socialistų partijos narys ir kairiosios koalicijos "Liaudies vienybė" (isp. Unidad Popular) vadas. Ši koalicija ketino nacionalizuoti Čilės vario kasyklas, toliau vykdyti Čilės žemės reformą, perorganizuoti šalies ekonomiką. Iš karto po rinkimų JAV paskelbė nepritarimą ir ėmėsi ekonominių sankcijų. Pirmais metais ekonomikos ministro Pedro Vuskoviko planas buvo sėkmingas: 12% augo pramonė, 8,6% padidėjo BVP, o infliacija sumažėjo nuo 34,9% iki 22,1%. Nedarbas buvo tik 3,8%. Aljendė įšaldė kainas, padidino algas, nacionalizavo bankus, kasyklas. 1972 m. Čilės eskudo infliacija išaugo ir siekė 140%. 1967 m. prasidėjusią ekonominę depresiją pagilino kapitalo pasitraukimas iš Čilės, mažėjančios privačios investicijos ir pinigų atsiėmimas iš nacionalizuotų bankų. Dėl infliacijos ir nustatytų kainų atsirado juodoji rinka, o prekės pradėjo dingti iš parduotuvių lentynų.
Amerikos priešiškumas S.Aljendei kilo ne dėl jo socialistinių įsitikinimų, bet dėl baimės prarasti investicijas. Kasybos kompanijos per 50 metų buvo investavusios 1 milijardą dolerių ir persiuntė į JAV 7,2 milijardo pelną. CŽV vaizdavo S.Aljendę kaip būsimą sovietų diktatorių, nors pačios žvalgybos raportai teigė, kad jis nekelia grėsmės Čilės demokratijai. 1973 m. Čilės visuomenė buvo suskilusi į Aljendės šalininkus ir priešininkus. Tų metų birželio 29 d. įvyko nesėkmingas karinis perversmas.Rugsėjo 11 d. armija nuvertė S.Aljendę, kuris nusišovė Prezidento rūmuose, kad nebūtų sugautas. Pučistų vadas Augustas Pinočetas negrąžino valdžios civiliams ir Čilėje iki 1990 m. buvo karinė diktatūra. Daug dokumentų įrodo CŽV dalyvavimą perversme. 2000 m. CŽV pripažino, kad A.Pinočetas buvo labiausiai geista alternatyva Aljendei.
Pirmais metais po perversmo chunta kankino, nužudė ar ištrėmė tūkstančius čiliečių. 1973 m. spalį Mirties karavanas nužudė 72 žmones. Bent tūkstantis čiliečių buvo nužudyta per pirmus 6 mėnesius ir dar 2 tūkstančiai per kitus diktatūros metus. Bent 29 tūkst. žmonių buvo įkalinta ir kankinta. Apie 30 tūkstančių pabėgo iš Čilės.
Išnašos
- Bernardo Arriaza, Chile’s Chinchorro Mummies Archyvuota kopija 2012-08-19 iš Wayback Machine projekto. nationalgeographic.com 1995
- „Chile: 16,000 Secret Documents Declassified“. Washington, D.C.: Chile Documentation Project, The National Security Archive. 2000.
- „A Draconian Cure for Chile's Economic Ills?“. BusinessWeek. 1976 m. sausio 12 d.
- Senate Select Committee on Intelligence Activities. „Covert Action in Chile“ (PDF). www.archives.gov. Nuoroda tikrinta 17 February 2015.
- „CIA Activities in Chile“. Washington, D.C.: Hinchey Report. 2000 m. rugsėjo 18 d. Suarchyvuotas originalas October 20, 2009. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 12 d.
- „Admite hija de Allende suicidio de su padre“. (ispanų). Mexico City, Mexico. 2003 m. rugpjūčio 17 d. Suarchyvuotas originalas October 14, 2012.
- Peter Kornbluh, CIA Acknowledges Ties to Pinochet’s Repression Report to Congress Reveals U.S. Accountability in Chile, Chile Documentation Project, National Security Archive, September 19, 2000. Accessed online November 26, 2006.
- The Kissinger Telcons: Kissinger Telcons on Chile, National Security Archive Electronic Briefing Book No. 123, edited by Peter Kornbluh, posted May 26, 2004. This particular dialogue can be found at TELCON: September 16, 1973, 11:50 a.m. Kissinger Talking to Nixon. Accessed online November 26, 2006.
- „Flashback: Caravan of Death“. BBC News. July 25, 2000. Nuoroda tikrinta 2008-05-02.
- http://www.usip.org/library/tc/doc/reports/chile/chile_1993_toc.html Archyvuota kopija 2009-05-06 iš Wayback Machine projekto.
- „Finding Chile's disappeared“. BBC News. London, UK. 10 January 2001. Nuoroda tikrinta January 5, 2010.
- „El campo de concentración de Pinochet cumple 70 años“. El País. Madrid, Spain. 12 April 2009.
- [1] Chile torture victims win payout
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čilės istorija, Kas yra Čilės istorija? Ką reiškia Čilės istorija?
Sis straipsnis apzvelgia tik Ciles istorija nuo XVI a ispanu kolonizacijos Apie ikikolumbine teritorijos istorija skaitykite straipsniuose Senoves Peru ir Senoves Peru istorijaAnkstyvasis akiratis CavinasAnkstyvoji tarpine grandis Moce Rekuajus Lima Naska Parakasas TiahuanakasVidurinysis akiratis Varis TiahuanakasVelyvoji tarpine grandis Cimu Cincai Cankai Cacapoja Huankai Inkai Aimarai Muiskai Kanjariai Diagitai AraukanaiVelyvasis akiratis TautinsujusPeru uzkariavimasPeru Ekvadoras Cile ArgentinaAndu regionaiTolimoji siaure Siaure Centras Centro pietus Ciles istorija dabartines Ciles teritorijoje egzistavusiu tautu ir valstybiu istorija XVI a ispanu konkistadorai pradejo uzkariauti ir apgyvendinti sį regiona o XIX a Cile tapo nepriklausoma valstybe Tolimesnis Ciles vystymasis iki Antrojo pasaulinio karo buvo lemiamas salietros o veliau vario paklausos tarptautineje rinkoje Gamtiniai istekliai paskatino ekonomikos augima taciau ir karus su kaimyninemis valstybemis Po desimtmetį trukusio valdymo 1970 m prezidentu isrinktas Ciles socialistu partijos lyderis Salvadoras Aljende 1973 m rugsejo 11 d Augustas Pinocetas karinio perversmo metu nuverte prezidenta ir prasidejo 17 metu trukusi karine diktatura orientuota į Nuo 1988 m Cile eme grįzti prie demokratinio valdymo Istorija iki 1520Atakameniu gyvenviete Tulor 800 m pr m e 1100 m Apie 30 000 m pr m e į Amerika per Beringo sasiaurį persikele pirmieji zmones Jie kelesi is siaures į pietus kol apie 10 000 m pr m e pasieke pietinį kontinento taska Ugnies zeme Pirmieji dabartines Ciles teritorijoje apsigyveno klajokliai indenai mapuciai kurie apie 13 000 m pr m e apsigyveno derlinguose Andu sleniuose ir oazese Atakamos dykumoje Klimato salygos ypac issipletusios Atakamos dykumos salygos trukde tankesniam apgyvendinimui Mazdaug 8000 1500 m pr m e Arikos slenyje egzistavo kultura kuri buvo seniausia pasaulio kultura mumifikavusi mirusiuosius Apie 2000 m pr m e Ciles siaureje atsirado zemdirbyste ir gyvulininkyste Apie 600 m Velyku sala apgyvendino polinezieciai kurie po 400 m pasieke savo klestejimo virsune ir state garsiuosius moajus Iki ispanu uzkariavimu dabartines Ciles teritorijoje gyveno įvairios tautos ir aimarai salies siaureje teritorijoje tarp ir Pieciau iki gyveno diagitai Sios keturios tautos buvo zvejai valstieciai medziotojai ir amatininkai prekiave tarpusavyje Jie gyveno gentiniuose ir seimyniniuose junginiuose Pietryciuose nuo Reloncavi fiordo Kordiljeruose gyveno medziotoju ir rinkeju cikilanu ir poju gentys Trumpam dabartines Ciles siaure buvo uzkariave inkai Ispanu kolonizacijaDiego de Almagro 1531 m ispanai uzkariavo inku imperija ir pradejo zygius į pietus Pirmieji salyje pasirode uzkariautojai buvo Diego de Almagro ir jo ispanu konkistadoru gauja kurie 1535 m atvyko is Peru ieskodami aukso taciau jiems įsitvirtinti nepavyko Ispanams teko susidurti su simtais tukstanciu indenu priklausanciu įvairioms kulturoms Sios kulturos daugiausia remesi lydymine zemdirbyste ir medziokle Pirmaja nuolatine europieciu gyvenviete Santjaga Santiago de Nueva Extremadura 1541 m įkure Pedro de Valdivia vienas is Francisko Pisaro karininku Nors ispanai nerado cia daug aukso ir sidabro taciau Ciles centrinio slenio perspektyvos zemes ukio pletotei buvo svarbios ir Cile tapo Peru vicekaralystes dalimi Dabartines Ciles uzkariavimas vyko letai europieciams keleta kartu teko atsitraukti spaudziant vietos gyventojams Per didelį mapuciu sukilima 1553 m zuvo Valdivia ir buvo sugriauta daug kolonijos gyvenvieciu 1598 m ir 1655 m vel kilo dideli sukilimai Po kiekvieno mupaciu ar kitu vietiniu gyventoju sukilimo pietine kolonijos siena buvo nustumiama į siaure 1683 m panaikinus vergove įtampa tarp kolonijos ir mapuciu salies pietuose susilpnejo tarp kolonistu ir mapuciu isaugo prekyba XIX XX a Bernardas O Higginsas Judejimas uz nepriklausomybe prasidejo 1810 m Ispanijos sosta uzemus Napoleono broliui Zozefui 1810 m rugsejo 18 d salyje susiformavo nuverstajį monarcha remianti chunta Chunta paskelbe Cile autonomine respublika Ispanijos monarchijos sudetyje Ispopuliarejo judejimas uz visiska nepriklausomybe Ispanijos bandymas susigrazinti pilna kontrole sukele ilgas kovas Karas tesesi iki 1817 m kai Bernardo O Higgins zymiausias Ciles patriotas ir Jose de San Martin Argentinos nepriklausomybes kovu didvyris persikele per Andus is Argentinos ir sumuse rojalistus 1818 m vasario 12 d Cile buvo paskelbta nepriklausoma respublika vadovaujama O Higgins Politinis perversmas socialiniu pokyciu neatnese ir XIX a Ciles visuomene islaike stratifikuota kolonijine socialine struktura su didele oligarchiniu seimu ir Kataliku baznycios įtaka Įsivyravo prezidentinis absoliutizmas taciau salį kontroliavo zemvaldziai XIX a pabaigoje Santjago vyriausybe sustiprino savo padetį pietuose pajungdama mapucius ir uzbaigdama pries tris simtmecius pradeta salies uzkariavima 1881 m vyriausybe pasirase sutartį su Argentina kuria patvirtintas Ciles suverenitetas Magelano sasiauriui Po Ramiojo vandenyno karo 1879 83 su Peru ir Bolivija Cile beveik trecdaliu isplete savo teritorija į siaure ir uzvalde vertingus nitratu telkinius kuriu eksloatavimas praturtino valstybe XIX a pabaigoje Cileje sukurta parlamentinio tipo demokratija bet greitai ji degeneravo į valdanciosios oligarchijos interesu gynimo sistema XX a treciajame desimtmetyje vidurine r darbininku klases pakankamai sustiprejo kad galetu isrinkti prezidenta reformatoriu Treciajame desimtmetyje taip pat ispopuliarejo marksistines grupes 1924 m įvykdytas generolo Luis Altamirano pucas pradejo ilga politinio nestabilumo porioda kuris tesesi iki 1932 m Ilgiausiai veikusi to laikotarpio vyriausybe is viso ju buvo 10 buvo generolo Carlos Ibanez kuris trumpai buvo gaves valdzia 1925 m o veliau faktiskai kaip diktatorius valde tarp 1927 ir 1931 m 1932 m atkurus konstitucine tvarka iskilo stipri vidurines klases partija Radikalai Ji tapo pagrindine koaliciniu vyriausybiu partnere per ateinancius 20 metu Valdant Radikalu partijai 1932 1952 valstybe sustiprino savo vaidmenį ekonomikoje 1964 m prezidento rinkimuose laimejo krikscionis demokratas Eduardo Frei Montalva kuris pradejo esmines reformas Su sukiu Revoliucija ir Laisve Frei adminstracija pradejo vykdyti placias socialines ir ekonominas programas ypac svietimo busto zemes ukio srityje įskaitant zemes ukio darbininku suburima į profesines sajungas 1967 m Frei susidure su didejanciu kairiuju kurie kaltino ju nepakankamomis reformomis ir konservatoriu kurie mane kad reformos per radikalios pasipriesinimu 1970 m prezidento rinkimuose laimejo Salvadoras Aljende Jis buvo marksistas gydytojas Ciles socialistu partijos narys ir kairiosios koalicijos Liaudies vienybe isp Unidad Popular vadas Si koalicija ketino nacionalizuoti Ciles vario kasyklas toliau vykdyti Ciles zemes reforma perorganizuoti salies ekonomika Is karto po rinkimu JAV paskelbe nepritarima ir emesi ekonominiu sankciju Pirmais metais ekonomikos ministro Pedro Vuskoviko planas buvo sekmingas 12 augo pramone 8 6 padidejo BVP o infliacija sumazejo nuo 34 9 iki 22 1 Nedarbas buvo tik 3 8 Aljende įsalde kainas padidino algas nacionalizavo bankus kasyklas 1972 m Ciles eskudo infliacija isaugo ir sieke 140 1967 m prasidejusia ekonomine depresija pagilino kapitalo pasitraukimas is Ciles mazejancios privacios investicijos ir pinigu atsiemimas is nacionalizuotu banku Del infliacijos ir nustatytu kainu atsirado juodoji rinka o prekes pradejo dingti is parduotuviu lentynu Amerikos priesiskumas S Aljendei kilo ne del jo socialistiniu įsitikinimu bet del baimes prarasti investicijas Kasybos kompanijos per 50 metu buvo investavusios 1 milijarda doleriu ir persiunte į JAV 7 2 milijardo pelna CZV vaizdavo S Aljende kaip busima sovietu diktatoriu nors pacios zvalgybos raportai teige kad jis nekelia gresmes Ciles demokratijai 1973 m Ciles visuomene buvo suskilusi į Aljendes salininkus ir priesininkus Tu metu birzelio 29 d įvyko nesekmingas karinis perversmas Rugsejo 11 d armija nuverte S Aljende kuris nusisove Prezidento rumuose kad nebutu sugautas Pucistu vadas Augustas Pinocetas negrazino valdzios civiliams ir Cileje iki 1990 m buvo karine diktatura Daug dokumentu įrodo CZV dalyvavima perversme 2000 m CZV pripazino kad A Pinocetas buvo labiausiai geista alternatyva Aljendei Pirmais metais po perversmo chunta kankino nuzude ar istreme tukstancius cilieciu 1973 m spalį Mirties karavanas nuzude 72 zmones Bent tukstantis cilieciu buvo nuzudyta per pirmus 6 menesius ir dar 2 tukstanciai per kitus diktaturos metus Bent 29 tukst zmoniu buvo įkalinta ir kankinta Apie 30 tukstanciu pabego is Ciles IsnasosBernardo Arriaza Chile s Chinchorro Mummies Archyvuota kopija 2012 08 19 is Wayback Machine projekto nationalgeographic com 1995 Chile 16 000 Secret Documents Declassified Washington D C Chile Documentation Project The National Security Archive 2000 A Draconian Cure for Chile s Economic Ills BusinessWeek 1976 m sausio 12 d Senate Select Committee on Intelligence Activities Covert Action in Chile PDF www archives gov Nuoroda tikrinta 17 February 2015 CIA Activities in Chile Washington D C Hinchey Report 2000 m rugsejo 18 d Suarchyvuotas originalas October 20 2009 Nuoroda tikrinta 2009 m balandzio 12 d Admite hija de Allende suicidio de su padre ispanu Mexico City Mexico 2003 m rugpjucio 17 d Suarchyvuotas originalas October 14 2012 Peter Kornbluh CIA Acknowledges Ties to Pinochet s Repression Report to Congress Reveals U S Accountability in Chile Chile Documentation Project National Security Archive September 19 2000 Accessed online November 26 2006 The Kissinger Telcons Kissinger Telcons on Chile National Security Archive Electronic Briefing Book No 123 edited by Peter Kornbluh posted May 26 2004 This particular dialogue can be found at TELCON September 16 1973 11 50 a m Kissinger Talking to Nixon Accessed online November 26 2006 Flashback Caravan of Death BBC News July 25 2000 Nuoroda tikrinta 2008 05 02 http www usip org library tc doc reports chile chile 1993 toc html Archyvuota kopija 2009 05 06 is Wayback Machine projekto Finding Chile s disappeared BBC News London UK 10 January 2001 Nuoroda tikrinta January 5 2010 El campo de concentracion de Pinochet cumple 70 anos El Pais Madrid Spain 12 April 2009 1 Chile torture victims win payout v rPietu Amerikos saliu istorijos Argentina Brazilija Cile Ekvadoras Paragvajus Peru Surinamas Urugvajus Venesuela