Centrinių Andų kultūra ChavinŠalis Peru centrinė Kosta Santos aukštupis TautosLaikotarpis 900 200 m pr m e Čavino kultūr
Čavino kultūra

Centrinių Andų kultūra: Chavin | |
---|---|
Šalis | Peru (centrinė Kosta, Santos aukštupis) |
Tautos | |
Laikotarpis | ~900-200 m. pr. m. e. |
Čavino kultūra (isp. Cultura Chavín) – Peru archeologinė kultūra, viena iš ikiinikinio laikotarpio indėnų kultūrų. Pavadinta nuo senovės miesto Čavin de Uantaro (Chavín de Huantar), kuris buvo svarbus religinis ir politinis centras, 1985 m. paskelbtas Pasaulio paveldo paminklu, griuvėsių.
Senovės Peru istorija |
|
Ankstyvasis akiratis: Čavinas |
Ankstyvoji tarpinė grandis: |
, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas |
Vidurinysis akiratis: |
Varis, Tiahuanakas |
Vėlyvoji tarpinė grandis: |
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai |
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus |
Peru užkariavimas |
Peru, , , Ekvadoras, Čilė, Argentina |
Andų regionai |
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, , |
Arealas
Čavino kultūra 900-200 m. pr. m. e. laikotarpiu klestėjo Ramiojo vandenyno pakrantėje ir Andų priekalnėse, maždaug nuo Kachamarkos šiaurėje iki pietuose. Savo klestėjimo laikotarpiu Čavino įtakos sfera driekėsi šiaurėje iki dabartinės Ekvadoro sienos, pietuose – iki Naskos. Vienas iš svarbiausių kultūrinių centrų buvo Čavin de Uantaro miestas.
Kultūra
Išliko terasų, aikščių, akmeninių pastatų (3 aukštų Kastiljo šventykla), akmeninių skulptūrų (kolona su reljefinėmis žvėrių galvomis), raižytų akmeninių plokščių. Svarbiausi pastatai – masyvūs šventovių kompleksai, statyti iš tašytų stačiakampių akmens luitų, sujungti galerijomis, sienos puoštos bareljefais. Skiriamas Čavino menas, jo stiliaus pagrindiniai motyvai – žmonių, gyvūnų ir kiti atvaizdai, susipynę su fantastinėmis būtybėmis. Ankstyvuoju Čavino laikotarpiu įsigalėjo žemdirbystė, vėliau suklestėjo audimas, puodininkystė, , metalų gamyba ir liejimas, susiliejo lokalinės kultūros, susiformavo bendra religija. Rasta gausiai dirbinių su žvėrių atvaizdais, manoma, susijusių su religinėmis apeigomis. Čavino gyventojai gamino kokybiškus tekstilės gaminius, mokėjo lydyti metalus, buvo gabūs keramikai ir statybininkai. Augino lamas, vertėsi žemės ūkiu. Rašto neturėjo. Dauguma Čavino kultūros radinių rasta Uantaro griuvėsiuose. Čavino kultūrai buvo būdingas jaguaro kultas. Žyniai vaidino labai svarbų vaidmenį valstybės gyvenime.
Šaltiniai
- Čavino kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 34 psl.
Nuorodos
- Peru archeologija Archyvuota kopija 2008-01-31 iš Wayback Machine projekto.
- Čavino kultūra. Peru Cultural Archyvuota kopija 2001-10-08 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čavino kultūra, Kas yra Čavino kultūra? Ką reiškia Čavino kultūra?
Centriniu Andu kultura ChavinSalis Peru centrine Kosta Santos aukstupis TautosLaikotarpis 900 200 m pr m e Cavino kultura isp Cultura Chavin Peru archeologine kultura viena is ikiinikinio laikotarpio indenu kulturu Pavadinta nuo senoves miesto Cavin de Uantaro Chavin de Huantar kuris buvo svarbus religinis ir politinis centras 1985 m paskelbtas Pasaulio paveldo paminklu griuvesiu Senoves Peru istorijaAnkstyvasis akiratis CavinasAnkstyvoji tarpine grandis Moce Rekuajus Lima Naska Parakasas TiahuanakasVidurinysis akiratis Varis TiahuanakasVelyvoji tarpine grandis Cimu Cincai Cankai Cacapoja Huankai Inkai Aimarai Muiskai Kanjariai Diagitai AraukanaiVelyvasis akiratis TautinsujusPeru uzkariavimasPeru Ekvadoras Cile ArgentinaAndu regionaiTolimoji siaure Siaure Centras Centro pietus Vikiteka Cavino kultura vaizdine ir garsine medziagaArealasCavino kultura 900 200 m pr m e laikotarpiu klestejo Ramiojo vandenyno pakranteje ir Andu priekalnese mazdaug nuo Kachamarkos siaureje iki pietuose Savo klestejimo laikotarpiu Cavino įtakos sfera driekesi siaureje iki dabartines Ekvadoro sienos pietuose iki Naskos Vienas is svarbiausiu kulturiniu centru buvo Cavin de Uantaro miestas KulturaIsliko terasu aiksciu akmeniniu pastatu 3 aukstu Kastiljo sventykla akmeniniu skulpturu kolona su reljefinemis zveriu galvomis raizytu akmeniniu ploksciu Svarbiausi pastatai masyvus sventoviu kompleksai statyti is tasytu staciakampiu akmens luitu sujungti galerijomis sienos puostos bareljefais Skiriamas Cavino menas jo stiliaus pagrindiniai motyvai zmoniu gyvunu ir kiti atvaizdai susipyne su fantastinemis butybemis Ankstyvuoju Cavino laikotarpiu įsigalejo zemdirbyste veliau suklestejo audimas puodininkyste metalu gamyba ir liejimas susiliejo lokalines kulturos susiformavo bendra religija Rasta gausiai dirbiniu su zveriu atvaizdais manoma susijusiu su religinemis apeigomis Cavino gyventojai gamino kokybiskus tekstiles gaminius mokejo lydyti metalus buvo gabus keramikai ir statybininkai Augino lamas vertesi zemes ukiu Rasto neturejo Dauguma Cavino kulturos radiniu rasta Uantaro griuvesiuose Cavino kulturai buvo budingas jaguaro kultas Zyniai vaidino labai svarbu vaidmenį valstybes gyvenime SaltiniaiCavino kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 34 psl NuorodosPeru archeologija Archyvuota kopija 2008 01 31 is Wayback Machine projekto Cavino kultura Peru Cultural Archyvuota kopija 2001 10 08 is Wayback Machine projekto