Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiauriniai Andai isp Andes Septentrional istorinis kultūrinis Andų civilizacijos regionas dabartinio Ekvadoro iš dalies
Šiauriniai Andai
Šiauriniai Andai (isp. Andes Septentrional) – istorinis-kultūrinis Andų civilizacijos regionas, dabartinio Ekvadoro (iš dalies Peru, Kolumbijos) teritorijoje. Būdamas toliau nuo Centrinio regiono, jis vėliau patyrė civilizacijos įtaką, bet išvystė savitas kultūras.
| Andų civilizacijos regionas Šiaurinis (Septentrional) | |
|---|---|
| Šalis | vakarų Ekvadoras, šiaurės vakarų Peru |
| Tautos | , kanjariai, , , kt. |
| Valstybės | (?) |
Šiauras ir ilgas Šiaurinių Andų regionas apėmė du iš keturių dabartinio Ekvadoro geografinių regionų: Ekvadoro kostą ir Ekvadoro sierą. Jam taip pat priskiriamos teritorijos dabartinėje šiaurės vakarų Peru (Piuros ir Tumbeso departamentai) ir pietvakarių Kolumbijoje (Narinjo departamentas).
Geografija
Regionas įsiterpės tarp ramiojo vandenyno vakaruose ir Amazonijos rytuose. Jis lietėsi su Centro regionu pietuose, Tolimosios šiaurės regionu šiaurėje. Regionas sudarytas iš dviejų gamtinių zonų, dalijančių jį išilgai: Kostos (pakrantės) ir Sieros (kalnų).
Regiono pakrantė, skirtingai nei Centriniuose Anduose, yra plati. Čia vyrauja tropinis klimatas, ir metų temperatūra, įtakojama Humbolto srovės, laikosi beveik pastovi – apie 23-26 °C. Tačiau kritulių kiekis labai stipriai skiriasi išilgai regiono: pietuose prasidėję negyvenama Sečūros dykuma (skiria nuo Peru Kostos), pereidami per tropines savanas, šiaurėje Šiauriniai Andai baigiasi tropiniu mišku. Kostoje yra daug vandeningų upių, kurių svarbiausios yra ir Guajas, taip pat smulkesnės Čira, Mira ir .
Kalnų teritoriją skaido trys kalnų grandinės, tarp kurių įsiterpę aukštikalnių stepių slėniai. Juose vyrauja rūgščių dirvų plotai – paramos, tinkamos gyvulininkystei, iš dalies žemdirbystei (nors kukurūzai čia neauga, auginamos bulvės ir kitos kultūros). Svarbiausi aukštikalnių slėniai išsidėstę iš pietų į šiaurę buvo (aukštutinė Čira), (aukštutinis ), Čambo-Patatės slėnis (aukštutinė ), (aukštutinė Esmeralda).
Istorija
Šiaurinių Andų periodizacijai yra taikoma vieninga visos Andų civilizacijos periodizacija, skirstant istoriją į akiračius ir tarpines grandis.
Formavimosi laikotarpis
Ankstyvuoju civilizacijos vystymosi laikotarpiu kultūra koncentravosi Pakrantėje, kur upių slėniuose buvo ypač geros sąlygos žemdirbystei. Vienas žymiausių vietos produktų buvo įvairios jūrinės kriauklės, paklausios ir kituose Andų regionuose, todėl mezgėsi aktyvūs prekybiniai ryšiai. Ypač svarbios buvo didelės kriauklės, naudotos kaip muzikos instrumentai (pututos ar quipas), taip pat Spondylus princeps, kurios piečiausia aptinkama vieta buvo būtent šiaurinio regiono pakrantė.
Perėjimą į keraminį laikotarpį Pakrantėje žymėjo (3500-1500 m. pr. m. e.), pirmoji keraminė kultūra visoje Andų civilizacijoje, ją pakeitė (1500–1100 m. pr. m. e.), o vėliau – (ji buvo vienalaikė Čavino kultūrai, klestėjusioje Peru Kostoje).
Tuometinės Pakrantės kultūros, ypač Čorera kultūra darė poveikį ir Anduose gyvenančioms gentims, kur kalnų slėniuose suklestėjo (Kito plynaukštėje), (isp. Cerro Narrío, pietinėje Sieroje) ir kitos kultūros. Jų gyvenvietės tapo svarbiais tarpiniais taškais klestinčioje prekyboje tarp Pakrantės ir rytuose buvusių Amazonės džiunglių.
Ankstyvoji tarpinė grandis
Ankstyvosios tarpinės grandies arba regioninio vystymosi laikotarpiu (apie 300 m. pr. m. e.-600 m. e. m.) Pakrantėje susiformavo daug smulkių regioninių kultūrų (panašūs procesa vyko ir Centrinių Andų pakrantėje). Tarp jų svarbiausios buvo (Čiros slėnyje, dab. šiaurės vakarų Peru), (Pietinis Guajo baseinas), Bahia kultūra (vakarinis Guajo baseinas), Chama Koake kultūra (Esmeraldos slėnyje), La Tolita kultūra (Miros slėnyje) ir kt. Šios kultūros jau turėjo išvystytą visuomenės hierarchiją ir pasižymėjo aukšto lygio meno dirbiniais – aukso papuošalais, antropomorfinėmis kaukėmis, keramika ir tekstile. Svarbiausiuose centruose buvo statomos piramidės tolos.
Tuo metu Andai vis dar tarnavo kaip tarpinė zona tarp Pakrantės ir džiunglių, o vietos kultūros didele dalimi atkartojo pažangesnės Pakrantės tradicijas. Tačiau čia jau radosi vietinių tradicijų, kaip kad gerai išvystyta vietinė keramika, vadinama bendru Panzaleo o Cosanga – Píllaro vardu.
Integracija
Apie VI–VII a. baigėsi ankstyvoji tarpinė grandis ir prasidėjo integracijos periodas, kuris truko iki pat Inkų užkariavimo XV a. Tuo metu jau buvo nunykę senosios kultūros ir suklestėjo naujos. Skirtingai nei Centriniuose ir Centro-pietiniuose Anduose, kur VII–IX a. egzistavo galingos kultūrinės hegemonijos (Vario ir Tihuanako kultūros), Šiauriniuose Anduose ši konsolidacija neįvyko. Vietoj to, susiformavo gausios vėlyvosios kultūros, kuriose jau egzistavo valstybiniai susivienijimai.
Pakrantėje vietoj Bahia kultūros susiformavo Mantenjos kultūra, piečiau – Uankavilkas kultūra, Milagro kultūra. Andų teritorijoje konsolidavosi stiprios indėniškos valstybės. Svarbiausios tautos čia buvo (Čiros aukštupis), kanjariai (Ekvadoro Sieros pietinė dalis), (regiono centrinė dalis), sukūrę savo konfederacijas. Karai (pagal valdovų titulą vadinami ) X a. migravo iš Esmeraldos žemupio į Kito slėnį (Kotokoljao teritorijas), kur sukūrė miestų-valstybių konfederaciją. Dar šiauriau buvo teritorija. Šios Andų karalystės konsolidavosi aplink didelius miestus, tokius kaip Kitas, , ir kt.
Inkų užkariavimas
1463 m. Inkų valdovas pradėjo užkariavimus iš pietų. Pirmiausia buvo nukariautos uankabambų teritorijos ir paimtas jų miestas Paltas. Vėliau inkai nukariavo kanjarius, puruhus, galiausiai – širius. Visa teritorija buvo įjungta į Inkų imperiją, čia įdiegta standartinė imperijos kultūra, nutiesti keliai, vietines indėnų kalbas pakeitė kečujų kalba (vienas iš kečujų dialektų, vadinamas ). Inkų laikotarpiu ypač išaugo miestai Kitas, Guapondeligas ir kt.
Vienuoliktasis inka, , buvo Tupak Jupankio ir kanjarių princesės sūnus, gimęs Šiauriniuose Anduose ir labai juos mylėjęs. Jo laikais Kitas tapo antrąja imperijos sostine. Po Uaina Kapako mirties, imperija buvo padalinta tarp dviejų sūnų: buvo paskirta valdyti šiaurinę imperijos dalį iš Kito, o Ataualpai – pietinę iš Kusko. Kilęs pilietinis karas tarp dviejų įpėdinių nusiaubė imperiją, į kurią 1532 m. atvyko ispanai. Šiauriniai Andai buvo įjungti į Peru vicekaralystės sudėtį ir ilgainiui tapo žinomi kaip Ekvadoras.
Nuorodos
Ikikolumbinio Ekvadoro kultūros Archyvuota kopija 2007-05-26 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiauriniai Andai, Kas yra Šiauriniai Andai? Ką reiškia Šiauriniai Andai?
Siauriniai Andai isp Andes Septentrional istorinis kulturinis Andu civilizacijos regionas dabartinio Ekvadoro is dalies Peru Kolumbijos teritorijoje Budamas toliau nuo Centrinio regiono jis veliau patyre civilizacijos įtaka bet isvyste savitas kulturas Andu civilizacijos regionas Siaurinis Septentrional Salis vakaru Ekvadoras siaures vakaru PeruTautos kanjariai kt Valstybes Siauras ir ilgas Siauriniu Andu regionas apeme du is keturiu dabartinio Ekvadoro geografiniu regionu Ekvadoro kosta ir Ekvadoro siera Jam taip pat priskiriamos teritorijos dabartineje siaures vakaru Peru Piuros ir Tumbeso departamentai ir pietvakariu Kolumbijoje Narinjo departamentas GeografijaRegiono topografinis zemelapis Regionas įsiterpes tarp ramiojo vandenyno vakaruose ir Amazonijos rytuose Jis lietesi su Centro regionu pietuose Tolimosios siaures regionu siaureje Regionas sudarytas is dvieju gamtiniu zonu dalijanciu jį isilgai Kostos pakrantes ir Sieros kalnu Regiono pakrante skirtingai nei Centriniuose Anduose yra plati Cia vyrauja tropinis klimatas ir metu temperatura įtakojama Humbolto sroves laikosi beveik pastovi apie 23 26 C Taciau krituliu kiekis labai stipriai skiriasi isilgai regiono pietuose prasideje negyvenama Securos dykuma skiria nuo Peru Kostos pereidami per tropines savanas siaureje Siauriniai Andai baigiasi tropiniu misku Kostoje yra daug vandeningu upiu kuriu svarbiausios yra ir Guajas taip pat smulkesnes Cira Mira ir Kalnu teritorija skaido trys kalnu grandines tarp kuriu įsiterpe aukstikalniu stepiu sleniai Juose vyrauja rugsciu dirvu plotai paramos tinkamos gyvulininkystei is dalies zemdirbystei nors kukuruzai cia neauga auginamos bulves ir kitos kulturos Svarbiausi aukstikalniu sleniai issideste is pietu į siaure buvo aukstutine Cira aukstutinis Cambo Patates slenis aukstutine aukstutine Esmeralda IstorijaSiauriniu Andu periodizacijai yra taikoma vieninga visos Andu civilizacijos periodizacija skirstant istorija į akiracius ir tarpines grandis Formavimosi laikotarpis Coreros kulturos dirbinys Ankstyvuoju civilizacijos vystymosi laikotarpiu kultura koncentravosi Pakranteje kur upiu sleniuose buvo ypac geros salygos zemdirbystei Vienas zymiausiu vietos produktu buvo įvairios jurines kriaukles paklausios ir kituose Andu regionuose todel mezgesi aktyvus prekybiniai rysiai Ypac svarbios buvo dideles kriaukles naudotos kaip muzikos instrumentai pututos ar quipas taip pat Spondylus princeps kurios pieciausia aptinkama vieta buvo butent siaurinio regiono pakrante Perejima į keraminį laikotarpį Pakranteje zymejo 3500 1500 m pr m e pirmoji keramine kultura visoje Andu civilizacijoje ja pakeite 1500 1100 m pr m e o veliau ji buvo vienalaike Cavino kulturai klestejusioje Peru Kostoje Tuometines Pakrantes kulturos ypac Corera kultura dare poveikį ir Anduose gyvenancioms gentims kur kalnu sleniuose suklestejo Kito plynauksteje isp Cerro Narrio pietineje Sieroje ir kitos kulturos Ju gyvenvietes tapo svarbiais tarpiniais taskais klestincioje prekyboje tarp Pakrantes ir rytuose buvusiu Amazones dziungliu Ankstyvoji tarpine grandis Chama Koake kulturos dirbinys Ankstyvosios tarpines grandies arba regioninio vystymosi laikotarpiu apie 300 m pr m e 600 m e m Pakranteje susiformavo daug smulkiu regioniniu kulturu panasus procesa vyko ir Centriniu Andu pakranteje Tarp ju svarbiausios buvo Ciros slenyje dab siaures vakaru Peru Pietinis Guajo baseinas Bahia kultura vakarinis Guajo baseinas Chama Koake kultura Esmeraldos slenyje La Tolita kultura Miros slenyje ir kt Sios kulturos jau turejo isvystyta visuomenes hierarchija ir pasizymejo auksto lygio meno dirbiniais aukso papuosalais antropomorfinemis kaukemis keramika ir tekstile Svarbiausiuose centruose buvo statomos piramides tolos Tuo metu Andai vis dar tarnavo kaip tarpine zona tarp Pakrantes ir dziungliu o vietos kulturos didele dalimi atkartojo pazangesnes Pakrantes tradicijas Taciau cia jau radosi vietiniu tradiciju kaip kad gerai isvystyta vietine keramika vadinama bendru Panzaleo o Cosanga Pillaro vardu Integracija Ingapirkos miesto griuvesiai Apie VI VII a baigesi ankstyvoji tarpine grandis ir prasidejo integracijos periodas kuris truko iki pat Inku uzkariavimo XV a Tuo metu jau buvo nunyke senosios kulturos ir suklestejo naujos Skirtingai nei Centriniuose ir Centro pietiniuose Anduose kur VII IX a egzistavo galingos kulturines hegemonijos Vario ir Tihuanako kulturos Siauriniuose Anduose si konsolidacija neįvyko Vietoj to susiformavo gausios velyvosios kulturos kuriose jau egzistavo valstybiniai susivienijimai Pakranteje vietoj Bahia kulturos susiformavo Mantenjos kultura pieciau Uankavilkas kultura Milagro kultura Andu teritorijoje konsolidavosi stiprios indeniskos valstybes Svarbiausios tautos cia buvo Ciros aukstupis kanjariai Ekvadoro Sieros pietine dalis regiono centrine dalis sukure savo konfederacijas Karai pagal valdovu titula vadinami X a migravo is Esmeraldos zemupio į Kito slenį Kotokoljao teritorijas kur sukure miestu valstybiu konfederacija Dar siauriau buvo teritorija Sios Andu karalystes konsolidavosi aplink didelius miestus tokius kaip Kitas ir kt Inku uzkariavimas 1463 m Inku valdovas pradejo uzkariavimus is pietu Pirmiausia buvo nukariautos uankabambu teritorijos ir paimtas ju miestas Paltas Veliau inkai nukariavo kanjarius puruhus galiausiai sirius Visa teritorija buvo įjungta į Inku imperija cia įdiegta standartine imperijos kultura nutiesti keliai vietines indenu kalbas pakeite kecuju kalba vienas is kecuju dialektu vadinamas Inku laikotarpiu ypac isaugo miestai Kitas Guapondeligas ir kt Vienuoliktasis inka buvo Tupak Jupankio ir kanjariu princeses sunus gimes Siauriniuose Anduose ir labai juos mylejes Jo laikais Kitas tapo antraja imperijos sostine Po Uaina Kapako mirties imperija buvo padalinta tarp dvieju sunu buvo paskirta valdyti siaurine imperijos dalį is Kito o Ataualpai pietine is Kusko Kiles pilietinis karas tarp dvieju įpediniu nusiaube imperija į kuria 1532 m atvyko ispanai Siauriniai Andai buvo įjungti į Peru vicekaralystes sudetį ir ilgainiui tapo zinomi kaip Ekvadoras NuorodosVikiteka Siauriniai Andai vaizdine ir garsine medziaga Ikikolumbinio Ekvadoro kulturos Archyvuota kopija 2007 05 26 is Wayback Machine projekto