Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Fransiskas Pisaras isp Francisco Pizarro y GonzálezGimė 1471 m kovo 16 d ar 1476 m Truchiljas IspanijaMirė 1541 m biržel
Francisco Pizarro
| Fransiskas Pisaras isp. Francisco Pizarro y González | |
|---|---|
| Gimė | 1471 m. kovo 16 d. ar 1476 m. Truchiljas, Ispanija |
| Mirė | 1541 m. birželio 26 d. (70 metų) Lima, Naujoji Kastilija |
| Veikla | ispanų konkistadoras. Panamos ir Peru užkariavimų dalyvis. |
| Vikiteka | Francisco Pizarro |
Fransiskas Pisaras (isp. Francisco Pizarro y González 1471 m. kovo 16 d. arba 1476 m. Truchiljas, Ispanija – 1541 m. birželio 26 d. Lima, Naujoji Kastilija) – ispanų konkistadoras. Panamos ir Peru užkariavimų dalyvis.
Ankstyvoji biografija
Tiksli Fransisko Pisaro gimimo data nežinoma, manoma, kad jis gimė Ispanijoje, Truchilje, Estremadūroje 1471, 1475, 1476 arba 1478 metais, tradiciškai minima kovo 16 d. Apie Pisaro jaunystę duomenų beveik nėra; yra tik žinoma, kad jis buvo neraštingas.
1502 m., kai Ispanijoje pasklido kalbos apie Naujojo pasaulio turtus, Pisaras kartu su naujai paskirtu Hispanjolos gubernatoriumi išvyko į Pietų Ameriką.
1513 m. jis lydėjo Vasco Núñez de Balboa kertant Panamos sąsmauką, jie tapo pirmaisiais europiečiais, pamačiusiais Ramųjį vandenyną.
1514 m. Auksinės Kastilijos gubernatoriumi tapo Pedro Arias de Ávila. Fransiskas Pisaras greitai tapo jo patikėtiniu, už lojalumą buvo paskirtas naujai įkurto Panamos miesto meru ir magistratu.
Ekspedicijos į Pietų Ameriką
1524 m. Pisaras kartu su ir Diego de Almagro surengė pirmąją ekspediciją į Pietų Ameriką, ieškodami pasakiškų lobių, apie kuriuos sklido legendos. Turtus ir žemę jie susitarė pasidalinti po lygiai. Pirmoji ekspedicija, į kurią iškeliavo apie 80 vyrų, baigėsi nesėkme – plaukdami Ramiuoju vandenynu palei Pietų Amerikos krantus jie nerado turtų, o pakrantės buvo tuščios ir nesvetingos. Bado ir čiabuvių puldinėjimų išvarginti konkistadorai grįžo atgal.
1526 m. Pisaras, de Almagro ir de Luque, gavę de Avila pritarimą, surengė antrą ekspediciją, pasiėmę 160 žmonių. Po kurio laiko ekspedicija pasidalino – Pisaras išsilaipino dabartinės Kolumbijos teritorijoje, de Almagro grįžo į Panamą pasiimti daugiau žmonių, o vienas laivų, vadovaujamas nuplaukė toliau į pietus. Čia jie užgrobė indėnų plaustą, pakrautą tekstile, keramika bei auksu ir sidabru. Sužinojęs apie tai Pisaras sulaukė de Almagro su atsargomis ir visa ekspedicija pajudėjo į pietus. Tačiau ties dabartinio Ekvadoro krantais ispanai susidūrė su gausiomis indėnų gyvenvietėmis ir, nusprendę nerizikuoti, grįžo atgal.
| Ispanijos kolonijos Amerikoje |
| Istorija |
|
|
| Konkistadorai |
| Vasco Núñez de Balboa |
Pisaras liko laukti gretimose salose, išsiuntęs de Almagro naujų pastiprinimų. Tačiau naujasis Panamos gubernatorius kategoriškai atsisakė jų duoti, dar daugiau, jis pasiuntė du laivus sugrąžinti Pisaro ir visų jo žmonių. Pisaras apsisukti neketino, ir gavęs įsakymą grįžti, nubrėžė smėlyje liniją, siūlydamas savo vyrams pasirinkti: „Čia yra Peru ir jos turtai. Čia yra Panama ir jos skurdas. Kiekvienas pasirinkite, kas tinka drąsiam kastiliečiui.“ Trylika vyrų, nusprendusių likti su Pisaru, vėliau pelnę „šlovingųjų trylikos“ („Los trece de la fama“) vardą.
Pisaras su savo palydovais liko laukti pastiprinimų, o de Almagro ir de Luque grįžo pas gubernatorių. Po ilgų įtikinėjimų jie gavo laivą, davę pažadą, kad ekspedicija bus nutraukta per 6 mėnesius. Surinkę daugiau žmonių jie grįžo pas Pisarą ir 1528 m. pasiekė Peru, kur buvo svetingai sutikti vietinių tumpių genčių. Matydami vietinių vadų auksinius papuošalus ispanai įsitikino vietiniais turtais ir po trumpos žvalgybinės kelionės laivais toliau į pietus grįžo atgal į Panamą.
Šį kartą įtikinti gubernatoriaus trečios ekspedicijos būtinybe nepavyko, ir Pisaras išplaukė į Ispaniją, planuodamas asmeniškai kreiptis į karalių. 1528 m. jis pasiekė Seviliją, kur susitiko su imperatoriumi Karoliu V. Pastarajam Pisaro pasakojimai paliko įspūdį, nes jis jau buvo girdėjęs apie konkistadorų aptiktus pasakiškus Naujojo pasaulio turtus. Tačiau galutinį palaiminimą suteikė karalienė Izabelė, kuri, karaliui išvykus, pasirašė Capitulación de Toledo, licenciją, suteikiančią Pisarui teisę tęsti Peru užkariavimą. Šis dokumentas paskelbė Pisarą Naujosios Kastilijos gubernatoriumi. Licencija taip pat numatė, kad Pisaras turi savarankiškai surinkti 250 žmonių pajėgas, tačiau to padaryti nepavyko, ir Pisaras su 180 vyrų slapta išvyko į Kanarų salas, kur susitiko su savo broliu ir jo pajėgomis.
Peru užkariavimas
1532 m. Pisaras išsilaipino netoli Ekvadoro, kur rado aukso, sidabro bei smaragdų. Lobiai buvo išsiųsti Almagro, likusiam Panamoje ir atsakingam už tolesnį ekspedicijos aprūpinimą. 1532 m. konkistadorai įkūrė San Miguel de Piura miestą, pirmąjį ispanų miestą Peru. Tuo metu Hernando de Soto tyrinėjo aplinkines žemes, kur susitiko su inkų pasiuntiniais.
Konkistadorai nuvyko susitikti su inkų imperatoriumi Atahualpa, tačiau pastarajam menkos ispanų pajėgos, kurias sudarė 106 pėstininkai ir 62 raiteliai, įspūdžio nepadarė ir jis atsisakė leisti jiems įsikurti inkų teritorijoje. Įsiutinti ispanai 1532 lapkričio 16 d. susikovė su 80 000 indėnų armija ir jį laimėjo praradę vos 5 žmones – niekuomet nematyti arkliai ir šaunamieji ginklai sukėlė paniką tarp inkų, ir šie beveik nesipriešino. Pats Atualpa pakliuvo į nelaisvę. Pisaras pareikalavo iš jo išpirkos – pilno kambario aukso. Atualpa šią išpirką sumokėjo, tačiau vis vien buvo apkaltintas savo brolio nužudymu bei sąmokslu prieš Pisaro pajėgas ir 1533 m. rugpjūčio 29 d. nužudytas
1533 m. Pisaras užėmė Kuską, tuo baigdamas inkų imperijos sunaikinimą. 1535 m. sausio 18 d. Pisaras įkūrė Limą, ispaniškosios Peru sostinę.
1536 m. Manko Kapako II vadovaujami inkai sukilo. Jie 10 mėnesių laikė apgulę Kuską ir net trumpam jį užėmę, tačiau pranašesni ispanų ginklai ir tarp indėnų išplitę raupai nulėmė jų pralaimėjimą.
Tuo metu tarp Pisaro ir de Almagro ėmė kilti nesutarimai – Izabelės licencija paskyrė visą valdžią Pisarui, o kitiems konkistadorams ten buvo numatytos antraeilės pajėgos. Almagro išvyko į pietus, ieškodamas dar didesnių turtų, tačiau jo ekspedicija į dabartinės Čilės teritoriją buvo nesėkminga. Grįžęs jis stojo į atvirą konfrontaciją su Pisaru, tačiau patyrė pralaimėjimą ir 1538 m. liepos 8 d. buvo nužudytas.
Mirtis
1541 m. birželio 26 d. Fransiskas Pisaras buvo nužudytas grupės de Almagro šalininkų, kurie paskyrė naujuoju Peru gubernatoriumi de Almagro sūnų, Diego de Almagro II, tačiau sąmokslininkams pralaimėjus 1542 m. jis buvo nubaustas mirties bausme.
Išnašos
Nuorodos
- Fransiskas Pisaras (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Francisco Pizarro, Kas yra Francisco Pizarro? Ką reiškia Francisco Pizarro?
Fransiskas Pisaras isp Francisco Pizarro y GonzalezGime 1471 m kovo 16 d ar 1476 m Truchiljas IspanijaMire 1541 m birzelio 26 d 70 metu Lima Naujoji KastilijaVeikla ispanu konkistadoras Panamos ir Peru uzkariavimu dalyvis Vikiteka Francisco Pizarro Fransiskas Pisaras isp Francisco Pizarro y Gonzalez 1471 m kovo 16 d arba 1476 m Truchiljas Ispanija 1541 m birzelio 26 d Lima Naujoji Kastilija ispanu konkistadoras Panamos ir Peru uzkariavimu dalyvis Ankstyvoji biografijaTiksli Fransisko Pisaro gimimo data nezinoma manoma kad jis gime Ispanijoje Truchilje Estremaduroje 1471 1475 1476 arba 1478 metais tradiciskai minima kovo 16 d Apie Pisaro jaunyste duomenu beveik nera yra tik zinoma kad jis buvo nerastingas 1502 m kai Ispanijoje pasklido kalbos apie Naujojo pasaulio turtus Pisaras kartu su naujai paskirtu Hispanjolos gubernatoriumi isvyko į Pietu Amerika 1513 m jis lydejo Vasco Nunez de Balboa kertant Panamos sasmauka jie tapo pirmaisiais europieciais pamaciusiais Ramujį vandenyna 1514 m Auksines Kastilijos gubernatoriumi tapo Pedro Arias de Avila Fransiskas Pisaras greitai tapo jo patiketiniu uz lojaluma buvo paskirtas naujai įkurto Panamos miesto meru ir magistratu Ekspedicijos į Pietu Amerika1524 m Pisaras kartu su ir Diego de Almagro surenge pirmaja ekspedicija į Pietu Amerika ieskodami pasakisku lobiu apie kuriuos sklido legendos Turtus ir zeme jie susitare pasidalinti po lygiai Pirmoji ekspedicija į kuria iskeliavo apie 80 vyru baigesi nesekme plaukdami Ramiuoju vandenynu palei Pietu Amerikos krantus jie nerado turtu o pakrantes buvo tuscios ir nesvetingos Bado ir ciabuviu puldinejimu isvarginti konkistadorai grįzo atgal 1526 m Pisaras de Almagro ir de Luque gave de Avila pritarima surenge antra ekspedicija pasieme 160 zmoniu Po kurio laiko ekspedicija pasidalino Pisaras issilaipino dabartines Kolumbijos teritorijoje de Almagro grįzo į Panama pasiimti daugiau zmoniu o vienas laivu vadovaujamas nuplauke toliau į pietus Cia jie uzgrobe indenu plausta pakrauta tekstile keramika bei auksu ir sidabru Suzinojes apie tai Pisaras sulauke de Almagro su atsargomis ir visa ekspedicija pajudejo į pietus Taciau ties dabartinio Ekvadoro krantais ispanai susidure su gausiomis indenu gyvenvietemis ir nusprende nerizikuoti grįzo atgal Ispanijos kolonijos AmerikojeIstorijaMeksikos uzkariavimas Peru uzkariavimasKonkistadoraiVasco Nunez de Balboa Francisco Vasquez de Coronado Hernan Cortes Juan Ponce de Leon Francisco de Montejo Panfilo de Narvaez Francisco Pizarro Diego de Almagro Hernando de Soto Pedro de Valdivia Francisco de Orellana Pisaras liko laukti gretimose salose issiuntes de Almagro nauju pastiprinimu Taciau naujasis Panamos gubernatorius kategoriskai atsisake ju duoti dar daugiau jis pasiunte du laivus sugrazinti Pisaro ir visu jo zmoniu Pisaras apsisukti neketino ir gaves įsakyma grįzti nubreze smelyje linija siulydamas savo vyrams pasirinkti Cia yra Peru ir jos turtai Cia yra Panama ir jos skurdas Kiekvienas pasirinkite kas tinka drasiam kastilieciui Trylika vyru nusprendusiu likti su Pisaru veliau pelne slovinguju trylikos Los trece de la fama varda Imperatorius Karolis V Pisaras su savo palydovais liko laukti pastiprinimu o de Almagro ir de Luque grįzo pas gubernatoriu Po ilgu įtikinejimu jie gavo laiva dave pazada kad ekspedicija bus nutraukta per 6 menesius Surinke daugiau zmoniu jie grįzo pas Pisara ir 1528 m pasieke Peru kur buvo svetingai sutikti vietiniu tumpiu genciu Matydami vietiniu vadu auksinius papuosalus ispanai įsitikino vietiniais turtais ir po trumpos zvalgybines keliones laivais toliau į pietus grįzo atgal į Panama Sį karta įtikinti gubernatoriaus trecios ekspedicijos butinybe nepavyko ir Pisaras isplauke į Ispanija planuodamas asmeniskai kreiptis į karaliu 1528 m jis pasieke Sevilija kur susitiko su imperatoriumi Karoliu V Pastarajam Pisaro pasakojimai paliko įspudį nes jis jau buvo girdejes apie konkistadoru aptiktus pasakiskus Naujojo pasaulio turtus Taciau galutinį palaiminima suteike karaliene Izabele kuri karaliui isvykus pasirase Capitulacion de Toledo licencija suteikiancia Pisarui teise testi Peru uzkariavima Sis dokumentas paskelbe Pisara Naujosios Kastilijos gubernatoriumi Licencija taip pat numate kad Pisaras turi savarankiskai surinkti 250 zmoniu pajegas taciau to padaryti nepavyko ir Pisaras su 180 vyru slapta isvyko į Kanaru salas kur susitiko su savo broliu ir jo pajegomis Peru uzkariavimasFransisko Pisaro ekspedicija 1531 1533 m 1532 m Pisaras issilaipino netoli Ekvadoro kur rado aukso sidabro bei smaragdu Lobiai buvo issiusti Almagro likusiam Panamoje ir atsakingam uz tolesnį ekspedicijos aprupinima 1532 m konkistadorai įkure San Miguel de Piura miesta pirmajį ispanu miesta Peru Tuo metu Hernando de Soto tyrinejo aplinkines zemes kur susitiko su inku pasiuntiniais Konkistadorai nuvyko susitikti su inku imperatoriumi Atahualpa taciau pastarajam menkos ispanu pajegos kurias sudare 106 pestininkai ir 62 raiteliai įspudzio nepadare ir jis atsisake leisti jiems įsikurti inku teritorijoje Įsiutinti ispanai 1532 lapkricio 16 d susikove su 80 000 indenu armija ir jį laimejo prarade vos 5 zmones niekuomet nematyti arkliai ir saunamieji ginklai sukele panika tarp inku ir sie beveik nesipriesino Pats Atualpa pakliuvo į nelaisve Pisaras pareikalavo is jo ispirkos pilno kambario aukso Atualpa sia ispirka sumokejo taciau vis vien buvo apkaltintas savo brolio nuzudymu bei samokslu pries Pisaro pajegas ir 1533 m rugpjucio 29 d nuzudytas 1533 m Pisaras uzeme Kuska tuo baigdamas inku imperijos sunaikinima 1535 m sausio 18 d Pisaras įkure Lima ispaniskosios Peru sostine 1536 m Manko Kapako II vadovaujami inkai sukilo Jie 10 menesiu laike apgule Kuska ir net trumpam jį uzeme taciau pranasesni ispanu ginklai ir tarp indenu isplite raupai nuleme ju pralaimejima Tuo metu tarp Pisaro ir de Almagro eme kilti nesutarimai Izabeles licencija paskyre visa valdzia Pisarui o kitiems konkistadorams ten buvo numatytos antraeiles pajegos Almagro isvyko į pietus ieskodamas dar didesniu turtu taciau jo ekspedicija į dabartines Ciles teritorija buvo nesekminga Grįzes jis stojo į atvira konfrontacija su Pisaru taciau patyre pralaimejima ir 1538 m liepos 8 d buvo nuzudytas MirtisPisaro karstas 1541 m birzelio 26 d Fransiskas Pisaras buvo nuzudytas grupes de Almagro salininku kurie paskyre naujuoju Peru gubernatoriumi de Almagro sunu Diego de Almagro II taciau samokslininkams pralaimejus 1542 m jis buvo nubaustas mirties bausme Isnasoshttp college hmco com history west mosaic chapter9 source249 htmlNuorodosFransiskas Pisaras angl