Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tihuanakas TiwanakuTihuanako simbolis Saulės vartaiTihuanakasKoordinatės 16 33 20 p pl 68 40 25 v ilg 16 55556 š pl 68 6
Tiahuanakas
| Tihuanakas Tiwanaku | |
|---|---|
Tihuanako simbolis - Saulės vartai | |
| Tihuanakas | |
| Koordinatės | 16°33′20″ p. pl. 68°40′25″ v. ilg. / 16.55556°š. pl. 68.67361°r. ilg. |
| Vieta | La Paso departamentas, Bolivija |
| Regionas | Senovės Peru |
| Plotas | 6 km² |
| Istorija | |
| Sugriautas | XI a. |
| Laikotarpis | ankstyvoji tarpinė grandis |
| Tauta | Tihuanako kultūra |
| Informacija | |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
| UNESCO | (angl.) (pranc.): 567 |
Tihuanakas (isp. Tiahuanaco, aim. Tiwanaku) – svarbi ikikolumbinės indėnų kultūros archeologinė radimvietė šiaurės vakarų Bolivijoje, 72 km į vakarus nuo La Paso, Titikakos ežero pakrantėje. Tihuanako valstybė buvo viena svarbiausių Andų valstybių iki susikuriant Inkų imperijai.
Istorija
Seniausi Tihuanako miesto radiniai datuojami 1500 m. pr. m. e., tuomet tai buvo žemdirbių kaimas. Dalis kolonijinio laikotarpio tyrinėtojų Tihuanaką laikė seniausiu pasaulio miestu, tačiau jokių tą pagrindžiančių įrodymų nerasta. Savo klėstėjimo laikotarpį pasiekė 300 m. pr. m. e. – 1000 m. m. e. Tuomet miestas buvo svarbus religinis ir kosmologinis regiono centras. Tihuanako valstybė apėmė Altiplaną, šiaurinę Atakamą, rytuose siekė Jungaso miškus. Valstybė buvo plečiama ne užkariavimais, tačiau sudarant prekybines sąjungas, steigiant . Tihuanakas ~1000 m. buvo apleistas dėl aiškiai nežinomų priežasčių. Viena iš versijų, kad regione prasidėjo sausra, todėl gyventojai pasitraukė į derlingesnius kraštus. Nuo to laiko miestas nebuvo gyvenamas.
Išskiriami šie Tihuanako kultūros raidos etapai:
- Formavimosi (1600–800 m. pr. m. e.)
- Ikimiestinis (800 m. pr. m. e. – 45 m.)
- Klasikinis (45-700 m.)
- Imperinis (700–1200 m.)
Miestas
Tihuanako miestas užėmė 6 km², jame gyveno ~40 tūkst. gyventojų. Tihuanako kultūra pasižymėjo savo įspūdinga monumentaliąja architektūra: miestas pastatytas iš milžiniškų akmens blokų, sverenčių iki 131 tonos. Vienas pagrindinių miesto objektų – Kalasasajos rūmai (126,2 x 17,5 m). Jie apjuosti stora siena, įtvirtinta netaisyklingomis monolitinėmis kolonomis. Į vidinį kiemą buvo patenkama 6 pakopų monumentaliaisiais laiptais. Viduje buvo prabangi salė, išpuošta brangiaisiais metalais, rasta skulptūrų. Greta Kalasajos buvo požeminė, 742,5 m² užimanti šventykla. Jos grindyse buvo didelis (7,25 m aukščio) rausvo akmens postamentas. Be to, rasta ir barzdoto žmogaus skulptūra, kas yra gan neįprasta, žinant jog indėnai nėra barzdoti. Šalia Kalasasasajos yra Sarkofagų rūmai, kuriuose buvo laidojami kilmingieji. Į pietus stūksto Akapanos piramidė – šventykla arba karinė tvirtovė. Kitas svarbus Tihuanako objektas – Pumos vartai. Jie galėję būti vartais į uostą, kadangi miesto klestėjimo laikotarpiu Titikakos vandens lygis buvo 34 m aukštesnis nei dabar. Šiaurės vakarinėje Kalasasajos dalyje stovi miesto simbolis – Saulės vartai, iškirsti iš vientiso andezito bloko. Jų viršutinę dalį puošia mitologiniai reljefai: dievo figūra, zoomorfiniai ir geometriniai motyvai. Ant Saulės vartų pavaizduotas dievas siejamas su inkų dievu Virakoča, o valstybėje buvo itin svarbus žvaigždžių kultas. Tihuanake buvo gerai išvystyti ir tekstilės, keramikos, metalo apdirbimo amatai.
| Senovės Peru istorija |
| |
| Ankstyvasis akiratis: Čavinas |
| Ankstyvoji tarpinė grandis: |
| , Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas |
| Vidurinysis akiratis: |
| Varis, Tiahuanakas |
| Vėlyvoji tarpinė grandis: |
| Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai |
| Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus |
| Peru užkariavimas |
| Peru, , , Ekvadoras, Čilė, Argentina |
| Andų regionai |
| Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, , |
Tihuanako miestas kolonijiniu laikotarpiu ir Bolivijos nepriklausomybės pradžioje buvo smarkiai nuniokotas aukso ieškotojų ir akmenskaldžių. Senovinio miesto pastatų akmenys buvo naudojami aplinkinių namų, geležinkelio statybai. 2000 m. Tihuanako miesto griuvėsiai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Hipotezės
Kadangi Tihuanako kultūra neturėjo rašto, o regioną vėliau užėmė Inkų imperija, apie miesto statytojus žinoma labai mažai. Manoma, kad jie galėjo būti giminingi jau išnykusiems . Titikakos ežere gyvenantys indėnai urai taip pat savo istoriją sieja su Tihuanaku ir teigia, kad jie nėra giminingi kitoms regiono tautoms. Tiek inkų, tiek vėliau Tihuanako žemes apyvendinusių aimarų mitologijoje Tihuanakas vaidina svarbų vaidmenį. Pasak legendos, inkų valstybės įkūrėjas Manko Kapakas yra Virakočios sūnus, pasirodęs iš Titikakos ežero. Pagal tai galima daryti prielaidą, kad buvę Tihuanako gyventojai įkūrė inkų imperiją. Norvegų keliautojas ir antropologas Turas Hejerdalas bandė įrodyti, kad Tihuanako gyventojai galėję persikelti į Polineziją. Kaip įrodymas buvo pateikiamas architektūros panašumas. Be to, indėnai saulės dievą dar vadino Kon Tiki Virakoča, o Polinezijoje Tikis yra svarbi dievybė.
Šaltiniai
- Miroslav Stingl „Žvaigždžių garbintojai“. 1980 m. Praha ISBN 5-420-00167-5
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tiahuanakas, Kas yra Tiahuanakas? Ką reiškia Tiahuanakas?
Tihuanakas TiwanakuTihuanako simbolis Saules vartaiTihuanakasKoordinates 16 33 20 p pl 68 40 25 v ilg 16 55556 s pl 68 67361 r ilg 16 55556 68 67361Vieta La Paso departamentas BolivijaRegionas Senoves PeruPlotas 6 km IstorijaSugriautas XI a Laikotarpis ankstyvoji tarpine grandisTauta Tihuanako kulturaInformacijaVikiteka VikitekaVikitekaUNESCO angl pranc 567 Tihuanakas isp Tiahuanaco aim Tiwanaku svarbi ikikolumbines indenu kulturos archeologine radimviete siaures vakaru Bolivijoje 72 km į vakarus nuo La Paso Titikakos ezero pakranteje Tihuanako valstybe buvo viena svarbiausiu Andu valstybiu iki susikuriant Inku imperijai IstorijaTihuanako ir Vario kulturu isplitimas Seniausi Tihuanako miesto radiniai datuojami 1500 m pr m e tuomet tai buvo zemdirbiu kaimas Dalis kolonijinio laikotarpio tyrinetoju Tihuanaka laike seniausiu pasaulio miestu taciau jokiu ta pagrindzianciu įrodymu nerasta Savo klestejimo laikotarpį pasieke 300 m pr m e 1000 m m e Tuomet miestas buvo svarbus religinis ir kosmologinis regiono centras Tihuanako valstybe apeme Altiplana siaurine Atakama rytuose sieke Jungaso miskus Valstybe buvo pleciama ne uzkariavimais taciau sudarant prekybines sajungas steigiant Tihuanakas 1000 m buvo apleistas del aiskiai nezinomu priezasciu Viena is versiju kad regione prasidejo sausra todel gyventojai pasitrauke į derlingesnius krastus Nuo to laiko miestas nebuvo gyvenamas Isskiriami sie Tihuanako kulturos raidos etapai Formavimosi 1600 800 m pr m e Ikimiestinis 800 m pr m e 45 m Klasikinis 45 700 m Imperinis 700 1200 m MiestasTihuanako miestas uzeme 6 km jame gyveno 40 tukst gyventoju Tihuanako kultura pasizymejo savo įspudinga monumentaliaja architektura miestas pastatytas is milzinisku akmens bloku sverenciu iki 131 tonos Vienas pagrindiniu miesto objektu Kalasasajos rumai 126 2 x 17 5 m Jie apjuosti stora siena įtvirtinta netaisyklingomis monolitinemis kolonomis Į vidinį kiema buvo patenkama 6 pakopu monumentaliaisiais laiptais Viduje buvo prabangi sale ispuosta brangiaisiais metalais rasta skulpturu Greta Kalasajos buvo pozemine 742 5 m uzimanti sventykla Jos grindyse buvo didelis 7 25 m aukscio rausvo akmens postamentas Be to rasta ir barzdoto zmogaus skulptura kas yra gan neįprasta zinant jog indenai nera barzdoti Salia Kalasasasajos yra Sarkofagu rumai kuriuose buvo laidojami kilmingieji Į pietus stuksto Akapanos piramide sventykla arba karine tvirtove Kitas svarbus Tihuanako objektas Pumos vartai Jie galeje buti vartais į uosta kadangi miesto klestejimo laikotarpiu Titikakos vandens lygis buvo 34 m aukstesnis nei dabar Siaures vakarineje Kalasasajos dalyje stovi miesto simbolis Saules vartai iskirsti is vientiso andezito bloko Ju virsutine dalį puosia mitologiniai reljefai dievo figura zoomorfiniai ir geometriniai motyvai Ant Saules vartu pavaizduotas dievas siejamas su inku dievu Virakoca o valstybeje buvo itin svarbus zvaigzdziu kultas Tihuanake buvo gerai isvystyti ir tekstiles keramikos metalo apdirbimo amatai Senoves Peru istorijaAnkstyvasis akiratis CavinasAnkstyvoji tarpine grandis Moce Rekuajus Lima Naska Parakasas TiahuanakasVidurinysis akiratis Varis TiahuanakasVelyvoji tarpine grandis Cimu Cincai Cankai Cacapoja Huankai Inkai Aimarai Muiskai Kanjariai Diagitai AraukanaiVelyvasis akiratis TautinsujusPeru uzkariavimasPeru Ekvadoras Cile ArgentinaAndu regionaiTolimoji siaure Siaure Centras Centro pietus Tihuanako miestas kolonijiniu laikotarpiu ir Bolivijos nepriklausomybes pradzioje buvo smarkiai nuniokotas aukso ieskotoju ir akmenskaldziu Senovinio miesto pastatu akmenys buvo naudojami aplinkiniu namu gelezinkelio statybai 2000 m Tihuanako miesto griuvesiai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sarasa HipotezesKadangi Tihuanako kultura neturejo rasto o regiona veliau uzeme Inku imperija apie miesto statytojus zinoma labai mazai Manoma kad jie galejo buti giminingi jau isnykusiems Titikakos ezere gyvenantys indenai urai taip pat savo istorija sieja su Tihuanaku ir teigia kad jie nera giminingi kitoms regiono tautoms Tiek inku tiek veliau Tihuanako zemes apyvendinusiu aimaru mitologijoje Tihuanakas vaidina svarbu vaidmenį Pasak legendos inku valstybes įkurejas Manko Kapakas yra Virakocios sunus pasirodes is Titikakos ezero Pagal tai galima daryti prielaida kad buve Tihuanako gyventojai įkure inku imperija Norvegu keliautojas ir antropologas Turas Hejerdalas bande įrodyti kad Tihuanako gyventojai galeje persikelti į Polinezija Kaip įrodymas buvo pateikiamas architekturos panasumas Be to indenai saules dieva dar vadino Kon Tiki Virakoca o Polinezijoje Tikis yra svarbi dievybe SaltiniaiMiroslav Stingl Zvaigzdziu garbintojai 1980 m Praha ISBN 5 420 00167 5