Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apžvelgia tik Peru istoriją nuo XVI a ispanų kolonizacijos Apie ikikolumbinę teritorijos istoriją skaityk
Peru istorija
Šis straipsnis apžvelgia tik Peru istoriją nuo XVI a. (ispanų kolonizacijos). Apie ikikolumbinę teritorijos istoriją skaitykite straipsniuose Senovės Peru ir Centriniai Andai.
Peru istorija - dabartinės Peru teritorijoje klestėjusių valstybių, tautų istorija.
Peru vicekaralystė
Taip pat skaitykite pagrindinį straipsnį Peru užkariavimas
1532 m. balandžio mėn. Peru pakrantėje išsilaipino Fransiskas Pisaras (Francisco Pizarro) vadovaujami konkistadorai. Peru teritorija tuo metu buvo aukšto išsivystymo lygio inkų civilizacijos branduolys. Inkų imperija su sostine Kuske driekėsi nuo šiaurės Ekvadoro iki centrinės Čilės. Franciskas Pisaras paėmė į nelaisvę inkų valdovą Atahualpą, o 1533 m. rugpjūčio 29 d. nurodė jį nužudyti. 1533 m. lapkričio 15 d. Pisaras, nesutikęs reikšmingo pasipriešinimo, užėmė inkų sostinę Kuską. 1535 m. sausio 18 d. Fransisko Pisaro įkurta Lima („Karalių miesto“ pavadinimu, „Ciudad Reyes“) tapo vicekaralystės sostine. Ji išaugo į didelį miestą, kuris dominavo visoje ispanų valdomoje Pietų Amerikoje.
Stabilios kolonijinės vyriausybės sukūrimui kurį laiką trukdė vietinių gyventojų maištai ir tarpusavyje kariaujančios konkistadorų gaujos. Užkariautojai pradėjo valdyti šalį pagal enkomjendos sistemą, iš vietinių indėnų rinkdami duoklę, kurios dalis buvo persiunčiama į Seviliją. Indėnai taip pat buvo krikštijami. Pagal enkomjendos sistemą, Fransiskas Pisaras savo kovos draugams suteikdavo žemės plotus ir neribotą valdžią juose gyvenusiems indėnams, taip kūrėsi feodalinė žemėvaldos struktūra. Pasipriešinimas buvo žiauriai malšinamas.
1541 m. Pisarą nužudė Diegas de Almagras (Diego de Almagro) vadovaujama grupuotė, ir kolonijoje kilo pilietinis karas. Mėginant stabilizuoti padėtį, 1542 m. įkurta Peru vicekaralystė, kuri tuo metu apėmė visą ispanams priklausiusią Pietų Ameriką (vėliau, 1717 m. šiaurinėje žemyno dalyje sudaryta Naujosios Granados vicekaralystė, o 1776 m. iš Argentinos, Bolivijos, Paragvajaus ir Urugvajaus teritorijų – Rio de la Platos vicekaralystė).
Kovai su neramumais valdžia 1544 m. paskyrė (Blasco Núñez Vela) pirmuoju Peru vicekaraliumi. Jis netrukus buvo nužudytas Pisaro brolio Gonsalo Pisaro (Gonzalo Pizarro), ir tik naujas vicekaralius (Pedro de la Gasca) jį sugavo, nubaudė mirties bausme ir atstatė krašte tvarką.
Inkų imperijoje atliktas surašymas parodė, kad imperijoje buvo apie 12 mln. gyventojų. Po 45 m. vicekaraliaus Toledo surengtas surašymas jau priskaičiavo tik 1,1 mln. indėnų. Tai nebuvo sąmoningas genocidas, bet rezultatai buvo panašūs. Inkų miestams buvo duodami ispaniški vardai, jie perstatomi pagal ispanišką planą – tik kai kuriuose miestuose, pvz., Kuske, senoji statyba išliko pastatų pamatuose. Kai kurie inkų miestai kalnuose buvo apleisti.
Įkūrus Peru vicekaralystę, auksas ir sidabras iš Andų praturtino užkariautojus ir Peru tapo pagrindiniu ispanų turto ir galybės šaltiniu Pietų Amerikoje. Visi Pietų Amerikos turtai keliavo į Limą, o iš čia per Panamos sąsmauką – į Seviliją.
Kita vertus, indėnai nebuvo iki galo pavergti. Inkų imperatoriai kalnuotuose rajonuose nepasidavė iki 1572 m. (tais metais ispanai nužudė paskutinį inkų imperatorių ). O vien per XVIII a. įvyko 14 stambių indėnų sukilimų (tarp jų sukilimas 1742 m. ir vadovautas 1780 m.).
Peru Respublika
Nepriklausomybės kovos
Kova už nepriklausomybę prasidėjo ispanų dvarininkų pajėgų, kurioms vadovavo Chosė de San Martinas (José de San Martín) iš Argentinos ir Simonas Bolivaras (Simón Bolívar) iš Venesuelos, sukilimu. 1821 m. liepos 28 d. San Martinas paskelbė Peru nepriklausomybę nuo Ispanijos. Išsilaisvinimas užbaigtas 1824 gruodį, kai generolas Antonijus Chosė de Sukrė (Antonio José de Sucre) sumušė ispanų pajėgas Ajakučo mūšyje, tuo užbaigdamas ispanų valdžią Pietų Amerikoje. Ispanija dar bandė atgauti savo buvusias kolonijas, bet 1879 m. galutinai pripažino Peru nepriklausomybę.
Teritoriniai ginčai
Po nepriklausomybės Peru ir jos kaimynai įsitraukė į teritorinius ginčus. 1879 balandžio mėnesį Peru kartu su Bolivija įsitraukė į Ramiojo vandenyno karą (1879–1883) su Čile. Pralaimėjusi jį, 1881 m. rugsėjo 28 d. – 1883 m. spalio 23 d. Peru buvo Čilės okupuota, o pasirašius taikos sutartį Peru neteko dalies savo teritorijos: Tarapakos provincijos ir 10 metų Taknos (grąžino 1929) bei Arikos miestų.
Po 1941 metų , (1942 m. sausio 29 d.) pabandyta nustatyti šių valstybių tarpusavio sieną (Peru aneksavo dalį Ekvadoro rytinės teritorijos). Tačiau pasienio nesutarimai tęsėsi, 1981 pradžioje ir 1995 pradžioje () kilo trumpi karai. 1998 m. Peru ir Ekvadoro vyriausybės pasirašė istorinę taikos sutartį ir demarkavo sieną. 1999 pabaigoje Peru ir Čilės vyriausybės taip pat galų gale įgyvendino paskutinį 1929 sienų sutarties straipsnį.
1920 m. sausio 1 d. – 1939 m. balandžio mėn. Peru – Tautų Lygos narė.
1929 m. birželio 3 d. pasirašyta sutartis, pabaigusi Taknos ir Arikos konfliktą tarp Peru ir Čilės (1883–1929). Takna atiteko Peru, o Arika – Čilei.
1945 m. spalio 31 d. JTO narė.
XX amžius
Siekdama atstatyti šalį po pralaimėto Ramiojo vandenyno karo, valdžia inicijavo įvairias socialines ir ekonomines reformas.
1894 m. kartu su (Partido Civil) sukurė partizanų būrius, 1895 m. užėmė Limą, nuvertė Andrés Avelino Cáceres režimą. Po trumpo kariškių valdymo, Pierola tais pačiais metais buvo išrinktas prezidentu. Jo prezidentavimas pasižymėjo mokesčių, karinėmis, religinėmis ir pilietinėmis reformomis. Šis periodas iki XX a. 3-ojo dešimtmečio vadinamas „Aristokratine respublika“, nes daugumą šalį valdančių prezidentų buvo iš socialino elito.
XX a. viduryje pagrindinės Peru politikos figūros buvo (, APRA, įkūrėjas) ir José Carlos Mariátegui ( vadovas). Šie du ideologiniai priešai buvo pirmieji, sukūrę politines partijas, siekiančias spręsti šalies socialines ir ekonomines problemas. Haya de la Torre dukart buvo išrinktas prezidentu, tačiau kariškiai jam neleido užimti šių pareigų.
Prezidentas , išrinktas su APRA parama, siekė demokratiškesnės valdžios ir kariškių bei ologarchijos įtakos ribojimo. Tačiau išsiskyrus jo ir APRA pozicijoms, jis sudarė vyriausybę daugiausiai iš kariškių. 1948 m. ministras pasiūlė uždrausti APRA, prezidentui nesutikus – atsisatydino. Tačiau jau spalio 29 d. tas pats generolas Odria surengė karinį perversmą ir tapo prezidentu. Jo valdymas išsiskiria represijomis prieš APRA (tam pritarė oligarchija ir dešinieji), ekonomikos pakilimas leido priimti ir populistinius socialinius sprendimus. Tuo pat metu žmogaus teisės buvo varžomos, klestėjo milžiniška korupcija.
1956 m. Odria nusprendė surengti rinkimus. Valdžiai atsisakius registruoti Fernando Belaúnde Terry kilo masinės demonstracijos, kurių metu jis išgarsėjo, tačiau galiausiai vis tiek pralaimėjo dešiniajam . 1962 m. Belaúnde vėl dalyvavo rinkimuose, tačiau užėmė antrą vietą, tik 14 000 balsų atsilikęs nuo APRA kandidato . Esant tokiai situacija ir kaltinimams dėl rinkimų klastojimo, valdžią užgrobė kariškių chunta, vadovaujama Ricardo Perez Godoy. 1963 m. buvo surengti nauji rinkimai, kuriuos laimėjo Belaúnde.
Kariškiai visada užėmė svarbų vaidmenį Peru istorijoje. nuolat keitė civilines konstitucines vyriausybes. Paskutinis karinės valdžios laikotarpis (1968-1980) prasidėjo, kai generolas nuvertė išrinktą prezidentą Belaúnde. Kaip dalį karinės vyriausybės vadinamojo „pirmojo etapo“ Velasco atliko plačiai apimančią agrarinę reformą ir nacionalizavo žuvų pramonę, kai kurias naftos kompanijas ir keletą bankų ir kalnakasybos bendrovių.
Generolas pakeitė Velasco 1975 m., remdamasis Velasco ekonomikos valdymo klaidomis ir prasta sveikata. Morales Bermudez pastūmėjo revoliuciją į konservatyvesnį „antrąjį etapą“, sušvelnindamas autoritarinius pirmojo etapo metodus ir pradėjo ekonomikos atstatymą. Morales Bermudez vadovavo iki civilinė vyriausybė neperėmė valdžios pagal naują konstituciją, sudarytą 1979 m.
Nuo demokratijos atkūrimo iki dabar
1980-aisiais didelėse teritorijose rytiniame Andų šlaite pradėta kultivuoti koka. Kaimo vietovėse veikiantys partizaniniai judėjimai, tokie kaip Spindintis Kelias (Sendero Luminoso) ir Tupak Amaru revoliucinis judėjimas išsiplėtė ir sustiprėjo dėl žymios finansinės paramos, kurią gavo dėl tarpusavio paramos su narkotikų gabentojais.
1980 m. gegužės rinkimuose prezidentas Fernando Belaunde Terry grįžo į valdžią palaikytas didelės daugumos. Buvo atkurta žodžio laisvė, sušvelninta radikali Velasco žemės reforma, pagerinti santykiai su JAV.
Rimtos karinės vyriausybės laikų ekonominės problemos išliko ir situacija dar pablogėjo po „El Niño“ orų fenomeno 1982-83, kuris sukėlė potvynius vienose šalies dalyse ir dideles sausras kitose. Po daug žadančios pradžios Belaunde populiarumas sumenko, visų pirma dėl infliacijos, ekonominių sunkumų ir terorizmo.
1985 Amerikos Liaudies Revoliucinis Aljansas laimėjo prezidento rinkimus, išrinkus Alan García. Valdžios perdavimas tarp Belaunde ir Garcia 1985 m. liepos 28 d. buvo pirmas demokratinės valdžios pasikeitimas Peru per paskutinius 40 metų.
Garcia administracijos ekonominės nesekmės privedė prie hiperinfliacijos tarp 1988 ir 1990 (1990 m. infliacija siekė 7649 %, o nuo 1958 iki 1990–2 200 200 %), tai destabilizavo ekonomiką. 1985 m. vietoje nuvertėjusio solio buvo įvesta nauja valiuta – inti, o šiai irgi nuvertėjus, 1990 m. įvestas naujasis solis (1991 m., 1 naujasis solis buvo lygus milijardui senųjų solių). Per Garcia valdymą Peru bendrasis vidaus produktas sumažėjo 20 % (iki 720 JAV dolerių 1 gyv.; žemiau nei 1960 m. lygis).
Ekonominė krizė didino socialinę įtampą ir prisidėjo prie maoistų sukilėlių grupuotės Sendero Luminoso sustiprėjimo. Valdžia prieš sukilėlius kovojo karine jėga, pati darydama daug žmogaus teisių pažeidimų.
Susirūpinę ekonomika, augančia teroro ir kaltinimais korupcija, 1990 m. rinkėjai savo prezidentu išrinko nelabai žinomą buvusį matematiką Alberto Fujimori (Albertą Fuchimorį). Fujimori pritaikė drastiškas priemones, kurios sumažino infliaciją nuo 7650 % 1990 m. iki 139 % 1991 m. Susidūręs su pasipriešinimu jo reformų pastangoms, Fujimori 1992 m. balandžio 5 d. paleido Kongresą. Tada jis peržiūrėjo Konstituciją, surengė naujus Kongreso rinkimus ir įgyvendino rimtas ekonomines reformas, įskaitant daugelio valstybinių įmonių privatizaciją, investicijoms palankaus klimato kūrimą.
10-ojo dešimetmečio viduryje valdžiai pavyko sutriuškinti Sendero Luminoso, tačiau kruvinoje kovoje abi pusės padarė daugybę žmogaus teisių pažeidimų. 1992 m. rugsėjį kariuomenei sugavus Sendero Luminoso vadą Abimael Guzmán, ši organizacija nusilpo. Tačiau jos vietą užėmė kitos: 1996 m. gruodį kovotojai užėmė Japonijos ambasadą Limoje; įkaitų krizė tęsėsi iki 1997 m. gegužės.
Fujimori konstituciškai ginčytinas sprendimas siekti trečios kadencijos ir po to sekusi pergalė (lydima kaltinimų rinkimų klastojimu) 2000 birželį sukėlė politinį ir ekonominį sąmyšį. Kyšininkavimo skandalas, prasidėjęs praėjus kelioms savaitėms po jo atėjimo į postą liepos mėnesį, privertė Fujimori surengti naujus rinkimus, kuriuose jis nebedalyvautų. Fujimori pabėgo iš šalies ir atsistatydino iš posto 2000 lapkritį. Laikinoji vyriausybė vadovaujama prisiėmė atsakomybę už naujų prezidento ir kongreso rinkimų organizavimą. Rinkimai surengti 2001 balandžio mėn. ir stebėtojų įvertinti kaip laisvi ir teisingi. 2001 m. liepos 28 d. pradėjo darbą nauja vyriausybė, vadovaujama prezidento Alejandro Toledo (Alechandro Toledo).
Naujoji vyriausybė pradėjo grįžimą prie demokratijos, buvo pradėta kova prieš korupciją, atsleidžiami kovos prieš terorizmą (1980-2000) metu padaryti nusikaltimai. Tačiau ir naująją vyriausybę lydi skandalai, dėl jų ir dėl rinkėjų nepasitenkinimo socialine padėtimi prezidento reitingai smuko. 2003 m. gegužę, po mokytojų streikų ir žemdirbių surengtų kelių blokadų buvo įvesta nepaprastoji padėtis kai kuriuose regionuose.
Nuorodos
- Chronologija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Peru istorija, Kas yra Peru istorija? Ką reiškia Peru istorija?
Sis straipsnis apzvelgia tik Peru istorija nuo XVI a ispanu kolonizacijos Apie ikikolumbine teritorijos istorija skaitykite straipsniuose Senoves Peru ir Centriniai Andai Peru istorija dabartines Peru teritorijoje klestejusiu valstybiu tautu istorija Peru vicekaralysteTaip pat skaitykite pagrindinį straipsnį Peru uzkariavimas Fransisko Pisaro paminklas 1532 m balandzio men Peru pakranteje issilaipino Fransiskas Pisaras Francisco Pizarro vadovaujami konkistadorai Peru teritorija tuo metu buvo auksto issivystymo lygio inku civilizacijos branduolys Inku imperija su sostine Kuske driekesi nuo siaures Ekvadoro iki centrines Ciles Franciskas Pisaras paeme į nelaisve inku valdova Atahualpa o 1533 m rugpjucio 29 d nurode jį nuzudyti 1533 m lapkricio 15 d Pisaras nesutikes reiksmingo pasipriesinimo uzeme inku sostine Kuska 1535 m sausio 18 d Fransisko Pisaro įkurta Lima Karaliu miesto pavadinimu Ciudad Reyes tapo vicekaralystes sostine Ji isaugo į didelį miesta kuris dominavo visoje ispanu valdomoje Pietu Amerikoje Stabilios kolonijines vyriausybes sukurimui kurį laika trukde vietiniu gyventoju maistai ir tarpusavyje kariaujancios konkistadoru gaujos Uzkariautojai pradejo valdyti salį pagal enkomjendos sistema is vietiniu indenu rinkdami duokle kurios dalis buvo persiunciama į Sevilija Indenai taip pat buvo krikstijami Pagal enkomjendos sistema Fransiskas Pisaras savo kovos draugams suteikdavo zemes plotus ir neribota valdzia juose gyvenusiems indenams taip kuresi feodaline zemevaldos struktura Pasipriesinimas buvo ziauriai malsinamas 1541 m Pisara nuzude Diegas de Almagras Diego de Almagro vadovaujama grupuote ir kolonijoje kilo pilietinis karas Meginant stabilizuoti padetį 1542 m įkurta Peru vicekaralyste kuri tuo metu apeme visa ispanams priklausiusia Pietu Amerika veliau 1717 m siaurineje zemyno dalyje sudaryta Naujosios Granados vicekaralyste o 1776 m is Argentinos Bolivijos Paragvajaus ir Urugvajaus teritoriju Rio de la Platos vicekaralyste Kovai su neramumais valdzia 1544 m paskyre Blasco Nunez Vela pirmuoju Peru vicekaraliumi Jis netrukus buvo nuzudytas Pisaro brolio Gonsalo Pisaro Gonzalo Pizarro ir tik naujas vicekaralius Pedro de la Gasca jį sugavo nubaude mirties bausme ir atstate kraste tvarka Inku imperijoje atliktas surasymas parode kad imperijoje buvo apie 12 mln gyventoju Po 45 m vicekaraliaus Toledo surengtas surasymas jau priskaiciavo tik 1 1 mln indenu Tai nebuvo samoningas genocidas bet rezultatai buvo panasus Inku miestams buvo duodami ispaniski vardai jie perstatomi pagal ispaniska plana tik kai kuriuose miestuose pvz Kuske senoji statyba isliko pastatu pamatuose Kai kurie inku miestai kalnuose buvo apleisti Įkurus Peru vicekaralyste auksas ir sidabras is Andu praturtino uzkariautojus ir Peru tapo pagrindiniu ispanu turto ir galybes saltiniu Pietu Amerikoje Visi Pietu Amerikos turtai keliavo į Lima o is cia per Panamos sasmauka į Sevilija Kita vertus indenai nebuvo iki galo pavergti Inku imperatoriai kalnuotuose rajonuose nepasidave iki 1572 m tais metais ispanai nuzude paskutinį inku imperatoriu O vien per XVIII a įvyko 14 stambiu indenu sukilimu tarp ju sukilimas 1742 m ir vadovautas 1780 m Peru RespublikaNepriklausomybes kovos 1821 m liepos 28 d Limoje Chose de San Martinas skelbia Peru nepriklausomybe Kova uz nepriklausomybe prasidejo ispanu dvarininku pajegu kurioms vadovavo Chose de San Martinas Jose de San Martin is Argentinos ir Simonas Bolivaras Simon Bolivar is Venesuelos sukilimu 1821 m liepos 28 d San Martinas paskelbe Peru nepriklausomybe nuo Ispanijos Issilaisvinimas uzbaigtas 1824 gruodį kai generolas Antonijus Chose de Sukre Antonio Jose de Sucre sumuse ispanu pajegas Ajakuco musyje tuo uzbaigdamas ispanu valdzia Pietu Amerikoje Ispanija dar bande atgauti savo buvusias kolonijas bet 1879 m galutinai pripazino Peru nepriklausomybe Teritoriniai gincai Po nepriklausomybes Peru ir jos kaimynai įsitrauke į teritorinius gincus 1879 balandzio menesį Peru kartu su Bolivija įsitrauke į Ramiojo vandenyno kara 1879 1883 su Cile Pralaimejusi jį 1881 m rugsejo 28 d 1883 m spalio 23 d Peru buvo Ciles okupuota o pasirasius taikos sutartį Peru neteko dalies savo teritorijos Tarapakos provincijos ir 10 metu Taknos grazino 1929 bei Arikos miestu Po 1941 metu 1942 m sausio 29 d pabandyta nustatyti siu valstybiu tarpusavio siena Peru aneksavo dalį Ekvadoro rytines teritorijos Taciau pasienio nesutarimai tesesi 1981 pradzioje ir 1995 pradzioje kilo trumpi karai 1998 m Peru ir Ekvadoro vyriausybes pasirase istorine taikos sutartį ir demarkavo siena 1999 pabaigoje Peru ir Ciles vyriausybes taip pat galu gale įgyvendino paskutinį 1929 sienu sutarties straipsnį 1920 m sausio 1 d 1939 m balandzio men Peru Tautu Lygos nare 1929 m birzelio 3 d pasirasyta sutartis pabaigusi Taknos ir Arikos konflikta tarp Peru ir Ciles 1883 1929 Takna atiteko Peru o Arika Cilei 1945 m spalio 31 d JTO nare XX amzius Siekdama atstatyti salį po pralaimeto Ramiojo vandenyno karo valdzia inicijavo įvairias socialines ir ekonomines reformas 1894 m kartu su Partido Civil sukure partizanu burius 1895 m uzeme Lima nuverte Andres Avelino Caceres rezima Po trumpo kariskiu valdymo Pierola tais paciais metais buvo isrinktas prezidentu Jo prezidentavimas pasizymejo mokesciu karinemis religinemis ir pilietinemis reformomis Sis periodas iki XX a 3 ojo desimtmecio vadinamas Aristokratine respublika nes dauguma salį valdanciu prezidentu buvo is socialino elito XX a viduryje pagrindines Peru politikos figuros buvo APRA įkurejas ir Jose Carlos Mariategui vadovas Sie du ideologiniai priesai buvo pirmieji sukure politines partijas siekiancias spresti salies socialines ir ekonomines problemas Haya de la Torre dukart buvo isrinktas prezidentu taciau kariskiai jam neleido uzimti siu pareigu Prezidentas isrinktas su APRA parama sieke demokratiskesnes valdzios ir kariskiu bei ologarchijos įtakos ribojimo Taciau issiskyrus jo ir APRA pozicijoms jis sudare vyriausybe daugiausiai is kariskiu 1948 m ministras pasiule uzdrausti APRA prezidentui nesutikus atsisatydino Taciau jau spalio 29 d tas pats generolas Odria surenge karinį perversma ir tapo prezidentu Jo valdymas issiskiria represijomis pries APRA tam pritare oligarchija ir desinieji ekonomikos pakilimas leido priimti ir populistinius socialinius sprendimus Tuo pat metu zmogaus teises buvo varzomos klestejo milziniska korupcija 1956 m Odria nusprende surengti rinkimus Valdziai atsisakius registruoti Fernando Belaunde Terry kilo masines demonstracijos kuriu metu jis isgarsejo taciau galiausiai vis tiek pralaimejo desiniajam 1962 m Belaunde vel dalyvavo rinkimuose taciau uzeme antra vieta tik 14 000 balsu atsilikes nuo APRA kandidato Esant tokiai situacija ir kaltinimams del rinkimu klastojimo valdzia uzgrobe kariskiu chunta vadovaujama Ricardo Perez Godoy 1963 m buvo surengti nauji rinkimai kuriuos laimejo Belaunde Kariskiai visada uzeme svarbu vaidmenį Peru istorijoje nuolat keite civilines konstitucines vyriausybes Paskutinis karines valdzios laikotarpis 1968 1980 prasidejo kai generolas nuverte isrinkta prezidenta Belaunde Kaip dalį karines vyriausybes vadinamojo pirmojo etapo Velasco atliko placiai apimancia agrarine reforma ir nacionalizavo zuvu pramone kai kurias naftos kompanijas ir keleta banku ir kalnakasybos bendroviu Generolas pakeite Velasco 1975 m remdamasis Velasco ekonomikos valdymo klaidomis ir prasta sveikata Morales Bermudez pastumejo revoliucija į konservatyvesnį antrajį etapa susvelnindamas autoritarinius pirmojo etapo metodus ir pradejo ekonomikos atstatyma Morales Bermudez vadovavo iki civiline vyriausybe nepereme valdzios pagal nauja konstitucija sudaryta 1979 m Nuo demokratijos atkurimo iki dabar 1980 aisiais didelese teritorijose rytiniame Andu slaite pradeta kultivuoti koka Kaimo vietovese veikiantys partizaniniai judejimai tokie kaip Spindintis Kelias Sendero Luminoso ir Tupak Amaru revoliucinis judejimas issiplete ir sustiprejo del zymios finansines paramos kuria gavo del tarpusavio paramos su narkotiku gabentojais 1980 m geguzes rinkimuose prezidentas Fernando Belaunde Terry grįzo į valdzia palaikytas dideles daugumos Buvo atkurta zodzio laisve susvelninta radikali Velasco zemes reforma pagerinti santykiai su JAV Rimtos karines vyriausybes laiku ekonomines problemos isliko ir situacija dar pablogejo po El Nino oru fenomeno 1982 83 kuris sukele potvynius vienose salies dalyse ir dideles sausras kitose Po daug zadancios pradzios Belaunde populiarumas sumenko visu pirma del infliacijos ekonominiu sunkumu ir terorizmo 1985 Amerikos Liaudies Revoliucinis Aljansas laimejo prezidento rinkimus isrinkus Alan Garcia Valdzios perdavimas tarp Belaunde ir Garcia 1985 m liepos 28 d buvo pirmas demokratines valdzios pasikeitimas Peru per paskutinius 40 metu Garcia administracijos ekonomines nesekmes privede prie hiperinfliacijos tarp 1988 ir 1990 1990 m infliacija sieke 7649 o nuo 1958 iki 1990 2 200 200 tai destabilizavo ekonomika 1985 m vietoje nuvertejusio solio buvo įvesta nauja valiuta inti o siai irgi nuvertejus 1990 m įvestas naujasis solis 1991 m 1 naujasis solis buvo lygus milijardui senuju soliu Per Garcia valdyma Peru bendrasis vidaus produktas sumazejo 20 iki 720 JAV doleriu 1 gyv zemiau nei 1960 m lygis Ekonomine krize didino socialine įtampa ir prisidejo prie maoistu sukileliu grupuotes Sendero Luminoso sustiprejimo Valdzia pries sukilelius kovojo karine jega pati darydama daug zmogaus teisiu pazeidimu Susirupine ekonomika augancia teroro ir kaltinimais korupcija 1990 m rinkejai savo prezidentu isrinko nelabai zinoma buvusį matematika Alberto Fujimori Alberta Fuchimorį Fujimori pritaike drastiskas priemones kurios sumazino infliacija nuo 7650 1990 m iki 139 1991 m Susidures su pasipriesinimu jo reformu pastangoms Fujimori 1992 m balandzio 5 d paleido Kongresa Tada jis perziurejo Konstitucija surenge naujus Kongreso rinkimus ir įgyvendino rimtas ekonomines reformas įskaitant daugelio valstybiniu įmoniu privatizacija investicijoms palankaus klimato kurima 10 ojo desimetmecio viduryje valdziai pavyko sutriuskinti Sendero Luminoso taciau kruvinoje kovoje abi puses padare daugybe zmogaus teisiu pazeidimu 1992 m rugsejį kariuomenei sugavus Sendero Luminoso vada Abimael Guzman si organizacija nusilpo Taciau jos vieta uzeme kitos 1996 m gruodį kovotojai uzeme Japonijos ambasada Limoje įkaitu krize tesesi iki 1997 m geguzes Fujimori konstituciskai gincytinas sprendimas siekti trecios kadencijos ir po to sekusi pergale lydima kaltinimu rinkimu klastojimu 2000 birzelį sukele politinį ir ekonominį samysį Kysininkavimo skandalas prasidejes praejus kelioms savaitems po jo atejimo į posta liepos menesį priverte Fujimori surengti naujus rinkimus kuriuose jis nebedalyvautu Fujimori pabego is salies ir atsistatydino is posto 2000 lapkritį Laikinoji vyriausybe vadovaujama prisieme atsakomybe uz nauju prezidento ir kongreso rinkimu organizavima Rinkimai surengti 2001 balandzio men ir stebetoju įvertinti kaip laisvi ir teisingi 2001 m liepos 28 d pradejo darba nauja vyriausybe vadovaujama prezidento Alejandro Toledo Alechandro Toledo Naujoji vyriausybe pradejo grįzima prie demokratijos buvo pradeta kova pries korupcija atsleidziami kovos pries terorizma 1980 2000 metu padaryti nusikaltimai Taciau ir naujaja vyriausybe lydi skandalai del ju ir del rinkeju nepasitenkinimo socialine padetimi prezidento reitingai smuko 2003 m geguze po mokytoju streiku ir zemdirbiu surengtu keliu blokadu buvo įvesta nepaprastoji padetis kai kuriuose regionuose NuorodosChronologija v rPietu Amerikos saliu istorijos Argentina Brazilija Cile Ekvadoras Paragvajus Peru Surinamas Urugvajus Venesuela