Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
AmazonėAmazonė ties Novo AiraunuIlgis 3850 6992 kmBaseino plotas 6 915 000 km Vidutinis debitas 219 000 m sIštakos Karhu
Amazonė (upė)
| Amazonė | |
|---|---|
Amazonė ties Novo Airaunu | |
| Ilgis | 3850/6992 km |
| Baseino plotas | 6 915 000 km² |
| Vidutinis debitas | 219 000 m³/s |
| Ištakos | Karhuasanta, Nevado Mismi, Andai |
| Žiotys | Atlanto vandenynas |
| Šalys | Peru Kolumbija Brazilija |
| Vikiteka | Amazonė |
Amazonė (port. Rio Amazonas, isp. Río Amazonas) – upė Pietų Amerikoje, viena iš dviejų ilgiausių (su Nilu) upių Žemėje. Susidaro susiliejus dviem iš Peru Andų ištekančioms upėms – Maranjonui ir Ukajaliui. Skaičiuojant nuo pirmosios ištakų, Amazonės ilgis 6400 km, nuo Ukajalio aukštupio Apurimako ištakos – 6992 km. Ilgis nuo šių upių santakos – 3850 km. Yra bent keletas skirtingų vietų (Laurikočos ežeras, Nevado Mismi, Vilafro ežeras ir kt.), kurios laikomos Amazonės ištaka, todėl visas vandentakio ilgis ginčytinas.
Amazonės debitas yra didžiausias planetoje (plukdo daugiau vandens nei Misisipė, Nilas ir Jangdzė kartu sudėjus). Amazonės baseinas yra didžiausias palyginus su bet kokia kita upės sistema – 7,18 mln. km².
Tėkmė
Peru pietvakariuose, Arekipos departamente, rytinėse Nevado Mismi kalno pašlaitėse prasideda Karhuasantos upokšnis, kuris yra viena iš Apurimaką sudarančių upių. Apurimakas kerta Andų kalnus, susilieja su šventąja inkų upe Urubamba ir sudaro Ukajalį. Ukajalio ir kitos Amazonės ištakos, Maranjono aukštupiai labai vingiuoti, teka kalnų tarpekliais, sudaro krioklius ir slenksčius, o Andų rytiniuose šlaituose patenka į Amazonės žemumą. Iki Ikitoso miesto upė teka į šiaurę, vėliau – į rytus (nuo 70° v. ilgumos iki žiočių teka per Braziliją). Nuo Brazilijos sienos iki santakos su Negru upė vadinama Solimoinesu (port. Rio Solimões). Už Manauso jau vadinama Amazone, smarkiai išplatėja, sudaro daugybę protakų, upinių salų (pvz., Tupinambarana). Įteka į Atlanto vandenyną ties pusiauju (50° v. ilg.), kur su Tokantinso upe sudaro bendrą deltą, gausiai išraižytą protakų. Amazonės deltoje yra didžiausia pasaulyje upinės kilmės sala – Maražo, mažesnė Gurupos sala bei daugybė kitų salų. Svarbiausios protakos: Vieira Grandė, Šiaurinis kanalas, Pietinis kanalas, Perigosas.
Baseinas
Amazonės upės baseinas yra vadinamas Amazonija. Tai milžiniški upėmis išraižytų lygumų plotai, tankiai apaugę drėgnaisiais tropiniais miškais. Amazonijos kolonizacijos metu, įsisavinant Amazoniją, vyksta spartus numiškinimas; šis procesas iš esmės vyko jau nuo devyniolikto amžiaus pabaigos, bet paspartėjo tik dvidešimto amžiaus viduryje, kuomet Amazonijoje įsteigta naujų valstijų (Rondonija, Roraima ir pan.).
Amazonė turi apie 1100 intakų (daugiausia pasaulyje) iš kurių 20 jų ilgesni kaip 1500 km.
Didžiausi intakai:
- dešinieji – Žurua, Purusas, Madeira, Tapažosas, Šingu, Tokantinsas,
- kairieji – Putumajas, Žapūra, Negras.
Hidrologija
Ties lkitosu upės vagos aukštis virš jūros lygio 106 m, ties Manausu – 25 m, ties Santarenu – 14 m.
Amazonė – vandeningiausia pasaulio upė. Jos vidutinis metinis nuotėkis 6930 km³ (17% pasaulio upių nuotėkio). Vidutinis upės debitas ties žiotimis 220 000 m³/s, didžiausias – 350 000 m³/s. Upės vagos plotis ties Maranjono ir Ukajalio santaka – 2 km, po santakos su Negru – apie 18 km, ties žiotimis – 80-150 km.
Kadangi upė teka ties pusiauju kasmet įvyksta du potvyniai – šiaurės pusrutulio vasarą vandenis gausiau neša kairieji intakai, pietų pusrutulio vasarą – dešinieji. Gegužę ir birželį vanduo pakyla aukščiausiai (iki 15 m).
Amazonėje Atlanto vandenyno potvynių įtaka jaučiama net 1400 km ruože nuo žiočių, o žemupyje susidaro aukštos (2-3 m) priešsrovinės bangos, vadinamos pororoka. Jos sklinda 16-20 km/h greičiu.
Amazonės srovės greitis kai kur daugiau, kaip 2,5 km/h. Krantai išgraužti upės srovės. Upės nešamo vandens srautas išsišauna į Atlanto vandenis 300 km ruože – ten būdingas sumažėjęs druskingumas.
Fauna
Amazonėje ir jos intakuose veisiasi apie 2000 rūšių upinių žuvų (daugiausia pasaulyje). Jų tarpe daug neįprastai didelių, neįprastomis savybėmis pasižyminčių žuvų: didžiausios pasaulyje gėlavandenės žuvys arapaimos (užauga iki 200 kg), stiprią elektros iškrovą leidžiantys elektriniai unguriai, itin plėšrios žuvys piranijos, taip pat , cichlidai, , amerikinės dvikvėpės. Iš kitų stambių gyvūnų sutinkami Amazonės delfinai, , juodieji kaimanai, anakondos.
Reikšmė
Pirmasis europietis, pasiekęs Amazonę buvo Visentė Janjesas Pinsonas, priplaukęs žiotis 1500 m. Jis upę pavadino Río Santa María del Mar Dulce („Šv. Marijos Saldžioji Jūra“), dėl upės išgėlinto vandenyno vandens. Vėliau upė vadinta Grande Río („Didžioji upė“), Río de la Canela („Cinamono upė“). 1541 m. Fransiskas de Oreljana pirmasis perplaukė visą upę. Kelionės metu vienoje iš kovų Oreljana neva matęs moteris-kares, kurios jam priminusios legendines amazones. Vėliau pagal tai upei prigijo Amazonės vardas. Vietinės indėnų tupių tautos upę vadina Para arba Parana („didelis, platus vanduo“).
Amazonė ir jos intakai yra svarbiausia transporto arterija, kuria galima pasiekti tarp džiunglių išsibarsčiusias gyvenvietes. Amazonės baseine yra apie 48 000 km laivybinių kelių. Amazonė laivuojama 4300 km nuo žiočių ruože, 1500 km nuo žiočių ruože (iki Manauso) plaukia jūriniai laivai.
Svarbiausi Amazonės pakrančių miestai ir uostai: Ikitosas (Peru), Letisija (Kolumbija), Manausas, Santarenas, Makapa (Brazilija).
Šaltiniai
- 3850 km - Amazonė nuo Ukajalio ir Maranjono santakos, 6992 km - nuo Nevado Mismi
- Amazonė (port. Rio Amazonas, isp. Río de las Amazònas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 422 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Amazonė (upė), Kas yra Amazonė (upė)? Ką reiškia Amazonė (upė)?
AmazoneAmazone ties Novo AiraunuIlgis 3850 6992 kmBaseino plotas 6 915 000 km Vidutinis debitas 219 000 m sIstakos Karhuasanta Nevado Mismi AndaiZiotys Atlanto vandenynasSalys Peru Kolumbija BrazilijaVikiteka Amazone Amazone port Rio Amazonas isp Rio Amazonas upe Pietu Amerikoje viena is dvieju ilgiausiu su Nilu upiu Zemeje Susidaro susiliejus dviem is Peru Andu istekancioms upems Maranjonui ir Ukajaliui Skaiciuojant nuo pirmosios istaku Amazones ilgis 6400 km nuo Ukajalio aukstupio Apurimako istakos 6992 km Ilgis nuo siu upiu santakos 3850 km Yra bent keletas skirtingu vietu Laurikocos ezeras Nevado Mismi Vilafro ezeras ir kt kurios laikomos Amazones istaka todel visas vandentakio ilgis gincytinas Amazones debitas yra didziausias planetoje plukdo daugiau vandens nei Misisipe Nilas ir Jangdze kartu sudejus Amazones baseinas yra didziausias palyginus su bet kokia kita upes sistema 7 18 mln km TekmeAmazone ir jos intakai Peru pietvakariuose Arekipos departamente rytinese Nevado Mismi kalno paslaitese prasideda Karhuasantos upoksnis kuris yra viena is Apurimaka sudaranciu upiu Apurimakas kerta Andu kalnus susilieja su sventaja inku upe Urubamba ir sudaro Ukajalį Ukajalio ir kitos Amazones istakos Maranjono aukstupiai labai vingiuoti teka kalnu tarpekliais sudaro krioklius ir slenkscius o Andu rytiniuose slaituose patenka į Amazones zemuma Iki Ikitoso miesto upe teka į siaure veliau į rytus nuo 70 v ilgumos iki ziociu teka per Brazilija Nuo Brazilijos sienos iki santakos su Negru upe vadinama Solimoinesu port Rio Solimoes Uz Manauso jau vadinama Amazone smarkiai isplateja sudaro daugybe protaku upiniu salu pvz Tupinambarana Įteka į Atlanto vandenyna ties pusiauju 50 v ilg kur su Tokantinso upe sudaro bendra delta gausiai israizyta protaku Amazones deltoje yra didziausia pasaulyje upines kilmes sala Marazo mazesne Gurupos sala bei daugybe kitu salu Svarbiausios protakos Vieira Grande Siaurinis kanalas Pietinis kanalas Perigosas BaseinasAmazones delta taip pat ir estuarija Amazones upes baseinas yra vadinamas Amazonija Tai milziniski upemis israizytu lygumu plotai tankiai apauge dregnaisiais tropiniais miskais Amazonijos kolonizacijos metu įsisavinant Amazonija vyksta spartus numiskinimas sis procesas is esmes vyko jau nuo devyniolikto amziaus pabaigos bet paspartejo tik dvidesimto amziaus viduryje kuomet Amazonijoje įsteigta nauju valstiju Rondonija Roraima ir pan Amazone turi apie 1100 intaku daugiausia pasaulyje is kuriu 20 ju ilgesni kaip 1500 km Didziausi intakai desinieji Zurua Purusas Madeira Tapazosas Singu Tokantinsas kairieji Putumajas Zapura Negras HidrologijaAmazone Manauso apylinkese Santaka su Negru pastarojo vandenys tamsus o Amazones drumzlini Upes pakrantes Ties lkitosu upes vagos aukstis virs juros lygio 106 m ties Manausu 25 m ties Santarenu 14 m Amazone vandeningiausia pasaulio upe Jos vidutinis metinis nuotekis 6930 km 17 pasaulio upiu nuotekio Vidutinis upes debitas ties ziotimis 220 000 m s didziausias 350 000 m s Upes vagos plotis ties Maranjono ir Ukajalio santaka 2 km po santakos su Negru apie 18 km ties ziotimis 80 150 km Kadangi upe teka ties pusiauju kasmet įvyksta du potvyniai siaures pusrutulio vasara vandenis gausiau nesa kairieji intakai pietu pusrutulio vasara desinieji Geguze ir birzelį vanduo pakyla auksciausiai iki 15 m Amazoneje Atlanto vandenyno potvyniu įtaka jauciama net 1400 km ruoze nuo ziociu o zemupyje susidaro aukstos 2 3 m priessrovines bangos vadinamos pororoka Jos sklinda 16 20 km h greiciu Amazones sroves greitis kai kur daugiau kaip 2 5 km h Krantai isgrauzti upes sroves Upes nesamo vandens srautas issisauna į Atlanto vandenis 300 km ruoze ten budingas sumazejes druskingumas FaunaAmazoneje ir jos intakuose veisiasi apie 2000 rusiu upiniu zuvu daugiausia pasaulyje Ju tarpe daug neįprastai dideliu neįprastomis savybemis pasizyminciu zuvu didziausios pasaulyje gelavandenes zuvys arapaimos uzauga iki 200 kg stipria elektros iskrova leidziantys elektriniai unguriai itin plesrios zuvys piranijos taip pat cichlidai amerikines dvikvepes Is kitu stambiu gyvunu sutinkami Amazones delfinai juodieji kaimanai anakondos ReiksmePirmasis europietis pasiekes Amazone buvo Visente Janjesas Pinsonas priplaukes ziotis 1500 m Jis upe pavadino Rio Santa Maria del Mar Dulce Sv Marijos Saldzioji Jura del upes isgelinto vandenyno vandens Veliau upe vadinta Grande Rio Didzioji upe Rio de la Canela Cinamono upe 1541 m Fransiskas de Oreljana pirmasis perplauke visa upe Keliones metu vienoje is kovu Oreljana neva mates moteris kares kurios jam priminusios legendines amazones Veliau pagal tai upei prigijo Amazones vardas Vietines indenu tupiu tautos upe vadina Para arba Parana didelis platus vanduo Amazone ir jos intakai yra svarbiausia transporto arterija kuria galima pasiekti tarp dziungliu issibarsciusias gyvenvietes Amazones baseine yra apie 48 000 km laivybiniu keliu Amazone laivuojama 4300 km nuo ziociu ruoze 1500 km nuo ziociu ruoze iki Manauso plaukia juriniai laivai Svarbiausi Amazones pakranciu miestai ir uostai Ikitosas Peru Letisija Kolumbija Manausas Santarenas Makapa Brazilija Saltiniai3850 km Amazone nuo Ukajalio ir Maranjono santakos 6992 km nuo Nevado Mismi Amazone port Rio Amazonas isp Rio de las Amazonas Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 422 psl