Persijos imperija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senovės Persija, Senovės Iranas (dar Persijos imperija, Persija) – istorinė valstybė ir civilizacija, gyvavusi dabartinio Irano, Afganistano, Azerbaidžano ir dalies Pakistano, Tadžikistano, Turkmėnistano teritorijoje.

Pasaulio civilizacija Ērān
Šalis	Iranas, Afganistanas, Turkmėnija, Tadžikija, Uzbekija
Tautos	iranėnai
Valstybės	Medija, Achemenidai, Partų imperija, Sasanidai
Vėlesnis pav.	Didysis Iranas
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Senovės Persijos ištakos siekia III tūkst. pr. m. e. ir sietinos su Elamo civilizacija. Senovės Persijos civilizacijos pabaiga galima laikyti krašto islamizaciją VII-VIII a. Tačiau valstybė ir kraštas ir po to buvo vadinami Persija.

Pavadinimas „Persija“ kilo iš vieno senovinių Irano regionų – Persijos, kuris graikiško vadintas – Persis, ir iš kurio kilo viena svarbiausių senovės Irano dinastijų – Achemenidų dinastija. Patys Persijos gyventojai šią šalį vadino Iranu, žodžiu, kuris kilęs nuo žodžio arijas^{[reikalingas šaltinis]}.

Geografija ir istoriniai regionai

Senovės Persijos (arba Irano) teritorija užėmė didelę Pietvakarių Azijos ir Vidurinės Azijos dalį, beveik sutampančią su Irano kalnynu. Į vakarus nuo jo buvo istorinė Mesopotamija, šiaurės vakaruose – Armėnijos kalnynas (Didžioji Armėnija), šiaurėje – Kaukazas, Kaspijos jūra ir nederlingos Turano stepės. Rytuose regionas perėjo į derlingą Indo slėnį, o pietuose Iraną skalavo Indijos vandenynas, Omano įlanka ir Persijos įlanka.

Beveik visas regionas buvo kalnuotas, pasižymėjo įvairiu reljefu, jį vagojo dykumos ir stepės. Tai nulėmė atskirų Senovės Irano kultūrinių-istorinių regionų susidarymą. Šie regionai dažnai tarnavo ir kaip imperijų provincijos. Senovės Persijos regionai buvo šie:

• Elamas (Suziana) – dalis Mesopotamijos lygumos į pietvakarius nuo Zagroso kalnyno, vėlesnis Chuzistanas;
• Persija – pietinė dalis Zagroso kalnyno Irano pietvakarinėje dalyje, vėlesnis Farsas;
• Medija – Irano kalnyno šiaurės vakarinė dalis, vėlesnis Persijos Irakas;
• Hirkanija – lygumos tarp Kaspijos jūros ir Elburso kalnų, vėlesnis Tabaristanas;

Į rytus nuo Medijos ir Persijos buvo didžiuliai dykumų ir stepių plotai, gyvenami daugiausia , kurie skyrė nuo rytinio Irano. Rytiniame Irane buvo:

• Parta – kalnuotos teritorijos Irano kalnyno šiaurėje, vėliau dalis Chorasano;
• Margiana – derlingos lygumų teritorijos į šiaurę nuo Irano kalnyno, vėliau dalis Chorasano, dab. Turkmėnija;
• Baktrija – derlingos teritorijos į šiaurę nuo Hindukušo kalnyno, vėliau dalis Chorasano, dab. šiaurės Afganistanas;
• Arija – derlingos kalnuotos teritorijos į vakarus nuo Hindukušo kalnyno, vėliau dalis Chorasano, dab. vakarų Afganistanas ir rytų Iranas;
• Arachosija – kalnuotos teritorijos į pietus nuo Hindukušo kalnyno, vėliau , dab. rytų Afganistanas ir centrinis Pakistanas;
• Drangiana – žemumų teritorijos į pietus nuo Hindukušo kalnyno, vėliau Sistanas, dab. pietų Afganistanas;
• Gedrosija – kalnuotos teritorijos palei Indijos vandenyną ir Omano įlanką, vėliau Beludžistanas ir Makranas;

Į šiaurę nuo Partos, Margianos ir Baktrijos prasidėjo Turanas – stepės ir dykumos, kuriose viešpatavo klajokliai barbarai ( ir skitai). Turane buvo keletas derlingų regionų, priklausiusių Irano civilizacijai:

• Sogdas ir Fergana – derlingų lygumų ir oazių sankaupa, Syrdarjos vidurupyje, dab. Tadžikistano, Uzbekistano ir Kirgistano dalis,
• Chorezmas – derlingų lygumų ir oazių sankaupa, Amudarjos žemupyje, dab. Turkmėnistano šiaurė ir pietų Uzbekistanas.

Istorija

Senovės Persijos istorija
Elamas,
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Pagrindinis straipsnis – Senovės Persijos istorija.

Elamas

Pagrindiniai straipsniai – Elamas ir Iranėnai.

Seniausia civilizacija Irano plokštikalnėje buvo Elamo, kuri klestėjo III-II tūkst. pr. m. e. Prielaidos jai atsirasti buvo poreikis prekybai tarp Mesopotamijos ir Indo slėnio civilizacijos. III tūkst. pr. m. e. pradžioje per Irano plokščiakalnį nusidriekė vadinamasis , kuriuo į Mesopotamiją iš šiaurės Afganistano buvo gabenami brangieji akmenys.

Iš pradžių svarbiausias miestas šioje prekyboje buvo Sūzai, tapę galutiniu lazuritų prekybos tašku vakaruose. Vėliau įsigalėjo centriniame Irane. Atradus jūrinius kelius, žemyninė prekyba sunyko ir II tūkst. pr. m. e. Irano kalnyno civilizacija teapsiribojo palyginti nedidele teritorija plokščiakalnio pietvakarinėje dalyje, kur egzistavo Elamo valstybė.

Tuo pat metu įvairios iranėnų gentys II tūkst. pr. m. e. apsigyveno Irano plokščiakalnyje. Jos apgyvendino tinkamiausias žmonėms sritis, kurios dažnai buvo atskirtos sunkiai įveikiamų kalnų ir pasižymėjo skirtingomis gyvenimo sąlygomis. Taip formavosi skirtingi Senovės Persijos regionai, įvairios iranėnų tautos bei kalbos.

Ankstyvosios imperijos

Pagrindiniai straipsniai – Medija ir Achemenidų imperija.

Nuo I tūkst. pr. m. e. Senovės Persijos istorija dažniausiai periodizuojama dinastijomis. Jai būdinga tai, kad per visą laikotarpį buvo siekiama palaikyti vieningą imperiją, kurioje viena kitą keitė dinastijos. Nusilpus vienai, ją pakeisdavo kita. Kiekviena dinastija kildavo iš skirtingo Irano regiono.

Vienas iš senovės Persijos regionų šiaurės vakaruose buvo Medija. VII a. pr. m. e. ji sukūrė didelę imperiją, apėmusią didelę dalį senovės Irano teritorijos. Tai buvo pirmoji tokio lygio imperija Irano istorijoje.

VI a. pr. m. e. prieš medų valdžią sukilo kitas regionas – Persija (Irano pietvakariuose), kuri užgrobė valdžią imperijoje, įkūrė Achemenidų dinastiją ir praplėtė imperijos teritorijas. Naujoji Persijos imperija driekėsi nuo Mažosios Azijos iki Indo upės. Ji valdė taip pat Mesopotamiją ir Egiptą.

Žymiausi Achemenidų valdovai – Kyras (įkūręs Persijos imperiją I tūkst. pr. m. e.) ir Darijus I (imperatoriaus valdymo metu Persija išgyveno geriausią laikotarpį; didieji užkariavimai I tūkst. pr. m. e.). Sostinė – Persepolis. Valstybė padalinta į autonomines provincijas (), kurių valdovai satrapai nešė duoklę valdovui.

V a. pr. m. e. imperiją susilpnino graikų–persų karai, o 330 m. pr. m. e. valstybę užkariavus Aleksandrui Makedoniečiui, Persija žlugo.

Helenistinės dinastijos

Pagrindinis straipsnis – Seleukidų imperija.

Po Aleksandro mirties, jo galinga imperija buvo padalinta tarp jo karvedžių diadochų, tarp kurių prasidėjo įvairūs karai. Persijos likimas sprendėsi per Ipso mūšį 301 m. pr. m. e., kuomet didžiulės teritorijos, beveik atitinkančios Achemenidų imperijos teritorijas, atiteko Seleukui, kuris įkūrė Seleukidų dinastiją. Todėl jų sukurta imperija vadinta Seleukidų imperija.

Kadangi Imperijos sostinė ir kultūros centras buvo Sirijoje, rytinės provincijos, tarp jų ir Iranas, buvo labai blogai kontroliuojamos. Todėl čia III a. pr. m. e. įsigalėjo Graikų-baktrų karalystė, kilusi iš Baktrijos regiono. Ši karalystė užėmė didelę dalį rytinės Persijos.

Persų revivalizmas

Pagrindiniai straipsniai – Partai ir Sasanidų imperija.

Maždaug tuo pat metu, kai klestėjo Baktrų karalystė, kitame regione, – Partoje, – kilo nauja dinastija ir valstybė. Tai buvo Aršakidai. II a. pr. m. e. jie sukūrė imperiją vakarinėje Persijoje, Seleukidams palikdami tik Viduržemio jūros pajūrį. Ilgainiui Partų imperija absorbavo Baktrų valstybę, beveik atkurdama buvusias Achemenidų teritorijas. Partų valdymui būdingas kultūrinis persų revivalizmas, kurio metu sugrąžintos senosios, ikihelenistinės, tradicijos, įskaitant tradicinę religiją zoroastrizmą.

Didžiausia Partų imperijos priešininkė vakaruose buvo Romos imperija, su kuria imperija kovojo iki pat 226 m.

226 m. Partų imperijoje įvyko perversmas, ir į valdžią atėjo valdytojas iš Persijos regiono, to paties, iš kurio buvo kilę Achemenidai. Dėl tos priežasties jų sukurta Sasanidų dinastija ir imperija yra vadinama Antrąja Persija. Sasanidų laikai buvo galutinis Senovės Persijos kultūros ir meno suklestėjimas prieš galutinį žlugimą 650 m. užkariavus arabams.

Kultūra

• Zoroastrizmas
• Elamitų dantiraštis
• Avesta
• , , Kharošti raštas,