Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie upę Apie Indijos tautą skaitykite straipsnyje Indai IndasIndas prie Skardu Pakistanas Ilgis 3180 kmB
Indas (upė)
- Šis straipsnis apie upę. Apie Indijos tautą skaitykite straipsnyje Indai.
| Indas | |
|---|---|
Indas prie Skardu (Pakistanas) | |
| Ilgis | 3180 km |
| Baseino plotas | 980 000 km² |
| Vidutinis debitas | 3850 m³/s |
| Ištakos | Tibeto plokščiakalnis |
| Žiotys | Arabijos jūra |
| Šalys | Kinija (Tibetas), Indija, Pakistanas |
| Vikiteka | Indas |
Indas (skr. सिन्धु = IAST: Sindhu, urd. سندھ) – upė Pietų Azijoje, viena ilgiausių ir svarbiausių regione. Prasideda Kinijoje (Tibete), Tibeto plokščiakalnyje, Kailašo kalnagūbryje, 5300 m aukštyje virš jūros lygio. Tarpekliais prasiveržia pro Hindukušo ir Himalajų kalnus. Teka į pietvakarius Indijos ir Pakistano teritorijomis, aliuvine Indo-Gangos žemuma kur skaidosi į daugybę protakų ir atšakų. Įteka į Arabijos jūrą, sudaro ~8000 km² ploto deltą.
Didžiausias intakai – Satledžas, Činabas, Kabulas, Gilgitas.
Indo aukštupyje vasarą tirpsta kalnų ledynai, o nuo Indijos vandenyno pučiąs musonas atneša daug lietaus. Potvynių metu debitas siekia 30 tūkst. m³/s. Žemupyje sausuoju laikotarpiu vietomis išdžiūsta. Vanduo naudojamas drėkinimui. Nereguliariai laivuojama iki Kabulo upės žiočių.
Prie Indo įsikūrę Haidarabado, Sukuro didmiesčiai.
Pavadinimas
Upėvardis síndhu- gausiai minimas jau seniausiame indoarijų tekste – „Rigvedoje“. Tiesa, jis ten reiškia ne vien šią konkrečią upę, bet didelius plačius vandenis (didelę upę, jūrą) apskritai. Paties žodžio kilmė neaiški – kartais kildinamas iš šaknies sidh-/sédhati („ginti, varyti, atbaidyti“). Žodžiu sapta- sindhu- („septynios upės“) vadintas visas upingas karštas Pietų Azijos šiaurės vakaruose.
Iš supersinto upės pavadinimo (Hind) kilo Indijos vardas.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 164–165
- Manfred Mayrhofer. Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen, II. Heidelberg: Carl Winter Verlag, 1996., p.729–730
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Indas (upė), Kas yra Indas (upė)? Ką reiškia Indas (upė)?
Sis straipsnis apie upe Apie Indijos tauta skaitykite straipsnyje Indai IndasIndas prie Skardu Pakistanas Ilgis 3180 kmBaseino plotas 980 000 km Vidutinis debitas 3850 m sIstakos Tibeto ploksciakalnisZiotys Arabijos juraSalys Kinija Tibetas Indija PakistanasVikiteka Indas Indas skr स न ध IAST Sindhu urd سندھ upe Pietu Azijoje viena ilgiausiu ir svarbiausiu regione Prasideda Kinijoje Tibete Tibeto ploksciakalnyje Kailaso kalnagubryje 5300 m aukstyje virs juros lygio Tarpekliais prasiverzia pro Hindukuso ir Himalaju kalnus Teka į pietvakarius Indijos ir Pakistano teritorijomis aliuvine Indo Gangos zemuma kur skaidosi į daugybe protaku ir atsaku Įteka į Arabijos jura sudaro 8000 km ploto delta Didziausias intakai Satledzas Cinabas Kabulas Gilgitas Indo aukstupyje vasara tirpsta kalnu ledynai o nuo Indijos vandenyno pucias musonas atnesa daug lietaus Potvyniu metu debitas siekia 30 tukst m s Zemupyje sausuoju laikotarpiu vietomis isdziusta Vanduo naudojamas drekinimui Nereguliariai laivuojama iki Kabulo upes ziociu Prie Indo įsikure Haidarabado Sukuro didmiesciai PavadinimasUpevardis sindhu gausiai minimas jau seniausiame indoariju tekste Rigvedoje Tiesa jis ten reiskia ne vien sia konkrecia upe bet didelius placius vandenis didele upe jura apskritai Paties zodzio kilme neaiski kartais kildinamas is saknies sidh sedhati ginti varyti atbaidyti Zodziu sapta sindhu septynios upes vadintas visas upingas karstas Pietu Azijos siaures vakaruose Is supersinto upes pavadinimo Hind kilo Indijos vardas SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 164 165 Manfred Mayrhofer Etymologisches Worterbuch des Altindoarischen II Heidelberg Carl Winter Verlag 1996 p 729 730