Arija (Persija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Arija (senovės persų: 𐏃𐎼𐎡𐎺 Haraiva) – senovinis regionas dabartiniame šiaurės vakarų Afganistane ir gretimose tertorijose Irane.

Senovės Irano regionas Arija 𐏃𐎼𐎡𐎺
Šalis	Šiaurės vakarų Afganistanas
Tautos	Brahujai, Puštunai
Miestai	Heratas, Artakoana
Vėlesnis pav.	Chorasanas
Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija

Islamo laikais buvo traktuojama kaip pietinė Chorasano regiono dalis ir pagal svarbiausią miestą dar vadinama Herato regionu.

Geografija

Arija siaurąja prasme – nedidelis kraštas, apsuptas kalnų ir dykumų. Į šiaurę nuo jo buvo Paropamizo kalnagūbris, o į rytus - Vidurio Afganistano kalnai (Goro regionas). Jo svarbiausia upė buvo Hari, atitekanti iš Hindukušo į vakarus ir išnykstanti dykumoje. Regiono centras - Herato miestas. Arijos regionas buvo vienas derlingiausių Irane, dar vadinamas Persijos aruodu. Čia buvo auginami vaisiai, tarp kurių vynuogės.

Išplėstine prasme Arijai buvo priskiriamos ir aplinkinės kalnuotos bei dykumingos sritys, esančios į šiaurę nuo Paropamizo (), į pietus ir į vakarus nuo Herato. Tokiu atveju regionas užima visą Afganistano Herato provinciją), dalį Goro, Badgiso provincijų ir gretimas teritorijas rytų Irane bei pietų Turkmėnijoje.

Artimiausi Arijai derlingi regionai buvo Margiana šiaurėje, Baktrija šiaurės rytuose, Parta šiaurės vakaruose, Kohistanas vakaruose, Drangiana pietuose, Hazaradžatas rytuose.

Istorija

Senovė

Apie Ariją žinoma iš Achemenidų imperijos laikų, t. y. VI a. pr. m. e. Arija priklausė imperijai, ir joje buvo vienas svarbiausių regionų, kadangi ją valdė vienas iš trijų svarbiausių Persijos satrapų. IV a. pr. m. e. Arijos satrapas buvo Satibarzanas. Satrapijos sostinė buvo Artakoana (Ἀρτακόανα).

Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų IV a. pr. m. e. metu Arijoje buvo įkurtas Arijos Aleksandrijos (Ἀλεξάνδρεια ἡ ἐν Ἀρίοις) miestas, kuris tapo dabartinio Herato pirmtaku. Po Aleksandro mirties Arija tapo Seleukidų imperijos dalimi, o vėliau ėjo iš rankų į rankas tarp įvairių graikiškų valstybių.

167 m. pr. m. e. Arija tapo Partų imperijos, o 226 m. – Sasanidų imperijos dalimi. Ji išlaikė savo svarbą, visada būdama svarbus administracinis vienetas. Heratas minimas kaip vienos iš 12 Sasanidų provincijų, Herevo (𐭧𐭥𐭩𐭥‎ Harēw) centras. Kažkuriuo laiku čia apsigyveno krikščionių nestoriečių bendruomenė.

Islamo laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Chorasanas.

Žlugus Sasanidų imperijai, 652 m. arabų generolas užėmė Herato miestą. Arija buvo prijungta prie Kalifato ir islamizuota. Tai pabaigė Arijos, kaip savarankiško vieneto egzistavimą. Po Kalifato subyrėjimo Islamiškuoju laikotarpiu Arijos (Herato regiono) istorija sudarė dalį Chorasano istorijos. Regionas buvo valdomas tokių dinastijų kaip Tachiridai, Safaridai, Samanidai, Gaznevidai, Seldžiukai, Guridai, Chorezmšachai. Visoms joms Heratas buvo svarbus centras, kuris buvo puoselėjamas ir puošiamas. Šiuo laikotarpiu Arijoje, kaip ir visame Chorasane, susiformavo persianizuotų vietos gyventojų tadžikų etnosas.

XIII a. visą Chorasaną nukariavo Mongolų imperija, tačiau Herato vietinė dinastija išlaikė autonomiją. Vėliau kartidus nukariavo Timūras. Valdant mongolų dinastijoms į Herato regioną migravo daug nomadų mongolų, kurie maišėsi su vietos tadžikais ir perėmė jų kalbą, tačiau išlaikė gyvenimo būdą. Šie atsikėlėliai ilgainiui tapo žinomi kaip čaraimakai, ir sudaro svarbią Herato regiono populiacijos dalį kartu su sėsliais tadžikais.

Nuo XVI a. Herato regioną valdė Safavidai, o nuo XVIII a. jis pateko į puštūnų valstybių įtakos sferą ir galiausiai prijungtas prie Afganistano valstybės.