Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Tabaristanas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite
Tabaristanas (pers. طبرستان = Tabaristān, mazandaranų kalba: تبرستون) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje, apgyvendintas , , turkmėnų ir kitų etninių grupių. Jis apima tris dabartinio Irano provincijas: Gilaną, Mazandaraną, ir Golestaną, taip pat dalį pietvakarinės Turkmėnijos.
| Didžiojo Irano regionas Tabaristanas طبرستان | |
|---|---|
| Šalis | šiaurės Iranas |
| Tautos | , , turkmėnai |
| Valstybės | žr. Tabaristano istorija |
| Miestai | Raštas, Amolis, Saris, Gorganas |
| Ankstesnis pav. | Hirkanija |
| Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas | |
Geografija
Tabaristanas yra geografiškai labiausiai izoliuotas Didžiojo Irano regionas. Šiaurėje jis prisišlieja prie Kaspijos jūros, o iš pietų jį riboja Elburso kalnai, kurie skiria nuo Istorinio Azerbaidžano (vakaruose), Persijos Irako (pietvakariuose), Dešte Keviro dykumos (pietryčiuose) ir Chorasano (rytuose). Šiaurės rytuose regionas pereina į Turkmėnijos stepes.
Tabaristanas – vienas nedaugelio lygumose esančių Didžiojo Irano regionų. Jį sudaro derlinga siaura ir ilga lyguma, drėkinama gausių, trumpų upių, tekančių iš Elburso į Kaspiją.
Ši siaura pakrantės juosta nėra vienalytė nei geografiškai, nei lingvistiškai, ir yra dalinama į smulkesnius regionus:
- Talyšas – šiaurės vakarinė regiono dalis, padalinta tarp Irano ir Azerbaidžano valstybių. Čia istoriškai vyravo talyšai, kalbantys talyšų kalba. Didžiausias miestas – Lankaranas;
- Gilanas – vakarinė regiono atkarpa. Čia vyrauja , kalbantys . Didžiausi miestai – Raštas ir ;
- – kalnuota dalis į pietryčius nuo Gilano. Didžiausias miestas – Alamutas;
- Tikrasis Tabaristanas – centrinė regiono atkarpa. Čia vyrauja . Didžiausias miestas – Amolis;
- Gorganas – rytinė regiono dalis. Seniau čia buvo kalbama , kuri šiuo metu išnykusi, ir dabar čia vyrauja turkmėnų kalba. Didžiausias miestas – Gorganas;
- – pietrytinė regiono dalis, už Elburso kalnų. Čia istoriškai kalbama . Didžiausias miestas – Semnanas.
Istorija
Senovėje regionas buvo vadinamas Hirkanija ir I tūkst. pr. m. e. jį valdė įvairios iranėnų bei graikų dinastijos: Achemenidų imperija, Seleukidai, Aršakidai, Sasanidai. Pirmaisiais mūsų eros amžiais kraštas buvo veikiamas Armėnijos ir Albanijos krikščionybės. VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, vietos gyventojai buvo islamizuojami, tačiau zoroastrizmas išsilaikė iki pat XII a.
Dėl savo geografinio atskirumo regionas gana anksti gavo de facto nepriklausomybę nuo Kalifato, čia ėmė formuotis vietinės valstybės ir dinastijos. Jau VIII a. iškilo ir . Pirmoji dinastija suvienijusi regioną buvo , valdę IX–X a. 928 m. juos sutriuškino Samanidai, ir nuo tada krašte įsitvirtino (vakarinėse teritorijose vėliau atskilo , , ir kt.). Iš šio krašto kilo didikų giminė Bujidai, kurie nors nevaldė paties Tabaristano, sukūrė milžinišką dinastinių valdų konfederaciją Irano kalnyne ir Mesopotamijoje.
Po šio valstybingumo periodo nuo XI a. regione viešpatavo Gaznevidai, Seldžiukai. Laikotarpiu po Seldžiukų regionas vėl atgavo nepriklausomybę, ir vietinės feodalinės kunigaikštystės valdė nepriklausomos ar pusiau priklausomos nuo Chorezmidų, Ilchanidų, ir Timūridų.
1596 m. Tabaristaną nukariavo Irano Abasas I, kuris panaikino feodalines kunigaikštystes ir inkorporavo jį į provincijų sistemą. Dėl persų tautinės politikos į kraštą buvo keliama daug kitų tautinių mažumų, tarp kurių gruzinai, šiuo metu beveik asimiliuoti. Po Rusijos-Persijos karo 1723 m. Tabaristanas atiteko Rusijos imperijai, bet 1735 m. vėl grįžo Iranui.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tabaristanas, Kas yra Tabaristanas? Ką reiškia Tabaristanas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis apie istorinį regiona Apie administracinį vieneta ziurekite Tabaristanas pers طبرستان Tabaristan mazandaranu kalba تبرستون regionas Artimuosiuose Rytuose Irano teritorijoje apgyvendintas turkmenu ir kitu etniniu grupiu Jis apima tris dabartinio Irano provincijas Gilana Mazandarana ir Golestana taip pat dalį pietvakarines Turkmenijos Didziojo Irano regionas Tabaristanas طبرستانSalis siaures IranasTautos turkmenaiValstybes zr Tabaristano istorijaMiestai Rastas Amolis Saris GorganasAnkstesnis pav HirkanijaDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Beludzistanas PustunistanasGeografijaPagrindinis straipsnis Somalis Tabaristano subregionai Tabaristanas yra geografiskai labiausiai izoliuotas Didziojo Irano regionas Siaureje jis prisislieja prie Kaspijos juros o is pietu jį riboja Elburso kalnai kurie skiria nuo Istorinio Azerbaidzano vakaruose Persijos Irako pietvakariuose Deste Keviro dykumos pietryciuose ir Chorasano rytuose Siaures rytuose regionas pereina į Turkmenijos stepes Tabaristanas vienas nedaugelio lygumose esanciu Didziojo Irano regionu Jį sudaro derlinga siaura ir ilga lyguma drekinama gausiu trumpu upiu tekanciu is Elburso į Kaspija Si siaura pakrantes juosta nera vienalyte nei geografiskai nei lingvistiskai ir yra dalinama į smulkesnius regionus Talysas siaures vakarine regiono dalis padalinta tarp Irano ir Azerbaidzano valstybiu Cia istoriskai vyravo talysai kalbantys talysu kalba Didziausias miestas Lankaranas Gilanas vakarine regiono atkarpa Cia vyrauja kalbantys Didziausi miestai Rastas ir kalnuota dalis į pietrycius nuo Gilano Didziausias miestas Alamutas Tikrasis Tabaristanas centrine regiono atkarpa Cia vyrauja Didziausias miestas Amolis Gorganas rytine regiono dalis Seniau cia buvo kalbama kuri siuo metu isnykusi ir dabar cia vyrauja turkmenu kalba Didziausias miestas Gorganas pietrytine regiono dalis uz Elburso kalnu Cia istoriskai kalbama Didziausias miestas Semnanas IstorijaSenoveje regionas buvo vadinamas Hirkanija ir I tukst pr m e jį valde įvairios iranenu bei graiku dinastijos Achemenidu imperija Seleukidai Arsakidai Sasanidai Pirmaisiais musu eros amziais krastas buvo veikiamas Armenijos ir Albanijos krikscionybes VII a Sasanidu imperija nukariavus Kalifatui vietos gyventojai buvo islamizuojami taciau zoroastrizmas issilaike iki pat XII a Alavidu valstybe Del savo geografinio atskirumo regionas gana anksti gavo de facto nepriklausomybe nuo Kalifato cia eme formuotis vietines valstybes ir dinastijos Jau VIII a iskilo ir Pirmoji dinastija suvienijusi regiona buvo valde IX X a 928 m juos sutriuskino Samanidai ir nuo tada kraste įsitvirtino vakarinese teritorijose veliau atskilo ir kt Is sio krasto kilo didiku gimine Bujidai kurie nors nevalde paties Tabaristano sukure milziniska dinastiniu valdu konfederacija Irano kalnyne ir Mesopotamijoje Po sio valstybingumo periodo nuo XI a regione viespatavo Gaznevidai Seldziukai Laikotarpiu po Seldziuku regionas vel atgavo nepriklausomybe ir vietines feodalines kunigaikstystes valde nepriklausomos ar pusiau priklausomos nuo Chorezmidu Ilchanidu ir Timuridu 1596 m Tabaristana nukariavo Irano Abasas I kuris panaikino feodalines kunigaikstystes ir inkorporavo jį į provinciju sistema Del persu tautines politikos į krasta buvo keliama daug kitu tautiniu mazumu tarp kuriu gruzinai siuo metu beveik asimiliuoti Po Rusijos Persijos karo 1723 m Tabaristanas atiteko Rusijos imperijai bet 1735 m vel grįzo Iranui