Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Senovės Persijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senovės Persijos istorija – tautų ir valstybių, egzistavusių Irano plokštikalnėje (Senovės Persijoje), istorija nuo seniausių laikų iki islamo įvedimo šioje šalyje VII–VIII a. Vėlesnė regiono istorija susijusi su Irano istorija
| Senovės civilizacija: Senovės Persija (Ērān) |
| Istorija |
| : |
| , , |
| Religija |
Senovės Persijos istorija dažniausiai periodizuojama dinastijomis.
Elamas
Anksčiausia Senovės Persijos valstybė ir civilizacija, Elamas, susiformavo Mesopotamijos lygumoje Zagroso pietvakarinėje papėdėje, Karuno upės baseine. Tai buvo prekybinio tipo civilizacija, veikusi kaip tarpininkė tarp Mesopotamijos ir Indo civilizacijos ir Irano kalnyno, kur buvo išgaunami brangieji akmenys. Elamas kontroliavo vadinamąjį lazurito kelią. Svarbiausias Elamo miestas buvo Sūzai, vakariausias lazurito kelio taškas, iš kur prekės patekdavo į Mesopotamiją.
| Senovės Persijos istorija |
| Elamas, |
| Kasitai, Mana |
| Senovės Irano regionai: |
| Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas |
| Medijos imperija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonijos imperija |
| Seleukidai, Graikai-baktrai |
| Partai, Kušanai |
| Sasanidai, Eftalitai |
| Irano istorija, Afganistano istorija |
Labai svarbios tuo metu Elamo civilizacijos gyvenvietės, tarpiniai taškai Irano teritorijoje buvo Tepe Sialkas, , Anšanas), (Džiroftas), Zabolas ir kt. Jose klestėjusios vietos kultūros buvo pirmieji civilizacijos židiniai Irano kalnyne.
2300 – 1600 m. pr. m. e. sumenkus žemyniniams keliams, Elamas apsiribojo Chuzestano žemumomis. Tolesnė istorija buvo permaininga: Elamas būdavo ne kartą nukariautas Babilono, Asirijos, bet keletą kartų ir pats siaubė Mesopotamiją. Didžiausia Elamo karinis klestėjimas buvo valdant ir dinastijoms (XIV-XII a. pr. m. e.). II tūkst. pr. m. e. viduryje į istoriją įėjo ir kita Irano kalnyno etninė grupė – Kasitai, gyvenę Zagroso kalnuose. Jų dinastija kurį laiką valdė Babilono karalystę.
Medijos imperija
II tūkst. pr. m. e. Irano kalnyną į rytus nuo Elamo apgyvendino indoeuropiečių iranėnų gentys. Dėl įvairių geografinių sąlygų susiformavo Senovės Irano regionai, kurių svarbiausi buvo Medija, Baktrija, Persija ir kt. Juose atsirado pirmieji valstybiniai junginiai. Juos tarpusavyje siejo bendra kilmė ir tam tikri religiniai bendrumai: Mazdaizmo dievybės ir kulto centrai. Tokiu būdu formavosi bendra Irano (arijų žemės) regiono tapatybė.
Medijoje valdant karaliui Kiaksarui (624-585 m. pr. m. e.), ji įgijo ekspansionistinių užmačių ir ėmė plėstis gretimų valstybių sąskaita. Iš pradžių ji užkariavo karalystę vakaruose – Maną. 612 m. pr. m. e. jie užėmė Urartu, o vėliau sutriuškino Asiriją, įsiveržė į Kapadokiją. Tokiu būdu Medija tapo pirmąja imperija Irano teritorijoje, kuri savo galybės laikotarpiu driekėsi nuo Mažosios Azijos, dabartinio Azerbaidžano iki Afganistano, o sostinė buvo Ekbatanoje. Taip buvo padėti pagrindai tolimesnei Senovės Persijos raidai: ji tapo galingų imperijų-dinastijų seka. Iš skirtingų regionų kildavo naujos dinastijos, kurios sukurdavo naujas imperijas.
Achemenidų imperija
Nusilpus Medijos imperijai, iš atokaus Persijos regiono Irano pietvakariuose kilo Achemenidų dinastija (648 m. pr. m. e. – 330 m. pr. m. e.), kuri pratęsė imperijų kūrimo tradiciją. Ji ne tik nukariavo Medijos imperiją, bet ir plėtė teritorijas tolyn į vakarus ir pietus. Tokiu būdu didžiausio išsiplėtimo laikotarpiu imperija valdė Pietvakarių Aziją (Iraną, Elamą, Mesopotamiją, Armėnijos kalnyną, Mažąją Aziją), šiaurės rytų Afriką (Egiptą), pietryčių Europą (Trakiją ir Makedoniją). Vakaruose imperijos plėtrą sustabdė Graikų-persų karai.
Nuo Achemenidų valdymo Iranas pradėtas vadinti Persija, ir šis pavadinimas buvo, ir vis dar yra naudojamas. Žymiausi imperijos valdovai – Kyras Didysis ir Darijus I (imperatoriaus valdymo metu Persija išgyveno geriausią laikotarpį). Valstybė padalinta į autonomines provincijas (), kurių valdovai satrapai nešė duoklę valdovui. Imperija turėjo keletą sostinių: Persepolį, Pasargadus, Ekbataną ir Sūzus. Imperijoje be persų kalbos pripažintos ir bei elamitų kalbos.
Helenistinės dinastijos
IV a. pr. m. e. nusilpusią Persiją užkariavus Aleksandrui Makedoniečiui, imperija žlugo, ir regione įsitvirtino Helenistinės dinastijos, atnešę naują graikišką kultūrą. Svarbiausia jų buvo Seleukidų imperija (330 m. pr. m. e. – 170 m. pr. m. e.), kuri atskilo nuo Aleksandro valstybės ir paveldėjo daugumą teritorijų Azijoje.
Tačiau svarbiausi Seleukidų centrai buvo toli vakaruose (Mesopotamijoje, Mažojoje Azijoje), todėl ryčiausios teritorijos buvo menkai kontroliuojamos. Dėl to labai greitai dalis jų (istoriniai regionai Gedrosija, Drangiana, Arachosija ir kt.) perėjo Indijos Maurijų imperijai. III a. pr. m. e. viduryje atskilo didžiulė rytinė teritorija į rytus nuo dykumų (Dešte Luto ir Dešte Keviro), kur įsitvirtino Graikų-baktrų karalystė (istoriniai regionai Baktrija, Margiana, Arija). Tai pradėjo Irano skilimą į dvi dalis – rytinę ir vakarinę, kuris vėliau išliko per ilgą dalį istorijos, taip pat ir islamiškuoju laikotarpiu.
Partų imperija
247 m. pr. m. e. nuo Seleukidų atskilo dar vienas regionas – Parta, gyvenama partų genčių. Šie konsolidavo valstybę ir greitai ėmė plėsti teritorijas Seleukidų ir Graikų-baktrų sąskaita, II a. pr. m. e. vėl suvienydami visą Senovės Iraną po viena valstybe. Jų dinastija buvo Aršakidai. Partai pradėjo kultūrinį persų revivalizmą, sugrąžindami senuosius persiškus dievus ir reformuodami Zoroastrizmą, platindami , kuri keitė graikų ir t. t.
Aršakidai sostines turėjo istorinėje Medijoje (Ekbatana) ir Mesopotamijoje (Ktesifonas). Jie sėkmingai kovojo su Romos imperija vakaruose ir dalinosi su ja Aziją iki pat III mūsų eros amžiaus. Rytuose I a. pr. me. jie nesugebėjo atsispirti kušanams, kurie atplėšė vakarines imperijos teritorijas (Baktriją ir Arachosiją), o vėliau užkariavo visą šiaurės Indiją.
Sasanidų imperija
226 m. Aršakidus Irane pakeitė nauja dinastija – Sasanidai, kilusi iš Persijos regiono (kaip ir Achemenidai). Tai buvo paskutinioji Iraną valdžiusi imperija iki įsigalint Islamui, t. y. 651 m. Sasanidai tęsė kultūrinę Aršakidų politiką, vykdydami persų revivalizmą.
Ilgas Sasanidų valdymas buvo labai politiškai permainingas. Vakarinės ribos su Roma (vėliau Bizantijos imperija) buvo palyginti stabilios, nors ne kartą tarpusavio ginčų objektu buvo Armėnijos karalystė. Tačiau rytuose pradedant IV a. situacija buvo vis sunkiau valdoma dėl klajoklių antpuolių. V a. pradžioje rytinę Sasanidų teritoriją už dykumų atplėšė klajokliai , viešpatavę čia keletą šimtų metų. Tik VII a. pradžioje paskutinysis didis Sasanidų imperatorius Chosrovas II atkūrė milžinišką imperiją, beveik siekiančią Achemenidų galybę. Bet šis aukso amžius buvo gana efemeriškas, nes VII a. viduryje nomadai arabai nukariavo Sasanidus ir prijungė juos prie savo islamiško Kalifato.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės Persijos istorija, Kas yra Senovės Persijos istorija? Ką reiškia Senovės Persijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Senoves Persijos istorija tautu ir valstybiu egzistavusiu Irano plokstikalneje Senoves Persijoje istorija nuo seniausiu laiku iki islamo įvedimo sioje salyje VII VIII a Velesne regiono istorija susijusi su Irano istorijaSenoves civilizacija Senoves Persija Eran Istorija Religija Senoves Persijos istorija dazniausiai periodizuojama dinastijomis Elamasimperija II tukst pr m e II pusejePagrindiniai straipsniai Elamas ir Kasitai Anksciausia Senoves Persijos valstybe ir civilizacija Elamas susiformavo Mesopotamijos lygumoje Zagroso pietvakarineje papedeje Karuno upes baseine Tai buvo prekybinio tipo civilizacija veikusi kaip tarpininke tarp Mesopotamijos ir Indo civilizacijos ir Irano kalnyno kur buvo isgaunami brangieji akmenys Elamas kontroliavo vadinamajį lazurito kelia Svarbiausias Elamo miestas buvo Suzai vakariausias lazurito kelio taskas is kur prekes patekdavo į Mesopotamija Senoves Persijos istorijaElamas Kasitai ManaSenoves Irano regionai Persija Medija Hirkanija Parta Margiana Baktrija Sogdas Chorezmas Arija Arachosija Drangiana Gedrosija Fergana TuranasMedijos imperijaAchemenidu imperijaMakedonijos imperijaSeleukidai Graikai baktraiPartai KusanaiSasanidai EftalitaiIrano istorija Afganistano istorija Labai svarbios tuo metu Elamo civilizacijos gyvenvietes tarpiniai taskai Irano teritorijoje buvo Tepe Sialkas Ansanas Dziroftas Zabolas ir kt Jose klestejusios vietos kulturos buvo pirmieji civilizacijos zidiniai Irano kalnyne 2300 1600 m pr m e sumenkus zemyniniams keliams Elamas apsiribojo Chuzestano zemumomis Tolesne istorija buvo permaininga Elamas budavo ne karta nukariautas Babilono Asirijos bet keleta kartu ir pats siaube Mesopotamija Didziausia Elamo karinis klestejimas buvo valdant ir dinastijoms XIV XII a pr m e II tukst pr m e viduryje į istorija įejo ir kita Irano kalnyno etnine grupe Kasitai gyvene Zagroso kalnuose Ju dinastija kurį laika valde Babilono karalyste Medijos imperijaMedijos imperija 600 m pr m e Pagrindinis straipsnis Medijos imperija II tukst pr m e Irano kalnyna į rytus nuo Elamo apgyvendino indoeuropieciu iranenu gentys Del įvairiu geografiniu salygu susiformavo Senoves Irano regionai kuriu svarbiausi buvo Medija Baktrija Persija ir kt Juose atsirado pirmieji valstybiniai junginiai Juos tarpusavyje siejo bendra kilme ir tam tikri religiniai bendrumai Mazdaizmo dievybes ir kulto centrai Tokiu budu formavosi bendra Irano ariju zemes regiono tapatybe Medijoje valdant karaliui Kiaksarui 624 585 m pr m e ji įgijo ekspansionistiniu uzmaciu ir eme plestis gretimu valstybiu saskaita Is pradziu ji uzkariavo karalyste vakaruose Mana 612 m pr m e jie uzeme Urartu o veliau sutriuskino Asirija įsiverze į Kapadokija Tokiu budu Medija tapo pirmaja imperija Irano teritorijoje kuri savo galybes laikotarpiu driekesi nuo Mazosios Azijos dabartinio Azerbaidzano iki Afganistano o sostine buvo Ekbatanoje Taip buvo padeti pagrindai tolimesnei Senoves Persijos raidai ji tapo galingu imperiju dinastiju seka Is skirtingu regionu kildavo naujos dinastijos kurios sukurdavo naujas imperijas Achemenidu imperijaPersijos imperija 500 m pr m e Pagrindinis straipsnis Achemenidu imperija Nusilpus Medijos imperijai is atokaus Persijos regiono Irano pietvakariuose kilo Achemenidu dinastija 648 m pr m e 330 m pr m e kuri pratese imperiju kurimo tradicija Ji ne tik nukariavo Medijos imperija bet ir plete teritorijas tolyn į vakarus ir pietus Tokiu budu didziausio issipletimo laikotarpiu imperija valde Pietvakariu Azija Irana Elama Mesopotamija Armenijos kalnyna Mazaja Azija siaures rytu Afrika Egipta pietryciu Europa Trakija ir Makedonija Vakaruose imperijos pletra sustabde Graiku persu karai Nuo Achemenidu valdymo Iranas pradetas vadinti Persija ir sis pavadinimas buvo ir vis dar yra naudojamas Zymiausi imperijos valdovai Kyras Didysis ir Darijus I imperatoriaus valdymo metu Persija isgyveno geriausia laikotarpį Valstybe padalinta į autonomines provincijas kuriu valdovai satrapai nese duokle valdovui Imperija turejo keleta sostiniu Persepolį Pasargadus Ekbatana ir Suzus Imperijoje be persu kalbos pripazintos ir bei elamitu kalbos Helenistines dinastijosSeleukidu imperija geltona 301 m pr m e Pagrindiniai straipsniai Seleukidu imperija ir Graiku baktru karalyste IV a pr m e nusilpusia Persija uzkariavus Aleksandrui Makedonieciui imperija zlugo ir regione įsitvirtino Helenistines dinastijos atnese nauja graikiska kultura Svarbiausia ju buvo Seleukidu imperija 330 m pr m e 170 m pr m e kuri atskilo nuo Aleksandro valstybes ir paveldejo dauguma teritoriju Azijoje Taciau svarbiausi Seleukidu centrai buvo toli vakaruose Mesopotamijoje Mazojoje Azijoje todel ryciausios teritorijos buvo menkai kontroliuojamos Del to labai greitai dalis ju istoriniai regionai Gedrosija Drangiana Arachosija ir kt perejo Indijos Mauriju imperijai III a pr m e viduryje atskilo didziule rytine teritorija į rytus nuo dykumu Deste Luto ir Deste Keviro kur įsitvirtino Graiku baktru karalyste istoriniai regionai Baktrija Margiana Arija Tai pradejo Irano skilima į dvi dalis rytine ir vakarine kuris veliau isliko per ilga dalį istorijos taip pat ir islamiskuoju laikotarpiu Partu imperijaPartijos imperija 170 m pr m e Pagrindiniai straipsniai Arsakidu dinastija ir Kusanu imperija 247 m pr m e nuo Seleukidu atskilo dar vienas regionas Parta gyvenama partu genciu Sie konsolidavo valstybe ir greitai eme plesti teritorijas Seleukidu ir Graiku baktru saskaita II a pr m e vel suvienydami visa Senoves Irana po viena valstybe Ju dinastija buvo Arsakidai Partai pradejo kulturinį persu revivalizma sugrazindami senuosius persiskus dievus ir reformuodami Zoroastrizma platindami kuri keite graiku ir t t Arsakidai sostines turejo istorineje Medijoje Ekbatana ir Mesopotamijoje Ktesifonas Jie sekmingai kovojo su Romos imperija vakaruose ir dalinosi su ja Azija iki pat III musu eros amziaus Rytuose I a pr me jie nesugebejo atsispirti kusanams kurie atplese vakarines imperijos teritorijas Baktrija ir Arachosija o veliau uzkariavo visa siaures Indija Sasanidu imperijaSasanidu imperija 610 m Pagrindiniai straipsniai Sasanidu imperija ir Eftalitai 226 m Arsakidus Irane pakeite nauja dinastija Sasanidai kilusi is Persijos regiono kaip ir Achemenidai Tai buvo paskutinioji Irana valdziusi imperija iki įsigalint Islamui t y 651 m Sasanidai tese kulturine Arsakidu politika vykdydami persu revivalizma Ilgas Sasanidu valdymas buvo labai politiskai permainingas Vakarines ribos su Roma veliau Bizantijos imperija buvo palyginti stabilios nors ne karta tarpusavio gincu objektu buvo Armenijos karalyste Taciau rytuose pradedant IV a situacija buvo vis sunkiau valdoma del klajokliu antpuoliu V a pradzioje rytine Sasanidu teritorija uz dykumu atplese klajokliai viespatave cia keleta simtu metu Tik VII a pradzioje paskutinysis didis Sasanidu imperatorius Chosrovas II atkure milziniska imperija beveik siekiancia Achemenidu galybe Bet sis aukso amzius buvo gana efemeriskas nes VII a viduryje nomadai arabai nukariavo Sasanidus ir prijunge juos prie savo islamisko Kalifato