Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Antrasis amžius prieš mūsų erą šimto metų laikotarpis prasidėjęs 200 m pr m e sausio 1 dieną ir pasibaigęs 101 m pr m e

II a. pr. m. e.

  • Pagrindinis puslapis
  • II a. pr. m. e.
II a. pr. m. e.
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Antrasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 200 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 101 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Dėl savo svarbos religijų istorijoje šis amžius vadinamas ašiniu. Šiuo laikmečiu Romos respublika smarkiai plėtėsi, Artimuosiuose Rytuose helenistinės valstybės (Seleukidų imperija ir kt.) išgyveno nuosmukį ir pripažino romėnų viršneybę. Rytų Azijoje Han dinastija išplėtė savo valdas nuo Vidurinės Azijos iki Korėjos.

Tūkstantmečiai: 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis

Amžiai: III amžius pr. m. e. – II amžius pr. m. e. – I amžius pr. m. e.

Įvykiai

  • ~200 m. pr. m. e. įvyko  – Seleukidai nugalėjo .
  • 197 m. pr. m. e. įvyko  – romėnai nugalėjo kariauną. Baigėsi Antrasis Makedonijos karas, ir Senovės Makedonija perduoda savo valdas Romai.
  • 196 m. pr. m. e. Antiochas III Didysis užkariavo Mažąją Aziją ir Trakiją.
  • 192–188 m. pr. m. e. – . Antiochas III Didysis įsiveržia į Graikiją, bet patiria pralaimėjimą nuo romėnų ir priverstas atduoti savo valdas Mažojoje Azijoje.
  • 189 m. pr. m. e. Galatijoje kyla karas tarp ir romėnų. Romos pergalė.
  • 185 pr. pr. m. e. per rūmų perversmą buvo nužudytas paskutinis Maurjų atstovas . Indiją valdo Šungų dinastija.
  • 180 m. pr. m. e. įkurta Indo-graikų karalystė.
  • 197–179 m. pr. m. e. keltiberų karas tarp Romos ir keltiberų genčių Iberijos pusiasalyje. Romėnų pergalė.
  • 186 m. pr. m. e.  – romėnai sunaikina Makedonijos karalystę.
  • 167–160 m. pr. m. e. Makabiejų sukilimas – žydai įveikia Seleukidus ir atsatato Jeruzalės šventyklą.
  • 145 m. pr. m. e. pabaiga – Antiochijos mūšyje galutinai sumušė Seleukidus.
  • 155–139 m. pr. m. e.  – romėnai užima dab. Portugaliją.
  • 135–132 m. pr. m. e. vergas Sicilijoje surengia sukilimą prieš romėnus.
  • Nuo 133 m. pr. m. e. šiaurės Kinijoje prasideda karas tarp Han dinastijos ir klajoklių Šiongnu.
  • 129 m. pr. m. e. Ekbatanos mūšyje Seleukidai pralaimėjo partams. Seleukidų imperijos žlugimas.
  • 113–101 m. pr. m. e.  – susiduria Roma ir kimbrų-germanų pajėgos.
  • 111–105 m. pr. m. e.  – romėnai užkariauja Numidiją.

Žymios asmenybės

  • (239–169 m.), žymus romėnų rašytojas.
  • Hiparchas (190–125 m.), senovės graikų astronomas ir matematikas.
  • Ptolemėjas VIII Euergetas II (182–116 m.), Egipto karalius.
  • (163–133 m.), Romos politikas.
  • Gajus Marijus (157 – 86 m.), Romos generolas.
  • (185–129 m.), Romos generolas.
  • (157–87 m.), Hanių dinastijos valdovas.
  • Sima Čianis (145–90 m.), kinų istorikas.
  • Posidonijus (135–51 m.), graikų filosofas (stoikas), politikas, matematikas, gamtininkas.
  • (m. 114 m.), kinų diplomatas, keliautojas.

Šaltiniai

  1. Meister, Chad (2009). Introducing Philosophy of Religion. Abingdon: Routledge. p. 10.
  2. Johstono, Paul (2017). „„No Strength To Stand“: Defeat at Panium, the Macedonian Class, and Ptolemaic Decline“. In: Clark, Jessica H.; Turner, Brian (eds.). Brills Companion to Military Defeat in Ancient Mediterranean Society. Leiden: Brill Publishers.
  3. N.G.L. Hammond, „The Campaign and Battle of Cynoscephalae in 197 BC“ in: Journal of Hellenic Studies, 108 (1988)
  4. Maurjai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  5. Paul K. Davis. 100 Decisive Battles from Ancient Times to the Present: The World’s Major Battles and How They Shaped History. Oxford: Oxford University Press, 1999, p. 51.
  6. Jugurta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 09 Lie, 2025 / 12:54

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie II a. pr. m. e., Kas yra II a. pr. m. e.? Ką reiškia II a. pr. m. e.?

Antrasis amzius pries musu era simto metu laikotarpis prasidejes 200 m pr m e sausio 1 diena ir pasibaiges 101 m pr m e gruodzio 31 diena Rytu pusrutulis II a pr m e pr III I a pr m e keltu ukio Slovakijoje rekonstrukcijaPtolemaju Egipto karalius pavaizduotas kaip faraonasImperatorius Vu issiuncia Dzang Siana į Vidurine Azija Mogao urvu freska Del savo svarbos religiju istorijoje sis amzius vadinamas asiniu Siuo laikmeciu Romos respublika smarkiai pletesi Artimuosiuose Rytuose helenistines valstybes Seleukidu imperija ir kt isgyveno nuosmukį ir pripazino romenu virsneybe Rytu Azijoje Han dinastija isplete savo valdas nuo Vidurines Azijos iki Korejos Tukstantmeciai 2 tukstantmetis pr m e 1 tukstantmetis pr m e 1 tukstantmetis Amziai III amzius pr m e II amzius pr m e I amzius pr m e Įvykiai 200 m pr m e įvyko Seleukidai nugalejo 197 m pr m e įvyko romenai nugalejo kariauna Baigesi Antrasis Makedonijos karas ir Senoves Makedonija perduoda savo valdas Romai 196 m pr m e Antiochas III Didysis uzkariavo Mazaja Azija ir Trakija 192 188 m pr m e Antiochas III Didysis įsiverzia į Graikija bet patiria pralaimejima nuo romenu ir priverstas atduoti savo valdas Mazojoje Azijoje 189 m pr m e Galatijoje kyla karas tarp ir romenu Romos pergale 185 pr pr m e per rumu perversma buvo nuzudytas paskutinis Maurju atstovas Indija valdo Sungu dinastija 180 m pr m e įkurta Indo graiku karalyste 197 179 m pr m e keltiberu karas tarp Romos ir keltiberu genciu Iberijos pusiasalyje Romenu pergale 186 m pr m e romenai sunaikina Makedonijos karalyste 167 160 m pr m e Makabieju sukilimas zydai įveikia Seleukidus ir atsatato Jeruzales sventykla 145 m pr m e pabaiga Antiochijos musyje galutinai sumuse Seleukidus 155 139 m pr m e romenai uzima dab Portugalija 135 132 m pr m e vergas Sicilijoje surengia sukilima pries romenus Nuo 133 m pr m e siaures Kinijoje prasideda karas tarp Han dinastijos ir klajokliu Siongnu 129 m pr m e Ekbatanos musyje Seleukidai pralaimejo partams Seleukidu imperijos zlugimas 113 101 m pr m e susiduria Roma ir kimbru germanu pajegos 111 105 m pr m e romenai uzkariauja Numidija Zymios asmenybes 239 169 m zymus romenu rasytojas Hiparchas 190 125 m senoves graiku astronomas ir matematikas Ptolemejas VIII Euergetas II 182 116 m Egipto karalius 163 133 m Romos politikas Gajus Marijus 157 86 m Romos generolas 185 129 m Romos generolas 157 87 m Haniu dinastijos valdovas Sima Cianis 145 90 m kinu istorikas Posidonijus 135 51 m graiku filosofas stoikas politikas matematikas gamtininkas m 114 m kinu diplomatas keliautojas SaltiniaiMeister Chad 2009 Introducing Philosophy of Religion Abingdon Routledge p 10 Johstono Paul 2017 No Strength To Stand Defeat at Panium the Macedonian Class and Ptolemaic Decline In Clark Jessica H Turner Brian eds Brills Companion to Military Defeat in Ancient Mediterranean Society Leiden Brill Publishers N G L Hammond The Campaign and Battle of Cynoscephalae in 197 BC in Journal of Hellenic Studies 108 1988 Maurjai Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 Paul K Davis 100 Decisive Battles from Ancient Times to the Present The World s Major Battles and How They Shaped History Oxford Oxford University Press 1999 p 51 Jugurta Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005

Naujausi straipsniai
  • Liepa 10, 2025

    Nobelio fiziologijos ir medicinos premija

  • Liepa 09, 2025

    Noam Chomsky

  • Liepa 10, 2025

    Novozybkovas

  • Liepa 09, 2025

    Novgorodas

  • Liepa 10, 2025

    Novaraisčio kaimas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje