Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kušanų imperija skr क ष ण र जव श IAST Kuṣāṇ Rājavaṃśa valstybė gyvavusi I III amžiais Indijos šiaurės vakaruose ir Pakis
Kušano imperija
Kušanų imperija (skr. कुषाण राजवंश = IAST: Kuṣāṇ Rājavaṃśa) – valstybė, gyvavusi I – III amžiais Indijos šiaurės vakaruose ir Pakistane, tačiau jos teritorija apėmė ir dalį dabartinės Tadžikijos, Uzbekijos, Afganistano. Tai buvo viena iš didžiausių valstybių Pietų Azijos istorijoje. Valstybės politinis ir kultūrinis centras buvo Gandharos regionas. Sostinės buvo Taksila, o vėliau – Mathura.
| कुषाण राजवंश Kušanų imperija | ||||
| Imperija | ||||
| ||||
| Sostinė | Begramas, Taksila, Mathura | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Senovė | |||
| - Baktrijos tocharų konsolidacija | 30 m., 30 | |||
| - Prijungta prie Guptų imperijos | 375 m. | |||
Kušanų imperija buvo bendralaikė su Satavahanų imperija, valdžiusia Indijos pietus ir rytus, ir Vakarų satrapų valstybėmis (dab. Gudžaratas).
Istorija
Imperijos įkūrėjai buvo Badakšano apylinkėse (dab. Uzbekija) gyvenusi kušanų (kin. 貴霜, pinyin: Guishuang) gentis, viena iš penkių tocharų (kin. 月氏 Yuezhi) genčių. Manoma, kad tocharai II a. pr. m. e. buvo atsikėlę iš Tarimo baseino (dab. Kinijos Sindziangas), sunaikinę Graikų-baktrų karalystę ir įsitvirtinę istoriniuose Sogdo ir Baktrijos regionuose.
Pirmasis žinomas kušanų vadas (jabgu) buvo . Pačioje I a. pradžioje kušanai suvienijo kitas tocharų gentis į valstybę. Apie tai kinų metraštis rašo: "Kušanų kunigaikštis (kin. 翖侯, pinyin: xihou), vadinamas (kin. 丘就卻, pinyin: Qiujiu Que) užpuolė ir sunaikino keturis kitus kunigaikščius. Jis save paskelbė Kušanų karalystės karaliumi. Jis įsiveržė į Anxi ir paėmė Gaofu (kin. 高附) regioną. Jis taip pat visiškai nukariavo Puda (kin. 濮達) ir (kin. 罽賓) karalystes. Kudžula Kadphises buvo daugiau nei 80-ies metų, kai mirė. Jo sūnus (kin. 閻高珍, pinyin: Yan Gaozhen) tapo karaliumi. Jis nugalėjo Šiaurės Indiją (Tianzhu) ir jai valdyti paskyrė generolą. Juedži tapo labai turtingi. Visos karalystės juos vadina Kušanų karaliais, bet kinai juos vadina senuoju vardu „Da Yuezhi“.
Užkariavus šiaurinę Indiją, kušanai įsitvirtino patogesniame Gandharos regione, ir savo sostinėmis padarė Kapisa ir Puškavati. Pirmaisiais mūsų eros amžiais kušanai plėtė savo valstybę. Labiausiai ji suklestėjo valdovų Kaniška ir Huviška laikais. Tuo metu imperija valdė ne tik Sogdą, Baktriją, Gandharą, bet ir dideles teritorijas šiaurinėje Indijoje, o šiaurėje jų įtaka siekė net Tarimo baseiną, t. y. spėjamą tocharų protėvynę. Kušano imperija turėjo diplomatinių ryšių su Senovės Roma, Sasanidų imperija ir Kinija ir savo klestėjimo laikais buvo tarpininkai tarp rytų ir vakarų.
225 m., po karaliaus Vasudeva mirties, imperija skilo į dvi dalis: vakarinę ir rytinę. Vakarinė dalis (istoriniai Sogdo, Baktrijos, Hindukušo regionai) netrukus nukariauta Sasanidų. Rytinė imperijos dalis skaidėsi ir toliau, o IV a. viduryje buvo prijungta prie Guptų imperijos.
Kultūra
Ankstyvuoju laikotarpiu kušanai didelę dalį kultūros perėmė iš helenistinių valstybių, ypač Baktrijos. Jų imperijoje naudotas graikų raštas, kaltos vakarietiško pavyzdžio monetos.
Valstybė buvo labai multikultūrinė. Čia naudotos kušanų, baktrų, graikų, pali, sanskrito kalbos, taip pat rašyta kharošti raštu.
Kušano imperijos valdovai ypač globojo budistus. Būtent čia buvo besiformuojančio Mahajanos budizmo centras, iš kurio jis vėliau išplito į kitus Azijos regionus.
Svarbiausieji valdovai
| Gandharos istorija |
| Gandhara |
| Achemenidų imperija |
| Aleksandras Didysis |
| Maurjų imperija |
| Indo-graikų karalystė |
| Indo-skitų karalystė |
| Indo-partų karalystė |
| Kušanų imperija |
| Indo-sasanidai |
| , |
| Indo-sasanidai |
- (1-30), pirmasis Kušano imperatorius, jo valdymo metai yra ginčytini.
- (30 – 80)
- (80 – 105)
- (105–127)
- Kaniška I (127–140 ar 147)
- (140–183)
- (191–225)
Nuorodos
- Hill, John E (2009). Through the Jade Gate to Rome: A Study of the Silk Routes during the Later Han Dynasty, 1st to 2nd Centuries CE. BookSurge, Charleston, South Carolina. pp. 28-29
| Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės | ||||||||||||
| Amžius: | Šiaurės vakarai | Šiaurės rytai | Vidurio Indija | Pietų Indija | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| III a. pr. m. e. |
|
|
|
| ||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kušano imperija, Kas yra Kušano imperija? Ką reiškia Kušano imperija?
Kusanu imperija skr क ष ण र जव श IAST Kuṣaṇ Rajavaṃsa valstybe gyvavusi I III amziais Indijos siaures vakaruose ir Pakistane taciau jos teritorija apeme ir dalį dabartines Tadzikijos Uzbekijos Afganistano Tai buvo viena is didziausiu valstybiu Pietu Azijos istorijoje Valstybes politinis ir kulturinis centras buvo Gandharos regionas Sostines buvo Taksila o veliau Mathura क ष ण र जव श Kusanu imperijaImperija 30 375 Location ofSostine Begramas Taksila MathuraValdymo forma monarchijaEra Senove Baktrijos tocharu konsolidacija 30 m 30 Prijungta prie Guptu imperijos 375 m Kusanu imperija buvo bendralaike su Satavahanu imperija valdziusia Indijos pietus ir rytus ir Vakaru satrapu valstybemis dab Gudzaratas IstorijaImperijos įkurejai buvo Badaksano apylinkese dab Uzbekija gyvenusi kusanu kin 貴霜 pinyin Guishuang gentis viena is penkiu tocharu kin 月氏 Yuezhi genciu Manoma kad tocharai II a pr m e buvo atsikele is Tarimo baseino dab Kinijos Sindziangas sunaikine Graiku baktru karalyste ir įsitvirtine istoriniuose Sogdo ir Baktrijos regionuose Pirmasis zinomas kusanu vadas jabgu buvo Pacioje I a pradzioje kusanai suvienijo kitas tocharu gentis į valstybe Apie tai kinu metrastis raso Kusanu kunigaikstis kin 翖侯 pinyin xihou vadinamas kin 丘就卻 pinyin Qiujiu Que uzpuole ir sunaikino keturis kitus kunigaikscius Jis save paskelbe Kusanu karalystes karaliumi Jis įsiverze į Anxi ir paeme Gaofu kin 高附 regiona Jis taip pat visiskai nukariavo Puda kin 濮達 ir kin 罽賓 karalystes Kudzula Kadphises buvo daugiau nei 80 ies metu kai mire Jo sunus kin 閻高珍 pinyin Yan Gaozhen tapo karaliumi Jis nugalejo Siaures Indija Tianzhu ir jai valdyti paskyre generola Juedzi tapo labai turtingi Visos karalystes juos vadina Kusanu karaliais bet kinai juos vadina senuoju vardu Da Yuezhi Uzkariavus siaurine Indija kusanai įsitvirtino patogesniame Gandharos regione ir savo sostinemis padare Kapisa ir Puskavati Pirmaisiais musu eros amziais kusanai plete savo valstybe Labiausiai ji suklestejo valdovu Kaniska ir Huviska laikais Tuo metu imperija valde ne tik Sogda Baktrija Gandhara bet ir dideles teritorijas siaurineje Indijoje o siaureje ju įtaka sieke net Tarimo baseina t y spejama tocharu protevyne Kusano imperija turejo diplomatiniu rysiu su Senoves Roma Sasanidu imperija ir Kinija ir savo klestejimo laikais buvo tarpininkai tarp rytu ir vakaru 225 m po karaliaus Vasudeva mirties imperija skilo į dvi dalis vakarine ir rytine Vakarine dalis istoriniai Sogdo Baktrijos Hindukuso regionai netrukus nukariauta Sasanidu Rytine imperijos dalis skaidesi ir toliau o IV a viduryje buvo prijungta prie Guptu imperijos KulturaVasudeva II ojo karaliavimo laikotarpio auksine monetaPagrindinis straipsnis Ankstyvuoju laikotarpiu kusanai didele dalį kulturos pereme is helenistiniu valstybiu ypac Baktrijos Ju imperijoje naudotas graiku rastas kaltos vakarietisko pavyzdzio monetos Valstybe buvo labai multikulturine Cia naudotos kusanu baktru graiku pali sanskrito kalbos taip pat rasyta kharosti rastu Kusano imperijos valdovai ypac globojo budistus Butent cia buvo besiformuojancio Mahajanos budizmo centras is kurio jis veliau isplito į kitus Azijos regionus Svarbiausieji valdovaiGandharos istorijaGandharaAchemenidu imperijaAleksandras DidysisMaurju imperijaIndo graiku karalysteIndo skitu karalysteIndo partu karalysteKusanu imperijaIndo sasanidai Indo sasanidai 1 30 pirmasis Kusano imperatorius jo valdymo metai yra gincytini 30 80 80 105 105 127 Kaniska I 127 140 ar 147 140 183 191 225 NuorodosHill John E 2009 Through the Jade Gate to Rome A Study of the Silk Routes during the Later Han Dynasty 1st to 2nd Centuries CE BookSurge Charleston South Carolina pp 28 29 Didziausios viduriniosios Indijos karalystesAmzius Siaures vakarai Siaures rytai Vidurio Indija Pietu Indija III a pr m e II a pr m e I a pr m e I a II a III a IV a V a VI a VII a VIII a IX a X a XI a XII a Indo graikai Indo skitai Indo partai Kusanu dinastija Vakaru satrapai Indo sasanidai Eftalitai Pratiharu dinastija Maurju dinastija Sungu dinastija Satavahanu dinastija Guptu imperija Palu imperija Satavahanu dinastija Kadambu dinastija Calukju dinastija Rastrakutu dinastija Vakaru Calukjai Pandija Cola Cera Kalabhrai Palavu dinastija Pandiju dinastija Viduramziu Cera Cola imperija Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį