Vasario 26

Sausio – Vasaris – Kov
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28
2025

Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos (keliamaisiais metais – 309).

Informacija

Vardadieniai

Aleksandra – Aleksandras – Aleksas – Alė – Aurimė – Izabelė – Jogintas – Sandra

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

1701 – Biržų pilyje Abiejų Tautų Respublikos valdovas Saksonijos kurfiurstas Augustas II ir Rusijos caras Petras I pasirašė prieš Švediją nukreiptą Biržų sutartį.
1998 – Valdas Adamkus pradėjo eiti LR prezidento pareigas.
2003 – Rolandas Paksas pradėjo eiti LR prezidento pareigas.

Gimimo dienos

1819 m. – Vincentas Juzumas, Lietuvos kunigas, raštijos darbuotojas (m. 1901 m.).
1884 m. – Justinas Lapis, kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1967 m.).
1885 m. – Aleksandras Stulginskis, antrasis Lietuvos prezidentas, signataras (m. 1969 m.).
1886 m. – Aleksandra Dirvianskaitė, Lietuvos pianistė, kompozitorė (m. 1981 m.).
1894 m. – Juozas Siparis, lietuvių dramos aktorius (m. 1970 m.).
1895 m. – Stasys Asevičius, Lietuvos kariuomenės majoras (m. 1972 m.).
1902 m.:
- Aleksandras Mačiūnas, inžinierius elektrotechnikas, lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1954 m.).
- Pranciškus Masilionis, SJ, Lietuvos kunigas, poetas (m. 1980 m.).
1913 m. – Aleksas Aleksandras Povilaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, tremtinys (m. 2001 m.).
1933 m. – Vilius Jasinevičius, Lietuvos fotografas.
1935 m. – Ričardas Mikutavičius, kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius (m. 1998 m.).
1938 m. – Adolfas Brėskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
1939 m. – Leonas Rutkauskas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
1942 m.:
- Ona Repečkienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Petras Kunca, Lietuvos smuikininkas, pedagogas.
1943 m. – Kazimira Danutė Prunskienė, politikė.
1944 m. – Ginutis Dainius Voveris, lietuvių diplomatas, ambasadorius.
1945 m. – Gema Jurkūnaitė, lituanistė, filosofė, Lietuvos mokslo, politinė bei visuomenės veikėja.
1948 m. – Liucijus Suslavičius, transporto ir saugaus eismo inžinierius, policijos komisaras, transporto ir karinės technikos istorikas, publicistas (m. 2007 m.).
1949 m. – Aleksandras Baltrūnas, matematikas, habilituotas daktaras, knygų apie matematikos istoriją autorius (m. 2005 m.).
1953 m. – Gražina Starkuvienė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
1954 m. – Juozas Aleksandravičius, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
1955 m.:
- Aleksander Poplavski, gydytojas epidemiologas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Saulius Balčiūnas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Stanislav Adamaitis, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1958 m.:
- Arūnas Liogė, istorikas, teisininkas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Elena Leliugienė-Žeimaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
1959 m. – Viktorija Morkūnienė-Jurcikaitė, vargonininkė, chorvedė ir mokytoja.
1961 m.:
- Gediminas Taranda, lietuvių kilmės rusų baleto artistas.
- Rimantas Vensas, Lietuvos ir Šakių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
1962 m. – Jonas Buziliauskas, aktorius, režisierius, Lietuvos ir Rokiškio rajono kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
1963 m.:
- Liutauras Balčiūnas, lietuvių perkusininkas virtuozas, dirigentas.
- Vitolis Urmonas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1965 m. – Algimantas Bučinskas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1967 m. – Artūras Kasputis, Lietuvos treko ir plento dviratininkas, Seulo olimpinis čempionas.
1970 m. – Darius Staliūnas, Lietuvos istorikas, istorijos mokslų daktaras.
1974 m. – Aivaras Jokubaitis, Lietuvos krepšininkas.
1986 m. – Vaidas Slavickas, Lietuvos futbolininkas.

Mirtys

1897 m. – Stanislovas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1829 m.).
1907 m. – Julius Anusavičius, lietuvių poetas (g. 1825 m.).
1947 m.:
- Jonas Januška, Lietuvos teisininkas, pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas (g. 1906 m.).
- Jonas Noreika – Generolas Vėtra, Lietuvos teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis (g. 1910 m.).
1960 m. – Kazys Šalkauskis, teisininkas, profesorius, lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1885 m.).
1965 m.:
- Jonė Deveikė-Deveikytė-Navakienė, Lietuvos teisės istorikė (g. 1907 m.).
- Vladislovas Starevičius, lenkų kilmės režisierius, lėlinės animacijos pradininkas (g. 1882 m.).
1967 m. – Jonas Kasakaitis, Romos katalikų kunigas, poetas ir publicistas (g. 1879 m.).
1976 m. – Steponas Nasvytis, farmacininkas, vaistininkas, visuomenės veikėjas, lietuvybės skleidėjas (g. 1883 m.).
1980 m. – Juozas Dalinkevičius, geologas, geografas, minerologas (g. 1893 m.).
1987 m. – Romualdas Grincevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1922 m.).
1996 m. – Raimundas Dagys, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
1999 m. – Stasys Anglickis, poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Žemaičių rašytojų sąjūdžio organizatorius (g. 1905 m.).
2020 m.:
- Algimantas Brazaitis, sovietinis partinis veikėjas, žurnalistas (g. 1932 m.).
- Ona Danutė Dambrauskaitė, Lietuvos teisininkė, teismo ekspertė, socialinių mokslų daktarė (g. 1928 m.).
2023 m. – Rokas Flikas, Lietuvos ekonomistas, rašytojas (g. 1936 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

1616 – inkvizicija išlaisvino savo pažiūrų atsisakiusį Galilėjų. Anot lenegos, po to jis ištarė: "O vis dėlto ji sukasi!"
1895 – JAV Ohajo valstijoje užpatentuota stiklo pūtimo mašina.
1936 – Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją „Volkswagen“ automobilių gamyklą.
1952 – D. Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis pareiškė, kad jo šalis turinti atominį ginklą.
1974 – Australijoje buvo aptikti Mungo Žmogaus palaikai.

Gimimo dienos

1802 m. – Viktoras Hugo, prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris (m. 1885 m.).
1824 m. – Carlos Calvo, Argentinos diplomatas, istorikas, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas (m. 1906 m.).
1869 m. – Nadežda Konstantinovna Krupskaja, Rusijos marksistė revoliucionierė (m. 1939 m.).
1875 m. – Aleksandras Goldenveizeris, rusų pianistas, kompozitorius, pedagogas, rašytojas ir visuomenės veikėjas (m. 1961 m.).
1903 m. – Giulio Natta, 1963 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1979 m.).
1908 m.:
- Ana Ščetinina, pirmoji moteris tolimojo plaukiojimo kapitonas pasaulyje, rusė (m. 1999 m.).
- Tex Avery, amerikiečių karikatūristas ir Looney Toons režisierius (m. 1980 m.).
1916 m. – Jackie Gleason, amerikiečių aktorius ir komikas (m. 1987 m.).
1946 m. – Ahmed Hassan Zewail, 1999 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
1947 m. – Sandie Shaw, Jungtinės Karalystės pop dainininkė.
1950 m. – Helena Klark, mokslinė agronomė, filosofijos daktarė, politinė veikėja, nuo 1999 m. Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė.
1958 m. – Humphrey Campbell, olandų dainininkas ir įrašų prodiuseris, kilęs iš Surinamo (m. 2024 m.).
1970 m. – Heli Rantanen, suomių ieties metikė.
1971 m. – Erykah Badu, amerikiečių soul, R&B ir hip-hopo muzikos atlikėja ir dainų autorė.
1973 m. – André Oliver Tanneberger, vokiečių diskžokėjas bei elektroninės muzikos prodiuseris.
1974 m. – Sébastien Loeb, Prancūzijos lenktynininkas, daugkartinis Pasaulio ralio čempionato nugalėtojas.
1978 m. – Abdoulaye Diagne-Faye, futbolininkas.
1981 m. – Michael James Stewart, Škotijos futbolininkas.
1983 m. – Kepleris Laveranas Lima Fereira, futbolininkas, geriau žinomas kaip Pepe.
1984 m. – Emanuelis Adebajoras, futbolininkas.

Neaprašyti

1932 m. – Johnny Cash, amerikiečių dainininkas (m. 2003 m.).

Mirtys

1931 m. – Otto Wallach, 1910 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1847 m.).
1938 m.:
- Aleksandras Drevinis, latvių tapytojas (g. 1889 m.).
- Gustavas Klucis, latvių ir rusų tapytojas, grafikas, skulptorius, fotografas, dizaineris (g. 1895 m.).
1939 m. – Vlasas Čiubaris, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs SSKP CK Politinio biuro narys, vienas holodomoro Ukrainoje organizatorių, pats žuvęs nuo stalininių represijų (g. 1891 m.).
1969 m. – Karlas Teodoras Jaspersas, vokiečių psichiatras ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas, turėjęs didelę įtaką šiuolaikinei filosofijai, teologijai ir psichiatrijai (g. 1883 m.).
1985 m. – Tjalling Charles Koopmans, 1975 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1910 m.).
1990 m. – Alesandras Pertinis, 7-asis Italijos prezidentas, valdęs šalį nuo 1978 m. liepos 9-osios iki birželio 29-osios (g. 1896 m.).
1998 m. – Theodore William Schultz, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1902 m.).