Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marija rus Марий Эл marių k Марий Эл a marių k Мары Эл respublika Rusijos Federacijos vakaruose Įeina į Pavolgio federac
Marių Respublika
Marija (rus. Марий Эл, marių k. Марий Эл, a. marių. k. Мары Эл) – respublika Rusijos Federacijos vakaruose. Įeina į Pavolgio federacinę apygardą, priklauso Volgos-Viatkos ekonominiam rajonui.
| Marių Respublika Республика Марий Эл Марий Эл Республик | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Pavolgio federacinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | |||||||
| Administracinis centras | Joškar Ola | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, marių (rytų ir vakarų) | ||||||
| Vadovas | |||||||
| Gyventojų | 684 800 (66) | ||||||
| Plotas | 23 375 km² (73) | ||||||
| - vandens % | 2,8 % | ||||||
| Tankumas | 29 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-ME | ||||||
| 88 | |||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
| Vikiteka | Marių RespublikaVikiteka | ||||||
Sostinė – Joškar Ola.
Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Kirovo sritimi, pietryčiuose – su Tatarstanu, pietvakariuose – Čiuvašija, vakaruose – Žemutinio Naugardo sritimi.
Geografija
Sritis yra Rytų Europos lygumoje, Volgos vidurupio baseine. Vakaruose plyti pelkėta Marijos žemuma, rytuose iškyla (aukštis iki 278 m). Kitapus Volgos esančią respublikos dalį užima Pavolgio aukštumos šiaurinis pakraštys.
Hidrologija
Didžioji teritorijos dalis yra kairiakrantėje Volgos pusėje. Marijos upių tinklą sudaro 19 baseinų ir apima 179 upes, kurių ilgis daugiau nei 10 km. Daugelis upių teka tarp miškų ir apie 50 proc. yra maitinamos tirpstančio sniego.
Vakarinę kairiakrantės Volgos dalį užima pelkėta Marijos žemuma. Vakaruose į Volgą įteka stambus intakas Vetluga. Ryčiau žemuma teka kairieji Volgos intakai, ištekantys iš pietinių Viatkos skliautagūbrio šlaitų: su intakais ir , su intaku , Rutka. Jų slėniuose yra daug miško ežerų.
Rytinė teritorijos dalis yra Viatkos skliautagūbrio ribose (aukštis iki 275 m), čia yra karstinių reljefo formų, paviršius išraižytas upių slėniais ir griovomis. Čia teka Viatkos baseino upės , .
Šalyje yra daugiau nei 700 ežerų, daugelis jų yra pelkėtose vietose ir mažesnio nei 1 kv. km ploto bei 1-3 m gylio. (150 ha ploto) yra didžiausias pagal plotą, o Tabašinkojės ežeras – giliausias. Pelkės užima didelius plotus – nuo 10-70 kv. km iki 100 kv. km ir gruodžio mėnesį paprastai užšąla. Nors jos yra negilios, vidutinis gylis siekia 0,5-1,5 m, rudenį ir pavasarį dėl potvynių jos yra nepraeinamos.
Klimatas
Klimatas žemyninis su vidutiniškai šaltomis ir snieguotomis žiemomis ir šiltomis bei dažnai lietingomis vasaromis. Vidutinės sausio temperatūros -18-20 °C, vasarą vidutiniškai sušyla iki +18-20 °C. Lapkritis yra labiausiai vėjuotas mėnuo. Metinis kritulių kiekis yra nuo 450 iki 500 mm.
Gamta
Mišrieji miškai dengia daugiau nei pusę respublikos teritorijos, tačiau miškingumas skirtinguose rajonuose skiriasi, daugiausia miškų vakaruose ir centrinėje dalyje. Vyrauja pušys, eglės, beržai, kėniai. Upių slėniuose auga ąžuolų-liepų miškeliai.
Respublikoje praktiškai nėra pramoninės svarbos gamtinių išteklių. Tarp gamtinių išteklių galima paminėti durpes, mineralinį vandenį, klintis.
Istorija
Marių gentys žinomos nuo V a. Jos buvo Volgos Bulgarijos ir Aukso Ordos duoklininkais. XV a. penktajame dešimtmetyje marių žemės įtrauktos į Kazanės chanato teritoriją, po chanato žlugimo 1552 m. įjungtos į Rusijos valstybę. Nuo XVI a. ugrofinų marių žemes ėmė kolonizuoti rusai. Rusų spaudžiami mariai aktyviai dalyvavo 1775 m. Pugačiovo sukilime. Marių gyvenamos žemės nesudarė vieno politinio ar administracinio vieneto, jos įėjo į Kazanės, Viatkos, Žemutinio Naugardo, Ufos ir Jekaterinburgo guvernijas. 1920 m. buvo sukurta Marių autonominė sritis, o 1936 m. – Marių ATSR.
Politinė sistema
Marijos respublikos vyriausybei vadovauja Vadovas (anksčiau – prezidentas). Nuo 2017 m. Marijos vadovu yra Alksandras Jevstifejevas, paskirtas 2017 m. balandžio mėn.
Pastaraisiais metais Marijos vyriausybė vykdo rusifikacijos politiką, buvęs respublikos vadovas Leonidas Markelovas nurodė uždaryti daugelį laikraščių marių kalba. Marių aktyvistai gyvenama smurto baimėje. Marių aktyvistas ir vyriausiasis redaktorius Vladimiras Kozlovas, kritikavęs Markelovo vyriausybę, buvo stipriai sumuštas. Kiti marių lyderiai yra teisiškai persekiojami, kenčia nuo smurto ir yra bauginami.
Gyventojai
Marija pasižymi itin dideliu savižudybių skaičiumi.
Pagal 2010 m. gyventojų surašymą Marijos gyventojų tautinė sudėtis buvo:
- rusai – 45,1 %
- mariai – 41,8 %
- totoriai – 5,5 %
- Kiti (daugiausia čuvašai, udmurtai, mordviai, ukrainiečiai)
Miestai ir gyvenvietės
Respublikoje yra trys respublikinio ir vienas rajoninio pavaldumo miestas.
Didžiausi respublikos miestai ir kitos gyvenvietės (2008 m., tūkst. gyv.):
- Joškar Ola – 260,4
- Volžskas – 56,9
- Kozmodemjanskas – 22,7
- Medvedevas – 16,6
- Zvenigovas – 16,6
- Sovetskis – 10,4
- Morkai – 10,4
Nuorodos
- http://mari-el.gov.ru/republic/Pages/about.aspx Archyvuota kopija 2017-11-18 iš Wayback Machine projekto.
- Russia Travel Guide Mari El Republic
- mari-el.gov.ru Archyvuota kopija 2017-11-18 iš Wayback Machine projekto. Этноисторическая справка
- britannica.com Mari El
- „Alexander Yevstifeyev appointed Acting Head of Mari El“. Kremlin.ru. 2017-04-06.
- United Nations High Commissioner for Refugees. „World Directory of Minorities and Indigenous Peoples - Russian Federation: Mari“. Unhcr.org. Nuoroda tikrinta 2014-07-28.
- [http://www.geocurrents.info/cultural-geography/and-the-suicide-capital-of-the-world-is-the-republic-of-mari-el geocurrents.info
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos | |
|---|---|
| Federaliniai subjektai | |
| Federalinės apygardos | |
| Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marių Respublika, Kas yra Marių Respublika? Ką reiškia Marių Respublika?
Marija rus Marij El mariu k Marij El a mariu k Mary El respublika Rusijos Federacijos vakaruose Įeina į Pavolgio federacine apygarda priklauso Volgos Viatkos ekonominiam rajonui Mariu Respublika Respublika Marij El Marij El Respublik Issamiau Valstybe RusijaFederaline apygarda Pavolgio federacine apygardaEkonominis regionasAdministracinis centras Joskar OlaOficialios kalbos rusu mariu rytu ir vakaru VadovasGyventoju 2017 01 01 684 800 66 Plotas 23 375 km 73 vandens 2 8 Tankumas 2017 01 01 29 zm km ISO 3166 2 RU ME88Tinklalapis 1 Vikiteka Mariu RespublikaVikiteka Sostine Joskar Ola Siaureje ir rytuose ribojasi su Kirovo sritimi pietryciuose su Tatarstanu pietvakariuose Ciuvasija vakaruose Zemutinio Naugardo sritimi GeografijaKarstinis ezeras Juros Akis Sritis yra Rytu Europos lygumoje Volgos vidurupio baseine Vakaruose plyti pelketa Marijos zemuma rytuose iskyla aukstis iki 278 m Kitapus Volgos esancia respublikos dalį uzima Pavolgio aukstumos siaurinis pakrastys Hidrologija Didzioji teritorijos dalis yra kairiakranteje Volgos puseje Marijos upiu tinkla sudaro 19 baseinu ir apima 179 upes kuriu ilgis daugiau nei 10 km Daugelis upiu teka tarp misku ir apie 50 proc yra maitinamos tirpstancio sniego Vakarine kairiakrantes Volgos dalį uzima pelketa Marijos zemuma Vakaruose į Volga įteka stambus intakas Vetluga Ryciau zemuma teka kairieji Volgos intakai istekantys is pietiniu Viatkos skliautagubrio slaitu su intakais ir su intaku Rutka Ju sleniuose yra daug misko ezeru Rytine teritorijos dalis yra Viatkos skliautagubrio ribose aukstis iki 275 m cia yra karstiniu reljefo formu pavirsius israizytas upiu sleniais ir griovomis Cia teka Viatkos baseino upes Salyje yra daugiau nei 700 ezeru daugelis ju yra pelketose vietose ir mazesnio nei 1 kv km ploto bei 1 3 m gylio 150 ha ploto yra didziausias pagal plota o Tabasinkojes ezeras giliausias Pelkes uzima didelius plotus nuo 10 70 kv km iki 100 kv km ir gruodzio menesį paprastai uzsala Nors jos yra negilios vidutinis gylis siekia 0 5 1 5 m rudenį ir pavasarį del potvyniu jos yra nepraeinamos Klimatas Klimatas zemyninis su vidutiniskai saltomis ir snieguotomis ziemomis ir siltomis bei daznai lietingomis vasaromis Vidutines sausio temperaturos 18 20 C vasara vidutiniskai susyla iki 18 20 C Lapkritis yra labiausiai vejuotas menuo Metinis krituliu kiekis yra nuo 450 iki 500 mm Gamta Misrieji miskai dengia daugiau nei puse respublikos teritorijos taciau miskingumas skirtinguose rajonuose skiriasi daugiausia misku vakaruose ir centrineje dalyje Vyrauja pusys egles berzai keniai Upiu sleniuose auga azuolu liepu miskeliai Respublikoje praktiskai nera pramonines svarbos gamtiniu istekliu Tarp gamtiniu istekliu galima pamineti durpes mineralinį vandenį klintis IstorijaMariu gentys zinomos nuo V a Jos buvo Volgos Bulgarijos ir Aukso Ordos duoklininkais XV a penktajame desimtmetyje mariu zemes įtrauktos į Kazanes chanato teritorija po chanato zlugimo 1552 m įjungtos į Rusijos valstybe Nuo XVI a ugrofinu mariu zemes eme kolonizuoti rusai Rusu spaudziami mariai aktyviai dalyvavo 1775 m Pugaciovo sukilime Mariu gyvenamos zemes nesudare vieno politinio ar administracinio vieneto jos įejo į Kazanes Viatkos Zemutinio Naugardo Ufos ir Jekaterinburgo guvernijas 1920 m buvo sukurta Mariu autonomine sritis o 1936 m Mariu ATSR Politine sistemaMarijos respublikos vyriausybei vadovauja Vadovas anksciau prezidentas Nuo 2017 m Marijos vadovu yra Alksandras Jevstifejevas paskirtas 2017 m balandzio men Pastaraisiais metais Marijos vyriausybe vykdo rusifikacijos politika buves respublikos vadovas Leonidas Markelovas nurode uzdaryti daugelį laikrasciu mariu kalba Mariu aktyvistai gyvenama smurto baimeje Mariu aktyvistas ir vyriausiasis redaktorius Vladimiras Kozlovas kritikaves Markelovo vyriausybe buvo stipriai sumustas Kiti mariu lyderiai yra teisiskai persekiojami kencia nuo smurto ir yra bauginami GyventojaiMarija pasizymi itin dideliu savizudybiu skaiciumi Pagal 2010 m gyventoju surasyma Marijos gyventoju tautine sudetis buvo rusai 45 1 mariai 41 8 totoriai 5 5 Kiti daugiausia cuvasai udmurtai mordviai ukrainieciai Miestai ir gyvenvietesRespublikoje yra trys respublikinio ir vienas rajoninio pavaldumo miestas Didziausi respublikos miestai ir kitos gyvenvietes 2008 m tukst gyv Joskar Ola 260 4 Volzskas 56 9 Kozmodemjanskas 22 7 Medvedevas 16 6 Zvenigovas 16 6 Sovetskis 10 4 Morkai 10 4Nuorodoshttp mari el gov ru republic Pages about aspx Archyvuota kopija 2017 11 18 is Wayback Machine projekto Russia Travel Guide Mari El Republic mari el gov ru Archyvuota kopija 2017 11 18 is Wayback Machine projekto Etnoistoricheskaya spravka britannica com Mari El Alexander Yevstifeyev appointed Acting Head of Mari El Kremlin ru 2017 04 06 United Nations High Commissioner for Refugees World Directory of Minorities and Indigenous Peoples Russian Federation Mari Unhcr org Nuoroda tikrinta 2014 07 28 http www geocurrents info cultural geography and the suicide capital of the world is the republic of mari el geocurrents info Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas