Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Polifonija sen gr πολύ φωνή daugiabalsiškumas daugiabalsė muzika pagrįsta savarankiškais balsais kurie turėdami savo mel
Polifonija
Polifonija (sen. gr. πολύ + φωνή 'daugiabalsiškumas') – daugiabalsė muzika, pagrįsta savarankiškais balsais, kurie turėdami savo melodines linijas jungiasi į bendrą melodijų ansamblį.
Polifonijos priešingybė – .
Skiriamos dvi polifonijos rūšys: kontrastinė, kai vienu metu skamba kelios skirtingos melodijos, kurias atlieka skirtingi balsai (), ir imitacinė, kai visi balsai atlieka tą pačią melodiją arba jos dalį, tik ne vienu metu (vėliau įstoję balsai imituoja pradinę melodiją). Šitokia rūšis būdinga kai kurių tautų (pvz., rusų) liaudies dainoms.
Polifoniniai žanrai
Polifoniniai žanrai: , dviejų dalių, trijų dalių forma, , , fuga, , išdaila, variacijos (, ), , , , .
Istorija
Polifoninė liaudies muzika nuo seno egzistavo įvairiose pasaulio kultūrose: Užsachario Afrikoje, Melanezijoje, Kaukaze, Viduramžių jūros regione, Balkanuose. Polifonijos principais pagrįstos ir lietuvių liaudies sutartinės. Vakarų muzikos tradicijoje iki XIV a. vyravo . XV–XVI a. polifoninę muziką pradėjo plėtoti tokie kompozitoriai kaip Palestrina, Žoskenas de Prė, Johanesas Okenhemas, Gijomas Diufai, Jakobas Obrechtas, Džonas Dansteblis ir kt. Visa senoji polifonija, sukurta iki XVI a., vadinama griežtuoju stiliumi arba griežtuoju kontrapunktu, vėlesnė (nuo XVII a.), grindžiama harmoninėmis funkcijomis, – laisvuoju stiliumi arba laisvąja polifonija. Pastarosios polifonijos klasikais laikomi Bachas bei Hendelis.
Indoneziečių gamelanas, japonų muzika taip pat pagrįsta polifonijos principais.
Šaltiniai
- Eglė Gudžinskaitė. Polifonija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Полифония, Большая советская энциклопедия, T. XX (Плата—Проб). – Москва: Советская энциклопедия, 1975
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Polifonija, Kas yra Polifonija? Ką reiškia Polifonija?
Polifonija sen gr poly fwnh daugiabalsiskumas daugiabalse muzika pagrįsta savarankiskais balsais kurie turedami savo melodines linijas jungiasi į bendra melodiju ansamblį Polifonijos priesingybe Skiriamos dvi polifonijos rusys kontrastine kai vienu metu skamba kelios skirtingos melodijos kurias atlieka skirtingi balsai ir imitacine kai visi balsai atlieka ta pacia melodija arba jos dalį tik ne vienu metu veliau įstoje balsai imituoja pradine melodija Sitokia rusis budinga kai kuriu tautu pvz rusu liaudies dainoms Polifoniniai zanraiPolifoniniai zanrai dvieju daliu triju daliu forma fuga isdaila variacijos IstorijaPolifonine liaudies muzika nuo seno egzistavo įvairiose pasaulio kulturose Uzsachario Afrikoje Melanezijoje Kaukaze Viduramziu juros regione Balkanuose Polifonijos principais pagrįstos ir lietuviu liaudies sutartines Vakaru muzikos tradicijoje iki XIV a vyravo XV XVI a polifonine muzika pradejo pletoti tokie kompozitoriai kaip Palestrina Zoskenas de Pre Johanesas Okenhemas Gijomas Diufai Jakobas Obrechtas Dzonas Dansteblis ir kt Visa senoji polifonija sukurta iki XVI a vadinama grieztuoju stiliumi arba grieztuoju kontrapunktu velesne nuo XVII a grindziama harmoninemis funkcijomis laisvuoju stiliumi arba laisvaja polifonija Pastarosios polifonijos klasikais laikomi Bachas bei Hendelis Indonezieciu gamelanas japonu muzika taip pat pagrįsta polifonijos principais SaltiniaiEgle Gudzinskaite Polifonija Visuotine lietuviu enciklopedija T XIX Pre Reu Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 Polifoniya Bolshaya sovetskaya enciklopediya T XX Plata Prob Moskva Sovetskaya enciklopediya 1975