Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių liaudies architektūra sudedamoji dalis viena iš pasaulio architektūros formų paplitusi lietuvių valstiečių tarp
Lietuvių liaudies architektūra
Lietuvių liaudies architektūra – sudedamoji dalis, viena iš pasaulio architektūros formų, paplitusi lietuvių valstiečių tarpe. Ji buvo kuriama neprofesionalių žmonių ir tuo skyrėsi nuo tuo pat metu Lietuvoje kuriamos profesionaliosios architektūros, atsispindinčios miestų, ir bažnytinėje kultūrose. Liaudies architektūra egzistavo iki XX a., o šiuo metu šios architektūros formos yra nunykę arba transformavęsi. Lietuvos liaudies architektūra priskiriama Šiaurės rytų ir Vidurio Europos arealui.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Sandara ir raida
Medžiagos
Dėl gamtos sąlygų lietuvių liaudies architektūra yra išimtinai medinė, ir tuo ji yra panaši į gretimų slavų, germanų tautų architektūrą, paplitusią šiaurinėje Europos dalyje. Gausūs miškai ir akmenų trūkumas labai apribojo mūrinės architektūros galimybes: mūras naudotas tik pavieniais atvejais ir tik tam tikroms pastato dalims (pamatams, kaminui). Be to, medis buvo naudojamas ne tik sienoms, bet ir sutvirtinimo detalėms, kadangi metaliniai daiktai buvo brangūs ir sunkiai įgyjami.
Architektūros pobūdį nulėmė ir labai ilgai išlikę primityvūs įrankiai, tarp kurių pagrindiniai buvo kirvis ir . Pjūklas Lietuvą pasiekė tik XVIII a., bet dar XIX a. daugybė pastatų buvo statomi be jo. Tai nulėmė, kad lentos buvo praktiškai neįmanomos, ir viską stengtasi konstruoti iš rąstų. Tik vėlyvuoju laikotarpiu lentos naudotos kaip puošybinis elementas.
Rąstai iš pradžių buvo apvalūs, paprasčiausi nužievinti kamienai, jungiami sąsparomis, vėliau naudojami tašyti, t. y. kvadratinio perimetro rąstai.
Stogo formos
Lietuvoje yra didelė stogų formų įvairovė. Čia priskaičiuojami 6 pagrindiniai stogų tipai (pvz., rusų liaudies architektūroje paplitę tik 2):
- Keturšlaičiai stogai, kur dvi ilgosios stogo plokštumos yra trapecijos formos, o trumposios – trikampio. Tai – seniausias stogo tipas;
- Stogai su čiukuru – stogo galuose atsirado trikampės angos čiukurai, skirtos dūmams išleisti iš namo;
- Stogai su langu – atsiradus kaminui, čiukuras yra nebereikalingas, todėl čiukuro anga padidinama ir įrengiamas trikampis langas, skirtas palėpei apšviesti;
- Nusklembtas stogas – artimas dvišlaičiui, tik galiniai kampai daromi nuožulnūs. Jie daugiausia paplito Mažojoje Lietuvoje, tačiau vėliau tapo populiariausia stogo forma Lietuvoje;
- Nusklembtas stogas su čiukuru – ankstesniojo tipo variacija;
- Dvišlaitis stogas – vėlyviausia stogo forma. Tokio tipo namai buvo labai sunkiai statomi iš rąstų, nes reikalingas trikampis frontonas. Todėl galėjo atsirasti tik tada, kai atsirado galimybės daryti lentas ir karkasines konstrukcijas.
Tradiciškai stogas buvo dengiamas šiaudais, , . Suvalkijoje, dėl Vokietijos įtakos, paplito čerpės, kurios naudotos pasiturinčių ūkininkų. TSRS laikais labai daug liaudies architektūros buvo perdengta šiferiu.
Architektūros formos
Gyvenamųjų pastatų tipai
Viena seniausių lietuvių liaudies architektūroje pasitaikanti forma buvo klėtis, iš pradžių tikriausiai naudojama iš gyvenimui, bet vėliau – tik kaip sandėlis. Ją dažniausiai sudarydavo viena keturkampė patalpa, prieš kurią neretai buvo surenčiamas ir prieklėtis. Vėlyvesniais laikais klėties prototipas vystėsi keletu krypčių, ir skirtinguose regionuose įgaudavo skirtingas formas.
Žemaitijoje klėtis išsivystė į primityviausią namo formą – numą. Šis statinys turėjo vieną patalpą, prie kurios buvo prijungiamas numogalis gyvuliams laikyti, (miegamasis). Prieš numą būdavo išorinė patalpa liepys, kurioje valgydavo ir leisdavo laiką karštuoju metų laiku. Iš numo išsivystė troba – vienas sudėtingiausių ir didžiausių lietuvių liaudies architektūros tipų, turintis ypač sudėtingą planą. Jo centre būdavo mūrinis kaminas, skirtas produktams laikyti, kuris skirdavo „gerąją trobą“ nuo kitų patalpų: alkieriuko, kamaraitės, priešinės ir lunginės.
Aukštaitijoje primityviausia namo forma buvo pirkia, neretai turinti tik vieną patalpą. Ši primityviausia forma ilgą laiką išsaugota Dzūkijoje, kur sunkiausiai pasiekė išorinės įtakos. Tolesnis aukštaičių pastatų vystymosi etapas buvo gryčia, kuri be pagrindinės taip pat vadinamos patalpos turėdavo ir kitų patalpų: pirmiausia priemenę (įėjimo patalpa), kartais kamarą, seklyčią. Sudėtingiausias aukštaičių gyvenamasis pastatas vadinosi rūmas, kuris dar turėjo kaminą, gonkas. Suvalkietiškas gryčios variantas buvo vadinamas stuba.
Visoje Lietuvoje paplito gonkos – išoriniai priestatai prie gyvenamojo namo, naudotos kaip veranda. Namai dažnai turėdavo vieną ar dvi gonkas prie kiekvieno įėjimo, todėl atsirasdavo ir kryžminio plano pastatų.
Ūkinių pastatų tipai
Be gyvenamųjų namų, liaudies architektūrai priklausė daugybė ūkinių pastatų ir kitų statinių, kurie visi kartu sudarydavo sodybos kompleksą.
- Klėtis ir svirnas- ilgainiui iš primityvaus gyvenamojo namo išsivystė į sandėlį, skirtą grūdams, audiniams, maistui laikyti. Turtinguose namuose klėtis buvo statoma kelių patalpų. Neretai klėtis naudota ir kaip tarnų gyvenamieji kambariai;
- Daržinė – statinys, skirtas šienui, javams sukrauti;
- Tvartas – pastatas gyvuliams laikyti. Dažniausiai statyti ilgi, masyvūs;
- Kluonas ir klojimas – pastatai nupjautiems javams laikyti ir kulti. Jie turėdavo centrinę dalį (grendymą) ir šalines.
- Jauja – pastatas javams, linams džiovinti;
- Ledainė – pastatas, dažniausiai įleistas į žemę, skirtas gendantiems produktams laikyti;
- Išvietė – lauko tualetas;
- Pirtis – pastatas, skirtas maudymuisi, švarinimuisi. Jo viduje dažniausiai buvo įrengiama garinė pirtis, kuomet ant įkaitintų akmenų pildavo vandenį;
- Šulinys – įrenginys, skirtas vandeniui semti;
Sodybos pastatai neretai dalindavo visą teritoriją į kelis kiemus, tarp kurių išskiriami gerasis, ūkinis ir pan. Dalis sklypo (dažniausiai prie tvarto) buvo naudojama kaip diendaržis gyvuliams suleisti. Didžiausios sodybos teritorijos buvo paplitę Žemaitijoje, kur tradiciškai gyventa vienkiemiuose. Tuo tarpu Aukštaitijoje dėl valakų reformos buvo daugiau paplitę gatviniai kaimai, o sklypai buvo ilgi ir siauri.
Puošyba
Lietuvių liaudies architektūroje naudoti ir gana įvairūs puošybos elementai, kurių įvairovė išaugo XIX a., atsiradus galimybei gaminti lentas ir jas profiliuoti. Pastebima tendencija, kad puošybos elementai labiausiai išplito rytiniuose Lietuvos regionuose, t. y. Aukštaitijoje, kur buvo stipresnė slavų įtaka. Paminėtini svarbiausi puošybos elementai yra šie:
- Durys – seniausi pastatai turėdavo labai masyvias ir neišvaizdžias duris, o visi tvirtinimo elementai (vyriai, skląstis) buvo gaminami iš medžio. Vėlesniu laikotarpiu lentinės durys tapo svarbiu pastato puošybos elementu, paplito iš lentų sudėti elementai, Aukštaitijoje išpopuliarėjo dažytos durys.
- Langai – seniausi langai pasižymėjo mažumu. Dėl stiklo brangumo ir trūkumo buvo aptraukiami kiaulės pūsle ar riebaluose mirkytu popieriumi. Langams didėjant, susiformavo langinės, skirtos naktį apsisaugoti nuo vagių. Vėlyvuoju laikotarpiu langai buvo įrėminami, puošiami dailiomis pjaustytomis lentomis.
- – jais buvo puošiami prieklėčiai, gonkos. Stulpelius meniškai profiliuodavo. Gonkų puošyba XIX–XX a. Lietuvoje buvo labiausiai išvystyta. Čia buvo naudojami ne tik stulpeliai, bet ir profiliuotos lentos, kiti elementai.
- ir lėkis – profiliuotos lentos užbaigdavo stogo kraštą.
Interjeras
Gyvenamasis namas buvo dalijamas į keletą patalpų, tarp kurių svarbiausios buvo priemenė (įėjimo patalpa), gyvenamoji patalpa (dažniausiai vadinama taip, kaip ir gyvenamasis namas, t. y. gryčia, troba, stuba ir pan.), kamara (miegamasis), virtuvė, seklyčia ir pan. Patalpoms būdinga plūktinė asla ir tik vėliau svarbesnėse patalpose atsirado . Ypač buvo puošiamas pagrindinis namo kampas (pvz., krikštasuolė).
Sienos rastai matėsi ir viduje. Vėliau juos pradėta dengti sienų apmušalais. Svarbesni interjero puošybos elementai buvo sodai, (, staltiesės, kilimai, rankšluosčiai) ir panašiai
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-architektura-124139 VLE. Lietuvos architektūra
- Galaunė, P. 1930. Lietuvių liaudies menas. Kaunas: Lietuvos universitetas. p. 40.
- Galaunė, P. 1930. Lietuvių liaudies menas. Kaunas: Lietuvos universitetas. p. 57.
- Galaunė, P. 1930. Lietuvių liaudies menas. Kaunas: Lietuvos universitetas. p. 61.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių liaudies architektūra, Kas yra Lietuvių liaudies architektūra? Ką reiškia Lietuvių liaudies architektūra?
Lietuviu liaudies architektura sudedamoji dalis viena is pasaulio architekturos formu paplitusi lietuviu valstieciu tarpe Ji buvo kuriama neprofesionaliu zmoniu ir tuo skyresi nuo tuo pat metu Lietuvoje kuriamos profesionaliosios architekturos atsispindincios miestu ir baznytineje kulturose Liaudies architektura egzistavo iki XX a o siuo metu sios architekturos formos yra nunyke arba transformavesi Lietuvos liaudies architektura priskiriama Siaures rytu ir Vidurio Europos arealui Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiSandara ir raidaSasparaMedziagos Del gamtos salygu lietuviu liaudies architektura yra isimtinai medine ir tuo ji yra panasi į gretimu slavu germanu tautu architektura paplitusia siaurineje Europos dalyje Gausus miskai ir akmenu trukumas labai apribojo murines architekturos galimybes muras naudotas tik pavieniais atvejais ir tik tam tikroms pastato dalims pamatams kaminui Be to medis buvo naudojamas ne tik sienoms bet ir sutvirtinimo detalems kadangi metaliniai daiktai buvo brangus ir sunkiai įgyjami Architekturos pobudį nuleme ir labai ilgai islike primityvus įrankiai tarp kuriu pagrindiniai buvo kirvis ir Pjuklas Lietuva pasieke tik XVIII a bet dar XIX a daugybe pastatu buvo statomi be jo Tai nuleme kad lentos buvo praktiskai neįmanomos ir viska stengtasi konstruoti is rastu Tik velyvuoju laikotarpiu lentos naudotos kaip puosybinis elementas Rastai is pradziu buvo apvalus paprasciausi nuzievinti kamienai jungiami sasparomis veliau naudojami tasyti t y kvadratinio perimetro rastai Stogo formos Primityvi kletis ZemaitijojeTrobaPirkiaGryciaRumas su gonkomisKletis su ciukuriniu stogu Lietuvoje yra didele stogu formu įvairove Cia priskaiciuojami 6 pagrindiniai stogu tipai pvz rusu liaudies architekturoje paplite tik 2 Keturslaiciai stogai kur dvi ilgosios stogo plokstumos yra trapecijos formos o trumposios trikampio Tai seniausias stogo tipas Stogai su ciukuru stogo galuose atsirado trikampes angos ciukurai skirtos dumams isleisti is namo Stogai su langu atsiradus kaminui ciukuras yra nebereikalingas todel ciukuro anga padidinama ir įrengiamas trikampis langas skirtas palepei apsviesti Nusklembtas stogas artimas dvislaiciui tik galiniai kampai daromi nuozulnus Jie daugiausia paplito Mazojoje Lietuvoje taciau veliau tapo populiariausia stogo forma Lietuvoje Nusklembtas stogas su ciukuru ankstesniojo tipo variacija Dvislaitis stogas velyviausia stogo forma Tokio tipo namai buvo labai sunkiai statomi is rastu nes reikalingas trikampis frontonas Todel galejo atsirasti tik tada kai atsirado galimybes daryti lentas ir karkasines konstrukcijas Tradiciskai stogas buvo dengiamas siaudais Suvalkijoje del Vokietijos įtakos paplito cerpes kurios naudotos pasiturinciu ukininku TSRS laikais labai daug liaudies architekturos buvo perdengta siferiu Architekturos formosGyvenamuju pastatu tipai Viena seniausiu lietuviu liaudies architekturoje pasitaikanti forma buvo kletis is pradziu tikriausiai naudojama is gyvenimui bet veliau tik kaip sandelis Ja dazniausiai sudarydavo viena keturkampe patalpa pries kuria neretai buvo surenciamas ir priekletis Velyvesniais laikais kleties prototipas vystesi keletu krypciu ir skirtinguose regionuose įgaudavo skirtingas formas Zemaitijoje kletis issivyste į primityviausia namo forma numa Sis statinys turejo viena patalpa prie kurios buvo prijungiamas numogalis gyvuliams laikyti miegamasis Pries numa budavo isorine patalpa liepys kurioje valgydavo ir leisdavo laika karstuoju metu laiku Is numo issivyste troba vienas sudetingiausiu ir didziausiu lietuviu liaudies architekturos tipu turintis ypac sudetinga plana Jo centre budavo murinis kaminas skirtas produktams laikyti kuris skirdavo geraja troba nuo kitu patalpu alkieriuko kamaraites priesines ir lungines Aukstaitijoje primityviausia namo forma buvo pirkia neretai turinti tik viena patalpa Si primityviausia forma ilga laika issaugota Dzukijoje kur sunkiausiai pasieke isorines įtakos Tolesnis aukstaiciu pastatu vystymosi etapas buvo grycia kuri be pagrindines taip pat vadinamos patalpos turedavo ir kitu patalpu pirmiausia priemene įejimo patalpa kartais kamara seklycia Sudetingiausias aukstaiciu gyvenamasis pastatas vadinosi rumas kuris dar turejo kamina gonkas Suvalkietiskas grycios variantas buvo vadinamas stuba Visoje Lietuvoje paplito gonkos isoriniai priestatai prie gyvenamojo namo naudotos kaip veranda Namai daznai turedavo viena ar dvi gonkas prie kiekvieno įejimo todel atsirasdavo ir kryzminio plano pastatu ukiniu pastatu tipai Be gyvenamuju namu liaudies architekturai priklause daugybe ukiniu pastatu ir kitu statiniu kurie visi kartu sudarydavo sodybos kompleksa Kletis ir svirnas ilgainiui is primityvaus gyvenamojo namo issivyste į sandelį skirta grudams audiniams maistui laikyti Turtinguose namuose kletis buvo statoma keliu patalpu Neretai kletis naudota ir kaip tarnu gyvenamieji kambariai Darzine statinys skirtas sienui javams sukrauti Tvartas pastatas gyvuliams laikyti Dazniausiai statyti ilgi masyvus Kluonas ir klojimas pastatai nupjautiems javams laikyti ir kulti Jie turedavo centrine dalį grendyma ir salines Jauja pastatas javams linams dziovinti Ledaine pastatas dazniausiai įleistas į zeme skirtas gendantiems produktams laikyti Isviete lauko tualetas Pirtis pastatas skirtas maudymuisi svarinimuisi Jo viduje dazniausiai buvo įrengiama garine pirtis kuomet ant įkaitintu akmenu pildavo vandenį Sulinys įrenginys skirtas vandeniui semti Sodybos pastatai neretai dalindavo visa teritorija į kelis kiemus tarp kuriu isskiriami gerasis ukinis ir pan Dalis sklypo dazniausiai prie tvarto buvo naudojama kaip diendarzis gyvuliams suleisti Didziausios sodybos teritorijos buvo paplite Zemaitijoje kur tradiciskai gyventa vienkiemiuose Tuo tarpu Aukstaitijoje del valaku reformos buvo daugiau paplite gatviniai kaimai o sklypai buvo ilgi ir siauri PuosybaVejalentes ir lekiaiSvirno duru puosyba Lietuviu liaudies architekturoje naudoti ir gana įvairus puosybos elementai kuriu įvairove isaugo XIX a atsiradus galimybei gaminti lentas ir jas profiliuoti Pastebima tendencija kad puosybos elementai labiausiai isplito rytiniuose Lietuvos regionuose t y Aukstaitijoje kur buvo stipresne slavu įtaka Paminetini svarbiausi puosybos elementai yra sie Durys seniausi pastatai turedavo labai masyvias ir neisvaizdzias duris o visi tvirtinimo elementai vyriai sklastis buvo gaminami is medzio Velesniu laikotarpiu lentines durys tapo svarbiu pastato puosybos elementu paplito is lentu sudeti elementai Aukstaitijoje ispopuliarejo dazytos durys Langai seniausi langai pasizymejo mazumu Del stiklo brangumo ir trukumo buvo aptraukiami kiaules pusle ar riebaluose mirkytu popieriumi Langams didejant susiformavo langines skirtos naktį apsisaugoti nuo vagiu Velyvuoju laikotarpiu langai buvo įreminami puosiami dailiomis pjaustytomis lentomis jais buvo puosiami priekleciai gonkos Stulpelius meniskai profiliuodavo Gonku puosyba XIX XX a Lietuvoje buvo labiausiai isvystyta Cia buvo naudojami ne tik stulpeliai bet ir profiliuotos lentos kiti elementai ir lekis profiliuotos lentos uzbaigdavo stogo krasta InterjerasSuvalkietiskos stubos interjeras Gyvenamasis namas buvo dalijamas į keleta patalpu tarp kuriu svarbiausios buvo priemene įejimo patalpa gyvenamoji patalpa dazniausiai vadinama taip kaip ir gyvenamasis namas t y grycia troba stuba ir pan kamara miegamasis virtuve seklycia ir pan Patalpoms budinga pluktine asla ir tik veliau svarbesnese patalpose atsirado Ypac buvo puosiamas pagrindinis namo kampas pvz krikstasuole Sienos rastai matesi ir viduje Veliau juos pradeta dengti sienu apmusalais Svarbesni interjero puosybos elementai buvo sodai staltieses kilimai ranksluosciai ir panasiaiSaltiniaihttps www vle lt Straipsnis Lietuvos architektura 124139 VLE Lietuvos architektura Galaune P 1930 Lietuviu liaudies menas Kaunas Lietuvos universitetas p 40 Galaune P 1930 Lietuviu liaudies menas Kaunas Lietuvos universitetas p 57 Galaune P 1930 Lietuviu liaudies menas Kaunas Lietuvos universitetas p 61 Vikiteka Lietuviu liaudies architektura vaizdine ir garsine medziaga