Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuviška keramika Lietuvos taikomosios dailės šaka kurios forma degti dirbiniai ir medžiagos iš molio arba kitų minera
Lietuviška keramika
Lietuviška keramika – Lietuvos taikomosios dailės šaka, kurios forma − degti dirbiniai ir medžiagos iš molio arba kitų mineralinių medžiagų; tų dirbinių ir medžiagų gamyba;
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Keramikos gamyba
Keramikos gamyba susideda iš žaliavos (molio, kaolino, glazūros, glazūros dažų) parengimo, formavimo, džiovinimo ir degimo. Formuojama plastiškuoju, pusiau sausu ar sausuoju ir liejimo būdu. Glazūra, dažai užnešami purškimo būdu, rankomis, liejimu. Šiuolaikinę keramiką puoselėja Lietuvos tautodailininkų nariai. Populiari juodoji keramika, kuri pasaulyje buvo žinoma jau Antikos laikais. gaunama degant paprastąją keramiką bedeguoninėje aplinkoje (susidarant daug suodžių). Vėliau ji paplito Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje. Kitos plačiai paplitusios meninės keramikos rūšys − porcelianas, fajansas, terakota.
Istorija
Istorija iki XX a.
Keramika yra vienas seniausių amatų ir meno formų, siejama su civilizacijos pradžia. Kadaise moliniai indai pavertė klajoklį sėsliu, padėjo atsirasti tautų bruožams. Nuo primityvių statulėlių, buitinių indų per daugelį šimtmečių amatas išsivystė iki turiningo meno. Keramikos menas, fiziškai sujungęs žemę, vandenį ir ugnį, tarsi vienijo ir įvairias meno šakas: tapybą, grafiką, skulptūrą. Įdomios ir sudėtingos technologijos, plačių meninės išraiškos galimybių keramikos menas aktualus ir dabar. Lietuvos meninė keramika, per amžius patyrusi pakilimų ir nuosmukių, XVI–XVII a. garsėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amatininkų cechuose gamintais itin meniškais dirbiniais, gražiais XIX a. pabaigos liaudiškais indais.
Ankstyvojo ir vidurinio neolito laikotarpiu (IV–III tūkst. pr. m. e.) išsivystė skirtingos Šiaurės Lietuvos (Narvos kultūros) ir Pietų Lietuvos (Nemuno kultūros) keramikos kryptys. Vyravo dviejų rūšių indai: plačiaangiai, smailiadugniai verdamieji puodai ir pailgi arba apskriti dubenėliai, dažniausiai naudoti kaip šviestuvai. Vėlyvajame neolite (III–II tūkst. pr. m. e.) iš pietvakarių išplito , kurios dirbiniai buvo puošti įspaustą virvę primenančiu ornamentu. Maždaug XVI a. pr. m. e. virvelinė keramika suskilo į keletą atmainų, kol išsivystė į brūkšniuotąją keramiką, kurios pavyzdžiai randami Rytų Lietuvos piliakalniuose. Tai įvairaus dydžio kibiro pavidalo indai be ąsų, puošti brūkšneliais, pirštų įspaudais, gnaibymu. Kiek vėliau iš Vakarų Europos paplito grublėtoji keramika. Jai būdingi dideli, aukšti, kibiro pavidalo puodai, kurių paviršius tarsi apdrėbtas skystu moliu. Greta didelių puodų lipdyti maži puodeliai, kurie su maistu buvo dedami į kapus.
Apie X a. Lietuvoje pradėtas naudoti rankinis žiedžiamasis ratas, apie XIII–XIV a. − kojinis žiedžiamasis ratas, atsirado krosnys moliniams indams degti. Lietuvos gotikinio stiliaus keramika nepasižymėjo puošnumu. Trakų pilies, Vilniaus Žemutinės pilies ir Vyskupų rūmų bei Gardino pilies kultūriniuose sluoksniuose aptikta buitinių indų: nedidelių ąsotėlių, įvairių puodynių, puoštų negiliai įrėžtu linijinių ornamentu, didesnių ir mažesnių dubenų, glazūruotu vidumi, karių gertuvių. Kartais indai glazūruoti vienos ar kelių spalvų glazūromis. XIII a. Gardino Aukštutinės pilies dekore panaudotos glazūruotos plytelės. Kai kada XI–XIV a. indų dugne buvo įspaudžiamas ženklas. XIV a. pradėti gaminti , kurie iš pradžių kurti su žiedžiamuoju ratu ir mažai skyrėsi nuo tuometinių buitinių puodų. XV a. iš puodyninių koklių gamybos pereita prie dubeninių, ant kurių buvo daugiau vietos dekorui ir glazūravimui.
Lietuvos renesanso laikotarpiu keramika pradėjo įgauti svaresnę dekoratyviąją reikšmę. Keraminėmis detalėmis buvo puošiama pastatų išorė. Paplito dekoratyviniai židinių ir krosnių kokliai. Krosnys buvo mūrijamos iš kampinių, karnizinių ir karūninių koklių. Specialūs dekoratyviniai kokliai skirstomi į grotelinius, nišinius ir plokštinius. Lietuviški renesansiniai kokliai buvo mažesni už europietiškus (apie 15,5 x 18 cm), puošti įspaustais heraldiniais simboliais, gamtos elementų (gėlių, lapų) ir geometriniu (treliažas, žuvies žvynai) dekoru, scenų vaizdavimu (medžioklės, mitologinės, alegorinės).
Lietuvos baroko laikotarpiu XVII a. Vilniuje ir Kaune dirbo puodžiai Mikalojus Trapevičius, Petras Šumanauskas, Laurynas Jurevičius, Petras Zobarskas. Paįvairėjo glazūros. Padidėjo koklių matmenys. Bendrai keramikos formos menkai pakito lyginant su renesanso laikotarpiu, dekoras išliko panašus. Tarp XVIII a. krosnių kūrėjų buvo (Kražių kolegijoje, Vilniaus jėzuitų vienuolynuose prie Šv. Rapolo ir Šv. Kazimiero bažnyčių), (Vilniaus bernardinų vienuolyne, 1763 m.). XVIII a. prie LDK didikų dvarų pradėtos steigti fajanso manufaktūros: Bialoje (Lenkija, 1738 m. įsteigė Ona Sanguškaitė-Radvilienė), Sveržnėje (Minsko sritis, 1742 m. įsteigė Mykolas Kazimieras Radvila), Telechanuose (Bresto sritis, įsteigė Mykolas Oginskis), Glinske (Lvovo sritis, įsteigė Radvilos), Kožece (Rovno sritis, 1784 m. įsteigė ). Vilniuje pagrindinėmis buvo Mato Navicko ir Jurgio Simanausko fajanso dirbtuvės. Dirbinių pavyzdžiais buvo italų majolikos dirbiniai, Delfto fajansas, kinų ir Meiseno porcelianas. Atsirado puošnių, Europos rokoko dekorų gyviais (paukščiai, drugiai), peizažais, portretais, gėlių girliandomis.
Europos klasicistinės formos su antikinių architektūrinių detalių (kolonų, puskolonių, antablementų) puošyba paplito XVIII a. pab. − XIX a. pirmos pusės krosnių dekore. XIX a. pradžioje išpopuliarėjo ir kitus antikinius indus imituojantys dirbiniai. Plito neglazūruoti fajansiniai biustai, skulptūrėlės. 1790 m. Kožeco (dab. Ukraina) manufaktūroje pagamintas pirmasis Lenkijos-Lietuvos respublikoje . Ties jo puošyba dirbo J. Sobieskis, P. Smuglevičius. Garsėjo keramikas-klasicistas Ignotas Ceizikas (1779–1860), kūręs vazas, vazeles, taures, pypkes, plaketes. Puošniausi jo darbai − taisyklingos formos dekoratyvinės vazos (dvi jų yra LDM rinkinyje).
XIX a. keramika buvo kuriama Mato Navicko ir Jurgio Simanausko fajanso fabrikuose (abu įsteigti 1832 m.), N. Zubovo koklių fabrike Aleksandrijoje (Šiaulių apskr., įsteigtas 1886 m.), Z. Lipšico keraminių indų fabrike Kuršėnuose (Šiaulių apskr.), P. Puzino keramikos fabrike Grūžiuose (Pasvalio raj.), M. Radvilos fajanso manufaktūroje Nieborove (Lenkija, Skernevicų vaivadija; įsteigta 1881 m.), taip pat Varėnos, Vievio ir kt. keramikos įmonėse. Baranausko, Kareivos ir Römerių dirbtuvėse kurtas porcelianas. Paplito neobarokinė, neorokokinė ir neorenesansinė puošyba.
XX a. ir vėlesnė Lietuvos keramika
Lietuviška profesionali keramika jauna dailės šaka. Jos kelias prasidėjo 1931 metais, Kauno meno mokykloje įsteigus keramikos studiją. 1934-aisiais studijai ėmė vadovauti Liudvikas Strolis (1905–1996), baigęs keramikos mokslus Paryžiuje. Pelnytai vadinamas lietuviškos keramikos mokyklos įkūrėju, dailininkas sudarė mokymo programą, nulėmusią tolesnę lietuviškos keramikos raidos kryptį. Pirmoji lietuvių keramikų karta buvo tikri entuziastai, neturėję į ką lygiuotis. Lietuvon plūdo Rytų įtaką patyrusių modernių technologijų ir įvairių stilistinių krypčių Europos keramikos tradicijos. Nors L. Strolis pats tai perėmė iš prancūzų ir, mokydamas jaunus keramikus, neneigė naujų laimėjimų, tačiau nuolat propagavo vietinių tradicijų reikšmę.
Lietuvos keramikai žinomi pasaulyje gera glazūrų technologija, aukšto profesionalumo žiedimo mokykla, individualiu braižu. Jie ne kartą garsino savo šalį parodose, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose. Šiuolaikinės modernios kūrybos kontekste mūsų dailininkų darbai išliko santūrūs, monumentalūs, artimi lietuvių tautos dvasiai.
Šaltiniai
- Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė. Keramikos raida nuo seniausių laikų iki XXI a. Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuviška keramika, Kas yra Lietuviška keramika? Ką reiškia Lietuviška keramika?
Lietuviska keramika Lietuvos taikomosios dailes saka kurios forma degti dirbiniai ir medziagos is molio arba kitu mineraliniu medziagu tu dirbiniu ir medziagu gamyba Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiKeramikos gamybaPagrindinis straipsnis Keramika Keramikos gamyba susideda is zaliavos molio kaolino glazuros glazuros dazu parengimo formavimo dziovinimo ir degimo Formuojama plastiskuoju pusiau sausu ar sausuoju ir liejimo budu Glazura dazai uznesami purskimo budu rankomis liejimu Siuolaikine keramika puoseleja Lietuvos tautodailininku nariai Populiari juodoji keramika kuri pasaulyje buvo zinoma jau Antikos laikais gaunama degant paprastaja keramika bedeguonineje aplinkoje susidarant daug suodziu Veliau ji paplito Europoje o tuo paciu ir Lietuvoje Kitos placiai paplitusios menines keramikos rusys porcelianas fajansas terakota IstorijaIstorija iki XX a Keramika yra vienas seniausiu amatu ir meno formu siejama su civilizacijos pradzia Kadaise moliniai indai paverte klajoklį sesliu padejo atsirasti tautu bruozams Nuo primityviu statuleliu buitiniu indu per daugelį simtmeciu amatas issivyste iki turiningo meno Keramikos menas fiziskai sujunges zeme vandenį ir ugnį tarsi vienijo ir įvairias meno sakas tapyba grafika skulptura Įdomios ir sudetingos technologijos placiu menines israiskos galimybiu keramikos menas aktualus ir dabar Lietuvos menine keramika per amzius patyrusi pakilimu ir nuosmukiu XVI XVII a garsejo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes amatininku cechuose gamintais itin meniskais dirbiniais graziais XIX a pabaigos liaudiskais indais Keramikos gamyba Ankstyvojo ir vidurinio neolito laikotarpiu IV III tukst pr m e issivyste skirtingos Siaures Lietuvos Narvos kulturos ir Pietu Lietuvos Nemuno kulturos keramikos kryptys Vyravo dvieju rusiu indai placiaangiai smailiadugniai verdamieji puodai ir pailgi arba apskriti dubeneliai dazniausiai naudoti kaip sviestuvai Velyvajame neolite III II tukst pr m e is pietvakariu isplito kurios dirbiniai buvo puosti įspausta virve primenanciu ornamentu Mazdaug XVI a pr m e virveline keramika suskilo į keleta atmainu kol issivyste į bruksniuotaja keramika kurios pavyzdziai randami Rytu Lietuvos piliakalniuose Tai įvairaus dydzio kibiro pavidalo indai be asu puosti bruksneliais pirstu įspaudais gnaibymu Kiek veliau is Vakaru Europos paplito grubletoji keramika Jai budingi dideli auksti kibiro pavidalo puodai kuriu pavirsius tarsi apdrebtas skystu moliu Greta dideliu puodu lipdyti mazi puodeliai kurie su maistu buvo dedami į kapus Apie X a Lietuvoje pradetas naudoti rankinis ziedziamasis ratas apie XIII XIV a kojinis ziedziamasis ratas atsirado krosnys moliniams indams degti Lietuvos gotikinio stiliaus keramika nepasizymejo puosnumu Traku pilies Vilniaus Zemutines pilies ir Vyskupu rumu bei Gardino pilies kulturiniuose sluoksniuose aptikta buitiniu indu nedideliu asoteliu įvairiu puodyniu puostu negiliai įreztu linijiniu ornamentu didesniu ir mazesniu dubenu glazuruotu vidumi kariu gertuviu Kartais indai glazuruoti vienos ar keliu spalvu glazuromis XIII a Gardino Aukstutines pilies dekore panaudotos glazuruotos plyteles Kai kada XI XIV a indu dugne buvo įspaudziamas zenklas XIV a pradeti gaminti kurie is pradziu kurti su ziedziamuoju ratu ir mazai skyresi nuo tuometiniu buitiniu puodu XV a is puodyniniu kokliu gamybos pereita prie dubeniniu ant kuriu buvo daugiau vietos dekorui ir glazuravimui Lietuvos renesanso laikotarpiu keramika pradejo įgauti svaresne dekoratyviaja reiksme Keraminemis detalemis buvo puosiama pastatu isore Paplito dekoratyviniai zidiniu ir krosniu kokliai Krosnys buvo murijamos is kampiniu karniziniu ir karuniniu kokliu Specialus dekoratyviniai kokliai skirstomi į grotelinius nisinius ir plokstinius Lietuviski renesansiniai kokliai buvo mazesni uz europietiskus apie 15 5 x 18 cm puosti įspaustais heraldiniais simboliais gamtos elementu geliu lapu ir geometriniu treliazas zuvies zvynai dekoru scenu vaizdavimu medziokles mitologines alegorines Lietuvos baroko laikotarpiu XVII a Vilniuje ir Kaune dirbo puodziai Mikalojus Trapevicius Petras Sumanauskas Laurynas Jurevicius Petras Zobarskas Paįvairejo glazuros Padidejo kokliu matmenys Bendrai keramikos formos menkai pakito lyginant su renesanso laikotarpiu dekoras isliko panasus Tarp XVIII a krosniu kureju buvo Kraziu kolegijoje Vilniaus jezuitu vienuolynuose prie Sv Rapolo ir Sv Kazimiero baznyciu Vilniaus bernardinu vienuolyne 1763 m XVIII a prie LDK didiku dvaru pradetos steigti fajanso manufakturos Bialoje Lenkija 1738 m įsteige Ona Sanguskaite Radviliene Sverzneje Minsko sritis 1742 m įsteige Mykolas Kazimieras Radvila Telechanuose Bresto sritis įsteige Mykolas Oginskis Glinske Lvovo sritis įsteige Radvilos Kozece Rovno sritis 1784 m įsteige Vilniuje pagrindinemis buvo Mato Navicko ir Jurgio Simanausko fajanso dirbtuves Dirbiniu pavyzdziais buvo italu majolikos dirbiniai Delfto fajansas kinu ir Meiseno porcelianas Atsirado puosniu Europos rokoko dekoru gyviais pauksciai drugiai peizazais portretais geliu girliandomis Europos klasicistines formos su antikiniu architekturiniu detaliu kolonu puskoloniu antablementu puosyba paplito XVIII a pab XIX a pirmos puses krosniu dekore XIX a pradzioje ispopuliarejo ir kitus antikinius indus imituojantys dirbiniai Plito neglazuruoti fajansiniai biustai skulptureles 1790 m Kozeco dab Ukraina manufakturoje pagamintas pirmasis Lenkijos Lietuvos respublikoje Ties jo puosyba dirbo J Sobieskis P Smuglevicius Garsejo keramikas klasicistas Ignotas Ceizikas 1779 1860 kures vazas vazeles taures pypkes plaketes Puosniausi jo darbai taisyklingos formos dekoratyvines vazos dvi ju yra LDM rinkinyje XIX a keramika buvo kuriama Mato Navicko ir Jurgio Simanausko fajanso fabrikuose abu įsteigti 1832 m N Zubovo kokliu fabrike Aleksandrijoje Siauliu apskr įsteigtas 1886 m Z Lipsico keraminiu indu fabrike Kursenuose Siauliu apskr P Puzino keramikos fabrike Gruziuose Pasvalio raj M Radvilos fajanso manufakturoje Nieborove Lenkija Skernevicu vaivadija įsteigta 1881 m taip pat Varenos Vievio ir kt keramikos įmonese Baranausko Kareivos ir Romeriu dirbtuvese kurtas porcelianas Paplito neobarokine neorokokine ir neorenesansine puosyba XX a ir velesne Lietuvos keramika Liaudiskos keramikos parduotuve Rumsiskese Lietuviska profesionali keramika jauna dailes saka Jos kelias prasidejo 1931 metais Kauno meno mokykloje įsteigus keramikos studija 1934 aisiais studijai eme vadovauti Liudvikas Strolis 1905 1996 baiges keramikos mokslus Paryziuje Pelnytai vadinamas lietuviskos keramikos mokyklos įkureju dailininkas sudare mokymo programa nulemusia tolesne lietuviskos keramikos raidos kryptį Pirmoji lietuviu keramiku karta buvo tikri entuziastai netureje į ka lygiuotis Lietuvon pludo Rytu įtaka patyrusiu moderniu technologiju ir įvairiu stilistiniu krypciu Europos keramikos tradicijos Nors L Strolis pats tai pereme is prancuzu ir mokydamas jaunus keramikus neneige nauju laimejimu taciau nuolat propagavo vietiniu tradiciju reiksme Lietuvos keramikai zinomi pasaulyje gera glazuru technologija auksto profesionalumo ziedimo mokykla individualiu braizu Jie ne karta garsino savo salį parodose įvairiuose tarptautiniuose konkursuose Siuolaikines modernios kurybos kontekste musu dailininku darbai isliko santurus monumentalus artimi lietuviu tautos dvasiai SaltiniaiLijana Sataviciute Nataleviciene Keramikos raida nuo seniausiu laiku iki XXI a Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie mena yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį