Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Komija arba Komijos Respublika rus Республика Коми kom Коми Республика federacinė respublika Rusijos europinės dalies ši
Komijos respublika
Komija arba Komijos Respublika (rus. Республика Коми, kom. Коми Республика) – federacinė respublika Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose į vakarus nuo Uralo kalnų.
| Komija Республика Коми Коми Республика | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | |||||||
| Ekonominis regionas | |||||||
| Administracinis centras | Syktyvkaras | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, komių | ||||||
| Gyventojų | 737 853 (54) | ||||||
| Plotas | 415 900 km² (12) | ||||||
| - vandens % | 0,3 % | ||||||
| Tankumas | 1,77 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | KomijaVikiteka | ||||||
Istorija
XI–XIV a. komių gentys mokėjo duoklę Naugardo respublikai. XIV–XV a. pradėtas komių krikštas. 1478 m. Komijos teritorija prijungta prie Maskvos valstybės, į ją ėmė keltis rusų kolonistai.
Komijoje kastos naudingosios iškasenos, kirsta mediena, medžioti kailiniai žvėrys. Į čia tremti politiniai priešai, kaliniai.
1921 m. RTFSR sudėtyje sudaryta Komių autonominė apygarda, o 1936 m. pertvarkyta į Komijos ATSR.
Pokario metais buvo svarbi trėmimo vieta (Intos, Vorkutos, Uchtos kasyklos). Komijos respublikoje atsidūrė daugybė karo belaisvių, kariavusių nacistinės Vokietijos pusėje, ištremti ukrainiečiai, lietuviai, latviai, estai ir kiti sovietų valdžios priešai.
1992 m. sudaryta federacinė Komijos Respublika.
Geografija
Komija yra Rusijos europinės dalies šiaurėje, jos šiaurinė dalis (apie 10 % respublikos teritorijos) yra už Šiaurės poliaračio.
Rytuose Komija siekia Uralo kalnus (apima aukščiausią jų viršūnę – Narodnajos kalną, 1895 m). Iš pietryčių į šiaurės vakarus tęsiasi Timano kalvagūbris, tarp jo ir Uralo plyti Pečioros žemuma, pietuose – Šiaurės skliautakalvių dalis. Kalnuose gausu karstinių reljefo formų.
Klimatas Komijos didžiojoje dalyje vidutinių platumų žemyninis, šiaurėje ir šiaurės vakaruose – subarktinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –17 °C (pietvakariuose) iki -20 °C (šiaurės rytuose), liepos – atitinkamai +17 ir +12 °C. Per metus iškrinta nuo 700 mm iki 1500 mm (kalnuose) kritulių. Žiemos ilgos ir šaltos, dažna slėgių ir temperatūrų kaita, būna viesulų.
Didžiuma Komijos patenka į Pečioros baseiną – teka pati Pečiora ir jos intakai (Ižma, Usa, Sysola, Vyčegda, Vymė); kita svarbi upė Mezenė (su Vaška). Respublikoje yra labai daug ežerų, didžiausi: Sindorsko ir Jamo.
Dirvožemiai daugiausia jauriniai. Komijos didžiausią dalį užima taiga; už Šiaurės poliaračio – miškatundrė ir tundra. Daug pelkių. Miškai užima 74,6 % Komijos teritorijos (daugiausia eglynai ir pušynai; yra kedrų, kėnių, maumedžių). Veisiasi rudieji lokiai, briedžiai, kiaunės, poliarinės lapės, kiškiai, voverės, iš paukščių – tetervinai, kurtiniai, antys, jerubės, baltieji tetervinai.
Svarbiausios saugomos teritorijos: Jugyd Va nacionalinis parkas (pasaulio paveldo objektas), Pečioros‑Ilyčiaus rezervatas.
Gyventojai
Tautinė sudėtis 2010 m.:
- rusai – 65,1 %
- komiai – 23,7 %
- ukrainiečiai – 4,2 %
- totoriai – 1,3 %
- gudai – 1,0 %
- vokiečiai – 0,6 %
Nuo 1994 m. plėtojamas mokymas komių kalba, kuri (kaip ir rusų) paskelbta valstybine; 2014 m. komių kalba buvo dėstoma 97 % Komijos mokyklų. Komijoje nuosekliai puoselėjamas senasis finougrų paveldas (steigiami etnografiniai muziejai), gyvenviečių, gatvių pavadinimai, kelio ženklai rašomi komių ir rusų kalbomis.
Didžiausi miestai
Didžiausi Komijos Respublikos miestai (2020 m., tūkst. gyv.):
- Syktyvkaras – 244,4
- Uchta – 93,7
- Vorkuta – 52,7
- – 38,2
- – 37,1
- – 26,0
- Inta – 24,1
Ekonomika
Komijoje išgaunama nafta (didžiausi telkiniai – Usinsko, Vozeisko, Verchnevozeisko ir Jaregos), gamtinės dujos (didžiausias – Vuktylo), akmens anglys (Vorkutoje, Vorgašore, Intoje), titano rūda (apie 50 % Rusijos išteklių, Jaregos ir Pižemsko telkiniai), degieji skalūnai (Vyčegdos ir Pečioros skalūnų baseinas), durpės. Dideli mangano, chromo, aliuminio (boksito), vario, polimetalų, volframo, molibdeno, bismuto, niobio, tantalo rūdų, aukso, platinos grupės mineralų, sidabro, deimantų, terminio ir mineralinio vandens ištekliai. Elektros energiją tiekia šiluminės elektrinės ir hidroelelektrinės.
Perdirbama nafta, gamtinės dujos, anglis, vystoma popieriaus, medžio apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės, siuvimo pramonė.
Auginami javai, daržovės (daugiausia bulvės), pašariniai augalai. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, arkliai, Komijos šiaurėje – elnininkystė, kailinių žvėrių medžioklė. Paukštininkystė. Kertami miškai.
Transporto tinklas menkai išplėtotas. Per Komijos teritoriją eina Kotlaso–Vorkutos geležinkelis. Laivuojama Pečiora ir Vyčegda (iš viso 2800 km). Dujotiekių 3500 km, naftotiekių (Usos–Uchtos ir Uchtos–Jaroslavlio) 700 km (2004 m.).
Administracinis suskirstymas
Komija padalinta į 12 rajonų ir 8 respublikinio pavaldumo miestus:
- Miestų apygardos
- Rajonai
Šaltiniai
- RUSSIA: Administrative Division
- Komija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Официальный сайт Всероссийской переписи населения 2010 года. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года Archyvuota kopija 2021-12-09 iš Wayback Machine projekto.
- Численность постоянного населения Российской Федерации по муниципальным образованиям на 1 января 2020 года Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto.
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Federaliniai subjektai | |||||||||||||
| |||||||||||||
| Federalinės apygardos | |||||||||||||
| Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas | |||||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Komijos respublika, Kas yra Komijos respublika? Ką reiškia Komijos respublika?
Komija arba Komijos Respublika rus Respublika Komi kom Komi Respublika federacine respublika Rusijos europines dalies siaures rytuose į vakarus nuo Uralo kalnu Komija Respublika Komi Komi Respublika Issamiau Valstybe RusijaFederaline apygardaEkonominis regionasAdministracinis centras SyktyvkarasOficialios kalbos rusu komiuGyventoju 2021 737 853 54 Plotas 415 900 km 12 vandens 0 3 Tankumas 2021 1 77 zm km Vikiteka KomijaVikitekaIstorijaXI XIV a komiu gentys mokejo duokle Naugardo respublikai XIV XV a pradetas komiu krikstas 1478 m Komijos teritorija prijungta prie Maskvos valstybes į ja eme keltis rusu kolonistai Komijoje kastos naudingosios iskasenos kirsta mediena medzioti kailiniai zverys Į cia tremti politiniai priesai kaliniai 1921 m RTFSR sudetyje sudaryta Komiu autonomine apygarda o 1936 m pertvarkyta į Komijos ATSR Pokario metais buvo svarbi tremimo vieta Intos Vorkutos Uchtos kasyklos Komijos respublikoje atsidure daugybe karo belaisviu kariavusiu nacistines Vokietijos puseje istremti ukrainieciai lietuviai latviai estai ir kiti sovietu valdzios priesai 1992 m sudaryta federacine Komijos Respublika GeografijaKomija yra Rusijos europines dalies siaureje jos siaurine dalis apie 10 respublikos teritorijos yra uz Siaures poliaracio Manaragos kalnas Jugyd Va nacionaliniame parke Rytuose Komija siekia Uralo kalnus apima auksciausia ju virsune Narodnajos kalna 1895 m Is pietryciu į siaures vakarus tesiasi Timano kalvagubris tarp jo ir Uralo plyti Pecioros zemuma pietuose Siaures skliautakalviu dalis Kalnuose gausu karstiniu reljefo formu Klimatas Komijos didziojoje dalyje vidutiniu platumu zemyninis siaureje ir siaures vakaruose subarktinis Sausio vidutine temperatura nuo 17 C pietvakariuose iki 20 C siaures rytuose liepos atitinkamai 17 ir 12 C Per metus iskrinta nuo 700 mm iki 1500 mm kalnuose krituliu Ziemos ilgos ir saltos dazna slegiu ir temperaturu kaita buna viesulu Komijos zemelapis Didziuma Komijos patenka į Pecioros baseina teka pati Peciora ir jos intakai Izma Usa Sysola Vycegda Vyme kita svarbi upe Mezene su Vaska Respublikoje yra labai daug ezeru didziausi Sindorsko ir Jamo Dirvozemiai daugiausia jauriniai Komijos didziausia dalį uzima taiga uz Siaures poliaracio miskatundre ir tundra Daug pelkiu Miskai uzima 74 6 Komijos teritorijos daugiausia eglynai ir pusynai yra kedru keniu maumedziu Veisiasi rudieji lokiai briedziai kiaunes poliarines lapes kiskiai voveres is pauksciu tetervinai kurtiniai antys jerubes baltieji tetervinai Svarbiausios saugomos teritorijos Jugyd Va nacionalinis parkas pasaulio paveldo objektas Pecioros Ilyciaus rezervatas GyventojaiElnininko diena VorkutojeUchta Tautine sudetis 2010 m rusai 65 1 komiai 23 7 ukrainieciai 4 2 totoriai 1 3 gudai 1 0 vokieciai 0 6 Nuo 1994 m pletojamas mokymas komiu kalba kuri kaip ir rusu paskelbta valstybine 2014 m komiu kalba buvo destoma 97 Komijos mokyklu Komijoje nuosekliai puoselejamas senasis finougru paveldas steigiami etnografiniai muziejai gyvenvieciu gatviu pavadinimai kelio zenklai rasomi komiu ir rusu kalbomis Didziausi miestaiDidziausi Komijos Respublikos miestai 2020 m tukst gyv Syktyvkaras 244 4 Uchta 93 7 Vorkuta 52 7 38 2 37 1 26 0 Inta 24 1EkonomikaKomijoje isgaunama nafta didziausi telkiniai Usinsko Vozeisko Verchnevozeisko ir Jaregos gamtines dujos didziausias Vuktylo akmens anglys Vorkutoje Vorgasore Intoje titano ruda apie 50 Rusijos istekliu Jaregos ir Pizemsko telkiniai degieji skalunai Vycegdos ir Pecioros skalunu baseinas durpes Dideli mangano chromo aliuminio boksito vario polimetalu volframo molibdeno bismuto niobio tantalo rudu aukso platinos grupes mineralu sidabro deimantu terminio ir mineralinio vandens istekliai Elektros energija tiekia silumines elektrines ir hidroelelektrines Perdirbama nafta gamtines dujos anglis vystoma popieriaus medzio apdirbimo statybiniu medziagu tekstiles siuvimo pramone Auginami javai darzoves daugiausia bulves pasariniai augalai Zemes ukio svarbiausia saka gyvulininkyste Veisiama galvijai kiaules avys arkliai Komijos siaureje elnininkyste kailiniu zveriu medziokle Paukstininkyste Kertami miskai Transporto tinklas menkai ispletotas Per Komijos teritorija eina Kotlaso Vorkutos gelezinkelis Laivuojama Peciora ir Vycegda is viso 2800 km Dujotiekiu 3500 km naftotiekiu Usos Uchtos ir Uchtos Jaroslavlio 700 km 2004 m Administracinis suskirstymasKomija padalinta į 12 rajonu ir 8 respublikinio pavaldumo miestus Miestu apygardosRajonaiSaltiniaiRUSSIA Administrative Division Komija Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Oficialnyj sajt Vserossijskoj perepisi naseleniya 2010 goda Informacionnye materialy ob okonchatelnyh itogah Vserossijskoj perepisi naseleniya 2010 goda Archyvuota kopija 2021 12 09 is Wayback Machine projekto Chislennost postoyannogo naseleniya Rossijskoj Federacii po municipalnym obrazovaniyam na 1 yanvarya 2020 goda Archyvuota kopija 2020 04 24 is Wayback Machine projekto Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas