Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kauno miesto istorija mena dar akmens amžių aptikta stovyklaviečių Yra 7 geležies amžiaus piliakalniai 4 dideli X XII a
Kauno istorija
Kauno miesto istorija mena dar akmens amžių (aptikta stovyklaviečių). Yra 7 geležies amžiaus piliakalniai, 4 dideli X–XII a. kapinynai. I tūkstm. 2-ojoje pusėje – XIV a. Nemuno ir Neries santakoje buvo dvi gyvenvietės. Miesto raida prasidėjo XIV–XV a. sandūroje, XV a. pradžioje jis užėmė ~20 ha plotą.
Pavadinimo kilmė
Kaunas buvo vienas populiariausių miestų, minimas vokiečių ordinų kronikose (Kauen, Cawen, Kauwenpille ir kt.), dažnai minimas ir Rusios kronikose.
Šiuo metu vyrauja kalbininkų nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Kaunas; tokia pavardė ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė A. Senas, jai pritarė P. Skardžius ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet manoma, kad veikiausiai tai galėjęs būti pilies valdovas. Tokią prielaidą leidžia daryti ir dabartinis pilies pavadinimas: net kauniečiai ją dažniau vadina Kauno pilimi, o ne tiesiog pilimi, nors kitos pilies Kaune ir nėra. Pats asmenvardis Kaunas kildinamas iš būdvardžio kaunus ‘kuris mėgsta muštis, kautis’. Jei taip, tai hipotetinis pilies valdovas Kaunas turėjęs būti arba karštakošis, arba geras kovų meistras, gerai įvaldęs tuometinius ginklus.
Kiek vėliau už A. Seną vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė galėjusi būti ‘gilus’, ‘žemas’, ‘slėnyje esąs’. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies *kau-, *keu- ‘lenkti(s)’, ‘linkti’; iš čia išsirutuliojo ir reikšmė ‘žemas’ bei su ja susijusios kitos reikšmės, plg. gotų hauns ‘žemas’, vokiečių Hohn ‘pajuoka’, latvių kauns ‘gėda’. Vadinasi, šiuo atveju Kaunas kildinamas iš spėjamai buvusio, bet išnykusio būdvardžio kaunas ar kaunus ‘žemas’. Atvejų, kai vietovardis užkonservuoja anksčiau turėtus, bet jau nebevartojamus žodžius ar jų dalis, yra ne vienas, plg. Simnas (iš spėjamai išnykusio tokio paties ežeravardžio ar asmenvardžio), Stabingis (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio stabis ‘akmuo’), Kirsna (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio kirsnan ‘juodas’), Palanga, Kretinga (su kuršiškomis priesagomis -ang-, -ing-) ir kt.
Liaudies etimologijoje Kauno pavadinimas siejamas su veiksmažodžio kautis esamojo laiko trečiojo asmens forma káunas ‘kaunasi’, ‘kovoja’ – aliuzija į vietą, kur vykdavo dažnos lietuvių kovos su kryžiuočiais). Toks aiškinimas nėra visai be pagrindo, nes iš dalies siejasi su aukščiau minėtąja asmenvardine hipoteze. Be to, esama daiktavardžių kaunis, kaunė (net su ta pačia šaknies priegaide!) ‘kova, mūšis’. Kad kautynės gali duoti vardą jų vietai, rodo Pabaisko (į pietus nuo Ukmergės) pavyzdys, kur 1435 m. vyko Švitrigailos ir jo sąjungininkų mūšis su jo priešininkų bei Lenkijos kariuomenėmis. Bėda tik ta, jog intensyvūs mūšiai su kryžiuočiais ties Kaunu prasidėjo nuo XIV a. vidurio, o pats vardas yra senesnis.
Kauno vardas turi ir legendinius kilmės aiškinimus. Legendoje apie Palemoną (Bychovco kronika, XVI a.) Kauno vardas kildinamas iš Palemono viduriniojo sūnaus Kūno (Kauno) vardo: esą šis atsikėlęs prie Nevėžio (?) žiočių ir įkūręs miestą, kurį pavadinęs savo vardu. Istorikas T. Narbutas (XIX a.) yra užrašęs (ar sukūręs?) legendą, jog lietuviai garbinę dievaitį Kaunį, primenantį graikų Apoloną. Didžiulė Kaunio statula esą stovėjusi Nemuno pakrantėje ties dabartiniu Kauno senamiesčiu; Kaunį savo globėju laikę sielininkai, todėl audros metu šiam dievaičiui degindavę auką: augalų ūglių, šaknų, porą avinų.
Legenda apie Kauno atsiradimą
Legenda apie taurą su kryžiumi tarp ragų:
| Senovėje, vienos medžioklės metu, pavyko įvyti lietuviams girių valdovą taurą į miško tankumyną Lietuvos upių tėvo Nemuno ir motinos Neries santakoje (būtent čia dabar įsikūręs Kaunas). Šioje vietoje žvėris buvo pervertas ragotine. Greitai buvo pastebėta, kad tarp sumedžioto tauro storų ragų kyšo iš medžio šakų susikryžiavęs kryžius. Pabijojo dievų rūstybės senovės lietuviai ir nusprendė miško valdovą paaukoti. Sukrovė didžiulį ąžuolų laužą ir garbingai didingųjų savo dievų garbei sudegino žvėrių karalių skaisčią mėnesienos naktį. |
Kita legenda byloja, kad Kauną įkūrė iš Italijos nuo imperatoriaus Nerono tironijos pabėgę Romos patricijai.
Pasak Alberto Vijūko–Kojelavičiaus, vienos iš tų giminių vadas, kunigaikštis Palemonas su sūnumis plaukdamas Nemunu pasiekė Kauno teritorijas, kuriose tebuvęs paprastas kaimelis su keliomis trobomis. Ten jo sūnus Kūnas (Kaunas) arba kituose raštuose vadintas Kūnasijumi ar Kūnarijumi įkuria miestą: „ Kūno (Kauno) arba Kūnasijaus valstybė buvo ribojama Nemunu, Dubysa, Nevėžiu ir Vilija (gimtosios kalbos žodžiu Nerimi). Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo atminimui pavadintas Kaunu, po šiai tebėra vienas iš žymiausių Lietuvoje“. Pasak tolimesnės legendos, miesto įkūrėjas mirė kovoje su Kijevo Rusia, patekęs į kunigaikščio Mistislavo nelaisvę, kur jam buvo nukrista galva, o kūnas paliktas laukuose. Remiantis Kojelavičiumi, miestas galėjo būti įkurtas apie 790 metus, tačiau tai nėra niekur pažymėta. Pasak legendos sukūrė, tai kunigaikštis
Kauno įkūrimas
Dabartinio Kauno vietoje, Neries ir Nemuno upių santakoje, gyventa nuo seniausių laikų, jau IV–V amžiuje. Gana ilgai Kauno atsiradimas sietas su legendiniu Lietuvos valstybės įkūrėjo Palemono sūnumi Kūnu, buvo nurodoma net tiksli miesto įsteigimo data – 1030 m. Kaip spėja kai kurie istorikai, 1140 m. arabų kartografas Al Idrisi tariamai Kauno vietoje pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu).
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis. Kryžiuočių kronikose (Vygando Marburgiečio kronikoje) Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. kaip žymi LDK tvirtovė Kawen (Cawen). Kaunas su savo mūrine pilimi XIV–XVI a. sudarė svarbią pilių grandinės dalį, nusitęsusią palei Nemuną ir skirtą atremti kryžiuočių antpuolius. Pilis ne kartą buvo sugriauta ir vėl atstatyta. 1362 m. pilį gynė kunigaikščio Vaidoto vadovaujama įgula, bet buvo kryžiuočių sugriauta, vėl greitai atstatyta.
1398 m. mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais, tarp jų Ryga ir Karaliaučiumi. 1408 m. vasario 14 d. Ldk Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises, XV a. ėmė veikti ir plėstis Kauno senasis uostas. 1441 m., pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą (nors tikslus jos pastato būvimas nėra žinomas), veikusią iki 1532 m. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo, kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto, svarba, susiformavo pirmieji mūrinių namų kvartalai. 1498 m. kovo mėnesį Kaune apsilankė Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras, kuriam Kontoros pirkliai įteikė karaliaus ir Dancigo miesto laiškus.1473 m. pradėjo veikti pirmoji mokykla, 1500 m. – pinigų kalykla, 1519 m. – viešoji ligoninė, 1530 m. – vaško ir druskos muitinė, 1540 m. – vaistinė. Amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. 1539 m. jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.
XVI–XVIII a. buvo 23 cechai, vieniję apie 36 sričių amatininkus. Miesto planas buvo stačiakampis, vystėsi tik dab. Senamiestyje. Gyveno apie 15 tūkst. žmonių. XVII a. pradžioje, susilpnėjus Lenkijos ir Lietuvos valstybei (ATR) dėl jos karų su kaimyninėmis šalimis, Kauno plėtra sulėtėjo. 1655–1661 m. miestą okupavo rusai, 1701–1707 m. švedai. 1658–1659 m. vyko rusų kariuomenės vykdyta Kauno apgultis. Gyventojus išskynė maro epidemijos, miestas nukentėjo nuo gaisrų. Kauno ekonomika pagyvėjo XVIII a. pabaigoje iškasus Nemuną su Dnepru sujungusį Oginskio kanalą.
Rusijos imperija
1795 m. padalinus ATR, Kaunas įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. 1800 m. gaisras sunaikino trečdalį miesto. 1808 m. magistratą pakeitė miesto dūma. Užklupus 1812 m. karui, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną, miestas buvo nuniokotas net du kartus. Iš pradžių Napoleonas apsistojo birželio 23 d. Aleksote, tuomet ištyrinėjo kur geriausia bus perkelti kariuomenę per upę, ir birželio 25 d. maždaug ties Aukštąja Panemune per tris plūduriuojančius tiltus perkėlė savo armiją į Žemuosiuose Šančiuose esančią lygumą. Pasakojama, kad kariaunos perkėlimą jis stebėjęs prie Jiesios žiočių, nuo Jiesios piliakalnio, vėliau imto vadinti Napoleono kalnu. Prancūzų kariauna miestą buvo užėmusi nuo 1812 m. birželio iki gruodžio.
1842 m. įkūrus Kauno guberniją, miestas tapo gubernijos centru. Mieste lankėsi Rusijos imperatoriai Nikolajus I ir Aleksandras II. Jie gyveno Kauno rotušės apartamentuose, pertvarkytuose į carų rūmus. Pagal 1847 m. plėtros planą imta statyti Naujamiestį. Po imperijos žlugimo rūmuose buvę brangūs daiktai buvo išvogti arba išgabenti į Rusiją. 1861 m. rugpjūčio 12 d. įvyko Kauno manifestacija. 1861–1862 m. nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį ir Kauno geležinkelio tunelis, siejusi Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė – visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Miesto kultūrinis gyvenimas pagyvėjo 1864 m. iš Varnių atkėlus Žemaičių vyskupijos centrą ir kunigų seminariją. 1876 m. gatvės apšviestos žibalinėmis lempomis, 1899 m. – elektra. 1877 m. įkurtas Kauno kolelis. 1892 m. įkuriamas teatras, 1898 m. – pirmasis Kauno miesto muziejus. 1889 m. prijungtas Žaliakalnis. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1914 metų. XIX a. pabaigoje Kaune gyveno labai mažai lietuvių (apie 6 proc. miesto gyventojų), o dėl Kauno tvirtovės buvo daug karių (1897 m. iš 88,6 tūkst. gyventojų 36,9 tūkst. buvo kariškiai ir jų šeimos). Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Nuo 1915 m. pabaigos iki 1919 m. Kaune šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupantai.
1905 m. sausio 29 d. Rotušės aikštėje atidarytas pirmasis Kaune lietuviškas knygynas. 1913 m. mieste kursavo 21 prekinis ir keleivinis laivas. Rusams veržiantis į Lietuvą, 1918 m. gruodžio 31 d. Kaune įsikūrė Lietuvos vyriausybė, kariuomenės vadovybė, 1919 m. pradžioje – Valstybės Taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos, tapo Laikinąja sostine, svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 m. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas, padėjęs atkurtos teisinius pagrindus, Seimas posėdžiavo Kaune 1920–1927 ir 1936–1940 m.
XX a. tarpukaris
1919 m. prijungta Vilijampolė, Žemieji Šančiai, Žaliakalnio šiaurės rytinis pakraštys, 1931 m. – Aukštoji Panemunė, Aleksotas, Aukštieji Šančiai. 1920 m. lapkričio 29 d. Kauno geležinkelio stotyje pasirašytos Kauno paliaubos tarp Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių atstovų.
Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Kauno, kaip modernaus miesto, pamatus padėjo 1921–1933 m. miestui vadovavęs burmistras Jonas Vileišis. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su centru sujungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. Kaune pradėjo kursuoti pirmieji Lietuvoje autobusai, 1931 m. Žaliakalnyje ir 1935 m. Aleksote ėmė veikti funikulierius. 1926 m. rugsėjo 26 d. Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje įvyko Kauno susirėmimas tarp lietuvių ir lenkų, suimti 9 asmenys, 4 sunkiai sužeisti. 1927 m. gruodį įkurta lenkų korporacija Lauda. 1917–1918 m. veikė Kauno baltarusių draugija, 1932–1935 m. Kauno baltarusių kultūros ir švietimo draugija.
1928 m. pastatyti teisingumo ministerijos rūmai (dabartinė Kauno filharmonija, architektas E. Frykas), 1929 m. – Lietuvos banko rūmai (architektas M. Songaila), 1936 m. – muziejų kompleksas (architektas V. Dubeneckis), 1938 m. – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (dabartinės Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių, Vaikų literatūros skyriai, architektas V. Žemkalnis).
Tarpukario laikotarpiu Kaunas buvo žymiausias mokslo, kultūros, švietimo centras. 1922 m. įsteigtas Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), Meno mokykla (1922 m.), Konservatorija (1933 m.), Aukštieji kūno kultūros kursai (1934 m.), Veterinarijos akademija (1936 m.), kitos mokyklos. Įsteigti Dramos ir Operos teatrai (1925 m. sujungti į Valstybės teatrą), radijas (1926 m.), Karo muziejus (1936 m.), astronomijos observatorija. Mieste veikė 54 poligrafijos įmonės, ėjo daugiau kaip 100 periodinių leidinių. 1939 m. pastatytoje Sporto halėje Lietuvos vyrų krepšinio komanda antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą.
Nacistiniai metai ir Sovietmetis
1940 m. birželio 15 d. Raudonosios armijos tankai užėmė Kauną. Per porą savaičių suimta keli šimtai asmenų, daugiausia visuomenės veikėjų – buvusių organizacijų vadovų ir narių, uždraustų laikraščių redaktorių, žurnalistų, buvusių ministrų, karininkų ir kt.
1941 m. birželio 22 d. Kaune prasidėjo LAF organizuotas sukilimas prieš komunistų valdžią. Sudaryta Laikinoji vyriausybė birželio 23 d. paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Birželio 25 d. į miestą įžengę vokiečiai rado jį išlaisvintą nuo tarybų valdžios, tačiau Lietuvos vyriausybę toleravo tik pusantro mėnesio. Karo metais Vilijampolėje buvo įkurtas getas, o Kaune veikė pavieniai Raudonosios armijos diversantai. Nuo 1943 m. rudens iki 1944 m. vasaros Kauno geto teritorijoje veikė Kauno koncentracijos stovykla. 1944 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijos kariuomenė be mūšio pasitraukė iš Kauno. 1941–1944 m. miestas Ostlando sudėtyje buvo kaip atskira Kauno miesto apygarda. 1944 m. rugpjūčio 1 d. Kauną paėmė sovietai – III Baltarusijos fronto 5-oji armija, vadovaujama generolo N. Krylovo.
Po karo sovietiniai okupantai toliau griovė ir naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Buvo sunaikintas pagrindinis šalies valstybingumo simbolis – Karo muziejaus sodelis. 1950 m. uždarytas Kauno universitetas (jo netektį iš dalies kompensavo 5 aukštosios mokyklos). Kaunas prarado nemažą dalį į Vakarus pasitraukusios inteligentijos. Daug žalos padarė gausi karinė įgula, dėl kurios miestas sovietmečiu buvo uždaras ir nelankomas užsieniečių. Okupantai įvairiomis priemonėmis kovojo su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietų valdžią buvo Romo Kalantos susideginimas 1972 m. miesto sode.
1946 m. prie miesto prijungti Petrašiūnai, Marvelė, Lampėdžiai, 1959 m. Kleboniškis, 1961 m. Palemonas. 1970 m. Kaunas buvo 68-asis SSRS miestas pagal gyventojų skaičių.
Ūkis
Sovietmečiu stambiausios miesto įmonės buvo „Pergalė“ (buvęs Tilmansų fabrikas, įkurtas dar 1867 m.), vilnos gamybinis susivienijimas „Drobė“, P. Ziberto šilko kombinatas, Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamykla, mėsos ir pieno kombinatai, konditerijos fabrikas, „Kauno baldai“, „Bangos“ radijo gamykla (nuo 1956 m.).
1960 m. pastatyta Kauno HE.
Nepriklausomybės atgavimas
1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis Nepriklausomybės laikų paminklų. 1989 m. atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas. 1991 m. įsteigtas miesto garbės piliečio vardas. Pirmuoju Kauno miesto garbės piliečiu tapo diplomatas Juozas Urbšys.
1991 m. sovietų kariuomenei pasikėsinus į jaunos Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Kaune, prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Okupavus Lietuvos televizijos pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Išvedus sovietinę kariuomenę iš Lietuvos, Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės.
Nuo 1992 m. Kaunas priklauso tarptautinei Hanzos miestų sąjungai. 1993 m. patvirtintas naujasis Kauno herbas.
Potvyniai
Iki tol, kai apie 1960 m. buvo pastatyta Kauno vandens jėgainė, miestą gana stipriai nusiaubdavo pavasario potvyniai, kai išsiliedavo Nemunas ir Neris. XX a. didžiausi buvo 1926, 1931, 1934, 1940, 1942, 1946, 1947, 1951 ir 1958 m. potvyniai. [1946 m. kovo 25 d. buvo ypač didelis potvynis – Nemuno lygis buvo pakilęs 748 cm virš nulinės žymos, kiek mažiau buvo 1951 m. – apie 640 cm. Pastačius vandens jėgainę Nemunas išsilieja, tačiau ne tiek, kad pridarytų miestui daug žalos.
Architektūra
Miestas plėtotas pagal 1953 m. (architektai K. Bučas ir A. Slavinskas), 1970 m. (P. Janulis), 1983 m. (J. Petrauskas, J. Zagorskas, A. Sprindys) bendruosius (generalinius) planus. 2003 m. patvirtintas naujasis Kauno bendrasis planas (projekto vadovas – architektas S. Lukošius), pakeistas 2006 m.
Miesto valdymas
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||||
|---|---|---|---|---|
| 1398–1486 m. | Kauno seniūnijos centras | ? | ? | LDK |
| 1486–1566 m. | ? | Kauno pavieto centras, Kauno miestas (pavietui nepriklausantis) | ||
| 1566–1795 m. | ? | Kauno apskrities centras | Trakų vaivadija | |
| 1796–1797 m. | ? | Vilniaus gubernija | Rusijos imperija | |
| 1797–1801 m. | ? | Lietuvos gubernija | ||
| 1801–1831 m. | ? | Lietuvos Vilniaus gubernija | ||
| 1831–1842 m. | ? | Vilniaus gubernija | ||
| 1842–1915 m. | Kauno valsčiaus centras (XIX a. pabaiga) | Kauno gubernijos centras | ||
| 1915–1917 m. | ? | Oberostas | Vokietijos imperija | |
| 1917–1918 m. | ? | , | ||
| 1918–1920 m. | ? | respublikinio pavaldumo miestas, Kauno apskrities centras | – | Lietuvos Respublika |
| 1920–1939 m. | 8 rajonai (1923 m.): Aleksotas, , Karmelitai, Naujamiestis, Senamiestis, Šančiai, Vilijampolė, Žaliakalnis | respublikos sostinė | ||
| 1939–1940 m. | ||||
| 1940–1941 m. | ? | – | Lietuvos TSR | |
| 1941–1944 m. | ? | Kauno apskrities centras | Kauno miesto apygarda, Kauno krašto apygardos centras | Lietuvos generalinė sritis (Ostlandas) |
| 1944–1946 m. | ||||
| 1946–1950 m. | ? | respublikinio pavaldumo miestas | ||
| 1950–1953 m. | ? | Vilijampolės rajono centras | srities pavaldumo miestas, Kauno srities centras | Lietuvos TSR |
| 1953–1955 m. | ? | respublikinio pavaldumo miestas | ||
| 1955–1990 m. | 3-4 miesto rajonai (Lenino, Panemunės, Požėlos, ?) | Kauno rajono centras | ||
| 1990–1995 m. | ? | Lietuvos Respublika | ||
| 1995–2000 m. | ? | Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybės centras | Kauno apskrities centras | |
| 2000–2005 m. | 10 seniūnijų: Aleksoto seniūnija, Centro seniūnija, Dainavos seniūnija, Eigulių seniūnija, Panemunės seniūnija, Petrašiūnų seniūnija, Šančių seniūnija, Šilainių seniūnija, Vilijampolės seniūnija, Žaliakalnio seniūnija | |||
| nuo 2005 m. | 11 seniūnijų: Aleksoto seniūnija, Centro seniūnija, Dainavos seniūnija, Eigulių seniūnija, Gričiupio seniūnija, Panemunės seniūnija, Petrašiūnų seniūnija, Šančių seniūnija, Šilainių seniūnija, Vilijampolės seniūnija, Žaliakalnio seniūnija | |||
Literatūra
- Albertas Vijūkas-Kojelavičius. „Lietuvos istorija“. Šviesa, Kaunas, 1989 m.
- V. Bičiūnas. „Kaunas 1030–1930“. Šviesa, Kaunas, 1999 m. ISBN 9986-896-70-3
Šaltiniai
- Z. Ivinskis "Lietuvos prekyba su prūsais, " I T., Kaunas, 1934, 108 p.
- (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 30.
Nuorodos
- Kauno istorijos muziejus
- Kaunas: datos ir faktai
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2008-09-17 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno apskrities archyvas: paroda „Moderniosios savivaldos formavimasis Kaune. 1918–1919 metai“ Archyvuota kopija 2017-08-23 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno istorija, Kas yra Kauno istorija? Ką reiškia Kauno istorija?
Kauno miesto istorija mena dar akmens amziu aptikta stovyklavieciu Yra 7 gelezies amziaus piliakalniai 4 dideli X XII a kapinynai I tukstm 2 ojoje puseje XIV a Nemuno ir Neries santakoje buvo dvi gyvenvietes Miesto raida prasidejo XIV XV a sanduroje XV a pradzioje jis uzeme 20 ha plota Napoleonas Orda Kauno pilis Pavadinimo kilmeKaunas buvo vienas populiariausiu miestu minimas vokieciu ordinu kronikose Kauen Cawen Kauwenpille ir kt daznai minimas ir Rusios kronikose Siuo metu vyrauja kalbininku nuomone kad miesto pavadinimas kiles is asmenvardzio Kaunas tokia pavarde ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas Jonava Alytus Vilkaviskis į kurį patenka ir Kaunas Sia versija dar 1925 m pateike A Senas jai pritare P Skardzius ir P Jonikas Kas buvo tas Kaunas nezinia bet manoma kad veikiausiai tai galejes buti pilies valdovas Tokia prielaida leidzia daryti ir dabartinis pilies pavadinimas net kaunieciai ja dazniau vadina Kauno pilimi o ne tiesiog pilimi nors kitos pilies Kaune ir nera Pats asmenvardis Kaunas kildinamas is budvardzio kaunus kuris megsta mustis kautis Jei taip tai hipotetinis pilies valdovas Kaunas turejes buti arba karstakosis arba geras kovu meistras gerai įvaldes tuometinius ginklus Idrisijaus nupiestas pasaulio zemelapis Sicilijos karaliui Rodzeriui II 1154 m Kiek veliau uz A Sena vokieciu kalbininkas G Studerus iskele hipoteze kad Kauno pirmine reiksme galejusi buti gilus zemas slenyje esas Jo nuomone saknis kaun kilusi is indoeuropieciu saknies kau keu lenkti s linkti is cia issirutuliojo ir reiksme zemas bei su ja susijusios kitos reiksmes plg gotu hauns zemas vokieciu Hohn pajuoka latviu kauns geda Vadinasi siuo atveju Kaunas kildinamas is spejamai buvusio bet isnykusio budvardzio kaunas ar kaunus zemas Atveju kai vietovardis uzkonservuoja anksciau turetus bet jau nebevartojamus zodzius ar ju dalis yra ne vienas plg Simnas is spejamai isnykusio tokio paties ezeravardzio ar asmenvardzio Stabingis is jotvingiu ir prusu kalbu zodzio stabis akmuo Kirsna is jotvingiu ir prusu kalbu zodzio kirsnan juodas Palanga Kretinga su kursiskomis priesagomis ang ing ir kt Liaudies etimologijoje Kauno pavadinimas siejamas su veiksmazodzio kautis esamojo laiko treciojo asmens forma kaunas kaunasi kovoja aliuzija į vieta kur vykdavo daznos lietuviu kovos su kryziuociais Toks aiskinimas nera visai be pagrindo nes is dalies siejasi su auksciau minetaja asmenvardine hipoteze Be to esama daiktavardziu kaunis kaune net su ta pacia saknies priegaide kova musis Kad kautynes gali duoti varda ju vietai rodo Pabaisko į pietus nuo Ukmerges pavyzdys kur 1435 m vyko Svitrigailos ir jo sajungininku musis su jo priesininku bei Lenkijos kariuomenemis Beda tik ta jog intensyvus musiai su kryziuociais ties Kaunu prasidejo nuo XIV a vidurio o pats vardas yra senesnis Kauno vardas turi ir legendinius kilmes aiskinimus Legendoje apie Palemona Bychovco kronika XVI a Kauno vardas kildinamas is Palemono viduriniojo sunaus Kuno Kauno vardo esa sis atsikeles prie Nevezio ziociu ir įkures miesta kurį pavadines savo vardu Istorikas T Narbutas XIX a yra uzrases ar sukures legenda jog lietuviai garbine dievaitį Kaunį primenantį graiku Apolona Didziule Kaunio statula esa stovejusi Nemuno pakranteje ties dabartiniu Kauno senamiesciu Kaunį savo globeju laike sielininkai todel audros metu siam dievaiciui degindave auka augalu ugliu saknu pora avinu Legenda apie Kauno atsiradimaLegenda apie taura su kryziumi tarp ragu Senoveje vienos medziokles metu pavyko įvyti lietuviams giriu valdova taura į misko tankumyna Lietuvos upiu tevo Nemuno ir motinos Neries santakoje butent cia dabar įsikures Kaunas Sioje vietoje zveris buvo pervertas ragotine Greitai buvo pastebeta kad tarp sumedzioto tauro storu ragu kyso is medzio saku susikryziaves kryzius Pabijojo dievu rustybes senoves lietuviai ir nusprende misko valdova paaukoti Sukrove didziulį azuolu lauza ir garbingai didinguju savo dievu garbei sudegino zveriu karaliu skaiscia menesienos naktį Kita legenda byloja kad Kauna įkure is Italijos nuo imperatoriaus Nerono tironijos pabege Romos patricijai Pasak Alberto Vijuko Kojelaviciaus vienos is tu giminiu vadas kunigaikstis Palemonas su sunumis plaukdamas Nemunu pasieke Kauno teritorijas kuriose tebuves paprastas kaimelis su keliomis trobomis Ten jo sunus Kunas Kaunas arba kituose rastuose vadintas Kunasijumi ar Kunarijumi įkuria miesta Kuno Kauno arba Kunasijaus valstybe buvo ribojama Nemunu Dubysa Neveziu ir Vilija gimtosios kalbos zodziu Nerimi Tu zemiu sostine įkurdino pacioje Neries ir Nemuno santakoje Tas miestas su pilimi įkurejo atminimui pavadintas Kaunu po siai tebera vienas is zymiausiu Lietuvoje Pasak tolimesnes legendos miesto įkurejas mire kovoje su Kijevo Rusia patekes į kunigaikscio Mistislavo nelaisve kur jam buvo nukrista galva o kunas paliktas laukuose Remiantis Kojelaviciumi miestas galejo buti įkurtas apie 790 metus taciau tai nera niekur pazymeta Pasak legendos sukure tai kunigaikstisKauno įkurimasDabartinio Kauno vietoje Neries ir Nemuno upiu santakoje gyventa nuo seniausiu laiku jau IV V amziuje Gana ilgai Kauno atsiradimas sietas su legendiniu Lietuvos valstybes įkurejo Palemono sunumi Kunu buvo nurodoma net tiksli miesto įsteigimo data 1030 m Kaip speja kai kurie istorikai 1140 m arabu kartografas Al Idrisi tariamai Kauno vietoje pazymejo gyvenamaja vietove vardu Qaynu arba Qanys Kabnu Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste1471 m pradeta statyti Kauno Sv Jurgio Kankinio baznycia Santakos gyvenvietes teritorijoje XIV a viduryje buvo pastatyta murine Kauno pilis Kryziuociu kronikose Vygando Marburgiecio kronikoje Kauno gyvenviete pirma karta pamineta 1361 m kaip zymi LDK tvirtove Kawen Cawen Kaunas su savo murine pilimi XIV XVI a sudare svarbia piliu grandines dalį nusitesusia palei Nemuna ir skirta atremti kryziuociu antpuolius Pilis ne karta buvo sugriauta ir vel atstatyta 1362 m pilį gyne kunigaikscio Vaidoto vadovaujama įgula bet buvo kryziuociu sugriauta vel greitai atstatyta Mykolas Elvyras Andriolis Kauno pilies griuvesiai 1888 m 1398 m mieste susikure vokieciu pirkliu gildija palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais tarp ju Ryga ir Karaliauciumi 1408 m vasario 14 d Ldk Vytautas suteike Kauno miestui Magdeburgo teises XV a eme veikti ir plestis Kauno senasis uostas 1441 m pasirasius Hanzos sutartį Hanzos miestu pirkliai atidare kontora nors tikslus jos pastato buvimas nera zinomas veikusia iki 1532 m Nuo tada Kaunas pradejo sparciai augti didejo jo kaip prekybos su Vakaru Europa centro bei uosto svarba susiformavo pirmieji muriniu namu kvartalai 1498 m kovo menesį Kaune apsilanke Lietuvos Didysis kunigaikstis Aleksandras kuriam Kontoros pirkliai įteike karaliaus ir Dancigo miesto laiskus 1473 m pradejo veikti pirmoji mokykla 1500 m pinigu kalykla 1519 m viesoji ligonine 1530 m vasko ir druskos muitine 1540 m vaistine Amziaus pabaigoje Kaunas tapo vienu is geriausiai suformuotu LDK miestu 1539 m jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame zemelapyje Carta Marina XVI XVIII a buvo 23 cechai vienije apie 36 sriciu amatininkus Miesto planas buvo staciakampis vystesi tik dab Senamiestyje Gyveno apie 15 tukst zmoniu XVII a pradzioje susilpnejus Lenkijos ir Lietuvos valstybei ATR del jos karu su kaimyninemis salimis Kauno pletra suletejo 1655 1661 m miesta okupavo rusai 1701 1707 m svedai 1658 1659 m vyko rusu kariuomenes vykdyta Kauno apgultis Gyventojus isskyne maro epidemijos miestas nukentejo nuo gaisru Kauno ekonomika pagyvejo XVIII a pabaigoje iskasus Nemuna su Dnepru sujungusį Oginskio kanala Rusijos imperijaAnonimas Didziosios armijos persikelimas per Nemuno upe 1795 m padalinus ATR Kaunas įejo į Rusijos imperijos sudetį 1800 m gaisras sunaikino trecdalį miesto 1808 m magistrata pakeite miesto duma Uzklupus 1812 m karui kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kelesi per Nemuna miestas buvo nuniokotas net du kartus Is pradziu Napoleonas apsistojo birzelio 23 d Aleksote tuomet istyrinejo kur geriausia bus perkelti kariuomene per upe ir birzelio 25 d mazdaug ties Aukstaja Panemune per tris pluduriuojancius tiltus perkele savo armija į Zemuosiuose Sanciuose esancia lyguma Pasakojama kad kariaunos perkelima jis stebejes prie Jiesios ziociu nuo Jiesios piliakalnio veliau imto vadinti Napoleono kalnu Prancuzu kariauna miesta buvo uzemusi nuo 1812 m birzelio iki gruodzio Marsalas Ney prie Kauno 1812 m Denis Auguste Marie Raffet 1804 1860 paveikslas LuvrasKauno miesto 1861 m fotografija 1842 m įkurus Kauno gubernija miestas tapo gubernijos centru Mieste lankesi Rusijos imperatoriai Nikolajus I ir Aleksandras II Jie gyveno Kauno rotuses apartamentuose pertvarkytuose į caru rumus Pagal 1847 m pletros plana imta statyti Naujamiestį Po imperijos zlugimo rumuose buve brangus daiktai buvo isvogti arba isgabenti į Rusija 1861 m rugpjucio 12 d įvyko Kauno manifestacija 1861 1862 m nutiesta Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelio atsaka is Lentvario į Virbalį ir Kauno gelezinkelio tunelis siejusi Rusijos imperija su Vokietija 1898 m pradejo veikti pirmoji elektrine visa tai padejo vystytis miesto pramonei ir prekybai Miesto kulturinis gyvenimas pagyvejo 1864 m is Varniu atkelus Zemaiciu vyskupijos centra ir kunigu seminarija 1876 m gatves apsviestos zibalinemis lempomis 1899 m elektra 1877 m įkurtas Kauno kolelis 1892 m įkuriamas teatras 1898 m pirmasis Kauno miesto muziejus 1889 m prijungtas Zaliakalnis Taciau buvo vienas miesto augima ribojes faktorius Kauno tvirtoves fortu statyba trukusi nuo 1882 iki 1914 metu XIX a pabaigoje Kaune gyveno labai mazai lietuviu apie 6 proc miesto gyventoju o del Kauno tvirtoves buvo daug kariu 1897 m is 88 6 tukst gyventoju 36 9 tukst buvo kariskiai ir ju seimos Tolesne Kauno pletra sustabde Pirmasis pasaulinis karas Nuo 1915 m pabaigos iki 1919 m Kaune seimininkavo kaizerines Vokietijos okupantai 1905 m sausio 29 d Rotuses aiksteje atidarytas pirmasis Kaune lietuviskas knygynas 1913 m mieste kursavo 21 prekinis ir keleivinis laivas Rusams verziantis į Lietuva 1918 m gruodzio 31 d Kaune įsikure Lietuvos vyriausybe kariuomenes vadovybe 1919 m pradzioje Valstybes Taryba ir Ministru kabinetas kitos įstaigos tapo Laikinaja sostine svarbiausiu Lietuvos miestu 1920 m Kaune susirinko Steigiamasis Seimas padejes atkurtos teisinius pagrindus Seimas posedziavo Kaune 1920 1927 ir 1936 1940 m Kauno tvirtoves planasXX a tarpukarisPagrindinis straipsnis Kauno modernizmo architektura Jonas Vileisis ilgametis Kauno burmistras 1919 m prijungta Vilijampole Zemieji Sanciai Zaliakalnio siaures rytinis pakrastys 1931 m Aukstoji Panemune Aleksotas Aukstieji Sanciai 1920 m lapkricio 29 d Kauno gelezinkelio stotyje pasirasytos Kauno paliaubos tarp Lietuvos ir Lenkijos vyriausybiu atstovu Nepriklausomybes metais Kaunas stipriai issiplete padaugejo gyventoju suklestejo pramone buvo vystoma daugelis svarbiausiu Lietuvos pramones saku Kauno kaip modernaus miesto pamatus padejo 1921 1933 m miestui vadovaves burmistras Jonas Vileisis Klestejo statyba daugelis pastatu buvo pertvarkyta pastatyta visai nauju labai reiksmingu architekturos paminklu Aleksota ir Vilijampole su centru sujunge tiltai per Nemuna bei Nerį 1924 m Kaune pradejo kursuoti pirmieji Lietuvoje autobusai 1931 m Zaliakalnyje ir 1935 m Aleksote eme veikti funikulierius 1926 m rugsejo 26 d Kauno Svc Trejybes baznycioje įvyko Kauno susiremimas tarp lietuviu ir lenku suimti 9 asmenys 4 sunkiai suzeisti 1927 m gruodį įkurta lenku korporacija Lauda 1917 1918 m veike Kauno baltarusiu draugija 1932 1935 m Kauno baltarusiu kulturos ir svietimo draugija Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis atidaro ukio paroda Kaune 1928 m pastatyti teisingumo ministerijos rumai dabartine Kauno filharmonija architektas E Frykas 1929 m Lietuvos banko rumai architektas M Songaila 1936 m muzieju kompleksas architektas V Dubeneckis 1938 m Kauno prekybos pramones ir amatu rumai dabartines Kauno apskrities viesosios bibliotekos Senuju ir retu spaudiniu Vaiku literaturos skyriai architektas V Zemkalnis Tarpukario laikotarpiu Kaunas buvo zymiausias mokslo kulturos svietimo centras 1922 m įsteigtas Lietuvos universitetas nuo 1930 m Vytauto Didziojo universitetas Meno mokykla 1922 m Konservatorija 1933 m Aukstieji kuno kulturos kursai 1934 m Veterinarijos akademija 1936 m kitos mokyklos Įsteigti Dramos ir Operos teatrai 1925 m sujungti į Valstybes teatra radijas 1926 m Karo muziejus 1936 m astronomijos observatorija Mieste veike 54 poligrafijos įmones ejo daugiau kaip 100 periodiniu leidiniu 1939 m pastatytoje Sporto haleje Lietuvos vyru krepsinio komanda antra karta laimejo Europos cempionu titula Nacistiniai metai ir SovietmetisSenamiescio gatvele 1941 m Ukmerges plentas 1941 m 1940 m birzelio 15 d Raudonosios armijos tankai uzeme Kauna Per pora savaiciu suimta keli simtai asmenu daugiausia visuomenes veikeju buvusiu organizaciju vadovu ir nariu uzdraustu laikrasciu redaktoriu zurnalistu buvusiu ministru karininku ir kt 1941 m birzelio 22 d Kaune prasidejo LAF organizuotas sukilimas pries komunistu valdzia Sudaryta Laikinoji vyriausybe birzelio 23 d paskelbe atstatanti laisva ir nepriklausoma Lietuva Birzelio 25 d į miesta įzenge vokieciai rado jį islaisvinta nuo tarybu valdzios taciau Lietuvos vyriausybe toleravo tik pusantro menesio Karo metais Vilijampoleje buvo įkurtas getas o Kaune veike pavieniai Raudonosios armijos diversantai Nuo 1943 m rudens iki 1944 m vasaros Kauno geto teritorijoje veike Kauno koncentracijos stovykla 1944 m rugpjucio 1 d Vokietijos kariuomene be musio pasitrauke is Kauno 1941 1944 m miestas Ostlando sudetyje buvo kaip atskira Kauno miesto apygarda 1944 m rugpjucio 1 d Kauna paeme sovietai III Baltarusijos fronto 5 oji armija vadovaujama generolo N Krylovo Naciu kariuomene prie Kauno 1941 m Po karo sovietiniai okupantai toliau griove ir naikino viska kas primine nepriklausomos Lietuvos gyvenima Buvo sunaikintas pagrindinis salies valstybingumo simbolis Karo muziejaus sodelis 1950 m uzdarytas Kauno universitetas jo netektį is dalies kompensavo 5 aukstosios mokyklos Kaunas prarado nemaza dalį į Vakarus pasitraukusios inteligentijos Daug zalos padare gausi karine įgula del kurios miestas sovietmeciu buvo uzdaras ir nelankomas uzsienieciu Okupantai įvairiomis priemonemis kovojo su kitaminciais Vienas garsiau nuskambejusiu viesu protestu pries sovietu valdzia buvo Romo Kalantos susideginimas 1972 m miesto sode 1946 m prie miesto prijungti Petrasiunai Marvele Lampedziai 1959 m Kleboniskis 1961 m Palemonas 1970 m Kaunas buvo 68 asis SSRS miestas pagal gyventoju skaiciu ukis Sovietmeciu stambiausios miesto įmones buvo Pergale buves Tilmansu fabrikas įkurtas dar 1867 m vilnos gamybinis susivienijimas Drobe P Ziberto silko kombinatas Spalio 50 mecio dirbtinio pluosto gamykla mesos ir pieno kombinatai konditerijos fabrikas Kauno baldai Bangos radijo gamykla nuo 1956 m 1960 m pastatyta Kauno HE Nepriklausomybes atgavimas1988 m kilus didziuliam issilaisvinimo sajudziui imtasi gaivinti daugelį vertybiu sugrazinti gatviu aiksciu muzieju pavadinimai atstatyta daugelis Nepriklausomybes laiku paminklu 1989 m atkurtas Vytauto Didziojo universitetas 1991 m įsteigtas miesto garbes piliecio vardas Pirmuoju Kauno miesto garbes pilieciu tapo diplomatas Juozas Urbsys 1991 m sovietu kariuomenei pasikesinus į jaunos Lietuvos valstybes nepriklausomybe Kaune prie Sitkunu radijo ir televizijos siustuvu budejo zmones pasiryze paaukoti uz ja savo gyvybes Okupavus Lietuvos televizijos pastatus Vilniuje is Kauno buvo transliuojama vienintele lietuviska televizijos programa Isvedus sovietine kariuomene is Lietuvos Kaunui atsivere visokeriopos pletros ir bendradarbiavimo su uzsienio valstybiu miestais galimybes Nuo 1992 m Kaunas priklauso tarptautinei Hanzos miestu sajungai 1993 m patvirtintas naujasis Kauno herbas PotvyniaiPotvynis Maironio gatveje 1931 04 15Pagrindinis straipsnis Potvyniai Kaune Iki tol kai apie 1960 m buvo pastatyta Kauno vandens jegaine miesta gana stipriai nusiaubdavo pavasario potvyniai kai issiliedavo Nemunas ir Neris XX a didziausi buvo 1926 1931 1934 1940 1942 1946 1947 1951 ir 1958 m potvyniai 1946 m kovo 25 d buvo ypac didelis potvynis Nemuno lygis buvo pakiles 748 cm virs nulines zymos kiek maziau buvo 1951 m apie 640 cm Pastacius vandens jegaine Nemunas issilieja taciau ne tiek kad pridarytu miestui daug zalos ArchitekturaMiestas pletotas pagal 1953 m architektai K Bucas ir A Slavinskas 1970 m P Janulis 1983 m J Petrauskas J Zagorskas A Sprindys bendruosius generalinius planus 2003 m patvirtintas naujasis Kauno bendrasis planas projekto vadovas architektas S Lukosius pakeistas 2006 m Miesto valdymasAdministracinis teritorinis pavaldumas1398 1486 m Kauno seniunijos centras LDK1486 1566 m Kauno pavieto centras Kauno miestas pavietui nepriklausantis 1566 1795 m Kauno apskrities centras Traku vaivadija1796 1797 m Vilniaus gubernija Rusijos imperija1797 1801 m Lietuvos gubernija1801 1831 m Lietuvos Vilniaus gubernija1831 1842 m Vilniaus gubernija1842 1915 m Kauno valsciaus centras XIX a pabaiga Kauno gubernijos centras1915 1917 m Oberostas Vokietijos imperija1917 1918 m 1918 1920 m respublikinio pavaldumo miestas Kauno apskrities centras Lietuvos Respublika1920 1939 m 8 rajonai 1923 m Aleksotas Karmelitai Naujamiestis Senamiestis Sanciai Vilijampole Zaliakalnis respublikos sostine1939 1940 m 1940 1941 m Lietuvos TSR1941 1944 m Kauno apskrities centras Kauno miesto apygarda Kauno krasto apygardos centras Lietuvos generaline sritis Ostlandas 1944 1946 m 1946 1950 m respublikinio pavaldumo miestas1950 1953 m Vilijampoles rajono centras srities pavaldumo miestas Kauno srities centras Lietuvos TSR1953 1955 m respublikinio pavaldumo miestas1955 1990 m 3 4 miesto rajonai Lenino Panemunes Pozelos Kauno rajono centras1990 1995 m Lietuvos Respublika1995 2000 m Kauno miesto savivaldybe Kauno rajono savivaldybes centras Kauno apskrities centras2000 2005 m 10 seniuniju Aleksoto seniunija Centro seniunija Dainavos seniunija Eiguliu seniunija Panemunes seniunija Petrasiunu seniunija Sanciu seniunija Silainiu seniunija Vilijampoles seniunija Zaliakalnio seniunijanuo 2005 m 11 seniuniju Aleksoto seniunija Centro seniunija Dainavos seniunija Eiguliu seniunija Griciupio seniunija Panemunes seniunija Petrasiunu seniunija Sanciu seniunija Silainiu seniunija Vilijampoles seniunija Zaliakalnio seniunijaLiteraturaAlbertas Vijukas Kojelavicius Lietuvos istorija Sviesa Kaunas 1989 m V Biciunas Kaunas 1030 1930 Sviesa Kaunas 1999 m ISBN 9986 896 70 3SaltiniaiZ Ivinskis Lietuvos prekyba su prusais I T Kaunas 1934 108 p red Steponas Maculevicius Doloresa Baltrusiene Znajomosc z Litwa Ksiega tysiaclecia Tom pierwszy Panstwo Krastotvarka Kaunas 1999 ISBN 9986 892 34 1 s 30 NuorodosKauno istorijos muziejus Kaunas datos ir faktai Istorija ir zemelapiai Archyvuota kopija 2008 09 17 is Wayback Machine projekto Kauno apskrities archyvas paroda Moderniosios savivaldos formavimasis Kaune 1918 1919 metai Archyvuota kopija 2017 08 23 is Wayback Machine projekto