Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Carta MarinaTipas 9 medžio raižinių lapaiMastelis 1 1 700 000Geografinė aprėptis Šiaurės EuropaLeidybos metai 1539 m Lei
Carta Marina
| Carta Marina | |
|---|---|
| Tipas | 9 medžio raižinių lapai |
| Mastelis | 1 : 1 700 000 |
| Geografinė aprėptis | Šiaurės Europa |
| Leidybos metai | 1539 m. |
| Leidybos šalis | Italija |
Carta Marina (lot. Jūros žemėlapis; visas pavadinimas Jūrų ir šiaurės kraštų žemėlapis..., lot. Carta marina et Descriptio septemtrionalium terrarum ac mirabilium rerum in eis contentarum, diligentissime elaborata Annon Domini 1539 Veneciis liberalitate Reverendissimi Domini Ieronimi Quirini) – vienas seniausių ir savo epochoje patikimiausių Šiaurės Europos žemėlapis. Jame pavaizduotų geografinių objektų gausa leidžia šių dienų tyrinėtojams susidaryti aiškesnį vaizdą apie viduramžių gyventojų geografines ir istorines žinias.
Žemėlapio istorija
Žemėlapį per 12 kruopštaus darbo metų nupiešė Švedijos bažnyčios veikėjas, diplomatas ir rašytojas Olaus Magnus. Informacijos šaltiniu buvo Skandinavijos jūrininkų žemėlapiai ir Ptolemėjaus „Geographia“.
Pirmosios kopijos buvo išspausdintos Venecijoje 1539 m. ir skirtos Venecijos respublikos patriarchui , kurio dėka O. Magnus galėjo darbą užbaigti. Buvo paruoštos devynios medinės 55×40 cm dydžio klišės, kuriomis išspaudinti devyni žemėlapio gabalai. Juos sužymėjus raidėmis nuo A iki I ir susiuvus tarpusavyje suformuotas garsusis žemėlapis. Po devintosios kopijos popiežius Paulius III uždraudė toliau platinti žemėlapį. Nors draudimas galiojo tik dešimčiai metų, „Carta Marina“ pamažu buvo visai užmiršta ir 1574 m. Josias Simleris ją paminėjo jau paskutinį kartą.
1886 m. vieną iš žemėlapio kopijų Miuncheno valstybinėje ir dvaro (dabar ) bibliotekoje atsitiktinai rado Oskaras Breneris. Antrasis žemėlapis 1961 m. buvo surastas Šveicarijoje ir už 150 000 Švedijos kronų parduotas Upsalos universiteto „Carolina Rediviva“ rinkiniui. Vertingas yra ne tik pats detalus žemėlapis, bet ir jo komentaras – knyga Historia de Gentibus Septentrionalibus („Šiaurės tautų istorija“), kurioje vaizduojama daugiau nei 100 miniatiūrų.
Aprašymas
Žemėlapį sudaro 9 medžio raižinių lapai, bendras dydis – 1,70 m pločio ir 1,25 m aukščio. Žemėlapyje vaizduojama apie 6 mln. km² ploto teritorija, apimanti Skandinavijos ir Baltijos šalis, Baltijos ir Baltąją jūras, t. p. Šiaurės, Norvegijos ir Barentso jūrų dalis ir Kolos pusiasalį. Žemėlapis sudarytas iš 9 dalių:
| A dalis:Grenlandija ir Islandija | B dalis: Šiaurės Skandinavija | C dalis: Šiaurės Suomija ir Šiaurės Rusija |
| D dalis:Šiaurės jūros salos | E dalis: Skandinavijos centrinė dalis | F dalis: Pietų Suomija |
| G dalis: Rytų Didžioji Britanija, Šiaurės vakarų Vokietija, Šiaurės Olandija | H dalis: Pietinė Švedija, Danija, Šiaurės rytų Vokietija ir Vakarų Prūsija (šioje dalyje pavaizduoti Prūsijos miestai: (Tolkiemit) ir kt. jūros pakrantėje nupieštas gintaro rinkėjas šalia D raidės | I dalis:Estija, Vakarų Rusija, Livonija, Kuršas, Žemaitija, Lietuva ir Rytų Prūsija |
Lietuva
Žemėlapio I dalyje pavaizduota ir dabartinė Lietuva. Lietuvos plote užrašyta Lithuania pars (Lietuvos dalis) ir Samogethia (Žemaitija). Pavaizduotos 8 upės (Nemunas, Neris, Šešupė, Šventoji, kitos), pažymėti 8 miestai, 2 pilys.
Iš miestų pažymėti Klaipėda (Memel), Varniai (Varna), Tauragė (Tanragh), Ventė (Vintborg – kryžiuočių pilis), Kaunas (Cavm), Vilnius (Vilna), dar 2 be vardų. Be to, O. Magnus pačių svarbiausiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – užrašus supainiojo: Kauno pavadinimą užrašė kitame Nemuno krante priešais dabartinį Jurbarką, o Vilniaus – prie Kauno. Taip pat pažymėtos dvi pilys: viena Platelių ežero saloje (minima rašytiniuose šaltiniuose 1529 m.), kita – prie Nemuno stovėjusi kryžiuočių pilis Ventėje.
Dėl kai kurių vietovių vaizdavimo abejojama (pvz., šiaurės Lietuvoje esantis neįvardintas ežeras galėtų būti Platelių ežeras su pilimi saloje). Gana tiksliai pavaizduotas Nemunas ir Neris (flv. Vil). Taip pat gana tiksliai pavaizduoti lietuviški prekybiniai laivai – vytinės (naves frumentarie – kairiau Vilniaus). Stambesniu masteliu pavaizduoti Vytis ir Lenkijos karalystės herbai, ATR karalius Žygimantas Augustas. Dešinėje pusėje išvardytos iš „Skandinavijos kilusios“ tautos, tarp kurių ir žemaičiai.
Išnašos
- Minesotos universiteto Carta Marina. A dalis
- Ten pat. B dalis
- Ten pat. C dalis
- Ten pat. D dalis
- Ten pat. E dalis
- Ten pat. F dalis
- Ten pat. G dalis
- Ten pat. H dalis
- Ten pat. I dalis
- Olaus Magnus. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-11-14).
Nuorodos
- Carte Marine žemėlapis
- Švedijos Karališkosios bibliotekos digitalizuotas žemėlapis Archyvuota kopija 2007-06-09 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- Žemėlapio atsiradimo istorija (Žurnalas Oceanography 2003 m. Nr. 4) Archyvuota kopija 2008-02-29 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- Pranešimas apie Oskaro Brenerio atrastą žemėlapį (vok.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Carta Marina, Kas yra Carta Marina? Ką reiškia Carta Marina?
Carta MarinaTipas 9 medzio raiziniu lapaiMastelis 1 1 700 000Geografine apreptis Siaures EuropaLeidybos metai 1539 m Leidybos salis Italija Carta Marina lot Juros zemelapis visas pavadinimas Juru ir siaures krastu zemelapis lot Carta marina et Descriptio septemtrionalium terrarum ac mirabilium rerum in eis contentarum diligentissime elaborata Annon Domini 1539 Veneciis liberalitate Reverendissimi Domini Ieronimi Quirini vienas seniausiu ir savo epochoje patikimiausiu Siaures Europos zemelapis Jame pavaizduotu geografiniu objektu gausa leidzia siu dienu tyrinetojams susidaryti aiskesnį vaizda apie viduramziu gyventoju geografines ir istorines zinias Zemelapio istorijaZemelapį per 12 kruopstaus darbo metu nupiese Svedijos baznycios veikejas diplomatas ir rasytojas Olaus Magnus Informacijos saltiniu buvo Skandinavijos jurininku zemelapiai ir Ptolemejaus Geographia Pirmosios kopijos buvo isspausdintos Venecijoje 1539 m ir skirtos Venecijos respublikos patriarchui kurio deka O Magnus galejo darba uzbaigti Buvo paruostos devynios medines 55 40 cm dydzio klises kuriomis isspaudinti devyni zemelapio gabalai Juos suzymejus raidemis nuo A iki I ir susiuvus tarpusavyje suformuotas garsusis zemelapis Po devintosios kopijos popiezius Paulius III uzdraude toliau platinti zemelapį Nors draudimas galiojo tik desimciai metu Carta Marina pamazu buvo visai uzmirsta ir 1574 m Josias Simleris ja paminejo jau paskutinį karta 1886 m viena is zemelapio kopiju Miuncheno valstybineje ir dvaro dabar bibliotekoje atsitiktinai rado Oskaras Breneris Antrasis zemelapis 1961 m buvo surastas Sveicarijoje ir uz 150 000 Svedijos kronu parduotas Upsalos universiteto Carolina Rediviva rinkiniui Vertingas yra ne tik pats detalus zemelapis bet ir jo komentaras knyga Historia de Gentibus Septentrionalibus Siaures tautu istorija kurioje vaizduojama daugiau nei 100 miniatiuru AprasymasZemelapį sudaro 9 medzio raiziniu lapai bendras dydis 1 70 m plocio ir 1 25 m aukscio Zemelapyje vaizduojama apie 6 mln km ploto teritorija apimanti Skandinavijos ir Baltijos salis Baltijos ir Baltaja juras t p Siaures Norvegijos ir Barentso juru dalis ir Kolos pusiasalį Zemelapis sudarytas is 9 daliu A dalis Grenlandija ir Islandija B dalis Siaures Skandinavija C dalis Siaures Suomija ir Siaures RusijaD dalis Siaures juros salos E dalis Skandinavijos centrine dalis F dalis Pietu SuomijaG dalis Rytu Didzioji Britanija Siaures vakaru Vokietija Siaures Olandija H dalis Pietine Svedija Danija Siaures rytu Vokietija ir Vakaru Prusija sioje dalyje pavaizduoti Prusijos miestai Tolkiemit ir kt juros pakranteje nupiestas gintaro rinkejas salia D raides I dalis Estija Vakaru Rusija Livonija Kursas Zemaitija Lietuva ir Rytu PrusijaLietuva Zemelapio I dalis vaizduojanti dabartines Lietuvos teritorija Zemelapio I dalyje pavaizduota ir dabartine Lietuva Lietuvos plote uzrasyta Lithuania pars Lietuvos dalis ir Samogethia Zemaitija Pavaizduotos 8 upes Nemunas Neris Sesupe Sventoji kitos pazymeti 8 miestai 2 pilys Is miestu pazymeti Klaipeda Memel Varniai Varna Taurage Tanragh Vente Vintborg kryziuociu pilis Kaunas Cavm Vilnius Vilna dar 2 be vardu Be to O Magnus paciu svarbiausiuju Lietuvos miestu Vilniaus ir Kauno uzrasus supainiojo Kauno pavadinima uzrase kitame Nemuno krante priesais dabartinį Jurbarka o Vilniaus prie Kauno Taip pat pazymetos dvi pilys viena Plateliu ezero saloje minima rasytiniuose saltiniuose 1529 m kita prie Nemuno stovejusi kryziuociu pilis Venteje Del kai kuriu vietoviu vaizdavimo abejojama pvz siaures Lietuvoje esantis neįvardintas ezeras galetu buti Plateliu ezeras su pilimi saloje Gana tiksliai pavaizduotas Nemunas ir Neris flv Vil Taip pat gana tiksliai pavaizduoti lietuviski prekybiniai laivai vytines naves frumentarie kairiau Vilniaus Stambesniu masteliu pavaizduoti Vytis ir Lenkijos karalystes herbai ATR karalius Zygimantas Augustas Desineje puseje isvardytos is Skandinavijos kilusios tautos tarp kuriu ir zemaiciai IsnasosMinesotos universiteto Carta Marina A dalis Ten pat B dalis Ten pat C dalis Ten pat D dalis Ten pat E dalis Ten pat F dalis Ten pat G dalis Ten pat H dalis Ten pat I dalis Olaus Magnus Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2021 11 14 NuorodosCarte Marine zemelapis Svedijos Karaliskosios bibliotekos digitalizuotas zemelapis Archyvuota kopija 2007 06 09 is Wayback Machine projekto angl Zemelapio atsiradimo istorija Zurnalas Oceanography 2003 m Nr 4 Archyvuota kopija 2008 02 29 is Wayback Machine projekto angl Pranesimas apie Oskaro Brenerio atrasta zemelapį vok