Kauno rajono savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos viduryje, Aukštaitijos ir Suvalkijos etnografiniuose regionuose,[3] išsidėstęs aplink Kauno miestą, kuriame yra rajono administracija (pats miestas turi atskiros Kauno miesto savivaldybės statusą).

Kauno rajono savivaldybė
(Išsamiau)
Valstybė Lietuva
Apskritis Kauno apskritis
Administracinis centrasKaunas
Seniūnijų skaičius25
Įkūrimo data1955 m.
MerasValerijus Makūnas
Gyventojų (2025)111 030[1]
Plotas1 496 km²[2]
Tankumas (2025)74 žm./km²
Aukščiausia vieta112 m
TinklalapisKrs.lt
VikitekaKauno rajono savivaldybėVikiteka

Geografija

redaguoti

Būdingas lygumų kraštovaizdis (Nevėžio žemuma, Užnemunės žemuma, Neries žemupio žemuma), kiek aukščiau kyla kalvagūbriai (Vilkijos kalvagūbris, prie Lapių yra aukščiausia savivaldybės vieta – 112 m, ir Veiverių kalvagūbris). Žemiausia Kauno rajono vieta yra vakaruose, prie Nemuno, – 16 m.

Sausio vidutinė temperatūra -4,8 °C, liepos +17,5 °C. Kritulių 608–727 mm per metus.[4]

Pro rajoną teka Nemunas (vidurupis), Neris (žemupys), Nevėžis (žemupys), Jiesia (žemupys), rajono vakaruose – Dubysa, tyvuliuoja Kauno marios. Telkšo 7 Kauno rajono ežerai, 14 tvenkinių (Kauno marios, Krivėnų tvenkinys, Pajiesio tvenkinys, Janušonių tvenkinys ir kt.).

Miškingumas 30,8 %. Auga daugiausia pušynai, eglynai. Didžiausi miškai: Dubravos, Padauguvos, Varluvos, Zapyškio. Retų ir egzotiškų augalų yra Girionių parke, jame yra Pakalniškių ekologinis takas. Cinkiškiuose yra Žalgirio memorialinis parkas.

Rajoną kerta „Via Baltica“,  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda  magistralės, tarptautiniai geležinkeliai IX ir IXD.[5]Karmėlavoje yra tarptautinis Kauno oro uostas, netoli jo kuriama laisvoji ekonominė zona.

Piliakalniai

redaguoti
  • Altoniškių piliakalnis
  • Jadagonių piliakalnis
  • Jaučakių piliakalnis
  • Lepšiškių piliakalnis
  • Guogų – Piliuonos piliakalnis
  • Pakalniškių piliakalnis
  • Pyplių piliakalnis
  • Piepalių piliakalnis
  • Ringovės piliakalnis
  • Lentainių piliakalnis
  • Samylų piliakalnis
  • Samylų II piliakalnis

Saugomos teritorijos

redaguoti

Kauno rajone yra daug draustinių:

  • Aluonos (180 ha)
  • Arlaviškių (13 ha)
  • Dubysos (29 ha)
  • Jiesios kraštovaizdžio (328 ha)
  • Kamšos botaninis-zoologinis (318 ha)
  • Karklės ichtiologinis (2,5 ha)
  • Kauno marių (1850 ha)
  • Lapių (1168 ha)
  • Liekės (204 ha)
  • Narėpos (27 ha)
  • Nevėžio kraštovaizdžio (1118 ha)
  • Piliuonos (260 ha)
  • Pyplių kraštovaizdžio
  • Ringovės (209 ha)
  • Seredžiaus (30 ha)

Istorija

redaguoti
Kauno rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Kauno rajonas įkurtas 1955 m. liepos 1 d. iš didžiosios dalies naikinamų Vilijampolės rajono ir Panemunės rajono. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1961 m. Palemonas prijungtas prie Kauno miesto, rajone panaikintos 4 apylinkės. 1962 m. prijungta didžioji dalis panaikinto Vilkijos rajono ir prijungtas Jonavos rajonas; po 5 apylinkes perduota Kėdainių, Ukmergės ir Jurbarko rajonams. 1965 m. vėl sudarius Jonavos rajoną, jam perduota Jonava ir 4 apylinkės, dalis Kauno rajono teritorijos prijungta prie Kėdainių, Raseinių ir Jurbarko rajonų. 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. vasario 12 d., Kauno rajonui priskirtas aukštesniosios pakopos – savivaldybės statusas. Nuo 1990 m. kovo 24 d. renkama Kauno rajono savivaldybės taryba. 1995 m. savivaldybė priskirta Kauno apskričiai, apylinkių vietoje įkurtos seniūnijos. 1999 m. panaikinta Noreikiškių apylinkė, jos vietoje įkurtos Akademijos seniūnija ir Ringaudų seniūnija.[6]2007 m. gruodžio 21 d. įkurtos Batniavos seniūnija ir Linksmakalnio seniūnija. 2009 m. liepos 9 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-291 įsteigtos 254 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.SuskirstymasGyvenvietės
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)
120058 54028 apylinkės6 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis, Palemonas)
1962 m.178433 apylinkės1 miestas (Vilkija), 5 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Linksmakalnis)
1963 m.
(Išsamiau)
24 apylinkės
1967 m.153467 300
1970 m.
(Išsamiau)
150071 89220 apylinkių1 miestas, 5 miesto tipo gyvenvietės
1972 m.
(Išsamiau)
152220 apylinkių1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės (Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva), 6 miesteliai (Babtai, Čekiškė, Karmėlava, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis), 372 kaimai, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių
1976 m.
(Išsamiau)
152275 30018 apylinkių1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 370 kaimų, 33 kaimų dalys, 14 viensėdžių
1979 m.
(Išsamiau)
77 63317 apylinkių1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 422 kaimo vietovės
1985 m.
(Išsamiau)
152182 70017 apylinkių1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 6 miesteliai, 366 kaimai, 5 viensėdžiai
1989 m.
(Išsamiau)
153084 28115 apylinkių1 miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės, 378 kaimo vietovės
2001 m.
(Išsamiau)
149681 61419 kaimo seniūnijų4 miestai, 8 miesteliai, 346 kaimai, 25 kaimų dalys [7]
2009 m.
(Išsamiau)
25 seniūnijos ir 250 seniūnaitijų3 miestai, 9 miesteliai, 359 kaimai [8]
2011 m.
(Išsamiau)
85 99825 seniūnijos3 miestai, 9 miesteliai, 347 kaimai [9]
2016 m.
(Išsamiau)
25 seniūnijos3 miestai, 9 miesteliai, 359 kaimai [10]
2020 m.
(Išsamiau)
25 seniūnijos362 gyvenvietės, tarp jų – 3 miestai, 9 miesteliai, 25 herbinės gyvenvietės [11]
2021 m.
(Išsamiau)
92 40025 seniūnijos3 miestai, 9 miesteliai, 318 kaimų [12]

Gyventojai

redaguoti
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2025 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[13] 2014 m. 2019 m.[14][15] 2021 m.sur.[16] 2025 m.[17]
58 540 71 892 77 633 84 281 81 615 85 733 84 263 87 168 95 120 92 400 109 614

Tautinė sudėtis

redaguoti

2011 m. gyveno 85 998 žmonės:[18]

  • Lietuviai – 96,29% (82 810)
  • Rusai – 1,82% (1 564)
  • Lenkai – 0,4% (340)
  • Ukrainiečiai – 0,19% (166)
  • Baltarusiai – 0,11% (96)
  • Vokiečiai – 0,07% (61)
  • Čigonai – 0,05% (42)
  • Kiti – 1,07% (919)

2001 m. gyveno 81 615 žmonės:[19]

  • Lietuviai – 96,44% (78 710)
  • Rusai – 2,02% (1 652)
  • Lenkai – 0,56% (459)
  • Ukrainiečiai – 0,27% (223)
  • Baltarusiai – 0,12% (98)
  • Čigonai – 0,07% (61)
  • Vokiečiai – 0,07% (59)
  • Kiti – 0,43% (353)

Religinė sudėtis

redaguoti
  • Romos katalikai – 81,6 %
  • stačiatikiai – 1,0 %
  • sentikiai – 0,4 %
  • evangelikai liuteronai – 0,3 %
  • evangelikai reformatai – 0,1 %
  • kiti – 0,6 %
  • netikintys/nenurodė – 15,9 %

Gyvenvietės

redaguoti
Akademija
Babtai
Bubiai
Čekiškė
Domeikava
EŽERĖLIS
GARLIAVA
Giraitė
Ilgakiemis
Kačerginė
Karmėlava
Kluoniškiai
Kulautuva
Lapės
Linksmakalnis
Mastaičiai
Neveronys
Piliuona
Raudondvaris
Ringaudai
Rokai
Samylai
Saulėtekiai
Užliedžiai
Vandžiogala
VILKIJA
Zapyškis
Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

  • 3 miestai – Ežerėlis, Garliava, Vilkija;
  • 9 miesteliai – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis;
  • 370 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Garliava – 10366
  2. Domeikava – 5215
  3. Raudondvaris – 4079
  4. Ringaudai – 3427
  5. Akademija – 2928
  6. Neveronys – 2672
  7. Noreikiškės – 2337
  8. Ramučiai – 2296
  9. Giraitė – 2167
  10. Teleičiai – 2119

Administracija

redaguoti

Atstovaujamoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

redaguoti

Savivaldybėje yra 25 seniūnijos, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,[20] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.[16]

SeniūnijaAdm. centrasPlotas, km²GyventojaiGyv. tankumas, žm./km²
Akademijos seniūnija Akademija 4,642 928631
Alšėnų seniūnija Mastaičiai 85,773 95746,1
Babtų seniūnija Babtai 192,083 85120
Batniavos seniūnija Bubiai 45,151 16825,9
Čekiškės seniūnija Čekiškė 86,891 41716,3
Domeikavos seniūnija Domeikava 46,679 134195,7
Ežerėlio seniūnija Ežerėlis 2,241 640732,1
Garliavos apylinkių seniūnija Garliava 82,227 75194,3
Garliavos seniūnija Garliava 5,2210 3661 985,8
Kačerginės seniūnija Kačerginė 2,15739343,7
Karmėlavos seniūnija Karmėlava 43,846 265142,9
Kulautuvos seniūnija Kulautuva 9,461 393147,3
Lapių seniūnija Lapės 58,393 54760,7
Linksmakalnio seniūnija Linksmakalnis 2,95634214,9
Neveronių seniūnija Neveronys 9,833 094314,8
Raudondvario seniūnija Raudondvaris 71,055 64279,4
Ringaudų seniūnija Noreikiškės 55,087 892143,3
Rokų seniūnija Rokai 58,389415,3
Samylų seniūnija Samylai 49,764 45289,5
Taurakiemio seniūnija Piliuona 62,771 66126,5
Užliedžių seniūnija Giraitė 42,096 481154
Vandžiogalos seniūnija Vandžiogala 138,131 3359,7
Vilkijos apylinkių seniūnija Vilkija 1241 96815,9
Vilkijos seniūnija Vilkija 3,051 762577,7
Zapyškio seniūnija Kluoniškiai 177,492 42913,7

Tarptautinė partnerystė

redaguoti

Miestai, su kuriais Kauno rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

  • Lomža, Lenkija
  • Kronobergo lėnas, Švedija
  • Myslibužas, Lenkija
  • Banska Bistricos kraštas, Slovakija
  • Myslibužo valsčius, Lenkija

Švietimas ir ugdymas

redaguoti

Kauno rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

  • Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija
  • Babtų gimnazija
  • Batniavos pagrindinė mokykla
  • Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija
  • Domeikavos gimnazija
  • Ežerėlio vidurinė mokykla
  • Garliavos Jonučių progimnazija
  • Garliavos Juozo Lukšos gimnazija
  • Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla
  • Karmėlavos Balio Buračo gimnazija
  • Kačerginės pradinė mokykla
  • Kulautuvos pagrindinė mokykla
  • Lapių pagrindinė mokykla
  • Neveronių gimnazija
  • Panevėžiuko pagrindinė mokykla
  • Piliuonos gimnazija
  • Raudondvario gimnazija
  • Šlienavos pagrindinė mokykla
  • Vandžiogalos gimnazija
  • Vilkijos gimnazija
  • Zapyškio pagrindinė mokykla

Profesinio rengimo, meninio ugdymo mokyklos:

  • Lietuvos policijos mokykla
  • Vilkijos žemės ūkio mokykla
  • Garliavos meno mokykla

Kultūra

redaguoti

Vilkijoje yra etninės kultūros muziejus ir amatų mokykla, Babtuose – kraštotyros, Saliuose – spaustuvės muziejus. Prie Kačerginės įrengta „Nemuno žiedo“ lenktynių trasa. Išlikę 19 dvarų (Raudondvaris, Babtynas), senoji Zapyškio bažnyčia, naujas Paštuvos vienuolynas.

  1. Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
  2. Adresų registro savivaldybių erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14).
  3. Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
  4. Kauno rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  5. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-08).
  6. Akademijos seniūnija. 2020-04-09 iš Wayback Machine projekto. Krs.lt (tikrinta 2022-05-27).
  7. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  8. Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Lietuvos statistikos departamentas, 2013.
  10. Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
  11. RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
  12. Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
  13. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  14. http://web.archive.org/web/20190812001448/https://www.kaunorajonas.lt/kauno-rajonas/
  15. http://web.archive.org/web/20190812001800/https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/pristatymas/faktai-ir-skai%C4%8Diai/
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "2021sur" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  17. https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a9c8110b-b08b-4795-8ab6-0dc96db47d9d
  18. 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  19. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
  20. Adresų registro seniūnijų erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14)

Literatūra

redaguoti

  • Kauno rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 65 p. – ISBN 9955-588-12-8
  • Knyga, spauda ir kultūra Kauno rajone: enciklopedinis žinynas (Elvyra Matveičikienė, Janina Pauliukevičienė, Vilhelmina Puskunigienė ir kt., sud. Danutė Lisauskaitė). – Kaunas: Adaksita, 2005. – 152 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-05-8
  • Tokie panašūs ir skirtingi: Kauno krašto žmonių portretai (sud. Gražina Siderevičienė). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2005. – 163 p. – ISBN 9955-17-473-0
  • Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / Lietuvos miškų instituto Ekologijos skyrius (sud. Vidmantas Stakėnas). – Kaunas: V3 studija, 2007. – 200 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-10-0
  • Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose / Lietuvos entomologų draugija, Kauno marių regioninis parkas (Dalius Dapkus, Romas Ferenca, Vytautas Tamutis ir kt., sud. Giedrius Vaivilavičius). – Kaunas: Lututė, 2008. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-055-0
  • Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region (2-asis leid.). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 220 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-39-1
  • Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas (3-iasis papild. leid.). – Kaunas: V3 studija, 2010. – 224 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-63-6

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kauno rajono savivaldybė, Kas yra Kauno rajono savivaldybė? Ką reiškia Kauno rajono savivaldybė?