Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir sėkmingai jį įgyvendinęs 1990 m.
Ištakos
1987 m. susikūrė pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos paminklosaugos organizacijos: 1987 m. Vilniuje įsteigti kovo mėnesį – pirmasis ekologijos klubas „Žemyna“, balandžio mėnesį – paminklosaugos „Talka“, gegužės mėnesį – ekohumanistinė draugija „Santarvė“. Vilniuje ėmė veikti ir daugelis intelektualų diskusijų klubų, išryškėjo lietuvių inteligentijos siekis kurti platesnio pobūdžio organizaciją.
1987 m. balandžio mėnesį valdžios nurodymu buvo įkurtas Lietuvos kultūros fondas, tapęs TSRS Kultūros fondo struktūrine dalimi. Jo tiesioginis uždavinys buvo kultūros paveldo puoselėjimas, tyrimai, lėšų kultūros paminklams restauruoti rinkimas. Neoficialūs organizacijos tikslai buvo daug platesni, bet šiai organizacijai nebuvo lemta tapti plačia visuomenine organizacija dėl valdžios suvaržymų. Neleista steigti fondo teritorinių skyrių provincijoje, fondo veikla buvo atidžiai sekama ir kontroliuojama – tai buvo valdžios priemonė kontroliuoti visus visuomeniškai aktyvius žmones.
Daugumą eilinių sąjūdiečių, siekusių reformų, 1987–1988 m. padrąsino ir užvaldė Lietuvos Laisvės Lygos bei kitų disidentinių organizacijų bekompromisis Lietuvos nepriklausomybės siekis, išreikštas reikalavimu naikinti 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvos Kremliuje pasirašyto Ribentropo-Molotovo pakto slaptųjų protokolų pasekmes. Šis reikalavimas pirmą kartą mitinge viešai deklaruotas prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 d.
Formavimasis ir politiniai siekiai
Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Artūras A. Skučas paskelbė apie Sąjūdžio sukūrimą ir iniciatyvinės grupės sudarymą. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, iš jų 17 priklausė Komunistų partijai. Ypatingą vaidmenį atliko savilaidinė LPS spauda, kurios židiniu iki rudens buvo „Sąjūdžio žinios“ (redaktorius Arvydas Juozaitis, bet pirmus 7 numerius išleido Artūras A. Skučas, po to buvo nušalintas apkaltinus per dideliu radikalumu ir kritika Komunistų partijai).
Steigiamasis LPS suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22–23 d. Į LPS steigiamąjį suvažiavimą išrinkti 1027 delegatai, kuriuos išrinko Sąjūdžio rėmimo grupės iš visų LTSR rajonų. Suvažiavime užsiregistravo 1021 delegatas. Pagal socialinę sudėtį vyravo tarnautojai, iš jų gausiausia mokslininkų ir menininkų grupė – 283. Net 693 delegatai buvo su aukštuoju išsilavinimu. Delegatai atstovavo maždaug 1000 rėmimo grupių, Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkstančių žmonių.
Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime buvo priimta Sąjūdžio programa ir įstatai, sukurti valdymo organai. Į LPS Seimo tarybą LPS Seimas išrinko daugumą Iniciatyvinės grupės narių, 11 iš 35 išrinktųjų LPS Seimo tarybos narių Iniciatyvinei grupei nepriklausė. Rinkimuose į LPS Seimo tarybą daugiausia balsų gavo Romualdas Ozolas (193 iš 212).
1989 m. kovo 16 d. kaip organizacija oficialiai įregistruotas Sąjūdis leido neoficialų savilaidos laikraštį „Sąjūdžio žinios“ bei legalų savaitraštį „Atgimimas“. Sąjūdžio laikraščiu pradžioje skelbėsi ir dienraštis „Respublika“.
Iš pradžių LPS deklaravo kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, bendradarbiavo su Lietuvos Komunistų partija (LKP). Nuo 1988 m. lapkričio mėnesio LPS užėmė savarankišką politinę poziciją, vis labiau diferencijavosi nuo LKP ir 1989 m. vasario 16 d. viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas. Taip jis tapo opozicija LKP, kuri dar apie pusmetį kartojo perestrojkos lozungus apie atsinaujinusią TSRS. 1989 m. rugpjūčio 6 d. Sąjūdžio atstovai kartu su išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“.
1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio remti kandidatai iškovojo 36 vietas iš 42. 1990 m. vasario 24 d. (pakartotiniai balsavimai kovo 4–10 d.) rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141. Būtent Sąjūdžio deputatų balsai nulėmė 1990 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo akto priėmimą.
Organizacinė struktūra
LPS steigiamajame suvažiavime buvo sukurti centriniai LPS koordinaciniai organai: LPS Seimas (220 narių) ir LPS Seimo taryba (35 nariai). Atsiribojimas nuo LKP vertė stiprinti LPS organizacinę struktūrą. Iki tol tiek Iniciatyvinė grupė, tiek LPS Seimo taryba buvo kolegialus organas, kuriame visi nariai turėjo vienodas teises. 1989 m. lapkričio 25 d. LPS Seimo tarybos posėdyje išrinktas LPS Seimo tarybos pirmininkas, kuriuo tapo Vytautas Landsbergis, įkurtas profesionaliai dirbantis Sąjūdžio sekretoriatas.
Didžioji dalis vietinių LPS rėmimo grupių susikūrė iki LPS steigiamojo suvažiavimo. Sąjūdžio vietos organizacija aiškiai dubliavo LKP (vadinamosios pirminės partinės LKP organizacijos) modelį. Todėl rėmimo grupės buvo tiek teritorinės, tiek institucinės. Ten, kur egzistavo LKP pirminė organizacija, kūrėsi ir Sąjūdžio rėmimo grupė, taip tapdama opozicine jėga iki tol monopolistinei LKP.
Šalia LPS Seimo tarybos gana įtakingos buvo LPS Kauno taryba ir LPS Vilniaus koordinacinė taryba. Beje, LPS politinės programos evoliucijai visąlaik darė įtaką varžybos tarp dviejų Sąjūdžio grupuočių, vadintų tiesiog kauniečiais ir vilniečiais. Kauniečių grupė buvo politiškai radikalesnė ir nuolat spaudė užimti bekompromisinę išėjimo iš SSRS, nepriklausomybinę poziciją.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, išrinkta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Mokslų akademijos salėje. Ingei Lukšaitei atsisakius dalyvauti, Iniciatyvinėje grupėje liko 35 nariai:
|
|
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (nuo 1990 m. Lietuvos Sąjūdžio) pirmininkai
- Vytautas Landsbergis 1988–1990
- Juozas Tumelis 1990–1992
- Juozapas Algirdas Katkus 1992–1993
- Romas Batūra 1993–2001
- Rytas Kupčinskas nuo 2001
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai
Sąjūdžio Seimo nariai, išrinkti ir patvirtinti Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d.:
- Aleksandras Algirdas Abišala
- Laima Abraitytė
- Regimantas Adomaitis
- Vytautas Ališauskas
- Vaclovas Aliulis
- Kazys Alminas
- Julius Andrejevas
- Vaidotas Antanaitis
- Kazimieras Antanavičius
- Mensaidas Bairaševskis
- Osvaldas Balakauskas
- Petras Balčiūnas
- Nijolė Angelė Baužytė
- Julius Beinortas
- Vytautas Brėdikis
- Vytautas Bubnys
- Juozas Bulavas
- Antanas Buračas
- Audrius Butkevičius
- Alvydas Butkus
- Algimantas Čekuolis
- Virgilijus Juozas Čepaitis
- Vytautas Čepas
- Algirdas Eduardas Čižas
- Vaclovas Daunoras
- Sigitas Geda
- Eugenijus Gentvilas
- Bronius Genzelis
- Leonas Vytautas Glinskis
- Saulius Gricius
- Bronius Grigelionis
- Romas Gudaitis
- Aronas Gutmanas
- Eugenijus Ignatavičius
- Gediminas Ilgūnas
- Leonidas Jacinevičius
- Gediminas Jakavonis
- Juozas Jakštas
- Vytautas Janonis
- Albinas Januška
- Egidijus Jarašiūnas
- Vladimiras Jefremovas
- Georgijus Jefremovas
- Jonas Jonynas
- Arvydas Juozaitis
- Julius Juzeliūnas
- Virgilijus Kačinskas
- Jonas Kairevičius
- Gunaras Imantas Kakaras
- Petras Kaltenis
- Gediminas Karalius
- Valdemaras Katkus
- Algirdas Kaušpėdas
- Algimantas Keina
- Egidijus Klumbys
- Halina Kobeckaitė
- Vytautas Kolesnikovas
- Gediminas Kostkevičius
- Vytautas Krikščiūnas
- Vytautas Kubilius
- Česlovas Kudaba
- Bronius Kuzmickas
- Vytautas Landsbergis
- Eugenijus Laurinaitis
- Mečys Laurinkus
- Bronius Leonavičius
- Algimantas Lisauskas
- Gytis Lukšas
- Meilė Lukšienė
- Zygmunt Mackievič
- Stasys Makūnas
- Alfonsas Maldonis
- Justinas Marcinkevičius
- Marcelijus Teodoras Martinaitis
- Juozas Matulaitis
- Alvydas Medalinskas
- Nikolaj Medvedev
- Elena Mezginaitė
- Giedrė Mickūnaitė
- Leonas Milčius
- Jokūbas Minkevičius
- Nijolė Misiūnienė
- Kazimieras Motieka
- Algimantas Nasvytis
- Birutė Nedzinskienė
- Eimuntas Nekrošius
- Laimonas Noreika
- Algimantas Norvilas
- Jurgis Oksas
- Juozas Olekas
- Romualdas Ozolas
- Bernardas Gytis Padegimas
- Romas Pakalnis
- Algirdas Vaclovas Patackas
- Vytautas Paukštė
- Rolandas Paulauskas
- Saulius Pečeliūnas
- Saulius Pečiulis
- Vytautas Petkevičius
- Vytautas Petras Plečkaitis
- Vidmantas Povilionis
- Kazimira Prunskienė
- Antanas Račas
- Vytautas Radžvilas
- Raimundas Leonas Rajeckas
- Aloyzas Sakalas
- Algirdas Saudargas
- Artūras Skučas
- Alfredas Smailys
- Gintaras Songaila
- Mindaugas Stakvilevičius
- Vidmantas Staniulis
- Česlovas Vytautas Stankevičius
- Arvydas Šaltenis
- Saulius Šaltenis
- Juozas Šatas
- Gediminas Šerkšnys
- Gintaras Šileikis
- Jonas Šimėnas
- Zita Šličytė
- Stanislovas Teišerskis
- Vitas Tomkus
- Vytautas Umbrasas
- Kazimieras Uoka
- Kęstutis Urba
- Zigmas Vaišvila
- Petras Vaitiekūnas
- Viktoras Valašinas
- Vidmantas Valiušaitis
- Povilas Varanauskas
- Dionizas Varkalis
- Kazimieras Vasiliauskas
- Virmantas Velikonis
- Julius Veselka
- Vaclovas Vingras
- Vanda Zaborskaitė
- Albertas Zalatorius
- Emanuelis Zingeris
- Aleksandras Žalys
- Arūnas Žebriūnas
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai
Taryba buvo renkama iš 35 žmonių. Rinkimai baigėsi 1988 m. spalio 24 d. 4 val. 17 min. Į Tarybą išrinkti šie Sąjūdžio Seimo nariai:
- Romualdas Ozolas, filosofas, – 193 balsai,
- Kazimiera Prunskienė, ekonomistė, – 192 balsai,
- Vytautas Landsbergis, muzikologas, – 187 balsai,
- Bronius Genzelis, filosofas, – 180 balsų,
- Sigitas Geda, poetas, – 179 balsai,
- Vitas Tomkus, žurnalistas, – 173 balsai,
- Arvydas Juozaitis, filosofas, – 165 balsai,
- Julius Juzeliūnas, kompozitorius, – 162 balsai,
- Bronius Kuzmickas, filosofas, – 160 balsų,
- Vytautas Petkevičius, rašytojas, – 156 balsai,
- Justinas Marcinkevičius, poetas, – 152 balsai,
- Alvydas Medalinskas, ekonomistas, – 151 balsas,
- Virgilijus Čepaitis, rašytojas, – 150 balsų,
- Vaclovas Aliulis, kunigas, – 149 balsai,
- Zigmas Vaišvila, fizikas, – 147 balsai,
- Algirdas Kaušpėdas, architektas, muzikas, – 139 balsai,
- Algimantas Nasvytis, architektas, – 139 balsai,
- Kazimieras Motieka, teisininkas, – 137 balsai,
- Algimantas Čekuolis, rašytojas, – 136 balsai,
- Antanas Buračas, ekonomistas, – 131 balsas,
- Jokūbas Minkevičius, filosofas, – 122 balsai,
- Vaidotas Antanaitis, miškininkas, – 115 balsų,
- Kazimieras Antanavičius, ekonomistas, – 105 balsai,
- Romas Gudaitis, rašytojas, – 105 balsai,
- Arūnas Žebriūnas, kino režisierius, – 104 balsai,
- Vytautas Bubnys, rašytojas, – 92 balsai,
- Marcelijus Martinaitis, poetas, – 82 balsai,
- Georgijus Jefremovas, poetas, – 79 balsai,
- Vytautas Radžvilas, filosofas, – 78 balsai,
- Česlovas Kudaba, geografas, – 77 balsai,
- Emanuelis Zingeris, filologas, – 72 balsai,
- Raimundas Rajeckas, ekonomistas,- 72 balsai,
- Mečys Laurinkus, sociologas, – 69 balsai,
- Kazimieras Uoka, darbininkas, – 68 balsai,
- Osvaldas Balakauskas, kompozitorius, – 65 balsai.
Sąjūdžio įvaizdis Vakaruose
JAV
JAV Sąjūdis ir Lietuvos nepriklausomybės siekis vertintas itin dviprasmiškai. Iš Baltijos šalių kilę amerikiečiai ėmė spausti Kongresą, kad būtų aktyviai paremta nepriklausomybė.
Oficiali JAV valdžia, visų pirma prezidentas Džordžas Bušas, skatino Sąjūdį derėtis su SSRS vadovu Michailu Gorbačiovu. Lietuvos klausimas buvo plačiai aptarinėtas JAV ir SSRS derybų metu. JAV ragino SSRS nenaudoti karinės jėgos Baltijos šalyse, nes kitu atveju Maskvai būtų pritaikytos ekonominės sankcijos. JAV pasmerkė 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje. Paprasti amerikiečiai palaikė Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybės idėją.[reikalingas šaltinis]
JAV administracija atsargiai žiūrėjo į Vytautą Landsbergį ir prasmingesne bendravimo forma laikė pokalbius su ministre pirmininke Kazimiera Prunskiene.[reikalingas šaltinis]
Vokietija
Sąjūdžio veikla sutapo su Vokietijos suvienijimo problemos sprendimu. Oficiali Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) pozicija buvo neutrali. Teigta, kad Sąjūdžio palaikymas gali turėti įtakos Vokietijos ir SSRS santykiams.
Helmutas Kolis, 1988–1991 m. ėjęs VFR federalinio kanclerio pareigas, pasisakė už mažų žingsnelių taktiką. Anot jo, Sąjūdis, vykdydamas politiką viskas arba nieko, stato galimybę Lietuvai tapti nepriklausomai. Vis dėlto, VFR iš dalies pateisino šią Sąjūdžio iniciatyvą. Valstybės Vyriausybės pareiškime H. Kolis teigia, kad VFR nepripažįsta SSRS įvykdytos Baltijos valstybių aneksijos.
Didžioji Britanija
Britai, būdami geopolitiniai SSRS oponentai, visuomet palaikė Baltijos šalių siekį tapti nepriklausomomis. 1990 m. Londone Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Thatcher susitiko su V. Landsbergiu, kuriam patarė elgtis atsargiai ir paragino imtis derybų su SSRS. Savo atsiminimų knygoje „Metai Downing Streete“ M. Thatcher vadina V. Landsbergį prezidentu.
Prancūzija
Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas kritiškai vertino Sąjūdžio ketinimus. 1990 m. kovo 11 d. jis neoficialiai teigė: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas-diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės. Suprasčiau, jei M. Gorbačiovas turėtų griebtis jėgos“. F. Miteranas neigiamai vertino ir V. Landsbergio asmenybę: „Landsbergis yra menininkas, ne politikas“.
1990 m. balandžio mėn. pabaigoje prezidentas F. Miteranas kartu VFR kancleriu H. Koliu viešai paskelbė laišką V. Landsbergiui, kuriuo paprašė jo „suspenduoti“ Lietuvos nepriklausomybės aktą.
Čekoslovakija
Jau 1990 m. kovo 13 d. tuometinis Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas pakvietė Aukščiausiosios Tarybos pirmininką V. Landsbergį oficialiam vizitui į Čekoslovakiją, tuo išreikšdamas paramą lietuvių kovai už nepriklausomybės atstatymą. Rugsėjo viduryje Čekoslovakijoje, Čekoslovakijos federalinio seimo pirmininko kvietimu viešėjo pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo Kazimira Prunskienė, kad gautų paramą demokratizavimo procesui ir nepriklausomybės atkūrimui. Ji susitiko su prezidentu Vaclavu Havelu, parlamento pirmininku Aleksandru Dubčeku ir su respublikų (ČR ir SR) Seimo pirmininkais.
Čekoslovakijos federacinė asamblėja buvo tarp pirmųjų parlamentų, kurie pasmerkė kruviną OMON'o akciją 1991 m. sausio 13 d. Represinį sovietinio saugumo pajėgų aktą pasmerkė prezidentas V. Havelas, kuris paragino Michailą Gorbačiovą sustabdyti jėgos naudojimą ir spręsti nesusitarimus demokratiniu būdu, pasiūlė Prahą kaip derybų vietą abiem konflikto pusėms. Taip pat perspėjo, jog Čekoslovakija (tuomet dar Varšuvos pakto narė) negalėtų prisiimti atsakomybės už kitos valstybės-narės jėgos panaudojimą prieš savo pačios gyventojus. Prezidentas V. Havelas šį klausimą iškėlė istorinėje Višegrado (Vengrija) asamblėjoje 1991 m. vasario 13 d., kur Vidurio Europos politikai pasmerkė bet kokios formos totalitarizmą.
Nepaisant prezidento pozicijos, Čekoslovakijos diplomatai vis dėlto delsė (kaip ir dauguma kitų valstybių) iki pat rugpjūčio pučo Maskvoje pripažinti Lietuvą de jure. Užsienio reikalų ministras teisino atsargų požiūrį, nurodydamas Lietuvos valdžios Slovakijos respublikos pripažinimą de jure po Čekoslovakijos okupacijos 1939 metais. Čekoslovakija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 29 d., rugsėjo 9 d. atkurti diplomatiniai santykiai. 1992 m. pasirašyta abipusio bevizio režimo sutartis.
Islandija
1991 m. vasario 11 d. NATO narė Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą pirmoji užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva.
Sąjūdžio politika kalbos atžvilgiu
1988 m. spalio 22 d. Vilniaus sporto ir kultūros renginių rūmuose prasidėjo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Buvo iškelta tautinė trispalvė ir sugiedota „Tautiška giesmė“. Dar iki nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdis pasiekė, kad lietuvių kalba būtų paskelbta valstybine. Jau pirmaisiais Atgimimo metais buvo sukurtos būtinos sąlygos lietuvių kalbos padėčiai stiprinti.
Lietuvių kalbos padėties stiprinimo žingsniai
1988 m. spalio 22 d. Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime priimtoje programoje skamba reikalavimas pripažinti lietuvių kalbą Lietuvos valstybine kalba. Visuomenė tokiam žingsniui karštai pritarė. 1988 m. lapkričio 18 d. Aukščiausioji Taryba priėmė LTSR Konstitucijos pataisą, gražinusią lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą.
1989 m. sausio 23 d. Aukščiausioje Taryboje priimtas įsakas nustatė, kad lietuvių kalba turi būti oficialaus bendravimo priemonė visose viešojo gyvenimo, mokslo ir kultūros srityse bei raštvedyboje. Taip buvo įteisinti svarbiausi Sąjūdžio kalbos politikos nuostatai ir pradėtas pamatas būsimam Valstybinės kalbos įstatymui.
1989 m. sausio 21 d. lituanistai atgaivino . 1990 m. vėl imta leisti mėnesinį „Gimtosios kalbos“ žurnalą. Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo rezoliucijoje „Valstybinės kalbos statuso“ buvo griežtai reikalaujama atkurti ir išplėsti savarankišką Lietuvių kalbos institutą. Institutas atkurtas 1990 m., tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1990 m. birželio mėn. įsteigta Kalbos inspekcija.
Sąjūdis po 1993 m
1993 m. Lietuvos Sąjūdis nutarė reorganizuotis į ir pasitraukti iš aktyvios politinės veiklos, beveik kiekvienais metais vyksta jo suvažiavimai, priimantys rezoliucijas svarbiausiais politikos klausimais, Sąjūdžio taryba daro pareiškimus, organizuoja mitingus ir piketus.
Sąjūdis kituose Lietuvos miestuose
- Alytuje
- Druskininkuose
- Klaipėdoje
- Šiauliuose
Sąjūdžio spauda
1988–1993 m. leisti leidiniai, talkinę kovai už Lietuvos nepriklausomybę ir skleidę Sąjūdžio idėjas. Šie leidiniai prisidėjo prie sovietinės sistemos žlugimo ir demokratijos plėtros pasaulyje. Ryškiausi leidiniai buvo: „Sąjūdžio žinios“ bei „Atgimimas“. Taip pat leista „Respublika“, „Viltis“, „Moterų balsas“, „Kauno aidas“, „Persitvarkymo naujienos“ ir kt.
Šaltiniai
- Lietuva pasaulio galingųjų akiratyje 1988–1991 m. (sud. Justas Vincas Paleckis). – Vilnius, 2005.
- Sąjūdis ir dabartis, Margi raštai. – Vilnius, 2004.
Literatūra
- Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Steigiamasis suvažiavimas, 1988 m. spalio 22-23 d. – V.: Mintis, 1990.
- A. E. Senn. Bundanti Lietuva. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. – 188 p.
- Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas. – V.: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998.
- Arvydas Kšanavičius. Lietuvos Atgimimo dienoraštis. Kaunas: Žurn. „Nemunas“ leidyb. grupė, 1998.
- Lietuva 1940–1990: Okupuotos Lietuvos istorija. – V.: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2005.
- Virgilijus Čepaitis. Su Sąjūdžiu už Lietuvą: nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. – V.: Tvermė, 2007.
- Romas Batūra. Lietuvos sąjūdžio spauda kelyje į nepriklausomybę.
- Lietuvos sąjūdžio istorija: iliustruota enciklopedija. – K.: Šviesa, 2007. – 560 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-04927-0
Nuorodos
- Gotlando komunikatas. 1989
- Lietuvos Sąjūdis
- Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius Archyvuota kopija 2008-06-02 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba Archyvuota kopija 2008-06-14 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas Archyvuota kopija 2009-05-20 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Kas yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis? Ką reiškia Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lietuvos Persitvarkymo Sajudis LPS visuomeninis judejimas siekes Lietuvos valstybingumo atkurimo ir sekmingai jį įgyvendines 1990 m Sajudzio logotipas 1989 Sajudzio Vytis Pasto zenklas is serijos Vytis veliavose Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio bustineIstakosJustinas Marcinkevicius ir Meile Luksiene vykstant Steigiamajam Sajudzio suvaziavimui 1988 m 1987 m susikure pirmosios nuo valdzios instituciju nepriklausomos paminklosaugos organizacijos 1987 m Vilniuje įsteigti kovo menesį pirmasis ekologijos klubas Zemyna balandzio menesį paminklosaugos Talka geguzes menesį ekohumanistine draugija Santarve Vilniuje eme veikti ir daugelis intelektualu diskusiju klubu isryskejo lietuviu inteligentijos siekis kurti platesnio pobudzio organizacija 1987 m balandzio menesį valdzios nurodymu buvo įkurtas Lietuvos kulturos fondas tapes TSRS Kulturos fondo strukturine dalimi Jo tiesioginis uzdavinys buvo kulturos paveldo puoselejimas tyrimai lesu kulturos paminklams restauruoti rinkimas Neoficialus organizacijos tikslai buvo daug platesni bet siai organizacijai nebuvo lemta tapti placia visuomenine organizacija del valdzios suvarzymu Neleista steigti fondo teritoriniu skyriu provincijoje fondo veikla buvo atidziai sekama ir kontroliuojama tai buvo valdzios priemone kontroliuoti visus visuomeniskai aktyvius zmones Dauguma eiliniu sajudieciu siekusiu reformu 1987 1988 m padrasino ir uzvalde Lietuvos Laisves Lygos bei kitu disidentiniu organizaciju bekompromisis Lietuvos nepriklausomybes siekis isreikstas reikalavimu naikinti 1939 m rugpjucio 23 d Maskvos Kremliuje pasirasyto Ribentropo Molotovo pakto slaptuju protokolu pasekmes Sis reikalavimas pirma karta mitinge viesai deklaruotas prie Adomo Mickeviciaus paminklo 1987 m rugpjucio 23 d Formavimasis ir politiniai siekiaiSajudzio organizuotame Baltijos kelyje 1989 m rugpjucio 23 d Paminkline lenta Vilniuje ant Mokslu akademijos pastato Tikraja judejimo pradzia paprastai laikomas Sajudzio Iniciatyvines grupes susikurimas 1988 m birzelio 3 d Arturas A Skucas paskelbe apie Sajudzio sukurima ir iniciatyvines grupes sudaryma Iniciatyvine grupe sudare 35 zymus Lietuvos mokslo ir meno zmones is ju 17 priklause Komunistu partijai Ypatinga vaidmenį atliko savilaidine LPS spauda kurios zidiniu iki rudens buvo Sajudzio zinios redaktorius Arvydas Juozaitis bet pirmus 7 numerius isleido Arturas A Skucas po to buvo nusalintas apkaltinus per dideliu radikalumu ir kritika Komunistu partijai Steigiamasis LPS suvaziavimas įvyko 1988 m spalio 22 23 d Į LPS steigiamajį suvaziavima isrinkti 1027 delegatai kuriuos isrinko Sajudzio remimo grupes is visu LTSR rajonu Suvaziavime uzsiregistravo 1021 delegatas Pagal socialine sudetį vyravo tarnautojai is ju gausiausia mokslininku ir menininku grupe 283 Net 693 delegatai buvo su aukstuoju issilavinimu Delegatai atstovavo mazdaug 1000 remimo grupiu Sajudzio veikloje dalyvavo apie 180 tukstanciu zmoniu Sajudzio steigiamajame suvaziavime buvo priimta Sajudzio programa ir įstatai sukurti valdymo organai Į LPS Seimo taryba LPS Seimas isrinko dauguma Iniciatyvines grupes nariu 11 is 35 isrinktuju LPS Seimo tarybos nariu Iniciatyvinei grupei nepriklause Rinkimuose į LPS Seimo taryba daugiausia balsu gavo Romualdas Ozolas 193 is 212 1989 m kovo 16 d kaip organizacija oficialiai įregistruotas Sajudis leido neoficialu savilaidos laikrastį Sajudzio zinios bei legalu savaitrastį Atgimimas Sajudzio laikrasciu pradzioje skelbesi ir dienrastis Respublika Is pradziu LPS deklaravo kulturinio atgimimo demokratizavimo ir ekonominio savarankiskumo siekius bendradarbiavo su Lietuvos Komunistu partija LKP Nuo 1988 m lapkricio menesio LPS uzeme savarankiska politine pozicija vis labiau diferencijavosi nuo LKP ir 1989 m vasario 16 d viesai deklaravo kad judejimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkurimas Taip jis tapo opozicija LKP kuri dar apie pusmetį kartojo perestrojkos lozungus apie atsinaujinusia TSRS 1989 m rugpjucio 6 d Sajudzio atstovai kartu su iseivijos atstovais pasirase Gotlando komunikata kuriame teigiama kad Visu pasaulio lietuviu gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybes atkurimas 1989 m kovo 26 d rinkimuose į TSRS Liaudies deputatu suvaziavima Sajudzio remti kandidatai iskovojo 36 vietas is 42 1990 m vasario 24 d pakartotiniai balsavimai kovo 4 10 d rinkimuose į Lietuvos TSR Auksciausiaja Taryba Sajudzio remiami kandidatai gavo 101 mandata is 141 Butent Sajudzio deputatu balsai nuleme 1990 m kovo 11 d valstybes atkurimo akto priemima Organizacine strukturaGotlando komunikatas LPS steigiamajame suvaziavime buvo sukurti centriniai LPS koordinaciniai organai LPS Seimas 220 nariu ir LPS Seimo taryba 35 nariai Atsiribojimas nuo LKP verte stiprinti LPS organizacine struktura Iki tol tiek Iniciatyvine grupe tiek LPS Seimo taryba buvo kolegialus organas kuriame visi nariai turejo vienodas teises 1989 m lapkricio 25 d LPS Seimo tarybos posedyje isrinktas LPS Seimo tarybos pirmininkas kuriuo tapo Vytautas Landsbergis įkurtas profesionaliai dirbantis Sajudzio sekretoriatas Didzioji dalis vietiniu LPS remimo grupiu susikure iki LPS steigiamojo suvaziavimo Sajudzio vietos organizacija aiskiai dubliavo LKP vadinamosios pirmines partines LKP organizacijos modelį Todel remimo grupes buvo tiek teritorines tiek institucines Ten kur egzistavo LKP pirmine organizacija kuresi ir Sajudzio remimo grupe taip tapdama opozicine jega iki tol monopolistinei LKP Salia LPS Seimo tarybos gana įtakingos buvo LPS Kauno taryba ir LPS Vilniaus koordinacine taryba Beje LPS politines programos evoliucijai visalaik dare įtaka varzybos tarp dvieju Sajudzio grupuociu vadintu tiesiog kaunieciais ir vilnieciais Kaunieciu grupe buvo politiskai radikalesne ir nuolat spaude uzimti bekompromisine isejimo is SSRS nepriklausomybine pozicija Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Iniciatyvines grupes nariaiLietuvos Persitvarkymo Sajudzio Iniciatyvine grupe isrinkta 1988 m birzelio 3 d susirinkime Mokslu akademijos saleje Ingei Luksaitei atsisakius dalyvauti Iniciatyvineje grupeje liko 35 nariai Regimantas Adomaitis Vytautas Jurgis Bubnys Juozas Bulavas Antanas Buracas Algimantas Cekuolis Virgilijus Cepaitis Vaclovas Daunoras Sigitas Geda Bronislovas Genzelis Arvydas Juozaitis Julius Juzeliunas Algirdas Kauspedas Ceslovas Kudaba Bronius Kuzmickas Vytautas Landsbergis Bronius Leonavicius Meile Luksiene Alfonsas Maldonis Justinas Marcinkevicius Alvydas MedalinskasJokubas Minkevicius Algimantas Nasvytis Romualdas Ozolas Romas Pakalnis Saulius Peciulis Vytautas Petkevicius Kazimiera PrunskieneVytautas RadzvilasRaimundas Rajeckas Arturas SkucasGintaras SongailaArvydas SaltenisVitas TomkusZigmas VaisvilaArunas Zebriunas Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio nuo 1990 m Lietuvos Sajudzio pirmininkaiVytautas Landsbergis 1988 1990 Juozas Tumelis 1990 1992 Juozapas Algirdas Katkus 1992 1993 Romas Batura 1993 2001 Rytas Kupcinskas nuo 2001Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Seimo nariaiSajudzio Seimo nariai isrinkti ir patvirtinti Sajudzio Steigiamajame suvaziavime 1988 m spalio 23 d Aleksandras Algirdas Abisala Laima Abraityte Regimantas Adomaitis Vytautas Alisauskas Vaclovas Aliulis Kazys Alminas Julius Andrejevas Vaidotas Antanaitis Kazimieras Antanavicius Mensaidas Bairasevskis Osvaldas Balakauskas Petras Balciunas Nijole Angele Bauzyte Julius Beinortas Vytautas Bredikis Vytautas Bubnys Juozas Bulavas Antanas Buracas Audrius Butkevicius Alvydas Butkus Algimantas Cekuolis Virgilijus Juozas Cepaitis Vytautas Cepas Algirdas Eduardas Cizas Vaclovas Daunoras Sigitas Geda Eugenijus Gentvilas Bronius Genzelis Leonas Vytautas Glinskis Saulius Gricius Bronius Grigelionis Romas Gudaitis Aronas Gutmanas Eugenijus Ignatavicius Gediminas Ilgunas Leonidas Jacinevicius Gediminas Jakavonis Juozas Jakstas Vytautas Janonis Albinas Januska Egidijus Jarasiunas Vladimiras Jefremovas Georgijus Jefremovas Jonas Jonynas Arvydas Juozaitis Julius Juzeliunas Virgilijus Kacinskas Jonas Kairevicius Gunaras Imantas Kakaras Petras Kaltenis Gediminas Karalius Valdemaras Katkus Algirdas Kauspedas Algimantas Keina Egidijus Klumbys Halina Kobeckaite Vytautas Kolesnikovas Gediminas Kostkevicius Vytautas Kriksciunas Vytautas Kubilius Ceslovas Kudaba Bronius Kuzmickas Vytautas Landsbergis Eugenijus Laurinaitis Mecys Laurinkus Bronius Leonavicius Algimantas Lisauskas Gytis Luksas Meile Luksiene Zygmunt Mackievic Stasys Makunas Alfonsas Maldonis Justinas Marcinkevicius Marcelijus Teodoras Martinaitis Juozas Matulaitis Alvydas Medalinskas Nikolaj Medvedev Elena Mezginaite Giedre Mickunaite Leonas Milcius Jokubas Minkevicius Nijole Misiuniene Kazimieras Motieka Algimantas Nasvytis Birute Nedzinskiene Eimuntas Nekrosius Laimonas Noreika Algimantas Norvilas Jurgis Oksas Juozas Olekas Romualdas Ozolas Bernardas Gytis Padegimas Romas Pakalnis Algirdas Vaclovas Patackas Vytautas Paukste Rolandas Paulauskas Saulius Peceliunas Saulius Peciulis Vytautas Petkevicius Vytautas Petras Pleckaitis Vidmantas Povilionis Kazimira Prunskiene Antanas Racas Vytautas Radzvilas Raimundas Leonas Rajeckas Aloyzas Sakalas Algirdas Saudargas Arturas Skucas Alfredas Smailys Gintaras Songaila Mindaugas Stakvilevicius Vidmantas Staniulis Ceslovas Vytautas Stankevicius Arvydas Saltenis Saulius Saltenis Juozas Satas Gediminas Serksnys Gintaras Sileikis Jonas Simenas Zita Slicyte Stanislovas Teiserskis Vitas Tomkus Vytautas Umbrasas Kazimieras Uoka Kestutis Urba Zigmas Vaisvila Petras Vaitiekunas Viktoras Valasinas Vidmantas Valiusaitis Povilas Varanauskas Dionizas Varkalis Kazimieras Vasiliauskas Virmantas Velikonis Julius Veselka Vaclovas Vingras Vanda Zaborskaite Albertas Zalatorius Emanuelis Zingeris Aleksandras Zalys Arunas ZebriunasLietuvos Persitvarkymo Sajudzio Seimo Tarybos nariaiTaryba buvo renkama is 35 zmoniu Rinkimai baigesi 1988 m spalio 24 d 4 val 17 min Į Taryba isrinkti sie Sajudzio Seimo nariai Romualdas Ozolas filosofas 193 balsai Kazimiera Prunskiene ekonomiste 192 balsai Vytautas Landsbergis muzikologas 187 balsai Bronius Genzelis filosofas 180 balsu Sigitas Geda poetas 179 balsai Vitas Tomkus zurnalistas 173 balsai Arvydas Juozaitis filosofas 165 balsai Julius Juzeliunas kompozitorius 162 balsai Bronius Kuzmickas filosofas 160 balsu Vytautas Petkevicius rasytojas 156 balsai Justinas Marcinkevicius poetas 152 balsai Alvydas Medalinskas ekonomistas 151 balsas Virgilijus Cepaitis rasytojas 150 balsu Vaclovas Aliulis kunigas 149 balsai Zigmas Vaisvila fizikas 147 balsai Algirdas Kauspedas architektas muzikas 139 balsai Algimantas Nasvytis architektas 139 balsai Kazimieras Motieka teisininkas 137 balsai Algimantas Cekuolis rasytojas 136 balsai Antanas Buracas ekonomistas 131 balsas Jokubas Minkevicius filosofas 122 balsai Vaidotas Antanaitis miskininkas 115 balsu Kazimieras Antanavicius ekonomistas 105 balsai Romas Gudaitis rasytojas 105 balsai Arunas Zebriunas kino rezisierius 104 balsai Vytautas Bubnys rasytojas 92 balsai Marcelijus Martinaitis poetas 82 balsai Georgijus Jefremovas poetas 79 balsai Vytautas Radzvilas filosofas 78 balsai Ceslovas Kudaba geografas 77 balsai Emanuelis Zingeris filologas 72 balsai Raimundas Rajeckas ekonomistas 72 balsai Mecys Laurinkus sociologas 69 balsai Kazimieras Uoka darbininkas 68 balsai Osvaldas Balakauskas kompozitorius 65 balsai Sajudzio įvaizdis VakaruoseJAV JAV Sajudis ir Lietuvos nepriklausomybes siekis vertintas itin dviprasmiskai Is Baltijos saliu kile amerikieciai eme spausti Kongresa kad butu aktyviai paremta nepriklausomybe Oficiali JAV valdzia visu pirma prezidentas Dzordzas Busas skatino Sajudį deretis su SSRS vadovu Michailu Gorbaciovu Lietuvos klausimas buvo placiai aptarinetas JAV ir SSRS derybu metu JAV ragino SSRS nenaudoti karines jegos Baltijos salyse nes kitu atveju Maskvai butu pritaikytos ekonomines sankcijos JAV pasmerke 1991 m sausio 13 d įvykius Vilniuje Paprasti amerikieciai palaike Sajudį ir Lietuvos nepriklausomybes ideja reikalingas saltinis JAV administracija atsargiai ziurejo į Vytauta Landsbergį ir prasmingesne bendravimo forma laike pokalbius su ministre pirmininke Kazimiera Prunskiene reikalingas saltinis Vokietija Sajudzio veikla sutapo su Vokietijos suvienijimo problemos sprendimu Oficiali Vokietijos Federacines Respublikos VFR pozicija buvo neutrali Teigta kad Sajudzio palaikymas gali tureti įtakos Vokietijos ir SSRS santykiams Helmutas Kolis 1988 1991 m ejes VFR federalinio kanclerio pareigas pasisake uz mazu zingsneliu taktika Anot jo Sajudis vykdydamas politika viskas arba nieko stato galimybe Lietuvai tapti nepriklausomai Vis delto VFR is dalies pateisino sia Sajudzio iniciatyva Valstybes Vyriausybes pareiskime H Kolis teigia kad VFR nepripazįsta SSRS įvykdytos Baltijos valstybiu aneksijos Didzioji Britanija Britai budami geopolitiniai SSRS oponentai visuomet palaike Baltijos saliu siekį tapti nepriklausomomis 1990 m Londone Didziosios Britanijos ministre pirmininke Margaret Thatcher susitiko su V Landsbergiu kuriam patare elgtis atsargiai ir paragino imtis derybu su SSRS Savo atsiminimu knygoje Metai Downing Streete M Thatcher vadina V Landsbergį prezidentu Prancuzija Prancuzijos prezidentas Fransua Miteranas kritiskai vertino Sajudzio ketinimus 1990 m kovo 11 d jis neoficialiai teige Lietuviai viska suzlugdys Jie beveik niekada nebuvo laisvi Kai buvo tai rezimas diktatura Pasigailejimo verti zmones Suprasciau jei M Gorbaciovas turetu griebtis jegos F Miteranas neigiamai vertino ir V Landsbergio asmenybe Landsbergis yra menininkas ne politikas 1990 m balandzio men pabaigoje prezidentas F Miteranas kartu VFR kancleriu H Koliu viesai paskelbe laiska V Landsbergiui kuriuo paprase jo suspenduoti Lietuvos nepriklausomybes akta Cekoslovakija Jau 1990 m kovo 13 d tuometinis Cekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas pakviete Auksciausiosios Tarybos pirmininka V Landsbergį oficialiam vizitui į Cekoslovakija tuo isreiksdamas parama lietuviu kovai uz nepriklausomybes atstatyma Rugsejo viduryje Cekoslovakijoje Cekoslovakijos federalinio seimo pirmininko kvietimu viesejo pirmoji Lietuvos ministre pirmininke po Nepriklausomybes atkurimo Kazimira Prunskiene kad gautu parama demokratizavimo procesui ir nepriklausomybes atkurimui Ji susitiko su prezidentu Vaclavu Havelu parlamento pirmininku Aleksandru Dubceku ir su respubliku CR ir SR Seimo pirmininkais Cekoslovakijos federacine asambleja buvo tarp pirmuju parlamentu kurie pasmerke kruvina OMON o akcija 1991 m sausio 13 d Represinį sovietinio saugumo pajegu akta pasmerke prezidentas V Havelas kuris paragino Michaila Gorbaciova sustabdyti jegos naudojima ir spresti nesusitarimus demokratiniu budu pasiule Praha kaip derybu vieta abiem konflikto pusems Taip pat perspejo jog Cekoslovakija tuomet dar Varsuvos pakto nare negaletu prisiimti atsakomybes uz kitos valstybes nares jegos panaudojima pries savo pacios gyventojus Prezidentas V Havelas sį klausima iskele istorineje Visegrado Vengrija asamblejoje 1991 m vasario 13 d kur Vidurio Europos politikai pasmerke bet kokios formos totalitarizma Nepaisant prezidento pozicijos Cekoslovakijos diplomatai vis delto delse kaip ir dauguma kitu valstybiu iki pat rugpjucio puco Maskvoje pripazinti Lietuva de jure Uzsienio reikalu ministras teisino atsargu poziurį nurodydamas Lietuvos valdzios Slovakijos respublikos pripazinima de jure po Cekoslovakijos okupacijos 1939 metais Cekoslovakija Lietuva pripazino 1991 m rugpjucio 29 d rugsejo 9 d atkurti diplomatiniai santykiai 1992 m pasirasyta abipusio bevizio rezimo sutartis Islandija 1991 m vasario 11 d NATO nare Islandija pirmoji pripazino Lietuvos nepriklausomybe Tu paciu metu vasara pirmoji uzmezge diplomatinius santykius su Lietuva Sajudzio politika kalbos atzvilgiu1988 m spalio 22 d Vilniaus sporto ir kulturos renginiu rumuose prasidejo Sajudzio Steigiamasis suvaziavimas Buvo iskelta tautine trispalve ir sugiedota Tautiska giesme Dar iki nepriklausomybes atkurimo Sajudis pasieke kad lietuviu kalba butu paskelbta valstybine Jau pirmaisiais Atgimimo metais buvo sukurtos butinos salygos lietuviu kalbos padeciai stiprinti Lietuviu kalbos padeties stiprinimo zingsniai 1988 m spalio 22 d Sajudzio Steigiamajame suvaziavime priimtoje programoje skamba reikalavimas pripazinti lietuviu kalba Lietuvos valstybine kalba Visuomene tokiam zingsniui karstai pritare 1988 m lapkricio 18 d Auksciausioji Taryba prieme LTSR Konstitucijos pataisa grazinusia lietuviu kalbai valstybines kalbos statusa 1989 m sausio 23 d Auksciausioje Taryboje priimtas įsakas nustate kad lietuviu kalba turi buti oficialaus bendravimo priemone visose viesojo gyvenimo mokslo ir kulturos srityse bei rastvedyboje Taip buvo įteisinti svarbiausi Sajudzio kalbos politikos nuostatai ir pradetas pamatas busimam Valstybines kalbos įstatymui 1989 m sausio 21 d lituanistai atgaivino 1990 m vel imta leisti menesinį Gimtosios kalbos zurnala Sajudzio Steigiamojo suvaziavimo rezoliucijoje Valstybines kalbos statuso buvo grieztai reikalaujama atkurti ir isplesti savarankiska Lietuviu kalbos instituta Institutas atkurtas 1990 m tuoj po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo 1990 m birzelio men įsteigta Kalbos inspekcija Sajudis po 1993 m1993 m Lietuvos Sajudis nutare reorganizuotis į ir pasitraukti is aktyvios politines veiklos beveik kiekvienais metais vyksta jo suvaziavimai priimantys rezoliucijas svarbiausiais politikos klausimais Sajudzio taryba daro pareiskimus organizuoja mitingus ir piketus Sajudis kituose Lietuvos miestuoseAkmuo Kauno SajudziuiAlytuje Druskininkuose Klaipedoje SiauliuoseSajudzio spaudaPagrindinis straipsnis Sajudzio spauda 1988 1993 m leisti leidiniai talkine kovai uz Lietuvos nepriklausomybe ir skleide Sajudzio idejas Sie leidiniai prisidejo prie sovietines sistemos zlugimo ir demokratijos pletros pasaulyje Ryskiausi leidiniai buvo Sajudzio zinios bei Atgimimas Taip pat leista Respublika Viltis Moteru balsas Kauno aidas Persitvarkymo naujienos ir kt SaltiniaiLietuva pasaulio galinguju akiratyje 1988 1991 m sud Justas Vincas Paleckis Vilnius 2005 Sajudis ir dabartis Margi rastai Vilnius 2004 LiteraturaLietuvos Persitvarkymo Sajudis Steigiamasis suvaziavimas 1988 m spalio 22 23 d V Mintis 1990 A E Senn Bundanti Lietuva V Mokslo ir enciklopediju leidykla 1992 188 p Lietuvos Sajudis ir valstybes idealu įgyvendinimas V Lietuvos istorijos instituto leidykla 1998 Arvydas Ksanavicius Lietuvos Atgimimo dienorastis Kaunas Zurn Nemunas leidyb grupe 1998 Lietuva 1940 1990 Okupuotos Lietuvos istorija V Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimu centras 2005 Virgilijus Cepaitis Su Sajudziu uz Lietuva nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11 V Tverme 2007 Romas Batura Lietuvos sajudzio spauda kelyje į nepriklausomybe Lietuvos sajudzio istorija iliustruota enciklopedija K Sviesa 2007 560 p iliustr ISBN 978 5 430 04927 0NuorodosGotlando komunikatas 1989 Lietuvos Sajudis Lietuvos Sajudzio Kauno skyrius Archyvuota kopija 2008 06 02 is Wayback Machine projekto Lietuvos Sajudzio Vilniaus skyriaus taryba Archyvuota kopija 2008 06 14 is Wayback Machine projekto Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio iniciatyvines grupes klubas Archyvuota kopija 2009 05 20 is Wayback Machine projekto