Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Palemono dinastija legendinė Lietuvos ir Žemaitijos valdovų dinastija Pagal istorikų užrašytas XV XVI a legendas lietuvi
Palemono dinastija
Palemono dinastija – legendinė Lietuvos ir Žemaitijos valdovų dinastija. Pagal istorikų užrašytas XV–XVI a. legendas lietuvių protėviu yra laikomas Palemonas, kuris iš Romos plaukęs per Nemuną, apsistojęs prie Dubysos upės žiočių (dabartinio Seredžiaus miestelio) pradėjo šią dinastiją. Šios legendos atsirado lietuviams ieškant garbingų tautos šaknų, kurias būtų galima priešpriešinti lenkų tvirtinimui, jog jie sukultūrino barbarišką Lietuvos kraštą.
Tai, jog lietuviai savo šaknų pradėjo ieškoti taip toli – pačioje Romoje – nėra neįprastas dalykas tų laikų kontekste: tuo metu didelė Eurazijos valstybių dalis teigė, jog yra kilusios iš Romos imperijos ar net esančios jos tiesioginis tęsinys (Osmanų imperija, Vokietija (Šv. Romos Imperija) ir kt.).
Pasak legendos, Palemonas buvo Nerono giminaitis, pabėgęs iš Romos su 500 kilmingųjų šeimų. Jie keliavo į šiaurę per Baltijos jūrą ir pasiekė Nemuno deltą. Plaukdami aukštyn, pasiekė Dubysą, kur apsistojo. Vėliau iš jų kilo Gediminaičių dinastija. Palemono dinastijos valdovai esą valdė Lietuvą iki XIII amžiaus. Paskutinis jos narys buvo Rimgaudas, kuriam mirus baigėsi Palemono dinastija.
Lietuvos pasidalijimas
Pasak A. Vijūko Kojelavičiaus, po kunigaikščio Palemono mirties jo sūnūs pasidalijo tuometinės Lietuvos žemes ir įkūrė sostines.
- Barkus į Nemuną įtekančios Jūros žiotyse pasistatė Jurbarko pilį ir gavo valdyti tą Žemaitijos dalį, kuri plyti nuo Jūros iki Nemuno ligi Kuršių įlankos.
- Kūno arba Kauno valstybė ribojosi su Nemunu, Dubysa ir Nevėžiu bei Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje, o miestas tapo Kaunu.
- Spera nukeliavo gerokai į rytus ir valdė žemes tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintos upių bei prie didžiulio ežero pastatė pilį. Toji vieta dar ir dabar vadinama Spera.
Po brolių mirties Kuno sūnus Kernius gavo iš tėvo žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o kitas jo sūnus Gimbutas gavo Žemaitiją.
Pagal Lietuvos kronikos redakciją, Palemono dinastiją sudarė šie kunigaikščiai ir valdovai:
Paryškinti langeliai žymi kunigaikščius, kurių vardai atitinka istorinių asmenybių vardus.
Kiti straipsniai
Išnašos
- Albertas Vijūkas-Kojelavičius (1989). Lietuvos istorija. Kaunas: Šviesa, 818. ISBN 5-430-00781-1.
- Jučas, Mečislovas (2003). Lietuvos metraščiai ir kronikos. Vilnius: Aidai, 53. ISBN 9955-445-40-8.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Palemono dinastija, Kas yra Palemono dinastija? Ką reiškia Palemono dinastija?
Palemono dinastija legendine Lietuvos ir Zemaitijos valdovu dinastija Pagal istoriku uzrasytas XV XVI a legendas lietuviu proteviu yra laikomas Palemonas kuris is Romos plaukes per Nemuna apsistojes prie Dubysos upes ziociu dabartinio Seredziaus miestelio pradejo sia dinastija Sios legendos atsirado lietuviams ieskant garbingu tautos saknu kurias butu galima priespriesinti lenku tvirtinimui jog jie sukulturino barbariska Lietuvos krasta Tai jog lietuviai savo saknu pradejo ieskoti taip toli pacioje Romoje nera neįprastas dalykas tu laiku kontekste tuo metu didele Eurazijos valstybiu dalis teige jog yra kilusios is Romos imperijos ar net esancios jos tiesioginis tesinys Osmanu imperija Vokietija Sv Romos Imperija ir kt Pasak legendos Palemonas buvo Nerono giminaitis pabeges is Romos su 500 kilminguju seimu Jie keliavo į siaure per Baltijos jura ir pasieke Nemuno delta Plaukdami aukstyn pasieke Dubysa kur apsistojo Veliau is ju kilo Gediminaiciu dinastija Palemono dinastijos valdovai esa valde Lietuva iki XIII amziaus Paskutinis jos narys buvo Rimgaudas kuriam mirus baigesi Palemono dinastija Lietuvos pasidalijimasPasak A Vijuko Kojelaviciaus po kunigaikscio Palemono mirties jo sunus pasidalijo tuometines Lietuvos zemes ir įkure sostines Barkus į Nemuna įtekancios Juros ziotyse pasistate Jurbarko pilį ir gavo valdyti ta Zemaitijos dalį kuri plyti nuo Juros iki Nemuno ligi Kursiu įlankos Kuno arba Kauno valstybe ribojosi su Nemunu Dubysa ir Neveziu bei Nerimi Tu zemiu sostine įkurdino pacioje Neries ir Nemuno santakoje o miestas tapo Kaunu Spera nukeliavo gerokai į rytus ir valde zemes tarp Nevezio Sventosios ir Sirvintos upiu bei prie didziulio ezero pastate pilį Toji vieta dar ir dabar vadinama Spera Po broliu mirties Kuno sunus Kernius gavo is tevo zemes tarp Neries Nevezio ir Dauguvos o kitas jo sunus Gimbutas gavo Zemaitija Pagal Lietuvos kronikos redakcija Palemono dinastija sudare sie kunigaiksciai ir valdovai Paryskinti langeliai zymi kunigaikscius kuriu vardai atitinka istoriniu asmenybiu vardus Kiti straipsniaiLietuvos valstybes susidarymas Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste Kauno miestasIsnasosAlbertas Vijukas Kojelavicius 1989 Lietuvos istorija Kaunas Sviesa 818 ISBN 5 430 00781 1 Jucas Mecislovas 2003 Lietuvos metrasciai ir kronikos Vilnius Aidai 53 ISBN 9955 445 40 8