Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Romas KalantaPaskutinė R Kalantos nuotraukaGimė 1953 m vasario 22 d AlytusMirė 1972 m gegužės 14 d 19 metų KaunasPalaido
Romas Kalanta
| Romas Kalanta | |
|---|---|
| Paskutinė R. Kalantos nuotrauka | |
| Gimė | 1953 m. vasario 22 d. Alytus |
| Mirė | 1972 m. gegužės 14 d. (19 metų) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Romainių kapinėse |
| Veikla | lietuvių disidentas, pagarsėjęs savo susideginimu protestuojant prieš TSRS valdžią Lietuvoje. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Romas Kalanta (1953 m. vasario 22 d. Alytuje – 1972 m. gegužės 14 d. Kaune) – lietuvių disidentas, pagarsėjęs savo susideginimu protestuojant prieš TSRS valdžią Lietuvoje. Palaidotas Romainių kapinėse.
Biografija
1963 m. R. Kalantos šeima iš Alytaus persikėlė į Kauną. Tėvas, karo su Vokietija dalyvis, buvo įstojęs į komunistų partiją, dirbo Kauno politechnikume, mama – pramprekyboje.
1971 m. R. Kalanta turėjo baigti Kauno 18-ąją vidurinę mokyklą, bet, neišlaikęs keleto egzaminų, perėjo į vakarinę mokyklą, dirbo kultūrinių prekių fabrike „Aidas“. Buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara, domėjosi hipių judėjimu.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš tarybinį režimą, apsipylė benzinu ir susidegino. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Arčiau buvusieji dar bandė gesinti liepsnojantį jaunuolį, bet atskubėjusi greitoji medicinos pagalba į ligoninę nuvežė jį jau be sąmonės. Po keturiolikos valandų, gegužės 15 d. 4 val ryto, vaikinas mirė.
Pasekmės
Įvykiai Kaune sukėlė LKP ir KGB pareigūnų sumišimą – TSR Lietuvoje tai buvo precendento neturintis atvejis (panašūs įvykiai buvo užfiksuoti Čekoslovakijoje (žr. Jan Palach) Prahos pavasario metu, tačiau buvo kruopščiai slepiami). Gegužės 18 d. rengtas laidotuves KGB privertė dviem valandomis paankstinti, kad žmonės nespėtų susirinkti. Tada link R. Kalantos namų Panerių gatvėje traukusi jaunimo minia plūstelėjo į Laisvės alėją. KGB ataskaitų duomenimis, per abi dienas į gatves išėjo per 3 tūkst. demonstrantų. Jiems malšinti sutelkta per 7 tūkst. draugovininkų, milicininkų, kareivių. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, aktyvesnieji – įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų. Iš viso 50 žmonių iškeltos civilinės, dešimčiai – baudžiamosios bylos, iš jų 8 nuteisti.
Masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko dvi dienas, neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Buvo suimti 402 asmenys, 33 iš suimtųjų patraukti administracinėn atsakomybėn, šešių laukė baudžiamosios bylos, kalėjimas. Pagrindiniai eitynių organizatoriai nuteisiami ne kaip politinių riaušių rengėjai, bet kaip chuliganai ir „asocialūs elementai“ – taip buvo dangstoma „kova su hipiais“ – per patį sovietmetinės stagnacijos suvešėjimą kiekvienas hipių gyvenimo būdą dievinąs džinsuotas, plačiakelnis, ilgaplaukis jaunuolis avansu buvo vadinamas santvarkos priešu. Demonstracijose dalyvavo ir aplinkinių miestų bei miestelių jaunimas.
Antanas Sniečkus ataskaitose bandė įtikinti Maskvą, kad tai buvo nereikšmingas , nes esą nebuvo nuteistas nė vienas eitynėse dalyvavęs studentas. R. Kalanta oficialiai pripažintas psichikos ligoniu, tačiau 1989 m. posėdžiavusios komisijos, trūkstant paprastų įrodymų, galiausiai Kalantą pripažino psichiškai sveiku. Aštuonerius metus tėvai negalėjo ant sūnaus kapo pastatyti paminklo – draudėjai tikino, esą liaudies priešas nevertas pagarbos. Paminklas Romainių kapinėse iškilo tik 1982 m.
Įamžinimas
Drastiškas Kalantos poelgis pagyvino antitarybines nuotaikas krašte, suteikė vilties, kad įmanoma pasiekti nepriklausomybę. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose. R. Kalanta virto nacionaliniu didvyriu.
1972 m. birželio mėnesį, naktį, kelio Kaunas – Klaipėda paplentėje, netoli Ariogalos, ant Dubysos šlaito, slapta pastatytas metalinis kryžius su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą“. Pasitelkę techniką, netrukus valdžios atstovai paminklą sunaikino.
1989 m. Kaune, Laisvės alėjoje (miesto sodelyje) vyko 14 dienų bado streikas Romo Kalantos vardo reabilitacijai. Buvo pasiektas leidimas pastatyti paminklą ir Romo Kalantos vardu pavadinti gatvę Kaune (Petrašiūnų mikrorajone).
2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1990 m. pastatytas dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša); parašytos knygos: Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu“ (1999 m.), „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ (2002 m.), Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija“ (1997 m.).
2002 m. gegužės 14 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).
Literatūra
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
Kinas
Romo Kalantos susideginimas ekranizuotas ir Donato Ulvydo filme „Emilija iš Laisvės alėjos“ (2017 m.).
Šaltiniai
- Romas Kalanta. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-05-04.
- D.Pūras: R.Kalantos žygis dar tik prasidėjęs
- https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000076836/vaidybinis-filmas-emilija-is-laisves-alejos Archyvuota kopija 2021-03-15 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Video: „Kaunas 1972“
- Straipsnis apie Roma Kalantą (liet.k.) Archyvuota kopija 2005-08-27 iš Wayback Machine projekto.
- Straipsnis apie Romą Kalantą (angl.k.) Archyvuota kopija 2012-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romas Kalanta, Kas yra Romas Kalanta? Ką reiškia Romas Kalanta?
Romas KalantaPaskutine R Kalantos nuotraukaGime 1953 m vasario 22 d AlytusMire 1972 m geguzes 14 d 19 metu KaunasPalaidotas a Romainiu kapineseVeikla lietuviu disidentas pagarsejes savo susideginimu protestuojant pries TSRS valdzia Lietuvoje Zymus apdovanojimai2000 m Vycio Kryziaus ordino Didysis kryzius Romas Kalanta 1953 m vasario 22 d Alytuje 1972 m geguzes 14 d Kaune lietuviu disidentas pagarsejes savo susideginimu protestuojant pries TSRS valdzia Lietuvoje Palaidotas Romainiu kapinese BiografijaR Kalantos kapas 2017 m 1963 m R Kalantos seima is Alytaus persikele į Kauna Tevas karo su Vokietija dalyvis buvo įstojes į komunistu partija dirbo Kauno politechnikume mama pramprekyboje 1971 m R Kalanta turejo baigti Kauno 18 aja vidurine mokykla bet neislaikes keleto egzaminu perejo į vakarine mokykla dirbo kulturiniu prekiu fabrike Aidas Buvo apsiskaites rase eilerascius sportavo grojo gitara domejosi hipiu judejimu 1972 m geguzes 14 d Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro protestuodamas pries tarybinį rezima apsipyle benzinu ir susidegino Jo uzrasu knygeleje liko įrasas Del mano mirties kalta tik santvarka Arciau buvusieji dar bande gesinti liepsnojantį jaunuolį bet atskubejusi greitoji medicinos pagalba į ligonine nuveze jį jau be samones Po keturiolikos valandu geguzes 15 d 4 val ryto vaikinas mire PasekmesPagrindinis straipsnis Kauno pavasaris Įvykiai Kaune sukele LKP ir KGB pareigunu sumisima TSR Lietuvoje tai buvo precendento neturintis atvejis panasus įvykiai buvo uzfiksuoti Cekoslovakijoje zr Jan Palach Prahos pavasario metu taciau buvo kruopsciai slepiami Geguzes 18 d rengtas laidotuves KGB priverte dviem valandomis paankstinti kad zmones nespetu susirinkti Tada link R Kalantos namu Paneriu gatveje traukusi jaunimo minia plustelejo į Laisves aleja KGB ataskaitu duomenimis per abi dienas į gatves isejo per 3 tukst demonstrantu Jiems malsinti sutelkta per 7 tukst draugovininku milicininku kareiviu Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi nukerpami plikai tardomi musami atimami ju dokumentai aktyvesnieji įkalinami Kai kurie buvo isvezti ir paleisti uz keliu desimciu kilometru Is viso 50 zmoniu iskeltos civilines desimciai baudziamosios bylos is ju 8 nuteisti Masines demonstracijos smurtas ir arestai truko dvi dienas neramumai nuslopinti tik geguzes 19 d Buvo suimti 402 asmenys 33 is suimtuju patraukti administracinen atsakomyben sesiu lauke baudziamosios bylos kalejimas Pagrindiniai eityniu organizatoriai nuteisiami ne kaip politiniu riausiu rengejai bet kaip chuliganai ir asocialus elementai taip buvo dangstoma kova su hipiais per patį sovietmetines stagnacijos suvesejima kiekvienas hipiu gyvenimo buda dievinas dzinsuotas placiakelnis ilgaplaukis jaunuolis avansu buvo vadinamas santvarkos priesu Demonstracijose dalyvavo ir aplinkiniu miestu bei miesteliu jaunimas Antanas Snieckus ataskaitose bande įtikinti Maskva kad tai buvo nereiksmingas nes esa nebuvo nuteistas ne vienas eitynese dalyvaves studentas R Kalanta oficialiai pripazintas psichikos ligoniu taciau 1989 m posedziavusios komisijos trukstant paprastu įrodymu galiausiai Kalanta pripazino psichiskai sveiku Astuonerius metus tevai negalejo ant sunaus kapo pastatyti paminklo draudejai tikino esa liaudies priesas nevertas pagarbos Paminklas Romainiu kapinese iskilo tik 1982 m ĮamzinimasAtminimo akmuo VilijampolejeĮrasas grindinyje Romas Kalanta 1972 Drastiskas Kalantos poelgis pagyvino antitarybines nuotaikas kraste suteike vilties kad įmanoma pasiekti nepriklausomybe Uzsienyje gyvenantys lietuviai renge minejimus leido knygas pasto zenklus state paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomeniu susiburimo vietose R Kalanta virto nacionaliniu didvyriu 1972 m birzelio menesį naktį kelio Kaunas Klaipeda paplenteje netoli Ariogalos ant Dubysos slaito slapta pastatytas metalinis kryzius su uzrasu Romui Kalantai pasiaukojusiam uz Lietuva Pasitelke technika netrukus valdzios atstovai paminkla sunaikino 1989 m Kaune Laisves alejoje miesto sodelyje vyko 14 dienu bado streikas Romo Kalantos vardo reabilitacijai Buvo pasiektas leidimas pastatyti paminkla ir Romo Kalantos vardu pavadinti gatve Kaune Petrasiunu mikrorajone 2000 m liepos 4 d R Kalanta apdovanotas po mirties Vycio kryziaus 1 ojo laipsnio ordinu 1990 m pastatytas dokumentinis filmas Fontano vaikai rez Raimundas Banionis ir Andrius Siusa parasytos knygos Juozo Grusio Zilvinio Po ugnies zenklu 1999 m Romo Kalantos auka 1972 metu Kauno pavasaris 2002 m Gintauto Iesmanto poezijos knygele Kauno elegija 1997 m 2002 m geguzes 14 d dalyvaujant Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui atidengtas zuties vietos įamzinimo paminklas Aukos laukas ir įrasas grindinyje Romas Kalanta 1972 skulpt Robertas Antinis jaunesnysis arch Saulius Juskys LiteraturaRokas Subacius Dramatiskos biografijos kovotojai kurejai karjeristai kolaborantai Vilnius Mintis 2019 460 p iliustr ISBN 978 5 417 01111 5KinasRomo Kalantos susideginimas ekranizuotas ir Donato Ulvydo filme Emilija is Laisves alejos 2017 m SaltiniaiRomas Kalanta Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 05 04 D Puras R Kalantos zygis dar tik prasidejes https www lrt lt mediateka irasas 2000076836 vaidybinis filmas emilija is laisves alejos Archyvuota kopija 2021 03 15 is Wayback Machine projekto NuorodosVideo Kaunas 1972 Straipsnis apie Roma Kalanta liet k Archyvuota kopija 2005 08 27 is Wayback Machine projekto Straipsnis apie Roma Kalanta angl k Archyvuota kopija 2012 03 04 is Wayback Machine projekto