Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie pastatą Kaune Apie visuomeninę organizaciją skaitykite straipsnyje Kauno prekybos pramonės ir amatų
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
- Šis straipsnis apie pastatą Kaune. Apie visuomeninę organizaciją skaitykite straipsnyje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (organizacija).
| Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai | |
|---|---|
| Rūmai 2022 m. | |
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai | |
| Vieta | Kaunas, Donelaičio g. 8 |
| Architektas | Vytautas Landsbergis-Žemkalnis |
| Statybų pradžia | 1937 m. |
| Statybų pabaiga | 1939 m. |
| Atidarymas | 1939 m. vasario 18 d. |
| Stilius | modernizmas |
| Aukštų sk. | 3 |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | nacionalinis |
| Įregistravimo metai | 2004 m. |
| Kodas | 1124 |
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai – pastatas Kaune, Donelaičio g. 8. Kultūros paminklas, vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, kartu su kitais 2015 m. pažymėtas Europos paveldo ženklu, 2023 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Rūmai statyti Lietuvos verslininkų korporacinės institucijos – „Prekybos, pramonės ir amatų rūmų” užsakymu, šiuo metu pastate įsikūrę Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių bei Vaikų literatūros skyriai.
Istorija
1937 m. pradžioje paskelbtas konkursas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų statybai Kaune. Konkursui pateikti 28 projektai, antroji vieta ir teisė realizuoti projektą atiteko architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui. Iš pradžių rūmus numatyta statyti svarbioje visuomeninėje erdvėje prie Karo muziejaus, bet dėl patriotinių organizacijų protestų rūmų statybai parinkta kita vieta: Donelaičio gatvės pradžioje – K. Donelaičio ir Lydos gatvių kampe. 1937 m. iš atsargos pulkininko Igno Musteikio nupirktas sklypas, pakoreguotas dėl naujos statybos vietos projektas. Statyba patikėta darbų rangovui Salomonui Gudinskiui ir inžinieriui Šliomui Giršui Miliui. Darbai pradėti rugpjūčio pradžioje, o rugpjūčio 18 d. iškilmingai pašventintas kertinis pastato akmuo.
Pastate įrengta didelė posėdžių salė, specialios patalpos Kauno biržai ir Ekonominei tarybai, rūsyje – slėptuvė. Baigiant vidaus įrangos darbus, interjeras papuoštas garsių tuometinių menininkų darbais: freskomis, vitražais, paveikslais, dekoratyvinėmis vazomis, lietuviško stiliaus baldais, eksterjeras – skulptūriniais reljefais. 1938 m. liepos 13 d. „Prekybos, pramonės ir amatų rūmų” organizacija gavo leidimą kurtis naujajame pastate, o 1939 m. vasario 18 d. įvyko rūmų atidarymo iškilmės. Rūmų kieme taip pat pastatytas mūrinis garažas, rūmų slėptuvėje įrengtas alaus baras. Šalia pastato, dabartinėje Lydos gatvėje, planuota įrengti funikulierių.
1940 m., praslinkus kelioms dienoms nuo Lietuvos okupacijos pradžios, į rūmus įsikėlė Raudonoji armija. Rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius tai sužinojęs vėliau prisiminė: „Juk tai pats gražiausias naujosios lietuvių architektūros pastatas. Ką pasakys mūsų romėniškos kultūros architektas Žemkalnis, išgirdęs, kad bizantiški vailokiniai koptūrai įsibrovė ir suteršė jo kilnų, turtingų ir skaidrių linijų kūrinį?“ Pastatą nacionalizuojant, rūmai perduoti Kultūros muziejui.Vokiečių okupacijos laikais rūmuose veikė Lietuvos generalinio komisaro T. A. fon Rentelno administracijos padalinys. Pasak liudininkų, įsikūrus vokiečiams, pastate nebeliko švediškų durų, varinių žiedų, metalinių langų rėmų rankenų, paveikslo, dalies specialiai rūmams pagamintų baldų. Vokiečių reikalavimu uždažytos Petro Kalpoko tapytos freskos, jų vietoje nupieštas A. Hitlerio portretas. Kitais duomenimis, freskos uždažytos jau po karo, iki 1950 m.
1944 m. rugsėjo 13 d. rūmai perduoti Centrinei valstybinei bibliotekai, iki 1945 m. paremontuoti. 1950 m. pastate įsikūrė dar viena – Kauno sritinė biblioteka (dabar Kauno apskrities viešoji biblioteka), kuri po 1963 m., Centrinei valstybinei bibliotekai išsikėlus į Vilnių, liko vienintele rūmų šeimininke. 1967–1968 m. atliktas kapitalinis rūmų remontas, vietomis perplanuotos patalpos.
Architektūra
Eksterjeras
Rūmų projektas parengtas rūmų statybai prie Karo muziejaus; parinkus kitą vietą, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis projekto beveik nepakeitė, tik pritaikė prie naujojo sklypo situacijos, orientuodamas rūmus priešinga kryptimi. Pagal to meto tradicijas rūmų architektūra – racionalistinės krypties, tačiau su modernizmo architektūrai nebūdingomis klasikinės architektūros formomis: pagrindiniame fasade akcentuotomis puskolonėmis ir abipus centrinės fasado dalies išdėstytais arkiniais įėjimais. Šie sprendiniai greičiausiai susiję su planuota pirmąja rūmų statybos vieta, derinant projektą su gretimais Lietuvos banko rūmais ir Karo muziejaus arkada. Rūmų projektas įvertintas „Aukso darbo žvaigžde” – ordinu, skiriamu „Už nuopelnus Lietuvos gerovei”.
Rūmai dviejų korpusų, trijų aukštų su pastoge ir pusrūsiu, kampinio plano, 27 m ilgio iš K. Donelaičio gatvės pusės ir 49 m ilgio iš Lydos gatvės pusės. Stogas lėkštas, daugiašlaitis. Fasadai dengti granitiniu tinku, langai išdėstyti ritmiškai, pagrindiniame fasade (K. Donelaičio gatvės pusėje) atskirti puskolonėmis. Pagrindinis įėjimas nustumtas į pastato šoną, pažymėtas arka, su granito rutuliu šalia. Pagrindinis fasadas šonuose papuoštas dviem skulptorių Broniaus Pundziaus ir Liudviko Strolio bareljefais „Pramonė” ir „Prekyba”. Bareljefai pagaminti iš nepatvarių medžiagų, su laiku buvo pažeisti. 1983–1984 m. restauruoti Kauno restauravimo dirbtuvių specialistų.
Interjeras
Interjerą, bendradarbiaudamas su kitais menininkais, taip pat kūrė V. Landsbergis-Žemkalnis. Rūmų vidaus dekorui naudoti liaudiški motyvai. Tapytojas P. Kalpokas, padedant Meno mokyklos auklėtiniams A. Černiauskui ir J. Jociui, laiptinėje iš K. Donelaičio gatvės pusės ir pirmojo aukšto vestibiulyje nutapė freskas „Darbas”, „Sielininkai”, „Kanklininkas”, „Žemės ūkis” (arba „Mergaitė su pintine vaisių”) ir „Amatai” (arba „Kalvystė”). Karo ir pokario metais freskos ne kartą uždažytos, nuo 1964 m. rūpintasi jas atnaujinti. Buvo atliekami freskų tyrimai, rengiamasi restauracijai. Konstatuota, kad galima atnaujinti dvi freskas: „Darbą” ir „Kanklininką”. Freska „Darbas” restauruota po 1981–1982 m. tyrimų. 1996 m. tyrimai parodė, kad įmanoma restauruoti visas freskas, tačiau dėl didelio sienų ploto freskų restauravimas laikomas pernelyg sudėtingu ir brangiu.
Pagrindinės langai dekoruoti dailininko vitražisto Stasio Ušinsko vitražais „Lietuvaitė” (arba „Klaipėda”) ir „Statybininkas” iš spalvoto prancūziško vitražinio stiklo ir švino juostelių. Vitražas „Lietuvaitė” simbolizuoja prekybą, „Statybininkas” – pramonę. Vitražai įrėminti į pailgą, siaurą lango rėmą, juose vyrauja ryškios, dekoratyvios spalvos.
Antro aukšto fojė kabėjo didelis, maždaug 2 m aukščio ir 4 m ilgio, tapytojo Jono Buračo paveikslas „Lietuvos išėjimas į jūras”, vaizduojantis Klaipėdos uostą. Paveikslą Kauno kolegoms dovanojo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Manoma, kad apie tapomą paveikslą žinota iš anksto, jo dydis derintas su architektu, ir jam numatyta speciali vieta pastato interjere. 1940 m. sovietų valdžia paveikslą nacionalizavo ir skyrė M. K. Čiurlionio dailės galerijai, tačiau į muziejų jo nespėta perkelti. 1944 m. liepą, artėjant frontui, paveikslas išpjautas iš rėmų ir išvežtas į Vokietiją. Manoma, kad paveikslas atsidūrė Frankfurte prie Maino, viename iš miesto muziejų.
Rūmuose stovėjo skulptorių B. Pundziaus ir L. Strolio sukurtos didelės, bronzinės, monumentalios formos vazos, dabar saugomos M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Pastato interjerui specialiai pritaikyti V. Landsbergio-Žemkalnio projektuoti ir J. Vainausko baldų dirbtuvėje pagaminti lietuviško stiliaus baldai, dalis jų išlikusi iki šiol. J. Vainausko dirbtuvė pagamino ir laiptus įrėminančius medžio pjaustinius, laiptų turėklus. Rūmuose išlikę ir originalūs sietynai – kuklus, funkciškai pagrįstas buvusiame rūmų pirmininko kabinete ir puošnus, reprezentacinis rūmų posėdžių salėje. Rūmų lifto kabiną gamino AB „Neris”, įrengimus – šveicarų firma „Schindler”. Įrengė firma „Siemens-Holske” ir inžinierius A. Gruodys. Liftas prastos būklės, neveikiantis, paskelbtas technikos kultūros paveldo objektu.
Šaltiniai
- „Objekto Nr. 1124 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Archyvuota kopija 2022-01-05 iš Wayback Machine projekto., Tarpukario architektūra. Nuoroda tikrinta 2022-01-02.
- Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919-1939, UNESCO. Nuoroda tikrinta 2023-09-23.
- Prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektavimas ir statyba, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2018-05-14. Nuoroda tikrinta 2022-01-05.
- Paulius Tautvydas Laurinaitis, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Tarpukaris, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Nuoroda tikrinta 2022-01-02.
- Žilvinas Rinkšelis, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Modernizmas ateičiai. Nuoroda tikrinta 2022-01-03.
- Giedrė Milerytė, Vilma Akmenytė-Ruzgienė. Verslo ir valstybės santykiai: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų istorija 1925–1941 m.Archyvuota kopija 2020-08-12 iš Wayback Machine projekto.
- Karolina Stažytė, UNESCO pripažinimo besiekiant: 10 vertingiausių Kauno modernizmo architektūros perliukų, 15min, 2017-02-11. Nuoroda tikrinta 2022-01-17.
- Alvydas Samėnas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos istorija. 1 dalis. Biblioteka sovietiniais metais (1950–1989) Archyvuota kopija 2022-01-05 iš Wayback Machine projekto., p. 96, 98. Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kaunas, 2015. Nuoroda tikrinta 2022-01-02.
- Romualdas Beniušis, Ar „Lietuvos vartai į jūras“ sugrįš į gimtuosius namus?, Delfi Kultūra, 2019-10-20. Nuoroda tikrinta 2022-01-02.
Nuorodos
- Autentiškas rūmų interjeras 1938 m. nuotraukų albume, Virtuali kultūros paveldo sistema. Nuoroda tikrinta 2022-01-02.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Kas yra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai? Ką reiškia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai?
Sis straipsnis apie pastata Kaune Apie visuomenine organizacija skaitykite straipsnyje Kauno prekybos pramones ir amatu rumai organizacija Kauno prekybos pramones ir amatu rumaiRumai 2022 m Kauno prekybos pramones ir amatu rumai 54 53 54 s pl 23 55 30 r ilg 54 89844 s pl 23 92511 r ilg 54 89844 23 92511 Kauno prekybos pramones ir amatu rumai Vieta Kaunas Donelaicio g 8Architektas Vytautas Landsbergis ZemkalnisStatybu pradzia 1937 m Statybu pabaiga 1939 m Atidarymas 1939 m vasario 18 d Stilius modernizmasAukstu sk 3Kulturos vertybiu registrasStatusas valstybes saugomasReiksmingumo lygmuo nacionalinisĮregistravimo metai 2004 m Kodas 1124 Kauno prekybos pramones ir amatu rumai pastatas Kaune Donelaicio g 8 Kulturos paminklas vienas is Kauno modernizmo architekturos objektu kartu su kitais 2015 m pazymetas Europos paveldo zenklu 2023 m įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Rumai statyti Lietuvos verslininku korporacines institucijos Prekybos pramones ir amatu rumu uzsakymu siuo metu pastate įsikure Kauno apskrities viesosios bibliotekos Senuju ir retu spaudiniu bei Vaiku literaturos skyriai IstorijaRumai apie 1939 m 1937 m pradzioje paskelbtas konkursas Prekybos pramones ir amatu rumu statybai Kaune Konkursui pateikti 28 projektai antroji vieta ir teise realizuoti projekta atiteko architektui Vytautui Landsbergiui Zemkalniui Is pradziu rumus numatyta statyti svarbioje visuomenineje erdveje prie Karo muziejaus bet del patriotiniu organizaciju protestu rumu statybai parinkta kita vieta Donelaicio gatves pradzioje K Donelaicio ir Lydos gatviu kampe 1937 m is atsargos pulkininko Igno Musteikio nupirktas sklypas pakoreguotas del naujos statybos vietos projektas Statyba patiketa darbu rangovui Salomonui Gudinskiui ir inzinieriui Sliomui Girsui Miliui Darbai pradeti rugpjucio pradzioje o rugpjucio 18 d iskilmingai pasventintas kertinis pastato akmuo Pastate įrengta didele posedziu sale specialios patalpos Kauno birzai ir Ekonominei tarybai rusyje sleptuve Baigiant vidaus įrangos darbus interjeras papuostas garsiu tuometiniu menininku darbais freskomis vitrazais paveikslais dekoratyvinemis vazomis lietuvisko stiliaus baldais eksterjeras skulpturiniais reljefais 1938 m liepos 13 d Prekybos pramones ir amatu rumu organizacija gavo leidima kurtis naujajame pastate o 1939 m vasario 18 d įvyko rumu atidarymo iskilmes Rumu kieme taip pat pastatytas murinis garazas rumu sleptuveje įrengtas alaus baras Salia pastato dabartineje Lydos gatveje planuota įrengti funikulieriu 1940 m praslinkus kelioms dienoms nuo Lietuvos okupacijos pradzios į rumus įsikele Raudonoji armija Rasytojas diplomatas Ignas Seinius tai suzinojes veliau prisimine Juk tai pats graziausias naujosios lietuviu architekturos pastatas Ka pasakys musu romeniskos kulturos architektas Zemkalnis isgirdes kad bizantiski vailokiniai kopturai įsibrove ir suterse jo kilnu turtingu ir skaidriu liniju kurinį Pastata nacionalizuojant rumai perduoti Kulturos muziejui Vokieciu okupacijos laikais rumuose veike Lietuvos generalinio komisaro T A fon Rentelno administracijos padalinys Pasak liudininku įsikurus vokieciams pastate nebeliko svedisku duru variniu ziedu metaliniu langu remu rankenu paveikslo dalies specialiai rumams pagamintu baldu Vokieciu reikalavimu uzdazytos Petro Kalpoko tapytos freskos ju vietoje nupiestas A Hitlerio portretas Kitais duomenimis freskos uzdazytos jau po karo iki 1950 m 1944 m rugsejo 13 d rumai perduoti Centrinei valstybinei bibliotekai iki 1945 m paremontuoti 1950 m pastate įsikure dar viena Kauno sritine biblioteka dabar Kauno apskrities viesoji biblioteka kuri po 1963 m Centrinei valstybinei bibliotekai issikelus į Vilniu liko vienintele rumu seimininke 1967 1968 m atliktas kapitalinis rumu remontas vietomis perplanuotos patalpos ArchitekturaRumu vaizdas nuo K Donelaicio gatves pusesEksterjeras Rumu projektas parengtas rumu statybai prie Karo muziejaus parinkus kita vieta architektas V Landsbergis Zemkalnis projekto beveik nepakeite tik pritaike prie naujojo sklypo situacijos orientuodamas rumus priesinga kryptimi Pagal to meto tradicijas rumu architektura racionalistines krypties taciau su modernizmo architekturai nebudingomis klasikines architekturos formomis pagrindiniame fasade akcentuotomis puskolonemis ir abipus centrines fasado dalies isdestytais arkiniais įejimais Sie sprendiniai greiciausiai susije su planuota pirmaja rumu statybos vieta derinant projekta su gretimais Lietuvos banko rumais ir Karo muziejaus arkada Rumu projektas įvertintas Aukso darbo zvaigzde ordinu skiriamu Uz nuopelnus Lietuvos gerovei Rumai dvieju korpusu triju aukstu su pastoge ir pusrusiu kampinio plano 27 m ilgio is K Donelaicio gatves puses ir 49 m ilgio is Lydos gatves puses Stogas lekstas daugiaslaitis Fasadai dengti granitiniu tinku langai isdestyti ritmiskai pagrindiniame fasade K Donelaicio gatves puseje atskirti puskolonemis Pagrindinis įejimas nustumtas į pastato sona pazymetas arka su granito rutuliu salia Pagrindinis fasadas sonuose papuostas dviem skulptoriu Broniaus Pundziaus ir Liudviko Strolio bareljefais Pramone ir Prekyba Bareljefai pagaminti is nepatvariu medziagu su laiku buvo pazeisti 1983 1984 m restauruoti Kauno restauravimo dirbtuviu specialistu Interjeras Interjera bendradarbiaudamas su kitais menininkais taip pat kure V Landsbergis Zemkalnis Rumu vidaus dekorui naudoti liaudiski motyvai Tapytojas P Kalpokas padedant Meno mokyklos aukletiniams A Cerniauskui ir J Jociui laiptineje is K Donelaicio gatves puses ir pirmojo auksto vestibiulyje nutape freskas Darbas Sielininkai Kanklininkas Zemes ukis arba Mergaite su pintine vaisiu ir Amatai arba Kalvyste Karo ir pokario metais freskos ne karta uzdazytos nuo 1964 m rupintasi jas atnaujinti Buvo atliekami fresku tyrimai rengiamasi restauracijai Konstatuota kad galima atnaujinti dvi freskas Darba ir Kanklininka Freska Darbas restauruota po 1981 1982 m tyrimu 1996 m tyrimai parode kad įmanoma restauruoti visas freskas taciau del didelio sienu ploto fresku restauravimas laikomas pernelyg sudetingu ir brangiu Pagrindines langai dekoruoti dailininko vitrazisto Stasio Usinsko vitrazais Lietuvaite arba Klaipeda ir Statybininkas is spalvoto prancuzisko vitrazinio stiklo ir svino juosteliu Vitrazas Lietuvaite simbolizuoja prekyba Statybininkas pramone Vitrazai įreminti į pailga siaura lango rema juose vyrauja ryskios dekoratyvios spalvos Antro auksto foje kabejo didelis mazdaug 2 m aukscio ir 4 m ilgio tapytojo Jono Buraco paveikslas Lietuvos isejimas į juras vaizduojantis Klaipedos uosta Paveiksla Kauno kolegoms dovanojo Klaipedos prekybos pramones ir amatu rumai Manoma kad apie tapoma paveiksla zinota is anksto jo dydis derintas su architektu ir jam numatyta speciali vieta pastato interjere 1940 m sovietu valdzia paveiksla nacionalizavo ir skyre M K Ciurlionio dailes galerijai taciau į muzieju jo nespeta perkelti 1944 m liepa artejant frontui paveikslas ispjautas is remu ir isveztas į Vokietija Manoma kad paveikslas atsidure Frankfurte prie Maino viename is miesto muzieju Rumuose stovejo skulptoriu B Pundziaus ir L Strolio sukurtos dideles bronzines monumentalios formos vazos dabar saugomos M K Ciurlionio dailes muziejuje Pastato interjerui specialiai pritaikyti V Landsbergio Zemkalnio projektuoti ir J Vainausko baldu dirbtuveje pagaminti lietuvisko stiliaus baldai dalis ju islikusi iki siol J Vainausko dirbtuve pagamino ir laiptus įreminancius medzio pjaustinius laiptu tureklus Rumuose islike ir originalus sietynai kuklus funkciskai pagrįstas buvusiame rumu pirmininko kabinete ir puosnus reprezentacinis rumu posedziu saleje Rumu lifto kabina gamino AB Neris įrengimus sveicaru firma Schindler Įrenge firma Siemens Holske ir inzinierius A Gruodys Liftas prastos bukles neveikiantis paskelbtas technikos kulturos paveldo objektu Saltiniai Objekto Nr 1124 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Prekybos pramones ir amatu rumai Archyvuota kopija 2022 01 05 is Wayback Machine projekto Tarpukario architektura Nuoroda tikrinta 2022 01 02 Modernist Kaunas Architecture of Optimism 1919 1939 UNESCO Nuoroda tikrinta 2023 09 23 Prekybos pramones ir amatu rumu projektavimas ir statyba Kauno apskrities viesoji biblioteka 2018 05 14 Nuoroda tikrinta 2022 01 05 Paulius Tautvydas Laurinaitis Prekybos pramones ir amatu rumai Tarpukaris Architekturos ir urbanistikos tyrimu centras Nuoroda tikrinta 2022 01 02 Zilvinas Rinkselis Prekybos pramones ir amatu rumai Modernizmas ateiciai Nuoroda tikrinta 2022 01 03 Giedre Mileryte Vilma Akmenyte Ruzgiene Verslo ir valstybes santykiai Lietuvos prekybos pramones ir amatu rumu istorija 1925 1941 m Archyvuota kopija 2020 08 12 is Wayback Machine projekto Karolina Stazyte UNESCO pripazinimo besiekiant 10 vertingiausiu Kauno modernizmo architekturos perliuku 15min 2017 02 11 Nuoroda tikrinta 2022 01 17 Alvydas Samenas Kauno apskrities viesosios bibliotekos istorija 1 dalis Biblioteka sovietiniais metais 1950 1989 Archyvuota kopija 2022 01 05 is Wayback Machine projekto p 96 98 Kauno apskrities viesoji biblioteka Kaunas 2015 Nuoroda tikrinta 2022 01 02 Romualdas Beniusis Ar Lietuvos vartai į juras sugrįs į gimtuosius namus Delfi Kultura 2019 10 20 Nuoroda tikrinta 2022 01 02 NuorodosAutentiskas rumu interjeras 1938 m nuotrauku albume Virtuali kulturos paveldo sistema Nuoroda tikrinta 2022 01 02