Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 35 š pl 23 57 02 r ilg 54 8930 š pl 23 9505 r ilg 54 8930 23 9505 Įvažiavimas į tunelį iš pietvakarinės pusės nuo
Kauno geležinkelio tunelis
54°53′35″š. pl. 23°57′02″r. ilg. / 54.8930°š. pl. 23.9505°r. ilg.
Kauno geležinkelio tunelis – tunelis Kauno geležinkelio stotyje, vienas iš dviejų geležinkelio tunelių Lietuvoje, vienintelis veikiantis geležinkelio tunelis Baltijos šalyse. Įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą (Nr. 16656). Tunelis iškastas 30 m aukščio kalvoje, po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu. Tunelio aukštis – 6,6 m, plotis – 8,8 m, ilgis – 1285 m. Virš tunelio eina Kaišiadorių gatvė. Šalia tunelio stovi paminklinis garvežys L-0814, čia pastatytas 2010 m.
Kauno ir Panerių geležinkelio tunelis buvo pirmieji geležinkelio tuneliai Rusijos imperijoje.
Istorija
1856 m. Rusija pralaimėjo Krymo karą. Viena iš karo pralaimėjimo priežasčių buvo Rusijos transporto sistemos atsilikimas. Supratęs ne tik ekonominę, bet ir strateginę geležinkelių reikšmę, caras Aleksandras II 1857 m. įsteigė pirmąjį šalyje geležinkelio tinklą. Trejus metus trukęs karas ištuštino valstybės iždą, todėl projektui įgyvendinti jau tais pačiais metais įsteigta akcinė bendrovė – Vyriausioji Rusijos geležinkelių draugija, finansuojama Rusijos, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos ir kitų šalių bankininkų. Draugija Rusijos imperijoje turėjo nutiesti keletą naujų geležinkelio linijų bei užbaigti valstybės 1852 m. pradėtą tiesti Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio liniją su atšaka į tuometinę Prūsiją. Kelio atkarpos Daugpilis–Lentvaris–Kaunas–Virbalis statybai (be didelių tiltų ir bėgių) Geležinkelių draugija pasamdė rangovą pirklį Gustavą Adelsoną.
Statyba
Geležinkelio draugijos inžinieriai ištyrė vietovę, kuria būtų tikslingiausia nutiesti geležinkelį į Kauno miestą ir kuri būtų patogiausia vieta tiltui per Nemuną. Tačiau vietovė pasirodė ypač nepalanki. Pervažiavimui per Nemuną paruošti du variantai: pirmame siūlyta įrengti aukštą, virš 750 m ilgio viaduką, antrajame galvota geležinkelį pravesti paupiu. Abu variantai atitolino geležinkelį nuo miesto, todėl pasiūlyta į Kauną nutiesti pagalbinę geležinkelio liniją. Vėliau šių planų atsisakyta.
Naujų tyrimų ėmėsi Stanislovo Kerbedžio bendramokslis, rusų inžinierius Faustinas Fadejevičius Perotas. Jis turėjo kaip galima arčiau miesto išplanuoti geležinkelio stotį, todėl nutarta statyti tunelį. Prieš darbų pradžią F. F. Perott apskaičiavo, kad tunelio skliauto storis gali būti nevisur vienodas. Taip sutaupyta daug statybinių medžiagų. Didesnė Kauno tunelio skliauto dalis yra trijų plytų storio, mūras pastorintas tik tose vietose, kur to reikalavo grunto slėgimas.
Kauno geležinkelio tunelis buvo statomas pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. Statybai parinkta ideali vieta – jame nėra dirbtinės ventiliacijos, tačiau per 10–15 minučių vėjas traukinio dūmus išpučia arba ištraukia. Tunelio ilgis turėjo būti 1280 m: 820 m tunelis tiesus, likusi dalis – kreivė, kurios spindulys 1000 m. Statybai pasamdyta Ernest Gouin et Cie firma iš Paryžiaus, vadovaujama inžinieriaus Ernesto Gueno. Darbai pradėti 1859 m. gegužės 22 d. iš abiejų tunelio galų, darbams vadovavo prancūzų ir vokiečių specialistai. Statybinės medžiagos plukdytos Nemunu, plytos tunelio skliautui gamintos Petrašiūnų plytų gamykloje. Darbai vyko visą parą trimis pamainomis, už 8 valandų pamainą buvo mokamas 1 rublis. Atlyginimai buvo išmokami kartą per mėnesį.
Tunelis buvo kasamas iš dviejų pusių, darbui paspartinti įrengtos 7 šachtos, išdėstytos kas 150 m viena nuo kitos. Į jas nusileidę darbininkai iškasė šonines galerijas tunelio link. Kiekvienai šachtai sudarytas atskiras darbininkų būrys, vadovaujamas techniko ir darbų vykdytojo. Kapliais ir kastuvais iškastas gruntas buvo iškeliamas rankomis sukamais keltuvais ir pilamas į šalia esantį Girstupio slėnį. Šiais keltuvais taip pat buvo šalinamas gruntinis ir lietaus vanduo. Tik pradėjus kasti galeriją (tuneliui) prie šachtų pastatytos iš Prancūzijos atvežtos garo mašinos. Šachtos pagreitino tunelio statybą, padidino darbo vietų skaičių. Baigus tunelio statybą, šachtos buvo užpiltos.
Tunelio statyba vyko sunkiomis gamtinėmis sąlygomis. Darbams trukdė lietinga 1860 m. vasara, taip pat anksti prasidėjusi žiema. Vietomis, norint palengvinti darbą, buvo atliekami sprogdinimo darbai. To meto tunelių statytojai neturėjo dinamito ir naudojo daug silpnesnės galios paraką. Paskui žemkasius ir sprogdintojus sekė mūrininkai, statę požeminio koridoriaus skliautus.
Tunelio skerspjūvis pasagos formos, suprojektuotas ir pastatytas 8,44 m pločio, 6,95 m aukščio, dvikelis, su 3772 mm tarpukeliu. Viršutinė dalis plytinė (mūras), šoninės sienos sumūrytos iš granito luitų. Tunelio skliautams, vandens pralaidoms ir kitiems statiniams įrengti reikėjo didelio kiekio labai gerų plytų, tam pastatytos dvi plytinės Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose. Medžiagas į statybos vietą atveždavo specialiai nutiestu geležinkeliu, kuris vėliau pratęstas iki Petrašiūnų plytinės, esančios už 2,5 km nuo tunelio. 1860 m. vasara buvo lietinga, todėl daug pagamintų plytų teko išbrokuoti. Kad nenutrūktų darbas, plytos buvo perkamos ir gabenamos iš Nyderlandų, Vokietijos. Nors statyba pabrango, bet skliautai ir vandens nuvedimo galerijos čia daug kokybiškesnės nei kituose tuomet statytuose Vakarų Europos tuneliuose. Siekiant pradėti eismą Kauno–Lentvario ruožu, pro Žemuosius Šančius nutiesta 6,3 km tunelio apylanka.
Statybos baigtos 1861 m. lapkričio 1 d., lapkričio 20 d. juo pravažiavo pirmasis garvežys, o 1862 m. pavasarį tunelis komisijos priimtas ir atiduotas naudojimui.
Kauno ir tuo pat metu statytas Panerių geležinkelio tunelis buvo pirmieji ne tik Lietuvoje ir Rusijos imperijoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje, pradėję veikti anksčiau nei pirmoji pasaulyje požeminė Londono metropoliteno linija, atidaryta 1863 m. Yra ir kita šių tunelių statybos priežastį paaiškinanti versija: esą Rusijos imperatorius Aleksandras II, mėgęs ilsėtis Šveicarijoje, susižavėjo Alpių kalnuose iškirstais tuneliais ir norėjo ką nors panašaus turėti savo šalyje, todėl paskubomis buvo surasta vieta, kuria keliaudamas traukiniu į kitas Europos šalis jis galėtų pravažiuoti tuneliu.
Rekonstrukcijos
1925–1935 m. žmonėms, dirbusiems geležinkelyje, virš tunelio leista statytis „lengvus“ gyvenamuosius medinius namus be rūsių. 1934 m. tunelis rekonstruotas, vietoje žvyro padengta skalda, suvirinti bėgiai (po 3–5), taip juos pailginant iki 50–85 metrų.
1944 m. liepos 30 d. atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelyje įvykdė 4–5 sprogimus, buvo panaudoti 7 vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas įvyko tunelio viduryje, deformavosi apie 100 metrų atkarpa. Po sprogimų atsirado keturios didelės piltuvo formos duobės (12-14 m skersmens, iki 7 m gylio), kurios atsivėrė į virš tunelio esantį žemės sluoksnį.
1944 m. rudenį sovietinė kariuomenė per 1,5 mėnesio tunelį atstatė. Pažeistų tunelio vietų remontui naudotas betonas, atsiradusios duobės užpiltos įvairių rūšių gruntu. Po sprogimo pasikeitė tunelio hidrologinės sąlygos, statinys tapo neatsparus gamtos poveikiui, ypač vandeniui. 1947–1948 m. tunelis pradėjo deformuotis. 1949 m. Maskvos institutas „Mosthidrotransput” atliko techninius ir geologinius tyrimus (galimybių studiją), o 1952 m. parengė tunelio kapitalinio remonto projektą.
1949 m. atliktas didesnis tunelio remontas. 1962 m. įrengta vandens nuvedimo sistema. 1963 m. tunelyje įvyko traukinių avarija, 1964 m. vietoj dviejų paliktas vienas kelias, 1975 m. elektrifikuotas. Paskutinį kartą tunelis remontuotas 1972 m., kai buvo pastatyta atraminė arka, turėjusi sustabdyti konstrukcijų deformacijas. 1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.
2007–2009 m. rekonstrukcija
2000 m. danų konsultacinė firma COWI parengė galimybių studiją geležinkelio statinių, tuo pačiu ir tunelio, atnaujinimui. 2002–2003 m. danų inžinerinė konsultacinė kompanija „Niras“ atliko studijos koregavimą ir pagal šios kompanijos išvadas pateikta paraiška ES paramai gauti. Paskelbtas konkursas tuneliui rekonstruoti.
Tunelį pagal jungtinės veiklos sutartį rekonstravo Lietuvos įmonių grupei „“ priklausanti bendrovė „Kauno tiltai“ bei olandų koncerno „Volkerrail“ geležinkelių remonto darbų įmonė „Volkerrail Lietuva“. Įgyvendinant renovacijos projektą nuo 2008 m. vasario 1 d. buvo nutrauktas traukinių eismas tuneliu. Petrašiūnų rajone atidaryta keleivinių traukinių stotelė pavadinimu Kaunas-1. Rekonstrukcijos metu tunelyje sutvirtintos konstrukcijos, atnaujinta vandens nuvedimo sistema, atkurta istorinė išorė. Svarbiausias pasikeitimas – tunelyje įdiegtos modernios inžinerinės technologijos. Čia įrengtos elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos, nuolatinis tunelio apšvietimas, priešgaisrinė įranga, telekomunikacijos, modernizuota kontaktinių tinklų sistema. Rengiant projektą konsultuotasi su Austrijos, Norvegijos ir Danijos specialistais. 2008 m. birželio 3 d., įpusėjus renovacijos darbams, tunelyje surengtas lazerių ir muzikos šou. Tunelio remonto projektavimas ir darbai užtruko 920 dienų. Bendra projekto vertė – 80 mln. Lt (be PVM), 85 proc. šių lėšų skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį – Vyriausybė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2009 m. lapkričio 16 d. tunelis valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti, lapkričio 17 d. atidarytas eismas. Po rekonstrukcijos tunelyje traukiniai gali judėti 83 km/h greičiu.
Paveldo objektas
1996 m. gruodžio 23 d. tunelis įtrauktas į LR kultūros paveldo registrą.1995 m. išleistas pašto ženklas ir suvenyrinis lapas (dail. Henrikas Ratkevičius). Su tunelio statybos istorija galima susipažinti Kauno geležinkelio stoties pastate įrengtame muziejuje.
2009 m. tunelio atidarymo proga AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ išleido knygą „Kauno geležinkelio tunelis“. Knygoje išsamiai aprašomi tunelio projektavimo, statybos, eksploatavimo bei renovavimo darbai. Pateikti brėžiniai ir iliustracijos atskleidžia, kokie sudėtingi buvo vykdomi darbai.
Šaltiniai
- Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 40
- G. Kosakovskis. Iš technikos istorijos: Kauno ir Panerių tunelių statyba // Mokslas ir technika. 1970 m., Nr. 7, 38-39 psl.
- Kauno geležinkelio tunelis. 2018-11-14, Niekonaujo.lt (tikrinta 2025-04-13).
- V. Lukoševičius. Lietuvos geležinkeliai senuosiuose žemėlapiuose. – Geodesy & Cartography. Vilnius; Abingdon: Vilnius Gediminas Technical University; Taylor & Francis Ltd. 2012, t. 38, no. 1, p. 41-56. ISSN 2029-6991
- Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 41
- Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 42
- Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 43
- P. Juozapavičius. Kauno šimtametis // Kauno tiesa, 1967 m. kovo 12 d., 6 psl.
- Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 109
- Kauno geležinkelio tunelyje – lazerių ir muzikos šou. 2008-06-03, Delfi.lt (tikrinta 2025-04-27).
- http://www.railbaltic.eu/europos-gelezinkelio-tunelis/ Archyvuota kopija 2013-11-04 iš Wayback Machine projekto.
- „Objekto Nr. 16656 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=935&parent_id=182
Nuorodos
- Nuotraukų albumas Archyvuota kopija 2008-02-18 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno geležinkelio tunelis. Praeities kartų liudytojai (Youtube.com)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno geležinkelio tunelis, Kas yra Kauno geležinkelio tunelis? Ką reiškia Kauno geležinkelio tunelis?
54 53 35 s pl 23 57 02 r ilg 54 8930 s pl 23 9505 r ilg 54 8930 23 9505 Įvaziavimas į tunelį is pietvakarines puses nuo Kauno gelezinkelio stoties Kauno gelezinkelio tunelis tunelis Kauno gelezinkelio stotyje vienas is dvieju gelezinkelio tuneliu Lietuvoje vienintelis veikiantis gelezinkelio tunelis Baltijos salyse Įtrauktas į Lietuvos kulturos vertybiu registra Nr 16656 Tunelis iskastas 30 m aukscio kalvoje po Aukstuju Sanciu gyvenamuoju rajonu Tunelio aukstis 6 6 m plotis 8 8 m ilgis 1285 m Virs tunelio eina Kaisiadoriu gatve Salia tunelio stovi paminklinis garvezys L 0814 cia pastatytas 2010 m Kauno ir Paneriu gelezinkelio tunelis buvo pirmieji gelezinkelio tuneliai Rusijos imperijoje IstorijaGelezinkelio tunelio statyba 1861 m 1856 m Rusija pralaimejo Krymo kara Viena is karo pralaimejimo priezasciu buvo Rusijos transporto sistemos atsilikimas Suprates ne tik ekonomine bet ir strategine gelezinkeliu reiksme caras Aleksandras II 1857 m įsteige pirmajį salyje gelezinkelio tinkla Trejus metus trukes karas istustino valstybes izda todel projektui įgyvendinti jau tais paciais metais įsteigta akcine bendrove Vyriausioji Rusijos gelezinkeliu draugija finansuojama Rusijos Prancuzijos Anglijos Vokietijos ir kitu saliu bankininku Draugija Rusijos imperijoje turejo nutiesti keleta nauju gelezinkelio liniju bei uzbaigti valstybes 1852 m pradeta tiesti Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelio linija su atsaka į tuometine Prusija Kelio atkarpos Daugpilis Lentvaris Kaunas Virbalis statybai be dideliu tiltu ir begiu Gelezinkeliu draugija pasamde rangova pirklį Gustava Adelsona Statyba Gelezinkelio draugijos inzinieriai istyre vietove kuria butu tikslingiausia nutiesti gelezinkelį į Kauno miesta ir kuri butu patogiausia vieta tiltui per Nemuna Taciau vietove pasirode ypac nepalanki Pervaziavimui per Nemuna paruosti du variantai pirmame siulyta įrengti auksta virs 750 m ilgio viaduka antrajame galvota gelezinkelį pravesti paupiu Abu variantai atitolino gelezinkelį nuo miesto todel pasiulyta į Kauna nutiesti pagalbine gelezinkelio linija Veliau siu planu atsisakyta Nauju tyrimu emesi Stanislovo Kerbedzio bendramokslis rusu inzinierius Faustinas Fadejevicius Perotas Jis turejo kaip galima arciau miesto isplanuoti gelezinkelio stotį todel nutarta statyti tunelį Pries darbu pradzia F F Perott apskaiciavo kad tunelio skliauto storis gali buti nevisur vienodas Taip sutaupyta daug statybiniu medziagu Didesne Kauno tunelio skliauto dalis yra triju plytu storio muras pastorintas tik tose vietose kur to reikalavo grunto slegimas Kauno gelezinkelio tunelis buvo statomas pagal garsaus lietuviu inzinieriaus Stanislovo Kerbedzio projekta Statybai parinkta ideali vieta jame nera dirbtines ventiliacijos taciau per 10 15 minuciu vejas traukinio dumus ispucia arba istraukia Tunelio ilgis turejo buti 1280 m 820 m tunelis tiesus likusi dalis kreive kurios spindulys 1000 m Statybai pasamdyta Ernest Gouin et Cie firma is Paryziaus vadovaujama inzinieriaus Ernesto Gueno Darbai pradeti 1859 m geguzes 22 d is abieju tunelio galu darbams vadovavo prancuzu ir vokieciu specialistai Statybines medziagos plukdytos Nemunu plytos tunelio skliautui gamintos Petrasiunu plytu gamykloje Darbai vyko visa para trimis pamainomis uz 8 valandu pamaina buvo mokamas 1 rublis Atlyginimai buvo ismokami karta per menesį Tunelis buvo kasamas is dvieju pusiu darbui paspartinti įrengtos 7 sachtos isdestytos kas 150 m viena nuo kitos Į jas nusileide darbininkai iskase sonines galerijas tunelio link Kiekvienai sachtai sudarytas atskiras darbininku burys vadovaujamas techniko ir darbu vykdytojo Kapliais ir kastuvais iskastas gruntas buvo iskeliamas rankomis sukamais keltuvais ir pilamas į salia esantį Girstupio slenį Siais keltuvais taip pat buvo salinamas gruntinis ir lietaus vanduo Tik pradejus kasti galerija tuneliui prie sachtu pastatytos is Prancuzijos atveztos garo masinos Sachtos pagreitino tunelio statyba padidino darbo vietu skaiciu Baigus tunelio statyba sachtos buvo uzpiltos Tunelio statyba vyko sunkiomis gamtinemis salygomis Darbams trukde lietinga 1860 m vasara taip pat anksti prasidejusi ziema Vietomis norint palengvinti darba buvo atliekami sprogdinimo darbai To meto tuneliu statytojai neturejo dinamito ir naudojo daug silpnesnes galios paraka Paskui zemkasius ir sprogdintojus seke murininkai state pozeminio koridoriaus skliautus Tunelio skerspjuvis pasagos formos suprojektuotas ir pastatytas 8 44 m plocio 6 95 m aukscio dvikelis su 3772 mm tarpukeliu Virsutine dalis plytine muras sonines sienos sumurytos is granito luitu Tunelio skliautams vandens pralaidoms ir kitiems statiniams įrengti reikejo didelio kiekio labai geru plytu tam pastatytos dvi plytines Aukstuosiuose Sanciuose ir Petrasiunuose Medziagas į statybos vieta atvezdavo specialiai nutiestu gelezinkeliu kuris veliau pratestas iki Petrasiunu plytines esancios uz 2 5 km nuo tunelio 1860 m vasara buvo lietinga todel daug pagamintu plytu teko isbrokuoti Kad nenutruktu darbas plytos buvo perkamos ir gabenamos is Nyderlandu Vokietijos Nors statyba pabrango bet skliautai ir vandens nuvedimo galerijos cia daug kokybiskesnes nei kituose tuomet statytuose Vakaru Europos tuneliuose Siekiant pradeti eisma Kauno Lentvario ruozu pro Zemuosius Sancius nutiesta 6 3 km tunelio apylanka Statybos baigtos 1861 m lapkricio 1 d lapkricio 20 d juo pravaziavo pirmasis garvezys o 1862 m pavasarį tunelis komisijos priimtas ir atiduotas naudojimui Kauno ir tuo pat metu statytas Paneriu gelezinkelio tunelis buvo pirmieji ne tik Lietuvoje ir Rusijos imperijoje bet ir vieni pirmuju Europoje pradeje veikti anksciau nei pirmoji pasaulyje pozemine Londono metropoliteno linija atidaryta 1863 m Yra ir kita siu tuneliu statybos priezastį paaiskinanti versija esa Rusijos imperatorius Aleksandras II meges ilsetis Sveicarijoje susizavejo Alpiu kalnuose iskirstais tuneliais ir norejo ka nors panasaus tureti savo salyje todel paskubomis buvo surasta vieta kuria keliaudamas traukiniu į kitas Europos salis jis galetu pravaziuoti tuneliu Rekonstrukcijos 1925 1935 m zmonems dirbusiems gelezinkelyje virs tunelio leista statytis lengvus gyvenamuosius medinius namus be rusiu 1934 m tunelis rekonstruotas vietoje zvyro padengta skalda suvirinti begiai po 3 5 taip juos pailginant iki 50 85 metru 1944 m liepos 30 d atsitraukdama vokieciu kariuomene tunelyje įvykde 4 5 sprogimus buvo panaudoti 7 vagonai trotilo Didziausias sprogimas įvyko tunelio viduryje deformavosi apie 100 metru atkarpa Po sprogimu atsirado keturios dideles piltuvo formos duobes 12 14 m skersmens iki 7 m gylio kurios atsivere į virs tunelio esantį zemes sluoksnį 1944 m rudenį sovietine kariuomene per 1 5 menesio tunelį atstate Pazeistu tunelio vietu remontui naudotas betonas atsiradusios duobes uzpiltos įvairiu rusiu gruntu Po sprogimo pasikeite tunelio hidrologines salygos statinys tapo neatsparus gamtos poveikiui ypac vandeniui 1947 1948 m tunelis pradejo deformuotis 1949 m Maskvos institutas Mosthidrotransput atliko techninius ir geologinius tyrimus galimybiu studija o 1952 m parenge tunelio kapitalinio remonto projekta 1949 m atliktas didesnis tunelio remontas 1962 m įrengta vandens nuvedimo sistema 1963 m tunelyje įvyko traukiniu avarija 1964 m vietoj dvieju paliktas vienas kelias 1975 m elektrifikuotas Paskutinį karta tunelis remontuotas 1972 m kai buvo pastatyta atramine arka turejusi sustabdyti konstrukciju deformacijas 1976 m del sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos esancios po begiais tunelio viduryje traukiniu greitis apribotas iki 40 km val 2007 2009 m rekonstrukcija Gelezinkelio tunelis po rekonstrukcijos 2009 m 2000 m danu konsultacine firma COWI parenge galimybiu studija gelezinkelio statiniu tuo paciu ir tunelio atnaujinimui 2002 2003 m danu inzinerine konsultacine kompanija Niras atliko studijos koregavima ir pagal sios kompanijos isvadas pateikta paraiska ES paramai gauti Paskelbtas konkursas tuneliui rekonstruoti Tunelį pagal jungtines veiklos sutartį rekonstravo Lietuvos įmoniu grupei priklausanti bendrove Kauno tiltai bei olandu koncerno Volkerrail gelezinkeliu remonto darbu įmone Volkerrail Lietuva Įgyvendinant renovacijos projekta nuo 2008 m vasario 1 d buvo nutrauktas traukiniu eismas tuneliu Petrasiunu rajone atidaryta keleiviniu traukiniu stotele pavadinimu Kaunas 1 Rekonstrukcijos metu tunelyje sutvirtintos konstrukcijos atnaujinta vandens nuvedimo sistema atkurta istorine isore Svarbiausias pasikeitimas tunelyje įdiegtos modernios inzinerines technologijos Cia įrengtos elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos nuolatinis tunelio apsvietimas priesgaisrine įranga telekomunikacijos modernizuota kontaktiniu tinklu sistema Rengiant projekta konsultuotasi su Austrijos Norvegijos ir Danijos specialistais 2008 m birzelio 3 d įpusejus renovacijos darbams tunelyje surengtas lazeriu ir muzikos sou Tunelio remonto projektavimas ir darbai uztruko 920 dienu Bendra projekto verte 80 mln Lt be PVM 85 proc siu lesu skyre Europos Sajunga likusia dalį Vyriausybe ir AB Lietuvos gelezinkeliai 2009 m lapkricio 16 d tunelis valstybines komisijos pripazintas tinkamu naudoti lapkricio 17 d atidarytas eismas Po rekonstrukcijos tunelyje traukiniai gali judeti 83 km h greiciu Paveldo objektas1996 m gruodzio 23 d tunelis įtrauktas į LR kulturos paveldo registra 1995 m isleistas pasto zenklas ir suvenyrinis lapas dail Henrikas Ratkevicius Su tunelio statybos istorija galima susipazinti Kauno gelezinkelio stoties pastate įrengtame muziejuje 2009 m tunelio atidarymo proga AB Lietuvos gelezinkeliai filialas Kauno gelezinkeliu infrastruktura isleido knyga Kauno gelezinkelio tunelis Knygoje issamiai aprasomi tunelio projektavimo statybos eksploatavimo bei renovavimo darbai Pateikti breziniai ir iliustracijos atskleidzia kokie sudetingi buvo vykdomi darbai SaltiniaiG I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 40 G Kosakovskis Is technikos istorijos Kauno ir Paneriu tuneliu statyba Mokslas ir technika 1970 m Nr 7 38 39 psl Kauno gelezinkelio tunelis 2018 11 14 Niekonaujo lt tikrinta 2025 04 13 V Lukosevicius Lietuvos gelezinkeliai senuosiuose zemelapiuose Geodesy amp Cartography Vilnius Abingdon Vilnius Gediminas Technical University Taylor amp Francis Ltd 2012 t 38 no 1 p 41 56 ISSN 2029 6991 G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 41 G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 42 G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 43 P Juozapavicius Kauno simtametis Kauno tiesa 1967 m kovo 12 d 6 psl G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 109 Kauno gelezinkelio tunelyje lazeriu ir muzikos sou 2008 06 03 Delfi lt tikrinta 2025 04 27 http www railbaltic eu europos gelezinkelio tunelis Archyvuota kopija 2013 11 04 is Wayback Machine projekto Objekto Nr 16656 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras http www post lt katalogas item details php3 item id 935 amp parent id 182NuorodosVikiteka Kauno gelezinkelio tunelis vaizdine ir garsine medziagaNuotrauku albumas Archyvuota kopija 2008 02 18 is Wayback Machine projekto Kauno gelezinkelio tunelis Praeities kartu liudytojai Youtube com