Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Latvijos istorijaKundos kultūra Narvos kultūra Šukinės duobelinės keramikos kultūra Virvelinės keramikos kultūra Gintaro
Jaunalatvių sąjūdis
Priešistorė
Seniausios rastos gyvenvietės Latvijos teritorijoje yra datuojamos 11 000 pr. m. e. Nuo 9000 pr. m. e. dabartinės Latvijos teritorijoje jau gyveno vadinamosios Senosios Europos gentys, žinomos kaip paleolito Svidrų ir Pabaltijo Madleno kultūra. Apie 7000 m. pr. m. e. jas pakeitė mezolitinė Kundos kultūra, o ši ilgainiui peraugo į neolitinę Narvos kultūrą, kurią apie 2500 m. pr. m. e. pradėjo asimiliuoti dėl klimato atšalimo prie Uralo čia atsikėlę finougrai, atpažįstami iš šukinės duobelinės keramikos ir užsilikusių vietovardžių, kurių ypač gausu jau nuo dešiniojo Dauguvos kranto (Latvijos Vidžemė). Maždaug po 500 metų Rytų Pabaltijyje pasirodė indoeuropiečiai – virvelinės keramikos kultūros nešėjai, t. y. baltų genčių pirmtakai, kurie prie pat jūros sukūrė Pamarių kultūros įvairovę bei vėliau rutuliojosi ir į kuršių, žiemgalių ir sėlių gentis. Latgalių archeologinis klodas šiame areale yra naujesnis; spėjama, kad jie čia atsikėlė IV–V m. e. a. dėl prasidėjusio slavų kraustymosi į baltų gyvenamą Dnepro aukštupį.
Ankstyvosios baltų žemės
XI–XIII a. Latvijos baltai ir finougrai pergyveno pereinamąjį laikotarpį, kurio metu formavosi pirmieji teritoriniai-politiniai junginiai – žemės. Tuo laikotarpiu Latvijos teritorija buvo etniškai nevienalytė. Didžiąją dalį (dab. Latgalę, rytinę Vidžemę) užėmė latgaliai, vakaruose gyveno kuršiai, pietuose – žemgaliai ir sėliai, o Rygos įlankos pakrantėse – lyviai.
XII a. pab. – XIII a. pr. latgalių ir sėlių žemės buvo veikiamos kelių kaimynų. Viena vertus, jos mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiui, čia buvo Polocko vasalinės Kuoknesės, Talavos ir Jersikos žemės. Kita vertus, didelę reikšmę regione turėjo lietuviai, kurie nuolat rengdavo grobiamuosius žygius į dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijas.
Polocko ir Padauguvio kunigaikštystės tapo lietuviams atsparos taškais, rengiant žygius į tolimesnius kraštus – Estiją, Didįjį Naugardą, Kareliją. Apie susiklosčiusius santykius galime spręsti iš vėlesnių Kalavijuočių ordino šaltinių.
Kaip teigia „Livonijos kronikos“ autorius Henrikas Latvis apie Jersikos kunigaikštį (Wiscewalde, Wyssewaldus), „susigiminiavęs bei susidraugavęs su lettonais (lietuviais), jis dažnai būdavo jų kariuomenės vadu, leido jiems keltis per Dauguvą ir parūpindavo jiems maisto žygiuose tiek prieš Rusiją, tiek prieš Livoniją ir Estiją“. Tokie patys santykiai, kaip ir su Padauguvio kunigaikštystėmis, sprendžiant iš „Livonijos kronikos“, susiklostė ir tarp lietuvių bei sėlių.
Kronikoje rašoma, kad 1207 m. Ordino užimta sėlių pilis buvo lietuvių atsparos taškas: „vyskupas baiminosi, kad jam išvykus, gali pasikartoti panašus užpuolimas ir liktų nusiaubta visa lyvių žemė, todėl jis nusprendė sugriauti sėlių (selonum) pilį, kuri įsiveržiant ar atsitraukiant (lietuviams) paverčiama slėptuve“.
Lietuvių ir vokiečių ekspansija XIII a.
Situacija regione iš esmės pasikeitė atsiradus Ordinui. Pirmieji vokiečių pirkliai Dauguvos upės žiotyse pasirodo jau 1054 m. 1201 m. vokiečių vyskupas Albertas įkuria Rygos miestą, kuris 1282 m. įstoja į Hanzą.
1202 m. įkuriamas Kalavijuočių, 1237 m. perorganizuotas į Livonijos ordiną. Lietuviai toliau rengė grobiamuosius žygius, tačiau jiems jau pradėjo trukdyti Ordinas. Siekdami išlaikyti savo įtaką nuo pat Ordino įsikūrimo Livonijoje, prieš jį žygius rengia tiek lietuviai, tiek ir Polocko kunigaikštystė, kurios vasalėmis buvo Padauguvio kunigaikštystės, t. y. sėliai ir latgaliai.
Nors Ordino įsikūrimo pradžioje latgaliai stengėsi panaudoti jį kovoje su lietuviais, tačiau Ordinui sustiprėjus pastebima priešinga tendencija – dabar Lietuvoje ieškoma sąjungininkų prieš Ordiną. Pavyzdžiui, 1209 m. kalavijuočiams užėmus Jersikos kunigaikščio Visvaldžio pilį ir privertus kunigaikštį pasiduoti, šis, pasak kronikos, „nenusigręžė nuo lettonų kėslų, užmiršo pažadėtą ištikimybę ir dažnai kurstė pagonis prieš teutonus…“ Gindami Jersiką, kalavijuočiams stiprų smūgį lietuviai sudavė 1215 m.
Tokią pačią evoliuciją galime įžvelgti ir lietuvių-žiemgalių santykiuose. Lietuviai į Žiemgalą nuolat rengdavo žygius, kaip ir į Latgalą ar Estiją. Vienas toks jų žygis minimas 1201 m., kurį lietuviams teko nutraukti, nes į Lietuvą įsiveržė Polocko kariuomenė. Dėl lietuvių puldinėjimų žiemgaliai ieškojo ir Rygos pagalbos. Antai 1205 m., pasak kronikos, „rygiečiai dėl savųjų mažo skaičiaus nenorėjo pradėti kokios karo (…), todėl, minėtasis narsuolis Vestardas (Viesturas) kurstė juos eiti į mūšį, sakydamas, kad jis atves į pagalbą labai daug semigalų (žiemgalių), ir prašė, kad rygiečiai duotų jam keletą žmonių, išmanančių karo dalykus, kurie galėtų vesti kariuomenę ir parengti ją mūšiui“. Žiemgaliai tada su vokiečiais užpuolė iš Estijos grįžtančius Žvelgaičio vadovaujamus lietuvių karius.
Kitas bendras Ordino ir žiemgalių žygis minimas 1208 m., kai vėlgi Viesturas „neatstodamas ėmė prašyti krikščionių pagalbos, pridurdamas, kad jis kitą kartą ateis į pagalbą rygiečiams kitų pagonių nugalėti…“ Tačiau jau 1220 m. kalavijuočiams bandant įsitvirtinti žiemgalių Mežuotnės pilyje, tas pats Viesturas supranta pavojų ir ieško lietuvių pagalbos.
Nepaisant lietuvių ir polockiečių pasipriešinimo, vokiečių riteriai XIII a. pastatė pilis, saugojusias lyvius ir latgalius nuo lietuvių plėšikavimų. Buvo nugalėti ir nukariauti lietuvių sąjungininkai sėliai ir Padauguvio kunigaikščiai latgaliai. Ordinas pamažu užkariavo vietines baltų ir lyvių gentis, įvedė krikščionybę. Vokiečių riteriai, gavę valdyti žemes, pamažu įbaudžiavino valstiečius ir paliko jiems tik ribotas prekybos ir nuosavybės teises.
Iki Kalavijuočių ordino užkariavimų latvių tautybė neegzistavo. Jos formavimasis vyko nuo XIV iki XVII a., konsoliduojantis ir asimiliuojantis keturioms baltų gentims: kuršiams, žiemgaliams, sėliams ir latgaliams. Manoma, kad etnosui pradžią davė latgaliai, po XIII a. kėlęsi į vidaus karų nuniokotą Žiemgalą, Kuršą ir Vidžemę.
Besiformuojantis latvių etnosas asimiliavo ir lyvius, finougrų gentį, davusią pavadinimą valstybei – Livonijai, feodalinės konfederacijos pavidalu gyvavusiai iki XVI a. vidurio. Pietinės žiemgalių, kuršių ir sėlių žemės ilgainiui sulietuvėjo.
Senosios Livonijos laikotarpis
Livonija – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje. XII a. pabaigoje-XIII a. pradžioje Livonija buvo vadinama lyvių genties apgyventa teritorija, XIII–XVI a. taip buvo vadinama užkariautose lyvių, estų, žiemgalių, kuršių, sėlių ir latgalių genčių teritorijose susikūrusi konfederacinė valstybė. Į Livonijos konfederaciją įėjo ir Kalavijuočių ordinas, o iš viso ją sudarė 5 valstybės: Livonijos ordinas, Rygos arkivyskupystė, Kuršo vyskupystė, Tartu vyskupystė ir Sare-Lianės (Ezelio-Viko) vyskupystė.
Livonijos žemės Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos sudėtyje
Lenkijos-Lietuvos valstybės sėkmė Livonijos kare (1558–1583) keliems šimtmečiams suvienijo latvių apgyvendintas žemes – iš pradžių (nuo 1561 m.) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o po Liublino unijos(1569) Abiejų Tautų Respublikos – sudėtyje. Administraciškai Latvijos teritorija buvo padalinta į dvi dalis.
Autonominė Kuršo hercogystė apėmė visą dabartinę pietų Latviją (dab. Kuršas, Žiemgala ir Sėla) ir nebuvo visiškai inkorporuota į ATR sudėtį (panašiai kaip Prūsijos kunigaikštystė). Kunigaikštystės sostinė buvo Mintauja (dab. Jelgava), o pirmuoju kunigaikščiu tapo paskutinis Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris. Tai buvo vasalinė valstybė. G. Ketlerio įpėdiniai Kuršo kunigaikštystę valdė iki 1737 m.
Visos kitos prijungtos Livonijos teritorijos (etnografinė Vidžemė, Latgala ir Pietų Estija) buvo vadinamos Infliantais (lenkiškas vok. Livland perdirbinys). Latvijos teritorija buvo administruojama kaip Vendeno vaivadija. 1600 m. prasidėjęs Abiejų Tautų Respublikos karas su Švedija baigėsi tuo, kad Ryga, Vidžemė ir Pietų Estija atiteko Švedijai. Ši teritorija ir toliau išlaikė Livonijos pavadinimą, tiksliau, vadinta Švedijos Livonija (Infliantais). Pagal 1629 m. Altmarko paliaubų sutartį Lenkijai-Lietuvai likusi Livonijos dalis, t. y. etnografinė Latgala, imta vadinti Livonijos vaivadija (arba Lenkų Infliantais, Inflanty Polskie).
Latvių etnografinių žemių tolesnis priklausymas skirtingoms valstybėms lėmė ir konfesinius skirtumus: Vidžemėje, Kurše ir Žiemgaloje įsigalėjo protestantizmas, Latgala liko katalikiška.
Rusijos imperijos sudėtyje
Po Poltavos mūšio (1709 m.) karo sėkmei nusisukus nuo Švedijos, rusų armija 1710 m. užėmė Rygą. Pasirašius Ništato taikos sutartį (1721 m.), visa švedų valdyta Livonijos teritorija (Estija ir Latvijos Vidžemė su Ryga) atiteko Rusijos imperijai.
Po Lietuvos-Lenkijos valstybės I padalinimo (1772 m.) Rusijai atiteko ir Latgala, kurią Rusija prijungė prie Vitebsko gubernijos kartu su baltarusiškomis žemėmis. 1795 m. Rusija aneksavo Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystę.
Rusijos imperijos sudėtyje po minėtų prijungimų sukurtos Kuršo (Kurliandijos; dab. Latvijos Kuršas, Žiemgala ir Sėla), Livonijos (Lifliandijos; dab. Latvijos Vidžemė ir Pietų Estija), taip pat Estijos (Estliandijos; dab. Šiaurės Estija) gubernijos turėjo išskirtinį statusą iki pat XIX a. 9 dešimtmečio. Jos dar vadintos Ostzėjinėmis (nuo vok. Ostsee, t. y., Rytų jūra, Baltijos jūros vokiškas pavadinimas) gubernijomis, taip nusakant vokiečių įtaką jose. Šiose gubernijose baudžiava buvo panaikinta dar XIX a. pradžioje (Kuršo gubernijoje – 1817 m., Lifliandijos gubernijoje – 1819 m.). Latgala administraciškai priklausė Vitebsko gubernijai, todėl Ostzėjinės gubernijos statuso neturėjo. Čia baudžiava panaikinta 1861 m.
1819 m. prie Kuršo gubernijos imperatoriaus valdininkai prijungė istorinį Lietuvos pajūrį – tuometinės Kauno gubernijos Palangos-Šventosios ruožą. Prijungimo motyvas – administravimo supaprastinimas.
Nuo 1887 m. imperatoriaus valdžia visose nerusų gubernijose, įskaitant ir Ostzėjines, pradėjo intensyvią rusifikacijos kampaniją. Jos tikslas buvo unifikuoti gubernijų administravimą su kitomis Rusijos gubernijomis, o Pabaltijy dar ir susilpninti vokiečių ir vokiškos kultūros įtaką krašte.
Latvių tautinis pabudimas
Latvių tautybę iki XIX a. pradžios sudarė beveik vien tik valstiečių luomo atstovai ir dalis žemesniųjų miestiečių sluoksnio. Dvarininkų ir kitų aukštesniųjų sluoksnių akyse valstietijos tautinis tapatumas laikytas nereikšmingu, latviai nebuvo skiriami nuo estų, jie dažnai vadinti bendru nevokiečių (Undeutsch) vardu. Kita vertus, luominės visuomenės sąlygomis germanizacija beveik nevyko.
Situacija pasikeitė XIX a. pradžioje suteikus Kuršo ir Livonijos gubernijų latvių valstiečiams asmens laisvę. Latvių etnosas atsidūrė tarsi kryžkelėje: arba laipsniška germanizacija, arba savos nacionalinės kultūros ir pilnavertės socialinės struktūros vystymas.
Vokiečių dvarininkija ir dvasininkijos dalis vienintele perspektyva laikė išsilavinusių latvių germanizavimą. Bet siekiant parengti geresnes sąlygas germanizacijai, reikėjo ir labiau išvystytos latvių kultūros. Tad vokiečių dvasininkai ėmėsi vystyti latvių švietimą ir literatūrą, taip pat ir spaudą. Ši, vadinamųjų latvių draugų (latviešu draugi) veikla davė pradžią latvių nacionalinei kultūrai.
XIX a. 3-4 dešimtmetyje atsirado pirmieji išsilavinę latvių kilmės asmenys, šiek tiek gausesnis jų sluoksnis, kurį jau galima vadinti latvių inteligentija. Bet jie irgi labiau laikėsi provokiškos orientacijos, iš esmės palaikė savanorišką germanizaciją. Latvių inteligentų, ypač su aukštuoju išsilavinimu iki XIX a.vidurio buvo labai nedaug.
Nuo 1803 iki 1850 m. yra žinomi tik 33 latviai, studijavę Tartu universitete. 1855–1856 m. Tartu universitete latvių studentų grupė jau daug gausesnė: tais metais jų būta 25, beveik tiek, kiek per visą XIX a. I pusę.
Jaunalatvių sąjūdis
Tik nuo XIX a. vidurio ir prasideda tikrasis latvių tautinis pabudimas, kai atsiranda vadinamasis jaunalatvių sąjūdis. Jo pradžia tradiciškai laikomi 1855 m., kai Tartu universitete studijuojančių latvių studentų grupė ima organizuoti vadinamuosius latviškus vakarus. Jaunalatviai ragina priešintis germanizacijai, ima pašiepti vadinamuosius „karklinius vokiečius“ (germanizuotus latvius) pasisako už lygiavertės vokiečiams latvių moderniosios tautos kūrimą, latvių rašytinės kalbos, literatūros plėtrą.
Jaunalatviai taip pat iškelia Kuršo, Livonijos bei Latgalos teritorijose gyvenančių latvių vienybės idėją, visas latvių gyvenamąsias žemes ima traktuoti kaip vieningą visumą, pradėję ją vadinti iš pradžių Latva, vėliau Latvija.
Pavadinimas „Latvija“ latvių raštijoje pirmąkart pasirodo tik 1862 m. 1868 m. jaunalatvių sąjūdžio organizaciniu centru tapo tais metais įkurta Rygos latvių draugija, kuri veikė kaip latvių kultūros ir mokslo draugija, buvo latvių dainų švenčių organizatorė. Latvių dainų šventės žymėjo masinį tautinio judėjimo etapą, į jas įsitraukė visų Kuršo ir Livonijos sričių latviai.
Pirmoji visuotinė latvių dainų šventė įvyko 1873 m. Rygoje.
Latvijos Respublika (1918–1940)
1918 m. lapkričio 18 d. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė šalies nepriklausomybę. Formuoti pirmąją Latvijos vyriausybę buvo pavesta Karliui Ulmaniui. 1920 m. gegužės 1 d. susirinko Latvijos steigiamasis seimas (150 deputatų), kuris dirbo iki 1922 m. lapkričio.
Besikuriančioje Latvijos valstybėje svarbų vaidmenį atliko kariniai Baltosios bei Vokiečių armijų likučiai – vadinamieji bermontininkai, kurie 1919 m. siautėjo ir šiaurinėje Lietuvos teritorijoje, taip pat ir Raudonoji armija, taip pat įvykdžiusi .
1922 m. vasario 15 d. priimta Latvijos Respublikos konstitucija. Po diskusijų dėl valstybės santvarkos buvo atmestos idėjos dėl dviejų rūmų parlamento ir Latgalos autonomijos. 1922 m. išrinktas I Seimas, 1925 m. II Seimas, 1928 m. III Seimas, o 1931 m. IV Seimas. Latvijos seimai pasižymėjo didele politine fragmentacija. Rinkimuose į I Seimą varžėsi 88 kandidatų sąrašai, į II Seimą 141 sąrašas. II Seime mandatus gavo 29 politinės partijos, iš jų 11 partijų turėjo tik po vieną deputatą.
Nuo 1918 iki 1934 m. Latvijoje pasikeitė 18 vyriausybių. 1934 m. gegužės 15-16 d. įvyko valstybės perversmas. Po perversmo prasidėjo K. Ulmanio režimo, kuriam būdingas didesnis piliečių laisvių varžymas, nei kaimyninėse Lietuvos ir Estijos diktatūrose, laikotarpis. Trumpas nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. liepos 17 d., kaip 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Molotovo-Ribentropo paktas) bei jo slaptųjų priedų rezultatas.
Okupacijos
Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. birželio 17 d., kaip 1939 m. pasirašyto SSRS ir Vokietijos susitarimo (Molotovo-Ribentropo paktas) slaptojo priedo išdava. Išskyrus trumpą Vokietijos okupacijos periodą II pasaulinio karo metu, Latvija buvo sovietinė respublika iki SSRS valstybės reformų pradžios, kurios stimuliavo Latvijos nepriklausomybės judėjimą.
Kadangi Latvija turėjo puikiai išvystytą infrastruktūrą ir ruošė gerus specialistus, nuspręsta, kad pažangiausios Sovietų Sąjungos gamyklos turėtų įsikurti Latvijoje. Tačiau, buvo nepakankamai žmonių, kurie galėtų dirbti naujai pastatytose gamyklose. Kad išplėstų pramoninę gamybą, į Latviją atvyko daug darbininkų iš Rusijos, kurie pastebimai mažino etninių latvių proporciją. Taip prasidėjo rusifikacija.
Atgimimo pradžia
1980 m. Latvijos SSR, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms suteikta didesnė autonomija. 1988 m. leista naudoti tarpukario nepriklausomos Latvijos vėliavą, kuri oficialiai pripažinta Latvijai tapus nepriklausoma. Per 1990 m. kovo demokratinius rinkimus Latvijos liaudies fronto kandidatai gijo dviejų trečdalių daugumą Aukščiausioje Taryboje. Gegužės 4 d. taryba paskelbė savo ketinimą atkurti Latvijos nepriklausomybę ir pradėjo pereinamąjį periodą su SSRS. Būtent tą dieną Latvijos SSR pervadinta į Latvijos Respubliką.
Tačiau, centrinė valdžia Maskvoje Latviją kaip sovietų respubliką laikė dar 1990–1991 m.
1991 m. sausį, sovietų politinės jėgos ir karinės pajėgos pabandė nesėkmingai nuversti Latvijos valdžią, užimdamos centrinę leidyklą Rygoje ir kurdamos Nacionalinio Išsigelbėjimo Komitetą, kuris turėjo uzurpuoti vyriausybines funkcijas. Per pereinamąjį periodą Maskva Latvijoje buvo sutelkusi daug sovietinės valdžios.
Nepaisant to, 1991 m. kovo 3 d. vykusiame neprivalomame konsultaciniame referendume 73 procentai visų Latvijos gyventojų pritarė nepriklausomybės paskelbimui. Nepriklausomybę palaikė ir didelė rusų mažuma.
1991 m. rugpjūčio 21 d. Latvijos Respublika galutinai atkūrė nepriklausomybę.
Nepriklausoma Latvija
Paskelbus nepriklausomybę Latvija tapo JT, 1992 m. Tarptautinio valiutos fondo nare. 1994 m. pradėta NATO Taikios partnerystės programa. Latvijai tapus Europos vadovų tarybos nare, šalis tapo ES ir NATO narystės kandidate.
Latvija buvo pirmoji iš trijų Baltijos valstybių priimta į Pasaulio prekybos organizaciją.
1999 m. pabaigoje Helsinkyje, Europos Sąjungos vyriausybių vadovai pakvietė Latviją pradėti derybas dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos. 2004 m. balandžio 2 d. Latvija tapo NATO, o gegužės 1-ąją, kartu su Lietuva ir Estija ES nare. Per 2003 m. referendumą dėl narystės ES, iš 72,5 % balsavusiųjų 67 % balsavo už.
Šaltiniai
- BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 6 p. ISBN 9986-9034-0-8.
Nuorodos
- Latvijos istorija Archyvuota kopija 2018-01-21 iš Wayback Machine projekto.
- Latvijos pilys Archyvuota kopija 2008-02-22 iš Wayback Machine projekto.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jaunalatvių sąjūdis, Kas yra Jaunalatvių sąjūdis? Ką reiškia Jaunalatvių sąjūdis?
Latvijos istorijaKundos kultura Narvos kultura Sukines duobelines keramikos kultura Virvelines keramikos kultura Gintaro kelias Bruksniuotosios keramikos kultura AisciaiViduramziaiLyviu zemes ir Baltu zemes Kursiu zemiu konfederacija Ziemgaliu zemiu konfederacija Sela Talava Idumeja Atzele Kokneses kunigaikstyste Jersikos kunigaikstyste NalsiaKryziaus zygiai į Pabaltijį Kalavijuociu ordinasLivonijos konfederacija Livonijos ordinas Rygos arkivyskupyste Kurso vyskupijaNaujieji laikaiLivonijos karas Uzdauguvio kunigaikstyste Kurso ir Ziemgalos kunigaikstyste Kurso kolonijos Svedu Livonija Livonijos vaivadija Siaures karas Vidzemes gubernija Kurso gubernija Pirmasis pasaulinis karas Oberostas Iskolato RespublikaNaujausieji laikaiBrest Litovsko taika Jungtine Baltijos Kunigaikstyste Latvijos nepriklausomybes karas Latviu raudonieji sauliai Landesveras Bermontininkai Latvijos Respublika 1918 1940 Molotovo Ribentropo paktasAntrasis pasaulinis karas Latviu legionas Kurelininkai Abrenes apskritisLatvijos SSRDainuojanti revoliucija Baltijos kelias Latvijos Respublika 1990 Istoriniai regionaiKursas Vidzeme Latgala Ziemgala SelaPriesistoreSeniausios rastos gyvenvietes Latvijos teritorijoje yra datuojamos 11 000 pr m e Nuo 9000 pr m e dabartines Latvijos teritorijoje jau gyveno vadinamosios Senosios Europos gentys zinomos kaip paleolito Svidru ir Pabaltijo Madleno kultura Apie 7000 m pr m e jas pakeite mezolitine Kundos kultura o si ilgainiui peraugo į neolitine Narvos kultura kuria apie 2500 m pr m e pradejo asimiliuoti del klimato atsalimo prie Uralo cia atsikele finougrai atpazįstami is sukines duobelines keramikos ir uzsilikusiu vietovardziu kuriu ypac gausu jau nuo desiniojo Dauguvos kranto Latvijos Vidzeme Mazdaug po 500 metu Rytu Pabaltijyje pasirode indoeuropieciai virvelines keramikos kulturos nesejai t y baltu genciu pirmtakai kurie prie pat juros sukure Pamariu kulturos įvairove bei veliau rutuliojosi ir į kursiu ziemgaliu ir seliu gentis Latgaliu archeologinis klodas siame areale yra naujesnis spejama kad jie cia atsikele IV V m e a del prasidejusio slavu kraustymosi į baltu gyvenama Dnepro aukstupį Ankstyvosios baltu zemesPagrindinis straipsnis Baltu zemes XI XIII a Latvijos baltai ir finougrai pergyveno pereinamajį laikotarpį kurio metu formavosi pirmieji teritoriniai politiniai junginiai zemes Tuo laikotarpiu Latvijos teritorija buvo etniskai nevienalyte Didziaja dalį dab Latgale rytine Vidzeme uzeme latgaliai vakaruose gyveno kursiai pietuose zemgaliai ir seliai o Rygos įlankos pakrantese lyviai XII a pab XIII a pr latgaliu ir seliu zemes buvo veikiamos keliu kaimynu Viena vertus jos mokejo duokle Polocko kunigaiksciui cia buvo Polocko vasalines Kuokneses Talavos ir Jersikos zemes Kita vertus didele reiksme regione turejo lietuviai kurie nuolat rengdavo grobiamuosius zygius į dabartines Latvijos ir Estijos teritorijas Polocko ir Padauguvio kunigaikstystes tapo lietuviams atsparos taskais rengiant zygius į tolimesnius krastus Estija Didįjį Naugarda Karelija Apie susiklosciusius santykius galime spresti is velesniu Kalavijuociu ordino saltiniu Kaip teigia Livonijos kronikos autorius Henrikas Latvis apie Jersikos kunigaikstį Wiscewalde Wyssewaldus susigiminiaves bei susidraugaves su lettonais lietuviais jis daznai budavo ju kariuomenes vadu leido jiems keltis per Dauguva ir parupindavo jiems maisto zygiuose tiek pries Rusija tiek pries Livonija ir Estija Tokie patys santykiai kaip ir su Padauguvio kunigaikstystemis sprendziant is Livonijos kronikos susikloste ir tarp lietuviu bei seliu Kronikoje rasoma kad 1207 m Ordino uzimta seliu pilis buvo lietuviu atsparos taskas vyskupas baiminosi kad jam isvykus gali pasikartoti panasus uzpuolimas ir liktu nusiaubta visa lyviu zeme todel jis nusprende sugriauti seliu selonum pilį kuri įsiverziant ar atsitraukiant lietuviams paverciama sleptuve Lietuviu ir vokieciu ekspansija XIII a Livonijos kalavijuociu ordino riterisLivonija 1455 m Situacija regione is esmes pasikeite atsiradus Ordinui Pirmieji vokieciu pirkliai Dauguvos upes ziotyse pasirodo jau 1054 m 1201 m vokieciu vyskupas Albertas įkuria Rygos miesta kuris 1282 m įstoja į Hanza 1202 m įkuriamas Kalavijuociu 1237 m perorganizuotas į Livonijos ordina Lietuviai toliau renge grobiamuosius zygius taciau jiems jau pradejo trukdyti Ordinas Siekdami islaikyti savo įtaka nuo pat Ordino įsikurimo Livonijoje pries jį zygius rengia tiek lietuviai tiek ir Polocko kunigaikstyste kurios vasalemis buvo Padauguvio kunigaikstystes t y seliai ir latgaliai Nors Ordino įsikurimo pradzioje latgaliai stengesi panaudoti jį kovoje su lietuviais taciau Ordinui sustiprejus pastebima priesinga tendencija dabar Lietuvoje ieskoma sajungininku pries Ordina Pavyzdziui 1209 m kalavijuociams uzemus Jersikos kunigaikscio Visvaldzio pilį ir privertus kunigaikstį pasiduoti sis pasak kronikos nenusigreze nuo lettonu keslu uzmirso pazadeta istikimybe ir daznai kurste pagonis pries teutonus Gindami Jersika kalavijuociams stipru smugį lietuviai sudave 1215 m Tokia pacia evoliucija galime įzvelgti ir lietuviu ziemgaliu santykiuose Lietuviai į Ziemgala nuolat rengdavo zygius kaip ir į Latgala ar Estija Vienas toks ju zygis minimas 1201 m kurį lietuviams teko nutraukti nes į Lietuva įsiverze Polocko kariuomene Del lietuviu puldinejimu ziemgaliai ieskojo ir Rygos pagalbos Antai 1205 m pasak kronikos rygieciai del savuju mazo skaiciaus nenorejo pradeti kokios karo todel minetasis narsuolis Vestardas Viesturas kurste juos eiti į musį sakydamas kad jis atves į pagalba labai daug semigalu ziemgaliu ir prase kad rygieciai duotu jam keleta zmoniu ismananciu karo dalykus kurie galetu vesti kariuomene ir parengti ja musiui Ziemgaliai tada su vokieciais uzpuole is Estijos grįztancius Zvelgaicio vadovaujamus lietuviu karius Kitas bendras Ordino ir ziemgaliu zygis minimas 1208 m kai velgi Viesturas neatstodamas eme prasyti krikscioniu pagalbos pridurdamas kad jis kita karta ateis į pagalba rygieciams kitu pagoniu nugaleti Taciau jau 1220 m kalavijuociams bandant įsitvirtinti ziemgaliu Mezuotnes pilyje tas pats Viesturas supranta pavoju ir iesko lietuviu pagalbos Nepaisant lietuviu ir polockieciu pasipriesinimo vokieciu riteriai XIII a pastate pilis saugojusias lyvius ir latgalius nuo lietuviu plesikavimu Buvo nugaleti ir nukariauti lietuviu sajungininkai seliai ir Padauguvio kunigaiksciai latgaliai Ordinas pamazu uzkariavo vietines baltu ir lyviu gentis įvede krikscionybe Vokieciu riteriai gave valdyti zemes pamazu įbaudziavino valstiecius ir paliko jiems tik ribotas prekybos ir nuosavybes teises Iki Kalavijuociu ordino uzkariavimu latviu tautybe neegzistavo Jos formavimasis vyko nuo XIV iki XVII a konsoliduojantis ir asimiliuojantis keturioms baltu gentims kursiams ziemgaliams seliams ir latgaliams Manoma kad etnosui pradzia dave latgaliai po XIII a kelesi į vidaus karu nuniokota Ziemgala Kursa ir Vidzeme Besiformuojantis latviu etnosas asimiliavo ir lyvius finougru gentį davusia pavadinima valstybei Livonijai feodalines konfederacijos pavidalu gyvavusiai iki XVI a vidurio Pietines ziemgaliu kursiu ir seliu zemes ilgainiui sulietuvejo Senosios Livonijos laikotarpisLivonija istorinis regionas dabartines Latvijos ir Estijos teritorijoje XII a pabaigoje XIII a pradzioje Livonija buvo vadinama lyviu genties apgyventa teritorija XIII XVI a taip buvo vadinama uzkariautose lyviu estu ziemgaliu kursiu seliu ir latgaliu genciu teritorijose susikurusi konfederacine valstybe Į Livonijos konfederacija įejo ir Kalavijuociu ordinas o is viso ja sudare 5 valstybes Livonijos ordinas Rygos arkivyskupyste Kurso vyskupyste Tartu vyskupyste ir Sare Lianes Ezelio Viko vyskupyste Livonijos zemes Abieju Tautu Respublikos ir Svedijos sudetyjeLatvijos teritorija ATR sudetyje pries Svedijos okupacijasPagrindiniai straipsniai Infliantai ir Kurso hercogyste Lenkijos Lietuvos valstybes sekme Livonijos kare 1558 1583 keliems simtmeciams suvienijo latviu apgyvendintas zemes is pradziu nuo 1561 m Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes o po Liublino unijos 1569 Abieju Tautu Respublikos sudetyje Administraciskai Latvijos teritorija buvo padalinta į dvi dalis Autonomine Kurso hercogyste apeme visa dabartine pietu Latvija dab Kursas Ziemgala ir Sela ir nebuvo visiskai inkorporuota į ATR sudetį panasiai kaip Prusijos kunigaikstyste Kunigaikstystes sostine buvo Mintauja dab Jelgava o pirmuoju kunigaiksciu tapo paskutinis Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris Tai buvo vasaline valstybe G Ketlerio įpediniai Kurso kunigaikstyste valde iki 1737 m Visos kitos prijungtos Livonijos teritorijos etnografine Vidzeme Latgala ir Pietu Estija buvo vadinamos Infliantais lenkiskas vok Livland perdirbinys Latvijos teritorija buvo administruojama kaip Vendeno vaivadija 1600 m prasidejes Abieju Tautu Respublikos karas su Svedija baigesi tuo kad Ryga Vidzeme ir Pietu Estija atiteko Svedijai Si teritorija ir toliau islaike Livonijos pavadinima tiksliau vadinta Svedijos Livonija Infliantais Pagal 1629 m Altmarko paliaubu sutartį Lenkijai Lietuvai likusi Livonijos dalis t y etnografine Latgala imta vadinti Livonijos vaivadija arba Lenku Infliantais Inflanty Polskie Latviu etnografiniu zemiu tolesnis priklausymas skirtingoms valstybems leme ir konfesinius skirtumus Vidzemeje Kurse ir Ziemgaloje įsigalejo protestantizmas Latgala liko katalikiska Rusijos imperijos sudetyjePo Poltavos musio 1709 m karo sekmei nusisukus nuo Svedijos rusu armija 1710 m uzeme Ryga Pasirasius Nistato taikos sutartį 1721 m visa svedu valdyta Livonijos teritorija Estija ir Latvijos Vidzeme su Ryga atiteko Rusijos imperijai Po Lietuvos Lenkijos valstybes I padalinimo 1772 m Rusijai atiteko ir Latgala kuria Rusija prijunge prie Vitebsko gubernijos kartu su baltarusiskomis zememis 1795 m Rusija aneksavo Kurso Ziemgalos kunigaikstyste Rusijos imperijos sudetyje po minetu prijungimu sukurtos Kurso Kurliandijos dab Latvijos Kursas Ziemgala ir Sela Livonijos Lifliandijos dab Latvijos Vidzeme ir Pietu Estija taip pat Estijos Estliandijos dab Siaures Estija gubernijos turejo isskirtinį statusa iki pat XIX a 9 desimtmecio Jos dar vadintos Ostzejinemis nuo vok Ostsee t y Rytu jura Baltijos juros vokiskas pavadinimas gubernijomis taip nusakant vokieciu įtaka jose Siose gubernijose baudziava buvo panaikinta dar XIX a pradzioje Kurso gubernijoje 1817 m Lifliandijos gubernijoje 1819 m Latgala administraciskai priklause Vitebsko gubernijai todel Ostzejines gubernijos statuso neturejo Cia baudziava panaikinta 1861 m 1819 m prie Kurso gubernijos imperatoriaus valdininkai prijunge istorinį Lietuvos pajurį tuometines Kauno gubernijos Palangos Sventosios ruoza Prijungimo motyvas administravimo supaprastinimas Nuo 1887 m imperatoriaus valdzia visose nerusu gubernijose įskaitant ir Ostzejines pradejo intensyvia rusifikacijos kampanija Jos tikslas buvo unifikuoti guberniju administravima su kitomis Rusijos gubernijomis o Pabaltijy dar ir susilpninti vokieciu ir vokiskos kulturos įtaka kraste Latviu tautinis pabudimasZymus latviai Krisjanis Barons Andrejs Pumpurs Oskars Kalpaks Janis Cakste Karlis UlmanisPagrindinis straipsnis Latviu tautinis atgimimas Latviu tautybe iki XIX a pradzios sudare beveik vien tik valstieciu luomo atstovai ir dalis zemesniuju miestieciu sluoksnio Dvarininku ir kitu aukstesniuju sluoksniu akyse valstietijos tautinis tapatumas laikytas nereiksmingu latviai nebuvo skiriami nuo estu jie daznai vadinti bendru nevokieciu Undeutsch vardu Kita vertus luomines visuomenes salygomis germanizacija beveik nevyko Situacija pasikeite XIX a pradzioje suteikus Kurso ir Livonijos guberniju latviu valstieciams asmens laisve Latviu etnosas atsidure tarsi kryzkeleje arba laipsniska germanizacija arba savos nacionalines kulturos ir pilnavertes socialines strukturos vystymas Vokieciu dvarininkija ir dvasininkijos dalis vienintele perspektyva laike issilavinusiu latviu germanizavima Bet siekiant parengti geresnes salygas germanizacijai reikejo ir labiau isvystytos latviu kulturos Tad vokieciu dvasininkai emesi vystyti latviu svietima ir literatura taip pat ir spauda Si vadinamuju latviu draugu latviesu draugi veikla dave pradzia latviu nacionalinei kulturai XIX a 3 4 desimtmetyje atsirado pirmieji issilavine latviu kilmes asmenys siek tiek gausesnis ju sluoksnis kurį jau galima vadinti latviu inteligentija Bet jie irgi labiau laikesi provokiskos orientacijos is esmes palaike savanoriska germanizacija Latviu inteligentu ypac su aukstuoju issilavinimu iki XIX a vidurio buvo labai nedaug Nuo 1803 iki 1850 m yra zinomi tik 33 latviai studijave Tartu universitete 1855 1856 m Tartu universitete latviu studentu grupe jau daug gausesne tais metais ju buta 25 beveik tiek kiek per visa XIX a I puse Jaunalatviu sajudis Tik nuo XIX a vidurio ir prasideda tikrasis latviu tautinis pabudimas kai atsiranda vadinamasis jaunalatviu sajudis Jo pradzia tradiciskai laikomi 1855 m kai Tartu universitete studijuojanciu latviu studentu grupe ima organizuoti vadinamuosius latviskus vakarus Jaunalatviai ragina priesintis germanizacijai ima pasiepti vadinamuosius karklinius vokiecius germanizuotus latvius pasisako uz lygiavertes vokieciams latviu moderniosios tautos kurima latviu rasytines kalbos literaturos pletra Jaunalatviai taip pat iskelia Kurso Livonijos bei Latgalos teritorijose gyvenanciu latviu vienybes ideja visas latviu gyvenamasias zemes ima traktuoti kaip vieninga visuma pradeje ja vadinti is pradziu Latva veliau Latvija Pavadinimas Latvija latviu rastijoje pirmakart pasirodo tik 1862 m 1868 m jaunalatviu sajudzio organizaciniu centru tapo tais metais įkurta Rygos latviu draugija kuri veike kaip latviu kulturos ir mokslo draugija buvo latviu dainu svenciu organizatore Latviu dainu sventes zymejo masinį tautinio judejimo etapa į jas įsitrauke visu Kurso ir Livonijos sriciu latviai Pirmoji visuotine latviu dainu svente įvyko 1873 m Rygoje Latvijos Respublika 1918 1940 Latvijos veliava 1918 m lapkricio 18 d Rygoje susirinkusi is įvairiu politiniu partiju atstovu sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbe salies nepriklausomybe Formuoti pirmaja Latvijos vyriausybe buvo pavesta Karliui Ulmaniui 1920 m geguzes 1 d susirinko Latvijos steigiamasis seimas 150 deputatu kuris dirbo iki 1922 m lapkricio Besikuriancioje Latvijos valstybeje svarbu vaidmenį atliko kariniai Baltosios bei Vokieciu armiju likuciai vadinamieji bermontininkai kurie 1919 m siautejo ir siaurineje Lietuvos teritorijoje taip pat ir Raudonoji armija taip pat įvykdziusi 1922 m vasario 15 d priimta Latvijos Respublikos konstitucija Po diskusiju del valstybes santvarkos buvo atmestos idejos del dvieju rumu parlamento ir Latgalos autonomijos 1922 m isrinktas I Seimas 1925 m II Seimas 1928 m III Seimas o 1931 m IV Seimas Latvijos seimai pasizymejo didele politine fragmentacija Rinkimuose į I Seima varzesi 88 kandidatu sarasai į II Seima 141 sarasas II Seime mandatus gavo 29 politines partijos is ju 11 partiju turejo tik po viena deputata Nuo 1918 iki 1934 m Latvijoje pasikeite 18 vyriausybiu 1934 m geguzes 15 16 d įvyko valstybes perversmas Po perversmo prasidejo K Ulmanio rezimo kuriam budingas didesnis pilieciu laisviu varzymas nei kaimyninese Lietuvos ir Estijos diktaturose laikotarpis Trumpas nepriklausomybes laikotarpis baigesi 1940 m liepos 17 d kaip 1939 m rugpjucio 23 d pasirasyto sovietu ir naciu susitarimo Molotovo Ribentropo paktas bei jo slaptuju priedu rezultatas OkupacijosPirmasis nepriklausomybes laikotarpis baigesi 1940 m birzelio 17 d kaip 1939 m pasirasyto SSRS ir Vokietijos susitarimo Molotovo Ribentropo paktas slaptojo priedo isdava Isskyrus trumpa Vokietijos okupacijos perioda II pasaulinio karo metu Latvija buvo sovietine respublika iki SSRS valstybes reformu pradzios kurios stimuliavo Latvijos nepriklausomybes judejima Kadangi Latvija turejo puikiai isvystyta infrastruktura ir ruose gerus specialistus nuspresta kad pazangiausios Sovietu Sajungos gamyklos turetu įsikurti Latvijoje Taciau buvo nepakankamai zmoniu kurie galetu dirbti naujai pastatytose gamyklose Kad isplestu pramonine gamyba į Latvija atvyko daug darbininku is Rusijos kurie pastebimai mazino etniniu latviu proporcija Taip prasidejo rusifikacija Atgimimo pradzia1980 m Latvijos SSR kaip ir kitoms Baltijos valstybems suteikta didesne autonomija 1988 m leista naudoti tarpukario nepriklausomos Latvijos veliava kuri oficialiai pripazinta Latvijai tapus nepriklausoma Per 1990 m kovo demokratinius rinkimus Latvijos liaudies fronto kandidatai gijo dvieju trecdaliu dauguma Auksciausioje Taryboje Geguzes 4 d taryba paskelbe savo ketinima atkurti Latvijos nepriklausomybe ir pradejo pereinamajį perioda su SSRS Butent ta diena Latvijos SSR pervadinta į Latvijos Respublika Taciau centrine valdzia Maskvoje Latvija kaip sovietu respublika laike dar 1990 1991 m 1991 m sausį sovietu politines jegos ir karines pajegos pabande nesekmingai nuversti Latvijos valdzia uzimdamos centrine leidykla Rygoje ir kurdamos Nacionalinio Issigelbejimo Komiteta kuris turejo uzurpuoti vyriausybines funkcijas Per pereinamajį perioda Maskva Latvijoje buvo sutelkusi daug sovietines valdzios Nepaisant to 1991 m kovo 3 d vykusiame neprivalomame konsultaciniame referendume 73 procentai visu Latvijos gyventoju pritare nepriklausomybes paskelbimui Nepriklausomybe palaike ir didele rusu mazuma George W Bush Vaira Vike Freiberga Arnold Ruutel ir Valdas Adamkus Rygoje 2005 m geguzes 7 d 1991 m rugpjucio 21 d Latvijos Respublika galutinai atkure nepriklausomybe Nepriklausoma LatvijaPaskelbus nepriklausomybe Latvija tapo JT 1992 m Tarptautinio valiutos fondo nare 1994 m pradeta NATO Taikios partnerystes programa Latvijai tapus Europos vadovu tarybos nare salis tapo ES ir NATO narystes kandidate Latvija buvo pirmoji is triju Baltijos valstybiu priimta į Pasaulio prekybos organizacija 1999 m pabaigoje Helsinkyje Europos Sajungos vyriausybiu vadovai pakviete Latvija pradeti derybas del prisijungimo prie Europos Sajungos 2004 m balandzio 2 d Latvija tapo NATO o geguzes 1 aja kartu su Lietuva ir Estija ES nare Per 2003 m referenduma del narystes ES is 72 5 balsavusiuju 67 balsavo uz SaltiniaiBUTKUS Alvydas Latviai Kaunas Aesti 1995 6 p ISBN 9986 9034 0 8 NuorodosLatvijos istorija Archyvuota kopija 2018 01 21 is Wayback Machine projekto Latvijos pilys Archyvuota kopija 2008 02 22 is Wayback Machine projekto v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija