Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Baltijos kelias
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Baltijos kelias (latv. Baltijas ceļš, est. Balti kett) – apie 650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto (Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais), dėl Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS, metines. Sustojusių ir rankomis susikabinusių žmonių grandine, jungusia trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, pareikštas protestas dėl Slaptųjų protokolų ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimo.
Baltijos kelią surengė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino per Valmierą ir Viljandį yra apie 670 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas.
Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pvz., 1991 m. Liepsnojantis Baltijos kelias – buvo deginami laužai. Panašių manifestacijų surengė ir kitos tautos. VDR, siekusios suvienyti Vokietijos abi dalis manifestacijos 1989 pab. – 1990 m.
1990 m. apie šį kelią Audrius Stonys ir Arūnas Matelis sukūrė 35:10 trukmės dokumentinį filmą „“.
2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
Istorija
1989 m. gegužės 14–15 d. vyko Baltijos asamblėja Taline. Joje Estijos Liaudies Fronto Taryba, Latvijos Liaudies Fronto Dūma ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas priėmė svarbias deklaracijas.
Baltijos tautų teisių deklaracijoje pabrėžiama tautinės kultūros svarba. Remiantis tarptautinių teisių dokumentais, tuo, kad iš esmės nepakito Sovietų Sąjungos ideologija ir politika (nacijas traktuojant kaip laikiną ir pažangai trukdantį reiškinį, atmetant tautos apsisprendimo mėginimus), skelbė natūralias ir neatimamas teises:
- Gyventi istoriškai susiklosčiusioje savo teritorijoje
- Teisę apsispręsti ir laisvai nustatyti savo politinį statusą
- Teisę išsaugoti savo kultūrą ir savitumą
- Teisę pasirinkti ūkininkavimo formas ir kt.
Asamblėjos metu Taline, Rotušės aikštėje, Estijos Liaudies Fronto atstovas pasakė kalbą „Pabaltijo kelias“. Trumpai apžvelgęs tūkstančius metų Baltijos pakrantėje gyvenusių estų, latvių ir lietuvių tarpusavio ryšius, jis pabrėžė, kad Pabaltijo valstybių nepriklausomybė buvo paminta dviejų totalitarinių režimų – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Estija ir Latvija, Lietuva buvo atiduotos agresorių savivalei. Nepaisant to, jos išsaugojo ištikimybę savo kalbai, kultūrai, tautinėms tradicijoms. Jis teigė, kad Pabaltijo kelias yra Europos kelias. Kalbiniu, tautiniu ir kultūriniu pagrindu suskirstyta Europa vienintelė gali saugoti ir puoselėti turtingą visos Europos kultūrinį palikimą. Pabaltijo kelias – derybų, įtikinėjimo ir įrodymų kelias.
1989 m. liepos 15 d. Pernu mieste Estijoje susirinkę trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – Baltijos kelią: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą, Taliną, dar kartą pademonstruoti sovietų valdžiai ir pasaulio tautoms apie vienybę ir ryžtą siekti laisvės bei nepriklausomybės.
Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.
Lietuvos teritorijoje „Baltijos kelio“ manifestacijoje dalyvavo apie 785–810 tūkst. žmonių su daugiau kaip 60 tūkst. automobilių. Maždaug 425–510 tūkst. akcijos dalyvių buvo apie 204 km ilgio kelyje Vilnius–Latvijos siena, o kiti – dar apie 300 tūkst. – dėl transporto kamšaties nepasiekę numatytos vietos sudarė „Baltijos kelio“ atšakas. „Baltijos kelio“ akcijos metu Lietuvoje susidarė daugiausia viena kryptimi važiuojančių automobilių eilių, ilgiausia transporto „grūstis“ ir buvo daugiausia lėktuvais išbarstyta gėlių. Šiai akcijai pasibaigus, o kai kur ir iki jos, vyko mitingai. Pastatyta apie 50 kryžių, koplytstulpių, atidengta paminklinių akmenų ir kitų atminimo ženklų.
Kaip tik Baltijos kelio išvakarėse Lietuvos SSR AT speciali komisija, tyrusi 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos-SSRS sutarties padarinius paskelbė išvadas dėl įvykių raidos po abiejų šalių slaptojo protokolo pasirašymo. Jose pabrėžti SSRS 1940 m. birželio 14 d. Ultimatumo Lietuvai pragaištingi padariniai. Teigiama, kad nelaisvai ir nedemokratiškai sudarytas Liaudies Seimas tapo į Lietuvą atsiųstu SSRS vyriausybės įgaliotinių įrankiu, o jo deklaracija dėl įstojimo į SSRS priimta prieš Lietuvos piliečių valią realizuojant didžiavalstybinius SSRS tikslus.
Idėja
Vilniaus Sąjūdžio Seimas 1989 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“. Seimo atstovai dokumente tvirtino ieškoję kelių, kuriais galima būtų taikiai atkurti savo valstybę, tačiau to reikėjo ne tik Lietuvai, o ir Latvijai, Estijai. Dokumente „Baltijos kelias“ apibūdinamas kaip geriausia išeitis visoms šalims, atitinka visų Pabaltijo valstybių interesus. Pasisakyme buvo išdėstyta „Baltijos kelio filosofija“.
- Baltijos kelias – parlamentinis kelias į taikų mūsų valstybės atkūrimą.
- Baltijos kelias – nekelia pavojaus niekam.
- Baltijos kelias – užtikrina socialinę apsaugą, pilietines teises ir ekonominę pažangą visoms be išimties Baltijos tautoms.
- Baltijos kelias – demokratijos kelias.
- Baltijos kelias – tai vienintelis kelias į laisvę, lygybę, brolybę, kuris eina bendros mūsų Baltijos jūros krantais.
- Baltijos kelias – Europos kelias.
- Baltijos kelias – tai paskutinis kolonijinių teritorijų Europoje išlaisvinimo kelias.
- Baltijos kelias – mūsų bendrų namų pastatymo kelias.
Baltijos kelias įrodė, kad trijų buvusių valstybių nepriklausomybės atkūrimo siekia ne tik tautiniai judėjimai – Sąjūdis, Liaudies frontai, bet visos minėtos tautos, kad visos trys tautos ir joms vadovaujantys judėjimai pasirinko ne prievartinį, o teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią. Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei ir pasauliui parodė šių kraštų visuomenės brandą ir susitelkimą. Ne be šios akcijos politinio, visuomeninio ir net vizualinio įspūdžio SSRS antrasis Liaudies deputatų suvažiavimas, nors su tam tikromis išlygomis, bet pripažino, kad Molotovo-Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas neteisėtai sutryptas. Tai buvo viena svarbiausių masinių akcijų, aukščiausia emocinė tautų solidarumo apraiška.
Palaikymas kitose šalyse
Tos dienos įvykiai Rusijoje
Tą dieną Rusijos sostinėje Maskvoje, Rusakovo kultūros namuose prasidėjo Pabaltijo tautų savaitė, skirta Lietuvai. Atidaryta paroda „1939–1941 m. Lietuvos įvykių dokumentinė medžiaga, pateikta olandų, lenkų, vokiečių kalbomis, koncertavo choras „Tremtinys“, vyko susitikimas su Lietuvos atstovais.
Puškino aikštėje vyko mitingas, organizuotas Demokratinės sąjungos, Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui. Jo metu milicija mušė, suiminėjo žmones, atiminėjo Baltijos valstybių tautines vėliavas.
Leningrade, aikštėje prie Žiemos rūmų taip pat vyko mitingas pakto 50-mečiui.
Novosibirske prie miesto viešosios bibliotekos taip pat vyko mitingas, organizuotas „Memorialo“, Demokratų sąjungos. Buvo iškabintos Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavos, perrištos juodais kaspinais.
Tos dienos įvykiai Ukrainoje
Ternopolyje Ukrainos Narodnyj Ruch ir draugija „Memorialas“ organizavo mitingą „Tarptautiniai santykiai ir Pabaltijo tautų palaikymas ryšium su Stalino-Hitlerio pakto 50-mečiu“.
Tos dienos įvykiai Prancūzijoje
Pasaulio jaunimo kongreso metu Paryžiuje lietuviai, latviai ir estai surengė demonstraciją-eiseną nuo Triumfo arkos iki Laisvės paminklo. Joje dalyvavo ir lenkų, ir rumunų, vengrų, amerikiečių, laisvų Europos valstybių, kai kurių Azijos valstybių atstovai. Lietuvos, Latvijos, Estijos vėliavos ir plakatai, reikalaujantys išvesti sovietinę armiją iš Baltijos valstybių Eifelio bokšto fone.
Grasinimai
Rugpjūčio 26 d. per Maskvos televiziją buvo perduotas SSKP CK pareiškimas „Dėl padėties sovietinio Pabaltijo respublikose“, kuriame priešiškai vertinama padėtis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, o rugpjūčio 23 d. Masių akcija įvertinta kaip siekis nuteikti Pabaltijo respublikų tautas atsiskyrimui nuo Sovietų Sąjungos.
Grasinama: „Nueita per toli. Pabaltijo tautų likimui gresia rimtas pavojus. Žmonės turi žinoti, prie kokios bedugnės juos stumia nacionalistų lyderiai. Jeigu jiems pavyktų pasiekti savo tikslus, padariniai gali būti katastrofiški. Galėtų iškilti klausimas dėl paties jų gyvybingumo“.
Galerija
- „Laisvės kelio“ skulptūra Vilniuje
- 1 lito moneta skirta paminėti 10-ties metų sukaktį
- Baltijos kelio dvidešimtmečio minėjimas Rygoje
- 2009 m. Lietuvos pašto blokas, skirtas Baltijos keliui
- Plytelė su nežinomo Baltijos kelio dalyvio pėdomis, Vilniuje, Katedros aikštėje
Taip pat skaitykite
- Katalonijos kelias
Šaltiniai
Išnašos
- Baltijos kelias. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- „Baltijos kelio dieną lietuvių režisierių filmai tiesia tiltus tarp Baltijos valstybių“. bernardinai.lt. Bernardinai.lt. 2019-08-23. Nuoroda tikrinta 2024-08-06.
- „The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom“. UNESCO Memory of the World Programme. 2021-07-21. Nuoroda tikrinta 2009-12-14.
- Vytautas Navaitis. Lietuvos rekordų knyga. 2003
Literatūra
- „Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. – Vilnius, 2005. – p. 617–619.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. – Vilnius 2002. T. II. „Baltijos kelias“.
- „Baltijos kelias“ – kelias į laisvę. Dešimtmetį minint“. Lietuvos Sąjūdis, Romas Batūra. – Vilnius 1999. – p. 14-16, 24-27, 44-45.
Nuorodos
- Baltijos kelias – videokronika, YouTube
- „Bunda jau Baltija“ videoklipas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltijos kelias, Kas yra Baltijos kelias? Ką reiškia Baltijos kelias?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Baltijos kelias latv Baltijas cels est Balti kett apie 650 km ilgio susikibusiu zmoniu grandine 1989 m rugpjucio 23 d minint 50 asias Molotovo Ribentropo pakto Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais del Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS metines Sustojusiu ir rankomis susikabinusiu zmoniu grandine jungusia triju Sovietu sajungos okupuotu Baltijos saliu sostines Vilniu Ryga ir Talina pareikstas protestas del Slaptuju protokolu ir Baltijos saliu nepriklausomybes panaikinimo Baltijos kelias Baltijos kelia surenge Lietuvos persitvarkymo sajudis ir Latvijos liaudies frontai Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordu knyga kaip ilgiausia zmoniu grandine atstumas nuo Vilniaus iki Talino per Valmiera ir Viljandį yra apie 670 km Kelias ejo ruozu Vilnius Ukmerge Panevezys Pasvalys Bauske Ryga Cesys Valmiera Rujiena Viljandis Tiuris Rapla Talinas Panasios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus pvz 1991 m Liepsnojantis Baltijos kelias buvo deginami lauzai Panasiu manifestaciju surenge ir kitos tautos VDR siekusios suvienyti Vokietijos abi dalis manifestacijos 1989 pab 1990 m 1990 m apie sį kelia Audrius Stonys ir Arunas Matelis sukure 35 10 trukmes dokumentinį filma 2009 m UNESCO įtrauke Baltijos kelia į Pasaulio atminties sarasa IstorijaBaltijos kelio dalis prie Zaliojo tilto Vilniuje2009 Simbolinis Baltijos kelias Rygoje 2009 m rugpjucio 23 d vakara Rygos centre prie Laisves statulos uzdegtos zvakutes simboliskai pazymeti Baltijos kelio dvidesimtmetį 1989 m geguzes 14 15 d vyko Baltijos asambleja Taline Joje Estijos Liaudies Fronto Taryba Latvijos Liaudies Fronto Duma ir Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Seimas prieme svarbias deklaracijas Baltijos tautu teisiu deklaracijoje pabreziama tautines kulturos svarba Remiantis tarptautiniu teisiu dokumentais tuo kad is esmes nepakito Sovietu Sajungos ideologija ir politika nacijas traktuojant kaip laikina ir pazangai trukdantį reiskinį atmetant tautos apsisprendimo meginimus skelbe naturalias ir neatimamas teises Gyventi istoriskai susiklosciusioje savo teritorijoje Teise apsispresti ir laisvai nustatyti savo politinį statusa Teise issaugoti savo kultura ir savituma Teise pasirinkti ukininkavimo formas ir kt Asamblejos metu Taline Rotuses aiksteje Estijos Liaudies Fronto atstovas pasake kalba Pabaltijo kelias Trumpai apzvelges tukstancius metu Baltijos pakranteje gyvenusiu estu latviu ir lietuviu tarpusavio rysius jis pabreze kad Pabaltijo valstybiu nepriklausomybe buvo paminta dvieju totalitariniu rezimu nacistines Vokietijos ir Sovietu Sajungos Estija ir Latvija Lietuva buvo atiduotos agresoriu savivalei Nepaisant to jos issaugojo istikimybe savo kalbai kulturai tautinems tradicijoms Jis teige kad Pabaltijo kelias yra Europos kelias Kalbiniu tautiniu ir kulturiniu pagrindu suskirstyta Europa vienintele gali saugoti ir puoseleti turtinga visos Europos kulturinį palikima Pabaltijo kelias derybu įtikinejimo ir įrodymu kelias 1989 m liepos 15 d Pernu mieste Estijoje susirinke triju Baltijos tautu issivaduojamuju judejimu atstovai nutare surengti bendra solidarumo akcija Baltijos kelia gyva zmoniu grandine sujungti Vilniu Ryga Talina dar karta pademonstruoti sovietu valdziai ir pasaulio tautoms apie vienybe ir ryzta siekti laisves bei nepriklausomybes Lygiai 19 val pasigirdus radijo signalams simtu tukstanciu zmoniu grandine nusidrieke nuo Gedimino boksto Vilniuje per Ukmerge Panevezį Pasvalį Bauske pro Laisves paminkla Rygoje iki Taline Lietuvos Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudare gyva grandine per Baltijos valstybes taip simboliskai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietu Sajungos isreiksdami nora buti laisvais Spejama kad is viso kelyje stovejo apie 2 2 5 mln zmoniu is ju beveik 1 mln is Lietuvos Desimtys tukstanciu neįstengusiu patekti į magistrale susibure jos prieigose sudarydami didziausios grandines atsakas Tragiskus Molotovo Ribentropo pakto įvykius atspindejo vidinis zmoniu susitelkimas ir ryztas Visame kelyje plevesavo juodi gedulo kaspinai dege zvakutes primindamos apie aukas ir dideliu netekciu skausma Lietuvos teritorijoje Baltijos kelio manifestacijoje dalyvavo apie 785 810 tukst zmoniu su daugiau kaip 60 tukst automobiliu Mazdaug 425 510 tukst akcijos dalyviu buvo apie 204 km ilgio kelyje Vilnius Latvijos siena o kiti dar apie 300 tukst del transporto kamsaties nepasieke numatytos vietos sudare Baltijos kelio atsakas Baltijos kelio akcijos metu Lietuvoje susidare daugiausia viena kryptimi vaziuojanciu automobiliu eiliu ilgiausia transporto grustis ir buvo daugiausia lektuvais isbarstyta geliu Siai akcijai pasibaigus o kai kur ir iki jos vyko mitingai Pastatyta apie 50 kryziu koplytstulpiu atidengta paminkliniu akmenu ir kitu atminimo zenklu Kaip tik Baltijos kelio isvakarese Lietuvos SSR AT speciali komisija tyrusi 1939 m rugpjucio 23 d Vokietijos SSRS sutarties padarinius paskelbe isvadas del įvykiu raidos po abieju saliu slaptojo protokolo pasirasymo Jose pabrezti SSRS 1940 m birzelio 14 d Ultimatumo Lietuvai pragaistingi padariniai Teigiama kad nelaisvai ir nedemokratiskai sudarytas Liaudies Seimas tapo į Lietuva atsiustu SSRS vyriausybes įgaliotiniu įrankiu o jo deklaracija del įstojimo į SSRS priimta pries Lietuvos pilieciu valia realizuojant didziavalstybinius SSRS tikslus Baltijos kelio desimtmecio paminklas prie UkmergesMonumentas Baltijos keliui pazymeti EstijojeIdejaVilniaus Sajudzio Seimas 1989 m rugpjucio 23 d patvirtino dokumenta Baltijos kelias Seimo atstovai dokumente tvirtino ieskoje keliu kuriais galima butu taikiai atkurti savo valstybe taciau to reikejo ne tik Lietuvai o ir Latvijai Estijai Dokumente Baltijos kelias apibudinamas kaip geriausia iseitis visoms salims atitinka visu Pabaltijo valstybiu interesus Pasisakyme buvo isdestyta Baltijos kelio filosofija Baltijos kelias parlamentinis kelias į taiku musu valstybes atkurima Baltijos kelias nekelia pavojaus niekam Baltijos kelias uztikrina socialine apsauga pilietines teises ir ekonomine pazanga visoms be isimties Baltijos tautoms Baltijos kelias demokratijos kelias Baltijos kelias tai vienintelis kelias į laisve lygybe brolybe kuris eina bendros musu Baltijos juros krantais Baltijos kelias Europos kelias Baltijos kelias tai paskutinis kolonijiniu teritoriju Europoje islaisvinimo kelias Baltijos kelias musu bendru namu pastatymo kelias Baltijos kelias įrode kad triju buvusiu valstybiu nepriklausomybes atkurimo siekia ne tik tautiniai judejimai Sajudis Liaudies frontai bet visos minetos tautos kad visos trys tautos ir joms vadovaujantys judejimai pasirinko ne prievartinį o teisinį parlamentinį issivadavimo kelia Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei ir pasauliui parode siu krastu visuomenes branda ir susitelkima Ne be sios akcijos politinio visuomeninio ir net vizualinio įspudzio SSRS antrasis Liaudies deputatu suvaziavimas nors su tam tikromis islygomis bet pripazino kad Molotovo Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai priestarauja tarptautinei teisei kad Baltijos valstybiu suverenitetas neteisetai sutryptas Tai buvo viena svarbiausiu masiniu akciju auksciausia emocine tautu solidarumo apraiska Palaikymas kitose salyseTos dienos įvykiai Rusijoje Ta diena Rusijos sostineje Maskvoje Rusakovo kulturos namuose prasidejo Pabaltijo tautu savaite skirta Lietuvai Atidaryta paroda 1939 1941 m Lietuvos įvykiu dokumentine medziaga pateikta olandu lenku vokieciu kalbomis koncertavo choras Tremtinys vyko susitikimas su Lietuvos atstovais Puskino aiksteje vyko mitingas organizuotas Demokratines sajungos Molotovo Ribentropo pakto 50 meciui Jo metu milicija muse suiminejo zmones atiminejo Baltijos valstybiu tautines veliavas Leningrade aiksteje prie Ziemos rumu taip pat vyko mitingas pakto 50 meciui Novosibirske prie miesto viesosios bibliotekos taip pat vyko mitingas organizuotas Memorialo Demokratu sajungos Buvo iskabintos Lietuvos Latvijos Estijos veliavos perristos juodais kaspinais Tos dienos įvykiai Ukrainoje Ternopolyje Ukrainos Narodnyj Ruch ir draugija Memorialas organizavo mitinga Tarptautiniai santykiai ir Pabaltijo tautu palaikymas rysium su Stalino Hitlerio pakto 50 meciu Tos dienos įvykiai Prancuzijoje Pasaulio jaunimo kongreso metu Paryziuje lietuviai latviai ir estai surenge demonstracija eisena nuo Triumfo arkos iki Laisves paminklo Joje dalyvavo ir lenku ir rumunu vengru amerikieciu laisvu Europos valstybiu kai kuriu Azijos valstybiu atstovai Lietuvos Latvijos Estijos veliavos ir plakatai reikalaujantys isvesti sovietine armija is Baltijos valstybiu Eifelio boksto fone GrasinimaiRugpjucio 26 d per Maskvos televizija buvo perduotas SSKP CK pareiskimas Del padeties sovietinio Pabaltijo respublikose kuriame priesiskai vertinama padetis Lietuvoje Latvijoje Estijoje o rugpjucio 23 d Masiu akcija įvertinta kaip siekis nuteikti Pabaltijo respubliku tautas atsiskyrimui nuo Sovietu Sajungos Grasinama Nueita per toli Pabaltijo tautu likimui gresia rimtas pavojus Zmones turi zinoti prie kokios bedugnes juos stumia nacionalistu lyderiai Jeigu jiems pavyktu pasiekti savo tikslus padariniai gali buti katastrofiski Galetu iskilti klausimas del paties ju gyvybingumo Galerija Laisves kelio skulptura Vilniuje 1 lito moneta skirta pamineti 10 ties metu sukaktį Baltijos kelio dvidesimtmecio minejimas Rygoje 2009 m Lietuvos pasto blokas skirtas Baltijos keliui Plytele su nezinomo Baltijos kelio dalyvio pedomis Vilniuje Katedros aikstejeTaip pat skaitykiteKatalonijos keliasSaltiniaiIsnasos Baltijos kelias Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 Baltijos kelio diena lietuviu rezisieriu filmai tiesia tiltus tarp Baltijos valstybiu bernardinai lt Bernardinai lt 2019 08 23 Nuoroda tikrinta 2024 08 06 The Baltic Way Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom UNESCO Memory of the World Programme 2021 07 21 Nuoroda tikrinta 2009 12 14 Vytautas Navaitis Lietuvos rekordu knyga 2003 Literatura Lietuva 1940 1990 Okupuotos Lietuvos istorija Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras Vilnius 2005 p 617 619 Visuotine lietuviu enciklopedija Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas Vilnius 2002 T II Baltijos kelias Baltijos kelias kelias į laisve Desimtmetį minint Lietuvos Sajudis Romas Batura Vilnius 1999 p 14 16 24 27 44 45 NuorodosVikiteka Baltijos kelias vaizdine ir garsine medziagaBaltijos kelias videokronika YouTube Bunda jau Baltija videoklipas