Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį arba Šiaurės kryžiaus žygiai pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėj
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį arba Šiaurės kryžiaus žygiai – pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje krikščionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje, kurią vykdė vienuolių ordinai ir krikščioniškos karalystės. Žymiausi iš tokių kryžiaus žygių yra Livonijos kryžiaus žygis ir Prūsijos kryžiaus žygis. Dauguma jų buvo vadinami kryžiaus žygiais dar viduramžiais, bet Pirmasis švedų kryžiaus žygis taip pavadintas XIX a. romantikų nacionalistų. Kryžiaus žygius į Pabaltį pradėjo popiežius Aleksandras III savo bule Non parum animus noster 1171 ar 1172 m.
| Lietuvos istorija |
| Lietuvos priešistorė |
| Baltų žemės |
| Kryžiaus žygiai į Pabaltijį |
| Lietuvos valstybės susidarymas |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Lietuvos statutai |
| Liublino unija |
| Abiejų Tautų Respublika |
| ATR padalijimai |
| Rusijos imperija (Vakarų kraštas) |
| Vokietijos imperija (Oberostas) |
| Nepriklausomybės paskelbimas |
| Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas |
| Hitlerinės Vokietijos okupacija |
| Sovietinė okupacija (Lietuvos TSR) |
| Po Nepriklausomybės atkūrimo |
Kryžiaus žygiai prieš vendus
1147 m. Vokietijos karalystė surengė kryžiaus žygį prieš vendus (Polabės slavus) dabartinėje šiaurės ir rytų Vokietijoje. Jis vyko tuo pat metu kaip Antrasis kryžiaus žygis į Šventąją žemę.
Livonijos kryžiaus žygiai
Vykdamas su vokiečių pirkliais, kurie keliavo senaisiais vikingų maršrutais, atvyko prie Dauguvos žiočių 1180 m. ir tapo vyskupu 1186 m. Tada jis pastatė bažnyčią skirtą Marijai Dauguvos saloje Ikškilėje (Üxküll). Po lietuvių, kurie grobė vergus, atakos Meinardas pasikvietė mūrininkus iš Gotlando ir pastatė pirmą mūrinę tvirtovę baltų žemėse. Popiežius Celestinas III paskelbė kryžiaus žygį prieš baltus 1195 m. Tai pakartotinai padarė popiežius Inocentas III ir Meinardo įpėdinis su kryžiuočiais atvyko 1198 m. į Rygos įlanką.
1201 m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą, kur 1202 m. (Albrecht von Buxthoeven) pastatė Rygos pilį ir įsteigė karinį vienuolių ordiną – kalavijuočius (Fratres militiae Christi). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių. Per 12 metų kalavijuočiai nukariavo lyvius, o savo gyvenamą kraštą pavadino Livonija. 1224–1227 m. vokiečiai atsikraustė į estų žemes ir jas prijungė prie Livonijos. 1236 m. į šiaurę nuo Šiaulių įvyko Saulės mūšis, kurio metu lietuviai įveikė kalavijuočius. Šiame mūšyje lietuviai ir žemaičiai, vadovaujami Vykinto nugalėjo apie 3000 karių. Tai buvo pirmas didelis vokiečių pralaimėjimas baltų žemėse. Po nesėkmės sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, buvo prarasta per 30 metų užkariautos žemės kairiame Dauguvos krante.1237 m. kalavijuočiai susijungė su teutonais.
Prūsija ir Lietuva
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Vakarų Europos feodalų veržimasis į Rytus buvo susijęs su bendra ekonomine ir politine padėtimi tų šalių, kurios vėlyvaisiais viduramžiais buvo pasiekusios aukščiausią feodalizmo stadiją. Nuo XI a. pabaigos tas šalis užliejo valstiečių judėjimo banga, politiniame gyvenime vis labiau reiškėsi miestai. Atkaklus valstiečių ir miestiečių priešinimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo. Todėl feodalai turto ėmė ieškoti svetimose šalyse. Šio tikslo siekti padėjo krikščionybė. Bažnyčia teigė, kad žemė yra Dievo dovana, skirta krikščionims, o pagonys ir musulmonai ja naudojasi neteisėtai.
Po nesėkmingų kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus, Šv. Romos imperijos imperatoriaus raginami, Vakarų Europos feodalai atsigręžė į pagoniškas Europos tautas. XII a. pab. į rytinėje Baltijos pakrantėje buvusias pagonių žemes vyko vokiečių pirkliai ir misionieriai, lydimi ginkluotų karių. Užkariautojai veržėsi į prūsų žemes ir ėmė krikštyti vietinius gyventojus. Tačiau prūsai sukilo ir popiežius vietoje kryžiaus žygio į Jeruzalę žygeivius ėmė siųsti į Prūsiją. Į šį kraštą buvo pakviestas ir vokiečių riterių – Teutonų ordinas.
Po susijungimo su kalavijuočiais žemaičių ir lietuvių žemės tapo apsuptomis kryžiuočių, kurie kėsinosi nukariauti ne tik Lietuvą, bet ir rusų žemes. 1242 m. Livonijos ordinas pralaimėjo Peipaus ežero mūšį rusams, vadovaujamiems Aleksandro Neviškio. Šis pralaimėjimas sustabdė ordino plėtimąsi ir jis galutinai nusitaikė prieš baltus. Tuo metu Prūsijoje taip pat kilo neramumai. Prūsai naikino kryžiuočių pilis.
Lietuvą tuo metu jau buvo suvienijęs Mindaugas. Tačiau kryžiuočiai, pasinaudoję Mindaugo priešais, privertė jį apsikrikštyti. 1251 m. Mindaugas Lietuvoje įvedė feodalinius santykius. O netrukus tapo Lietuvos karaliumi. Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalystės žemės. Tačiau žemaičiai visiškai nepakluso vyskupui, ir 1256 m. buvo paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiuočiai užpuolė Žemaitiją, ją ėmė niokoti. Tačiau žemaičiai nusitaikė užpulti Klaipėdos pilį, bet jos užimti taip ir nepavyko. Buvo pasirašytos paliaubos. Po metų vyko dar vienas kryžiaus žygis, bet ne tik prieš baltus, bet ir prieš mongolus totorius. Buvo sutelktos didžiulės galios ir 1260 m. prie Durbės įvyko mūšis. Jame žuvo ir Livonijos ordino magistras, ir švedų princas, ir daugybė žygio dalyvių. Šiame mūšyje žemaičiams vadovavo Žemaitijos vyresniųjų išrinktas Alminas. Ši pergalė paskatino kitas krikščionių užimtas teritorijas sukilti.
1260 m. prūsai, vadovaujami Herkaus Manto, surengė didžiulį sukilimą. Buvo sušauktas kryžiaus žygis, ir po 14 metų vykusios kovos prūsai buvo numalšinti. Po Mindaugo mirties, praėjus nedideliam laiko tarpui, į valdžią pateko Traidenis. Lietuva atsimetė nuo krikščionybės. Traidenis ėmė rengti žygius prieš Livonijos ordiną. Valdant Vyteniui, Livonijos ordinas ėmė plėstis į slavų žemes, o kryžiuočiai įsitvirtino kairiajame Nemuno krante. Prasidėjo nepaliaujamos kovos tarp kryžiuočių ir lietuvių, 1283 m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes. Į valdžią atėjus Gediminui, Lietuva ėmė palaikyti diplomatinius santykius su Vakarų Europa, popiežiumi, Livonijos ordinu. Lietuvoje buvo imtos statyti bažnyčios, krikštyti pagonys. Bet, nepaisant to, vokiečiai LDK ėmė puldinėti dar smarkiau. 1341 m. mūšyje prie Veliuonos su teutonais žuvo ir pats Gediminas. Pasinaudoję susidariusia politine krize LDK, kryžiuočiai užėmė Žemaitiją ir ruožą tarp Kauno ir Gardino. Lietuva praktiškai neteko išėjimo prie jūros. 1345 m. kryžiuočiai, kartu su čekais ir vengrais bandė nesėkmingai užimti Lietuvą, o į valdžią atėjęs Algirdas užpuolė Rygą.
Ordinui nepavykus užimti Lietuvos, kryžiuočiai ėmė naudotis kita taktika, jie rengė smulkius, bet nepaliaujamus puldinėjimus. Ordinas pagrobė vieną iš LDK kunigaikščių Kęstutį ir jį įkalino Marienburgo pilyje, bet jis pabėgo. Kryžiuočiai stengėsi paimti strategiškai svarbią Kauno pilį, todėl palei Nemuno upę pristatė daug pilių. Tačiau per 150 metų trukusius puldinėjimus, kryžiuočiai nesugebėjo įsitvirtinti šiapus Nemuno. Popiežius bandė susitarti dėl Lietuvos krikšto, bet Algirdas reikalavo ginti LDK nuo Aukso Ordos, o kryžiuočiai to daryti nesutiko. 1363 m. Ordinui pavyko užimti ir sunaikinti Kauno pilį. Po dvejų metų kryžiuočiams pavyko pasiekti LDK sostinę Vilnių, bet jo neužėmė. Vėliau lietuviai bandė užimti Karaliaučių, tačiau žygis baigėsi nesėkme, o 1377 m. teutonai nusiaubė Vilnių ir Trakus. XIV a. pab. kryžiuočiai pasinaudoję LDK politine krize, užėmė Žemaitiją ir kitas sritis. Bet susijungus naujiems LDK kunigaikščiams Vytautui ir Jogailai, žemės pradėtos atkovoti.
1385 m. buvo pasirašyta Krėvos sutartis tarp LDK ir Lenkijos, kurioje Jogaila įsipareigoja apsikrikštyti ir apkrikštyti LDK gyventojus. Ordinas stengėsi įkalbėti popiežių, kad šis nepasirašytų šios sutarties. 1435 m. ties Pabaisku buvo galutinai sumuštas Livonijos ordinas. Laikui bėgant, nusilpo ir iširo teutonų ordinas. Tuo baigėsi ištisa epocha, besitęsusi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kryžiaus žygiai. Lietuvos krikštas prasidėjo, kai Jogaila apsikrikštijo Krokuvoje ir tapo Lenkijos karaliumi 1386 m. vasario 15 d. Po to krikštą priėmė beveik visi Jogailos dvariškiai ir riteriai, įskaitant jo brolius Karigailą, Vygantą, Švitrigailą ir pusbrolį Vytautą. Jogaila pasiuntė Poznanės vyskupą Dobrogostą kaip ambasadorių popiežiui Urbonui VI su peticija, kad būtų įkurta Vilniaus vyskupija, o pirmuoju vyskupu būtų paskirtas Andrius Vasila.
Jogaila grįžo į Lietuvą 1387 m. vasarį. Lietuvos kilmingųjų ir jų valstiečių krikštas iš pradžių buvo atliekamas Vilniaus apylinkėse. Po to krikštas pavasarį tęsėsi Aukštaitijoje ir likusioje Lietuvoje. 1389 m. balandžio 19 d. popiežius Urbonas VI pripažino, kad Lietuva yra katalikiška valstybė. Vakarų Europoje Ordino populiarumas smuko, jis išgyveno politinę krizę. Dabar kryžiuočiai nebeturėjo preteksto pulti LDK, nes ši buvo krikščioniška šalis. Tačiau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos, todėl Vytautas pasitraukė į Ordino pusę ir sutiko jam atiduoti Žemaitiją. Kryžiuočiai ėmė statyti pilis, rinkti mokesčius iš vietinių gyventojų, juos krikštyti. Žemaičiai sukilo prieš Ordiną. Sukilėlius ėmė remti Vytautas. LDK išvijo iš Žemaitijos kryžiuočius. Teutonai tuo pat metu nesutarė ir su lenkais. Jogaila su Vytautu sutelkė karines galias prie Vyslos upės. 1410 m. liepos 15 d. ties Griunvaldu (Žalgiriu), įvyko lemiamas mūšis prieš kryžiuočius. Kovos pradžioje persvara buvo kryžiuočių pusėje, didžioji dalis lietuvių atsitraukė, kai Ordinas jau ruošėsi švęsti pergalę, staiga pasirodė vėl surinkti lietuvių kariai, nukovė magistrą Ulrichą fon Jungingeną ir nugalėjo kryžiuočius. Žalgirio mūšis nutraukė beveik 200 metų trukusį baltų žemių plėšimą. 1411 m. Ordinas perdavė Žemaitiją LDK. Bet į valdžią atėjus naujam magistrui, šis nesutiko, kad Žemaitija pereitų į LDK rankas. Vėl prasidėjo kariniai konfliktai. LDK sąjungininke tapo Čekija, kurioje stipriai veikė husitų judėjimas. 1422 m. Vytautas ėmė veržtis gilyn į Prūsiją, ir Ordinas turėjo galutinai atsisakyti Žemaitijos.
Išnašos
- Hunyadi, Zsolt; József Laszlovszky (2001). The Crusades and the Military Orders: Expanding the Frontiers of Medieval Latin Christianity. Budapest: Central European University Press. p. 606. ISBN 963-9241-42-3.
- Christiansen, Erik (1997). The Northern Crusades. London: Penguin Books. p. 287. ISBN 0-14-026653-4.
- Christiansen, Eric. The Northern Crusades. London: Penguin Books. pg. 71
- Turnbull, Stephen R.; Dennis, Peter (2004). Crusader castles of the Teutonic Knights: The stone castles of Latvia and ... Fortress. 19. Osprey Publishing. pp. 4–5. ISBN 1-84176-712-3. Suarchyvuotas originalas 2014-07-04. Nuoroda tikrinta 2020-03-29.
- Jovaiša, Liudas (2008). „Bažnyčia Mindaugo krikšto laikais“. Mindaugas karalius. Aidai. p. 17. ISBN 9789955656562.
- Baranauskas, Tomas (2006-09-22). „Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį?“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2007-05-09.
- Jonas Zinkus; et al., eds. (1987). „Saulės mūšis“. Tarybų Lietuvos enciklopedija. 3. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. p. 633.
- (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 18.
- Kłoczowski, 54-57.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kryžiaus žygiai į Pabaltijį, Kas yra Kryžiaus žygiai į Pabaltijį? Ką reiškia Kryžiaus žygiai į Pabaltijį?
Kryziaus zygiai į Pabaltįjį arba Siaures kryziaus zygiai pagonisku genciu rytineje ir pietineje Baltijos juros pakranteje krikscionizacija ir kolonizacija XII a pabaigoje XIII a pradzioje kuria vykde vienuoliu ordinai ir krikscioniskos karalystes Zymiausi is tokiu kryziaus zygiu yra Livonijos kryziaus zygis ir Prusijos kryziaus zygis Dauguma ju buvo vadinami kryziaus zygiais dar viduramziais bet Pirmasis svedu kryziaus zygis taip pavadintas XIX a romantiku nacionalistu Kryziaus zygius į Pabaltį pradejo popiezius Aleksandras III savo bule Non parum animus noster 1171 ar 1172 m Lietuvos istorijaLietuvos priesistoreBaltu zemesKryziaus zygiai į PabaltijįLietuvos valstybes susidarymasLietuvos Didzioji KunigaikstysteLietuvos statutaiLiublino unijaAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiRusijos imperija Vakaru krastas Vokietijos imperija Oberostas Nepriklausomybes paskelbimasLietuvos Respublika Vilniaus krastasHitlerines Vokietijos okupacijaSovietine okupacija Lietuvos TSR Po Nepriklausomybes atkurimoKryziaus zygiai pries vendus1147 m Vokietijos karalyste surenge kryziaus zygį pries vendus Polabes slavus dabartineje siaures ir rytu Vokietijoje Jis vyko tuo pat metu kaip Antrasis kryziaus zygis į Sventaja zeme Livonijos kryziaus zygiaiVykdamas su vokieciu pirkliais kurie keliavo senaisiais vikingu marsrutais atvyko prie Dauguvos ziociu 1180 m ir tapo vyskupu 1186 m Tada jis pastate baznycia skirta Marijai Dauguvos saloje Ikskileje Uxkull Po lietuviu kurie grobe vergus atakos Meinardas pasikviete murininkus is Gotlando ir pastate pirma murine tvirtove baltu zemese Popiezius Celestinas III paskelbe kryziaus zygį pries baltus 1195 m Tai pakartotinai padare popiezius Inocentas III ir Meinardo įpedinis su kryziuociais atvyko 1198 m į Rygos įlanka 1201 m vyskupyste buvo perkelta į dabartines Rygos vieta kur 1202 m Albrecht von Buxthoeven pastate Rygos pilį ir įsteige karinį vienuoliu ordina kalavijuocius Fratres militiae Christi Tuo tarpu patys pagonys krikstytis neskubejo Situacija pablogejo kai pagonys iszude grupe krikscioniu misionieriu Per 12 metu kalavijuociai nukariavo lyvius o savo gyvenama krasta pavadino Livonija 1224 1227 m vokieciai atsikrauste į estu zemes ir jas prijunge prie Livonijos 1236 m į siaure nuo Siauliu įvyko Saules musis kurio metu lietuviai įveike kalavijuocius Siame musyje lietuviai ir zemaiciai vadovaujami Vykinto nugalejo apie 3000 kariu Tai buvo pirmas didelis vokieciu pralaimejimas baltu zemese Po nesekmes sukilo kursiai ziemgaliai seliai buvo prarasta per 30 metu uzkariautos zemes kairiame Dauguvos krante 1237 m kalavijuociai susijunge su teutonais Prusija ir LietuvaCodex Manesse aprasantis ir minezingerio grafo Wernhero von Hombergo zygius į Lietuva Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Vakaru Europos feodalu verzimasis į Rytus buvo susijes su bendra ekonomine ir politine padetimi tu saliu kurios velyvaisiais viduramziais buvo pasiekusios auksciausia feodalizmo stadija Nuo XI a pabaigos tas salis uzliejo valstieciu judejimo banga politiniame gyvenime vis labiau reiskesi miestai Atkaklus valstieciu ir miestieciu priesinimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo Todel feodalai turto eme ieskoti svetimose salyse Sio tikslo siekti padejo krikscionybe Baznycia teige kad zeme yra Dievo dovana skirta krikscionims o pagonys ir musulmonai ja naudojasi neteisetai Po nesekmingu kryziaus zygiu į Artimuosius Rytus Sv Romos imperijos imperatoriaus raginami Vakaru Europos feodalai atsigreze į pagoniskas Europos tautas XII a pab į rytineje Baltijos pakranteje buvusias pagoniu zemes vyko vokieciu pirkliai ir misionieriai lydimi ginkluotu kariu Uzkariautojai verzesi į prusu zemes ir eme krikstyti vietinius gyventojus Taciau prusai sukilo ir popiezius vietoje kryziaus zygio į Jeruzale zygeivius eme siusti į Prusija Į sį krasta buvo pakviestas ir vokieciu riteriu Teutonu ordinas Po susijungimo su kalavijuociais zemaiciu ir lietuviu zemes tapo apsuptomis kryziuociu kurie kesinosi nukariauti ne tik Lietuva bet ir rusu zemes 1242 m Livonijos ordinas pralaimejo Peipaus ezero musį rusams vadovaujamiems Aleksandro Neviskio Sis pralaimejimas sustabde ordino pletimasi ir jis galutinai nusitaike pries baltus Tuo metu Prusijoje taip pat kilo neramumai Prusai naikino kryziuociu pilis Lietuva tuo metu jau buvo suvienijes Mindaugas Taciau kryziuociai pasinaudoje Mindaugo priesais priverte jį apsikrikstyti 1251 m Mindaugas Lietuvoje įvede feodalinius santykius O netrukus tapo Lietuvos karaliumi Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalystes zemes Taciau zemaiciai visiskai nepakluso vyskupui ir 1256 m buvo paskelbtas kryziaus zygis Kryziuociai uzpuole Zemaitija ja eme niokoti Taciau zemaiciai nusitaike uzpulti Klaipedos pilį bet jos uzimti taip ir nepavyko Buvo pasirasytos paliaubos Po metu vyko dar vienas kryziaus zygis bet ne tik pries baltus bet ir pries mongolus totorius Buvo sutelktos didziules galios ir 1260 m prie Durbes įvyko musis Jame zuvo ir Livonijos ordino magistras ir svedu princas ir daugybe zygio dalyviu Siame musyje zemaiciams vadovavo Zemaitijos vyresniuju isrinktas Alminas Si pergale paskatino kitas krikscioniu uzimtas teritorijas sukilti Teutonu emblema 1260 m prusai vadovaujami Herkaus Manto surenge didziulį sukilima Buvo susauktas kryziaus zygis ir po 14 metu vykusios kovos prusai buvo numalsinti Po Mindaugo mirties praejus nedideliam laiko tarpui į valdzia pateko Traidenis Lietuva atsimete nuo krikscionybes Traidenis eme rengti zygius pries Livonijos ordina Valdant Vyteniui Livonijos ordinas eme plestis į slavu zemes o kryziuociai įsitvirtino kairiajame Nemuno krante Prasidejo nepaliaujamos kovos tarp kryziuociu ir lietuviu 1283 m teutonai pirma karta atakavo Lietuvos zemes Į valdzia atejus Gediminui Lietuva eme palaikyti diplomatinius santykius su Vakaru Europa popieziumi Livonijos ordinu Lietuvoje buvo imtos statyti baznycios krikstyti pagonys Bet nepaisant to vokieciai LDK eme puldineti dar smarkiau 1341 m musyje prie Veliuonos su teutonais zuvo ir pats Gediminas Pasinaudoje susidariusia politine krize LDK kryziuociai uzeme Zemaitija ir ruoza tarp Kauno ir Gardino Lietuva praktiskai neteko isejimo prie juros 1345 m kryziuociai kartu su cekais ir vengrais bande nesekmingai uzimti Lietuva o į valdzia atejes Algirdas uzpuole Ryga Ordinui nepavykus uzimti Lietuvos kryziuociai eme naudotis kita taktika jie renge smulkius bet nepaliaujamus puldinejimus Ordinas pagrobe viena is LDK kunigaiksciu Kestutį ir jį įkalino Marienburgo pilyje bet jis pabego Kryziuociai stengesi paimti strategiskai svarbia Kauno pilį todel palei Nemuno upe pristate daug piliu Taciau per 150 metu trukusius puldinejimus kryziuociai nesugebejo įsitvirtinti siapus Nemuno Popiezius bande susitarti del Lietuvos kriksto bet Algirdas reikalavo ginti LDK nuo Aukso Ordos o kryziuociai to daryti nesutiko 1363 m Ordinui pavyko uzimti ir sunaikinti Kauno pilį Po dveju metu kryziuociams pavyko pasiekti LDK sostine Vilniu bet jo neuzeme Veliau lietuviai bande uzimti Karaliauciu taciau zygis baigesi nesekme o 1377 m teutonai nusiaube Vilniu ir Trakus XIV a pab kryziuociai pasinaudoje LDK politine krize uzeme Zemaitija ir kitas sritis Bet susijungus naujiems LDK kunigaiksciams Vytautui ir Jogailai zemes pradetos atkovoti 1385 m buvo pasirasyta Krevos sutartis tarp LDK ir Lenkijos kurioje Jogaila įsipareigoja apsikrikstyti ir apkrikstyti LDK gyventojus Ordinas stengesi įkalbeti popieziu kad sis nepasirasytu sios sutarties 1435 m ties Pabaisku buvo galutinai sumustas Livonijos ordinas Laikui begant nusilpo ir isiro teutonu ordinas Tuo baigesi istisa epocha besitesusi nuo XI a iki XV a kurios metu vyko kryziaus zygiai Lietuvos krikstas prasidejo kai Jogaila apsikrikstijo Krokuvoje ir tapo Lenkijos karaliumi 1386 m vasario 15 d Po to kriksta prieme beveik visi Jogailos dvariskiai ir riteriai įskaitant jo brolius Karigaila Vyganta Svitrigaila ir pusbrolį Vytauta Jogaila pasiunte Poznanes vyskupa Dobrogosta kaip ambasadoriu popieziui Urbonui VI su peticija kad butu įkurta Vilniaus vyskupija o pirmuoju vyskupu butu paskirtas Andrius Vasila Jogaila grįzo į Lietuva 1387 m vasarį Lietuvos kilminguju ir ju valstieciu krikstas is pradziu buvo atliekamas Vilniaus apylinkese Po to krikstas pavasarį tesesi Aukstaitijoje ir likusioje Lietuvoje 1389 m balandzio 19 d popiezius Urbonas VI pripazino kad Lietuva yra katalikiska valstybe Vakaru Europoje Ordino populiarumas smuko jis isgyveno politine krize Dabar kryziuociai nebeturejo preteksto pulti LDK nes si buvo krikscioniska salis Taciau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos todel Vytautas pasitrauke į Ordino puse ir sutiko jam atiduoti Zemaitija Kryziuociai eme statyti pilis rinkti mokescius is vietiniu gyventoju juos krikstyti Zemaiciai sukilo pries Ordina Sukilelius eme remti Vytautas LDK isvijo is Zemaitijos kryziuocius Teutonai tuo pat metu nesutare ir su lenkais Jogaila su Vytautu sutelke karines galias prie Vyslos upes 1410 m liepos 15 d ties Griunvaldu Zalgiriu įvyko lemiamas musis pries kryziuocius Kovos pradzioje persvara buvo kryziuociu puseje didzioji dalis lietuviu atsitrauke kai Ordinas jau ruosesi svesti pergale staiga pasirode vel surinkti lietuviu kariai nukove magistra Ulricha fon Jungingena ir nugalejo kryziuocius Zalgirio musis nutrauke beveik 200 metu trukusį baltu zemiu plesima 1411 m Ordinas perdave Zemaitija LDK Bet į valdzia atejus naujam magistrui sis nesutiko kad Zemaitija pereitu į LDK rankas Vel prasidejo kariniai konfliktai LDK sajungininke tapo Cekija kurioje stipriai veike husitu judejimas 1422 m Vytautas eme verztis gilyn į Prusija ir Ordinas turejo galutinai atsisakyti Zemaitijos IsnasosHunyadi Zsolt Jozsef Laszlovszky 2001 The Crusades and the Military Orders Expanding the Frontiers of Medieval Latin Christianity Budapest Central European University Press p 606 ISBN 963 9241 42 3 Christiansen Erik 1997 The Northern Crusades London Penguin Books p 287 ISBN 0 14 026653 4 Christiansen Eric The Northern Crusades London Penguin Books pg 71 Turnbull Stephen R Dennis Peter 2004 Crusader castles of the Teutonic Knights The stone castles of Latvia and Fortress 19 Osprey Publishing pp 4 5 ISBN 1 84176 712 3 Suarchyvuotas originalas 2014 07 04 Nuoroda tikrinta 2020 03 29 Jovaisa Liudas 2008 Baznycia Mindaugo kriksto laikais Mindaugas karalius Aidai p 17 ISBN 9789955656562 Baranauskas Tomas 2006 09 22 Ar priminsime Europai apie Siauliu musį Delfi lt Nuoroda tikrinta 2007 05 09 Jonas Zinkus et al eds 1987 Saules musis Tarybu Lietuvos enciklopedija 3 Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija p 633 red Steponas Maculevicius Doloresa Baltrusiene Znajomosc z Litwa Ksiega tysiaclecia Tom pierwszy Panstwo Krastotvarka Kaunas 1999 ISBN 9986 892 34 1 s 18 Kloczowski 54 57 Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį