Vidžemės gubernija

Vidžemės gubernija (latv. Vidzemes guberņa; arba Lifliandijos gubernija, rus. Лифляндская губерния) – administracinis vienetas Rusijos imperijoje, kurį sudarė Latvijos istorinis regionas Vidžemė ir Estijos pietinė dalis. Centras – Ryga.

Vidžemės gubernija
Лифляндская губерния

←

1721 – 1918

→

Valstybė

Rusijos imperija

Generalgubernatorija

Pabaltijo generalgubernatorija

Administracinis centras

Ryga

Ujezdai

9 (1783)

Gubernatorius

Vidžemės gubernatorius

Gyventojų

507 150 (1785), 777 183 (1846), 1 399 000 (1905)

Plotas

45 515 km²

Istorija

redaguoti

Prieš tai ši teritorija buvo nepriklausoma nuo Švedijos ir vadinosi Švedų Vidžemė. 1710 m. Šiaurės karo metu rusų kariuomenė užėmė Rygą ir 1721 m. pasirašius taikos sutartį Švedų Vidžemė tapo Vidžemės gubernija. Oficialiai ji įkurta 1713 m. rugpjūčio 8 d. kaip Rygos gubernija, 1719 m. birželio 9 d. ji suskirstyta į 2 provincijas (Rygos ir Smolensko). 1726 m. iš Rygos gubernijos atskirta nauja Smolensko gubernija. 1783 m. liepos 14 d. reformuota į Rygos vietininkystę, kuri 1796 m. gruodžio 23 d. pervadinta Lifliandijos gubernija.^[1]

Vidžemės gubernija gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo, po kurio susikūrė nepriklausomos Latvijos ir Estijos valstybės. Vidžemės guberniją etniniu principu pasidalijo Latvija ir Estija.

Apskritys

redaguoti

1913 m. Lifliandijoje buvo 9 apskritys:^[2]

Arenburgo apskritis
Cėsių apskritis
Jurjevo apskritis
Pernu apskritis
Rygos apskritis
Valkos apskritis
Valmieros apskritis
Veru apskritis
Viljandžio apskritis

Didžiausi miestai

redaguoti

Ryga
Tartu
Piarnu
Valka/Valga
Cėsys
Valmiera
Veru
Alūksnė
Limbažiai

Лифляндская губерния. 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 144 (PDF 44–46 psl.)

[1] Лифляндская губерния. 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.

[2] Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 144 (PDF 44–46 psl.)

[1]

[2]