Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Brūkšniuotosios keramikos kultūra susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje ankstyvojo geležies amžiaus bei romėn
Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.
| Brūkšniuotosios keramikos kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | rytų Lietuva, vakarų Baltarusija | |||||
| Ist. regionas | Neries baseinas | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | rytų baltai | |||||
| Brūkšniuotosios keramikos kultūra - žalia | ||||||
Geografija
Kultūra paplitusi Rytų Lietuvoje, į rytus ir į pietus nuo Šventosios vidurupio ir Neries žemupio (Juodonių piliakalnis), Vidurio ir Vakarų Baltarusijoje, Latvijos pietryčiuose. Lokalinės grupės yra Žemaitijoje ir Dauguvos žemupyje. Ji susiformavo kaip pamaina Narvos kultūrai.
Kultūra
Būdingos įtvirtintos bendruomeninės gyvenvietės – piliakalniai su antžeminiais stulpinės konstrukcijos pastatais, apšildomais atvirais židiniais, ir lipdyta brūkšniuotoji keramika. Skiriami trys kultūros laikotarpiai: ankstyvasis, brandusis ir vėlyvasis.
Ankstyvuoju laikotarpiu (1300–1100 m. iki m. e.) žmonės gyveno neįtvirtintose gyvenvietėse, naudojo daugiausia kaulo, rago ir akmens dirbinius. Nuo II–I tūkstantmečio iki m. e. sandūros Lietuvos šiaurės rytuose bei Padauguvyje (Latvija) pradedama įtvirtinti piliakalnius. Brandžiajame laikotarpyje (I tūkstantmetis iki m. e.) gyventa daugiausia įtvirtintuose piliakalniuose. Dievukalno piliakalnis Latvijoje įtvirtintas 3 m aukščio pylimu. Nuo plito bronzos liejimas. Vėlyvajame laikotarpyje (I a. – III a.) paplito , pradėta nuo I a. iš pelkių rūdos lydyti geležį, piliakalnių papėdėse kurti gyvenvietes.
Gyventojų pagrindinis verslas – gyvulininkystė, iš dalies žemdirbystė, medžioklė, žvejyba. Laidojimo paminklų likę labai mažai, jų aptikta Vakarų Baltarusijoje (), Lietuvos Užnemunėje (Paveisininkai) ir Latvijoje. Mirusieji laidoti nedeginti, nuo pirmojo tūkstantmečio iki m. e. vidurio – sudeginti, kapinynuose, duobutėse, urnose arba apkrauti akmenų .
Daugumos tyrinėtojų (A. Mitrofanovas, V. Sedovas, A. Medvedevas, A. Jegoreičenko, Janis Grauduonis, Elena Grigalavičienė) nuomone, brūkšniuotosios keramikos kultūra yra tipiška rytų baltų archeologinė kultūra. Jos veikiamos susidarė Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ir Bancerovo – Tušemlios kultūra. Brūkšniuotosios keramikos kultūra sunyko apie III a. veikiama vakarų baltų kultūrų.
Šaltiniai
- Aleksiejus Luchtanas. Brūkšniuotosios keramikos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 529 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Kas yra Brūkšniuotosios keramikos kultūra? Ką reiškia Brūkšniuotosios keramikos kultūra?
Bruksniuotosios keramikos kultura susiformavusi velyvojo bronzos amziaus pabaigoje ankstyvojo gelezies amziaus bei romeniskojo laikotarpio pradzios III a archeologine kultura Bruksniuotosios keramikos kultura VII a pr m e V a Dab valstybes rytu Lietuva vakaru BaltarusijaIst regionas Neries baseinasAmzius Gelezies amziusLingvistine grupe rytu baltaiBruksniuotosios keramikos kultura zaliaGeografijaKultura paplitusi Rytu Lietuvoje į rytus ir į pietus nuo Sventosios vidurupio ir Neries zemupio Juodoniu piliakalnis Vidurio ir Vakaru Baltarusijoje Latvijos pietryciuose Lokalines grupes yra Zemaitijoje ir Dauguvos zemupyje Ji susiformavo kaip pamaina Narvos kulturai KulturaBudingos įtvirtintos bendruomenines gyvenvietes piliakalniai su antzeminiais stulpines konstrukcijos pastatais apsildomais atvirais zidiniais ir lipdyta bruksniuotoji keramika Skiriami trys kulturos laikotarpiai ankstyvasis brandusis ir velyvasis Ankstyvuoju laikotarpiu 1300 1100 m iki m e zmones gyveno neįtvirtintose gyvenvietese naudojo daugiausia kaulo rago ir akmens dirbinius Nuo II I tukstantmecio iki m e sanduros Lietuvos siaures rytuose bei Padauguvyje Latvija pradedama įtvirtinti piliakalnius Brandziajame laikotarpyje I tukstantmetis iki m e gyventa daugiausia įtvirtintuose piliakalniuose Dievukalno piliakalnis Latvijoje įtvirtintas 3 m aukscio pylimu Nuo plito bronzos liejimas Velyvajame laikotarpyje I a III a paplito pradeta nuo I a is pelkiu rudos lydyti gelezį piliakalniu papedese kurti gyvenvietes Gyventoju pagrindinis verslas gyvulininkyste is dalies zemdirbyste medziokle zvejyba Laidojimo paminklu like labai mazai ju aptikta Vakaru Baltarusijoje Lietuvos Uznemuneje Paveisininkai ir Latvijoje Mirusieji laidoti nedeginti nuo pirmojo tukstantmecio iki m e vidurio sudeginti kapinynuose duobutese urnose arba apkrauti akmenu Daugumos tyrinetoju A Mitrofanovas V Sedovas A Medvedevas A Jegoreicenko Janis Grauduonis Elena Grigalaviciene nuomone bruksniuotosios keramikos kultura yra tipiska rytu baltu archeologine kultura Jos veikiamos susidare Rytu Lietuvos pilkapiu kultura ir Bancerovo Tusemlios kultura Bruksniuotosios keramikos kultura sunyko apie III a veikiama vakaru baltu kulturu SaltiniaiAleksiejus Luchtanas Bruksniuotosios keramikos kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 529 psl