Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Latvių tautinis atgimimas latv Latviešu tautas atmoda tautinio atgimimo judėjimas Latvijoje Krišjanis Valdemaras vienas
Latvių tautinis atgimimas
Latvių tautinis atgimimas (latv. Latviešu tautas atmoda) – tautinio atgimimo judėjimas Latvijoje.
Raidos etapai
Paprastai skiriami keli skirtingi, bet ideologiškai susiję judėjimai:
- Pirmasis atgimimas (Pirmā atmoda) nurodo tautinio atgimimo judėjimą, kuriam vadovavo nuo 1850-ųjų iki 1880-ųjų.
- Antrasis atgimimas (Otrā atmoda) arba „“, buvo judėjimas, kurio metu 1918 m. buvo paskelbta Latvijos nepriklausomybė.
- Trečiasis atgimimas (Trešā atmoda) buvo judėjimas, vykęs „Dainuojančios revoliucijos“ metu, paskatinęs Latvijos nepriklausomybės atkūrimą 1987–1991 m.
Istorija
Pirmojo latvių tautinio atgimimo pradininkai XIX a. 6–8 dešimtmečiais buvo , priešinęsi baltvokiečių vyravimui Lifliandijos ir Kuršo gubernijų ūkyje ir kultūroje, politiniame ir bažnytiniame gyvenime. Judėjimas veiklą pradėjo Tartu universitete, dalyvaujant apie 30 etninių latvių studentų. Vieni įtakingiausių narių buvo , , Krišjanis Baronas. Jaunalatviai siekė sumenkinti vokiečių kultūros įtaką, stiprinti latvių tautinę savimonę, įteisinti latvių kalbos ir kultūros lygiateisiškumo. Kūrė latvių draugijas, rinko tautosaką, plėtojo latvių literatūrinę kalbą, literatūrą, meną, švietimą, skleidė mokslo žinias.
Judėjimo aktyvistas mokytojas Atis Kronvaldas XIII a. išleistoje Eiliuotoje Livonijos kronikoje aptiko raudonai baltai raudonos vėliavos paminėjimą. Šios spalvos ilgainiui tapo Latvijos vėliava. A. Kronvaldas nenuilstamai stengėsi skatinti latvių švietimą ir modernizavo latvių kalbą, sukurdamas daug naujų žodžių.
1868 m., iš pradžių kaip labdaros organizacija, padedanti nukentėjusiems dėl nederliaus, buvo įkurta Rygos latvių draugija, organizavusi latvių kultūrinį gyvenimą Rygoje ir regionuose. Čia buvo įkurta pirmoji latvių nacionalinio teatro trupė, vadovaujama Adolfo Alunano.
1873 m. Rygoje surengta Dainų ir Šokių šventė. Tarp kitų dainų, joje pirmą kartą nuskambėjo Karlio Baumanio sukurta Dievs, svēti Latviju!, vėliau tapusi Latvijos himnu.
1888 m. pirmą kartą buvo išleistas parašytas tautinis epas „Lačplėsis“.
Su jaunalatvių veikla XIX a. pabaigoje plėtojant švietimą ir kultūrą susijusi „“ (Jaunā strāva) judėjimo veikla. Jo veikėjai, žymūs latvių inteligentai, būrėsi apie laikraštį . Judėjimo pabaiga laikoma 1897 m., kai leidinį uždarė Rusijos imperijos administracija.
Šaltiniai
- „The History of the Baltic States“. google.com. Nuoroda tikrinta 2015-08-14.
- „Valoda“. ailab.lv. Nuoroda tikrinta 2015-08-14.
- „Latvija20gadsimts.lv / Apkopojums / Notikumu hronoloģija / 1988 -1991.gads. Trešā Atmoda“. latvija20gadsimts.lv. Nuoroda tikrinta 2015-08-14.
- „Letonika.lv. Enciklopēdijas - Latvijas vēstures enciklopēdija. Latvija 19. gadsimtā“. letonika.lv. Nuoroda tikrinta 2016-04-03.
- „Riga Latvian Society's history“. rlb.lv. Nuoroda tikrinta 2016-04-03.
Nuorodos
- Latvijos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Latvių tautinis atgimimas, Kas yra Latvių tautinis atgimimas? Ką reiškia Latvių tautinis atgimimas?
Latviu tautinis atgimimas latv Latviesu tautas atmoda tautinio atgimimo judejimas Latvijoje Krisjanis Valdemaras vienas jaunalatviu sajudzio vadovu ir ideologuRaidos etapaiPaprastai skiriami keli skirtingi bet ideologiskai susije judejimai Pirmasis atgimimas Pirma atmoda nurodo tautinio atgimimo judejima kuriam vadovavo nuo 1850 uju iki 1880 uju Antrasis atgimimas Otra atmoda arba buvo judejimas kurio metu 1918 m buvo paskelbta Latvijos nepriklausomybe Treciasis atgimimas Tresa atmoda buvo judejimas vykes Dainuojancios revoliucijos metu paskatines Latvijos nepriklausomybes atkurima 1987 1991 m IstorijaPirmojo latviu tautinio atgimimo pradininkai XIX a 6 8 desimtmeciais buvo priesinesi baltvokieciu vyravimui Lifliandijos ir Kurso guberniju ukyje ir kulturoje politiniame ir baznytiniame gyvenime Judejimas veikla pradejo Tartu universitete dalyvaujant apie 30 etniniu latviu studentu Vieni įtakingiausiu nariu buvo Krisjanis Baronas Jaunalatviai sieke sumenkinti vokieciu kulturos įtaka stiprinti latviu tautine savimone įteisinti latviu kalbos ir kulturos lygiateisiskumo Kure latviu draugijas rinko tautosaka pletojo latviu literaturine kalba literatura mena svietima skleide mokslo zinias Judejimo aktyvistas mokytojas Atis Kronvaldas XIII a isleistoje Eiliuotoje Livonijos kronikoje aptiko raudonai baltai raudonos veliavos paminejima Sios spalvos ilgainiui tapo Latvijos veliava A Kronvaldas nenuilstamai stengesi skatinti latviu svietima ir modernizavo latviu kalba sukurdamas daug nauju zodziu 1868 m is pradziu kaip labdaros organizacija padedanti nukentejusiems del nederliaus buvo įkurta Rygos latviu draugija organizavusi latviu kulturinį gyvenima Rygoje ir regionuose Cia buvo įkurta pirmoji latviu nacionalinio teatro trupe vadovaujama Adolfo Alunano 1873 m Rygoje surengta Dainu ir Sokiu svente Tarp kitu dainu joje pirma karta nuskambejo Karlio Baumanio sukurta Dievs sveti Latviju veliau tapusi Latvijos himnu 1888 m pirma karta buvo isleistas parasytas tautinis epas Lacplesis Su jaunalatviu veikla XIX a pabaigoje pletojant svietima ir kultura susijusi Jauna strava judejimo veikla Jo veikejai zymus latviu inteligentai buresi apie laikrastį Judejimo pabaiga laikoma 1897 m kai leidinį uzdare Rusijos imperijos administracija Saltiniai The History of the Baltic States google com Nuoroda tikrinta 2015 08 14 Valoda ailab lv Nuoroda tikrinta 2015 08 14 Latvija20gadsimts lv Apkopojums Notikumu hronologija 1988 1991 gads Tresa Atmoda latvija20gadsimts lv Nuoroda tikrinta 2015 08 14 Letonika lv Enciklopedijas Latvijas vestures enciklopedija Latvija 19 gadsimta letonika lv Nuoroda tikrinta 2016 04 03 Riga Latvian Society s history rlb lv Nuoroda tikrinta 2016 04 03 NuorodosLatvijos istorija Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007