Visvaldis Jersikietis (latv. Visvaldis no Jersikas, lot. Vissewalde rex de Gerzika, vok. Vissewalde, rus. Всеволод, bltr. Усевалад Герцыкскі, gimė XII a. pabaigoje – mirė po 1230 m.) – XIII a. latgalių valstybės Jersikos kunigaikštis, istoriniuose šaltiniuose vadinamas karaliumi (lot. rex), rezidavęs Jersikos piliakalnyje. Iki 1209 m. buvo lietuvių sąjungininkas, pralaimėjęs kryžininkams buvo priverstas tapti vyskupo Alberto vasalu ir dalį savo valstybės žemių atgavo kaip feodą. Po jo mirties 1239 m. Rygos vyskupui Mikalojui leidus Visvaldžio žemės atiteko Livonijos ordinui, pagal sutartį turėjusiam čia statyti mūrines pilis ir vietinius gyventojus iš stačiatikybės atversti į katalikybę.
| Visvaldis | |
|---|---|
| Jersikos valdovas Visvaldis (L. Liberto paveikslas Rygos pilyje, 1936) | |
| Gimė | XII a. pabaiga |
| Mirė | po 1230 m. |
| Sutuoktinis (-ė) | Dangeručio duktė |
| Veikla | Jersikos valdovas (1203–1239) |
Kilmė ir šeima
Savo valstybę Visvaldis buvo paveldėjęs iš tėvo, tai liudija 1209 m. sutartyje su vyskupu Albertu minimos paveldėjimo teisės į pilį ir kraštą. Jo vardas „Visvaldis“ (Henriko Latvio kronikoje – Vissewalde) atitinka skandinavų sagose paminėtą valdovo Vísivaldr vardą. Henriko Latvio kronikos autorius jį nuosekliai vadina tik latgalių kilmės vardu – Visvaldžiu (Vissewalde). Lenkų istorikai (W. Dworzaczek, 1959; J. Powierski, 1995) linkę manyti, kad jo tėvas buvo Polocko ir Drucko kunigaikštis Borisas Davidovičius, o baltarusių istorikai mėgina jį sieti su Polocko Riurikaičių Minsko Glebavičių atšakos kunigaikščiu Vasilka Valadarevičiumi (Э. М. Загорульский, 1994). Tikėtina, kad jis buvo kilęs iš latgalių kilmingųjų. Aiškiai žinoma, kad Visvaldžio uošvis buvo lietuvių kunigaikštis Dangerutis, dėl to jis dalyvaudavo lietuvių karo žygiuose tiek prieš Polocką, tiek prieš Rygą.
Jei Visvaldžio tėvas buvo Polocko vikingų kilmės kunigaikštis Borisas Davidovičius, tai tikėtina, jog pagal to meto tradicijas prieš 1186 m. jis savo sūnų paskyrė pavaldžios Jersikos valdovu. Vienintelė Visvaldžio duktė ištekėjo už Johano fon Bardeviso (Johann von Bardewis). Iš jų įpėdinių kilo Ikškilių giminė (vok. von Üxkull). Vis dėlto galima drąsiai teigti, kad Visvaldžio giminė tuo metu buvo viena įžymiausių tarp latgalių kilmingųjų giminių.
Nėra išlikę jokių žinių apie valdovo Visvaldžio ir jo žmonos lietuvės sūnus, nors iš netiesioginių duomenų galima spręsti, kad lietuvių didieji kunigaikščiai turėjo pretenzijų paveldėti buvusios Jersikos žemes, kuriose Livonijos magistras Ernestas fon Racburgas pastatė Dinaburgo pilį. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje sakoma, jog 1276 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis po nesėkmingos Dinaburgo piliakalnio apsupties skundęsis, kad skaudama širdimi turi palikti jam brangią pilį ir grįžti namo (08257-08267 eilutė).
Biografija
Kai kurių istorikų manymu, Visvaldis gimė Polocko kunigaikščio Boriso Davidovičiaus šeimoje. Gali būti, kad jo brolis buvo Kuoknesės valdovas Vetsekė, arba Viačka. Jo tėvas savo sūnus paskyrė vietininkais Polocko žemei pavaldžiose teritorijose.
1203 m. Visvaldis su lietuviais užpuolė Rygą ir šiame kontekste pirmą kartą paminėtas Henriko Latvio kronikoje. Tikriausiai jis siekė išvaryti kryžininkus ir vėl užvaldyti Dauguvos vandens kelią, todėl, sutvirtindamas sąjungą su lietuviais, vedė Lietuvos kunigaikščio Dangeručio dukterį. Iki 1208 m. Visvaldis dalyvavo lietuvių karo žygiuose į lyvių ir latgalių gyvenamas žemes.
Paklusimas vyskupui Albertui
1209 m., vadovaujami vyskupo Alberto, kryžininkai užėmė Jersikos pilį ir paėmė nelaisvėn Visvaldžio žmoną. Jis pats pasislėpė kitapus Dauguvos stovinčioje Dignajos pilyje. Vyskupas Albertas valdovui Visvaldžiui pasiūlė tapti jo vasalu. Visvaldis sutiko būti vyskupo vasalu ir Rygoje per iškilmes kaip feodą atgavo dalį savo valstybės su trimis pilių žemėmis (Jersika, Volkenbergu ir Dinaburgu?).
1211 m. vyskupas Albertas ir Kalavijuočių ordinas pasidalijo Letijos žemes, kurias valdovas Visvaldis buvo atidavęs Livonijos vyskupijai. Vyskupui Albertui atiteko Asuotės, Lepenės ir Autynos pilių žemės, o ordinui – Alenės, Zerdenės, Nigastės ir Cesvainės pilių valdos. Po persidalijimo vyskupas Albertas 1213 m. gavo taip pat ir Gardenės, Nigastės, Marcienos, Cesvainės pilių žemes ir keletą Aiviekstės žemių. 1213 m. Kalavijuočių ordino riteriai paėmė nelaisvėn Visvaldžio uošvį Dangerutį ir įkalino Cėsyse, kur jis nusižudė.
Paskutiniai metai
1214 m. vyskupo Kuoknesės vasalas Meinardas du kartus apiplėšė Jersikos pilį. 1224 m. vyskupas Albertas jam pavaldžią Visvaldžio žemę atidavė kaip feodą vasalui Ikškilės Konradui. 1230 m. Visvaldis Daugavgryvos vienuolynui padovanojo Vilkusalą (dabartinę Glaudusolą?) Dauguvoje ir žemes tarp Leiksnos ir Rėzeknės upių. 1239 m. minima Jersikos piliavietė (locum castri), kuri tikriausiai jau buvo apleista ir negyvenama. Valdovas Visvaldis mirė prieš 1239 m.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Visvaldis, Kas yra Visvaldis? Ką reiškia Visvaldis?