Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Uždauguvio kunigaikštystė lot Ducatus Ultradunensis latv Pārdaugavas hercogiste 1561 1566 m Livonijos kunigaikštystė len
Infliantai
Uždauguvio kunigaikštystė (lot. Ducatus Ultradunensis, latv. Pārdaugavas hercogiste; 1561–1566 m. Livonijos kunigaikštystė; lenk. Księstwo Inflanckie, arba Infliantai (lenk. Inflanty) – 1561–1569 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1660 m. ir Abiejų Tautų Respublikos vasalinė kunigaikštystė dabartinėje Latvijos ir Estijos teritorijoje. Valda dar vadinama Lenkijos Livonija.
| lot. Ducatus Ultradunensis Uždauguvio kunigaikštystė | ||||
| ATR dalis | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Kunigaikštystė (tamsiai pilka) 1619 m. | ||||
| Sostinė | Felinas | |||
| Kalbos | Vokiečių kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - | 1561 m., 1561 | |||
| - Altmarko paliaubos | 1621 m. | |||
Istorija
Atsiradimo prielaidos
1556 m. stiprėjant reformacijai tiek Lietuvoje, tiek Livonijos ordino ir Rygos arkivyskupo valdomose žemėse, paaštrėjo ir kovos dėl įtakos sferų. Kai Reformacijos sekėjas, Livonijos ordino didysis magistras užpuolė karaliaus Žygimanto Augusto seserėną, Rygos arkivyskupą, Brandenburgo markgrafą Vilhelmą, paėmė jį Kuoknesėje ir užėmė visas jo valdas, Žygimantas Augustas buvo priverstas imtis ginklo, nes geruoju susitarti nepavyko. Karaliaus pavedimu Lietuvos lauko etmonas Mikalojus Radvila Rudasis surinko kariuomenę ir Žygimantas Augustas, žymių didikų lydimas išžygiavo prieš Livonijos magistrą. Magistrą įbaugino vien kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujamos priešakinės sargybos veiksmai, imperatoriaus pasiuntinio tarpininkavimu jis ėmė rūpintis taikos sudarymu. Taikos derybas vedė Lietuvos didysis maršalka Mikalojus Radvila Juodasis. Jam tarpininkaujant buvo pasirašyta taikos sutartis su didžiuoju magistru, kuris pripažino ordino pavaldumą karaliui, pasižadėjo grąžinti arkivyskupo valdas ir atlyginti nuostolius bei padengti karo išlaidas.
Ordino susilpnėjimu pasinaudojusi Rusija 1558 m. pradėjo Livonijos karą, buvo užimti Narva ir Dorpatas (dabar Tartu), didysis magistras Johanas Fiurstenbergas pateko į nelaisvę, magistru tapo Gotardas Ketleris. Į karą buvo priversta įstoti ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Pasinaudojusi proga, Danija užvaldė Saremos salą. Pasiektos paliaubos truko neilgai.
Didysis magistras Gotardas Ketleris, matydamas iš Maskvos gresiantį pavojų ir netekęs vilties apsiginti savo jėgomis, nuvyko pas karalių Žygimantą Augustą ir paprašė paremti bei užtarti ordiną. Lenkijoje į šį sumanymą buvo pažiūrėta nepalankiai, ji nenorėjo dėl svetimų reikalų veltis į karą. Todėl karalius nusprendė suteikti ordinui paramą tik kaip Lietuvos didysis kunigaikštis. Mikalojus Radvila Rudasis 1559 m. rugpjūčio 31 d. sušaukė Vilniuje Lietuvos tarybą, į kurią atvyko ordino pasiuntiniai. Kunigaikščio pastangomis ir jo tarpininkavimu su jais buvo sudaryta gynybos ir puolimo sąjunga prieš Maskvą. Kunigaikštis Mikalojus nedelsiant parašė laišką Maskvos bojarinams ir paprašė įkalbėti carą atlyginti Livonijai padarytas skriaudas ir sudaryti su ja sutartį, nes Lenkijos karalius suteikė ordinui globą. Gavus neigiamą atsakymą, buvo pradėta rengtis karui. 1560 m. Rusija atnaujino karinius veiksmus ir užėmė Alūksnę bei Viljandį. Tuomet ir Lietuvos kariuomenė patraukė į karo lauką ir sugebėjo tik persikėlusi per Dauguvą priversti Maskvos kariuomenę pasitraukti iš Livonijos. Rygos arkivyskupas ir Livonijos ponai ėmė vykdyti Ketlerio sudarytą sutartį.
Tačiau, kol Lietuva kariavo su Maskva, Livonijos padėtis dar pablogėjo. Danijos karalius įteisino Saremos vyskupiją ir užėmė pajūrio miestus, o Estija pateko Švedijos valdžion. Livonijos luomai paprašė Abiejų Tautų Respublikos karaliaus atsiųsti įgaliotinį. Juo vėl tapo Mikalojus Radvila Juodasis. Derybose su Livonijos luomais jis pranešė, kad tokiomis aplinkybėmis Lietuva viena negali suteikti jiems pagalbos ir patarė kreiptis į Lenkijos luomus bei pamėginti sudaryti su jais unijos sutartį.
1561 m. spalio 12 d. į Vilniaus seimą atvyko Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygiečiai tartis dėl Livonijos pasidavimo Lietuvai. Livonija pripažino karalių Žygimantą Augustą ir jo palikuonis savo valdovais. Gotardas Ketleris iš Lenkijos ir Lietuvos valstybės leno teise gavo valdyti Kuršą ir Žiemgalą. 1562 m. vasario 17 d. Gotardas Ketleris Rygoje, ordino rūmų salėje, po Mykolo Radvilos kojomis sudėjo Rygos miesto, ordino archyvo raktus ir antspaudą, padėjo nusiėmęs savo apsiaustą, kryžių ir paauksuotą togą. Mikalojus Radvila Juodasis priėmė priesaiką iš Livonijos luomų ir naujojo Kuršo kunigaikščio ir Gotardą Ketlerį paskelbė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščiu bei karaliaus vietininku Livonijoje. Likusi Livonija, lenkiškai pavadinta Infliantais, buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o Šiaurės Estija liko Švedijai kaip Estijos kunigaikštystė.
1583–1599 m. Infliantuose buvo vykdoma dvarų revizija, per kurią dvarininkams reikėjo įrodyti savo teises į dvarą.
Pabaiga
Nuo 1621 m. Ništato sutartimi švedams gavus Rygą, Livonijos kunigaikštystė buvo padalinta. Šiaurinės jos dalys (Pietų Estija ir Latvijos Vidžemė) atiteko Švedijos imperijai, ir buvo vadinamos Švedijos Livonija. Pietinė dalis (Latgala) liko Lenkijai-Lietuvai ir toliau buvo vadinama lenkų Livonija (Inflanty Polskie). Ji sutapo su Livonijos vaivadija.
Po Šiaurės karo (1700–1721) švedų Livonijos teritorijas prijungus prie Rusijos imperijos, jos sudarė Livonijos (arba Lifliandijos) guberniją. Livonijos vaivadija Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje išliko iki 1772 m.
Administracinis suskirstymas
1598–1620 m. kunigaikštystė buvo padalyta į tris vaivadijas:
- Dorpato vaivadija (województwo dorpackie), centras Tartu
- Pernu vaivadija (województwo parnawskie), centras Pernu
- Vendeno vaivadija (województwo wendeńskie), centras Cėsys
Nuo 1620 m. visa Abiejų Tautų Respublikai likusi teritorija buvo sujungta į vieną administracinį vienetą – Livonijos vaivadiją (województwo inflanckie) su centru Daugpilyje.
Šaltiniai
- Uždauguvio kunigaikštystė(parengė Algirdas Matulevičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-11-06).
- BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 30 p. ISBN 9986-9034-0-8.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Infliantai, Kas yra Infliantai? Ką reiškia Infliantai?
Uzdauguvio kunigaikstyste lot Ducatus Ultradunensis latv Pardaugavas hercogiste 1561 1566 m Livonijos kunigaikstyste lenk Ksiestwo Inflanckie arba Infliantai lenk Inflanty 1561 1569 m Lietuvos Didziosios kunigaikstystes o 1569 1660 m ir Abieju Tautu Respublikos vasaline kunigaikstyste dabartineje Latvijos ir Estijos teritorijoje Valda dar vadinama Lenkijos Livonija lot Ducatus Ultradunensis Uzdauguvio kunigaikstysteATR dalis 1561 1621 HerbasLocation ofKunigaikstyste tamsiai pilka 1619 m Sostine FelinasKalbos Vokieciu kalbaValdymo forma monarchijaIstorija 1561 m 1561 Altmarko paliaubos 1621 m IstorijaAtsiradimo prielaidos 1556 m stiprejant reformacijai tiek Lietuvoje tiek Livonijos ordino ir Rygos arkivyskupo valdomose zemese paastrejo ir kovos del įtakos sferu Kai Reformacijos sekejas Livonijos ordino didysis magistras uzpuole karaliaus Zygimanto Augusto seserena Rygos arkivyskupa Brandenburgo markgrafa Vilhelma paeme jį Kuokneseje ir uzeme visas jo valdas Zygimantas Augustas buvo priverstas imtis ginklo nes geruoju susitarti nepavyko Karaliaus pavedimu Lietuvos lauko etmonas Mikalojus Radvila Rudasis surinko kariuomene ir Zygimantas Augustas zymiu didiku lydimas iszygiavo pries Livonijos magistra Magistra įbaugino vien kunigaikscio Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujamos priesakines sargybos veiksmai imperatoriaus pasiuntinio tarpininkavimu jis eme rupintis taikos sudarymu Taikos derybas vede Lietuvos didysis marsalka Mikalojus Radvila Juodasis Jam tarpininkaujant buvo pasirasyta taikos sutartis su didziuoju magistru kuris pripazino ordino pavalduma karaliui pasizadejo grazinti arkivyskupo valdas ir atlyginti nuostolius bei padengti karo islaidas Ordino susilpnejimu pasinaudojusi Rusija 1558 m pradejo Livonijos kara buvo uzimti Narva ir Dorpatas dabar Tartu didysis magistras Johanas Fiurstenbergas pateko į nelaisve magistru tapo Gotardas Ketleris Į kara buvo priversta įstoti ir Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste Pasinaudojusi proga Danija uzvalde Saremos sala Pasiektos paliaubos truko neilgai Didysis magistras Gotardas Ketleris matydamas is Maskvos gresiantį pavoju ir netekes vilties apsiginti savo jegomis nuvyko pas karaliu Zygimanta Augusta ir paprase paremti bei uztarti ordina Lenkijoje į sį sumanyma buvo paziureta nepalankiai ji nenorejo del svetimu reikalu veltis į kara Todel karalius nusprende suteikti ordinui parama tik kaip Lietuvos didysis kunigaikstis Mikalojus Radvila Rudasis 1559 m rugpjucio 31 d susauke Vilniuje Lietuvos taryba į kuria atvyko ordino pasiuntiniai Kunigaikscio pastangomis ir jo tarpininkavimu su jais buvo sudaryta gynybos ir puolimo sajunga pries Maskva Kunigaikstis Mikalojus nedelsiant parase laiska Maskvos bojarinams ir paprase įkalbeti cara atlyginti Livonijai padarytas skriaudas ir sudaryti su ja sutartį nes Lenkijos karalius suteike ordinui globa Gavus neigiama atsakyma buvo pradeta rengtis karui 1560 m Rusija atnaujino karinius veiksmus ir uzeme Aluksne bei Viljandį Tuomet ir Lietuvos kariuomene patrauke į karo lauka ir sugebejo tik persikelusi per Dauguva priversti Maskvos kariuomene pasitraukti is Livonijos Rygos arkivyskupas ir Livonijos ponai eme vykdyti Ketlerio sudaryta sutartį Taciau kol Lietuva kariavo su Maskva Livonijos padetis dar pablogejo Danijos karalius įteisino Saremos vyskupija ir uzeme pajurio miestus o Estija pateko Svedijos valdzion Livonijos luomai paprase Abieju Tautu Respublikos karaliaus atsiusti įgaliotinį Juo vel tapo Mikalojus Radvila Juodasis Derybose su Livonijos luomais jis pranese kad tokiomis aplinkybemis Lietuva viena negali suteikti jiems pagalbos ir patare kreiptis į Lenkijos luomus bei pameginti sudaryti su jais unijos sutartį 1561 m spalio 12 d į Vilniaus seima atvyko Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris su riteriais Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygieciai tartis del Livonijos pasidavimo Lietuvai Livonija pripazino karaliu Zygimanta Augusta ir jo palikuonis savo valdovais Gotardas Ketleris is Lenkijos ir Lietuvos valstybes leno teise gavo valdyti Kursa ir Ziemgala 1562 m vasario 17 d Gotardas Ketleris Rygoje ordino rumu saleje po Mykolo Radvilos kojomis sudejo Rygos miesto ordino archyvo raktus ir antspauda padejo nusiemes savo apsiausta kryziu ir paauksuota toga Mikalojus Radvila Juodasis prieme priesaika is Livonijos luomu ir naujojo Kurso kunigaikscio ir Gotarda Ketlerį paskelbe Kurso ir Ziemgalos kunigaiksciu bei karaliaus vietininku Livonijoje Likusi Livonija lenkiskai pavadinta Infliantais buvo prijungta prie Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes o Siaures Estija liko Svedijai kaip Estijos kunigaikstyste 1583 1599 m Infliantuose buvo vykdoma dvaru revizija per kuria dvarininkams reikejo įrodyti savo teises į dvara Pabaiga Nuo 1621 m Nistato sutartimi svedams gavus Ryga Livonijos kunigaikstyste buvo padalinta Siaurines jos dalys Pietu Estija ir Latvijos Vidzeme atiteko Svedijos imperijai ir buvo vadinamos Svedijos Livonija Pietine dalis Latgala liko Lenkijai Lietuvai ir toliau buvo vadinama lenku Livonija Inflanty Polskie Ji sutapo su Livonijos vaivadija Po Siaures karo 1700 1721 svedu Livonijos teritorijas prijungus prie Rusijos imperijos jos sudare Livonijos arba Lifliandijos gubernija Livonijos vaivadija Abieju Tautu Respublikos sudetyje isliko iki 1772 m Administracinis suskirstymas1598 1620 m kunigaikstyste buvo padalyta į tris vaivadijas Dorpato vaivadija wojewodztwo dorpackie centras Tartu Pernu vaivadija wojewodztwo parnawskie centras Pernu Vendeno vaivadija wojewodztwo wendenskie centras Cesys Nuo 1620 m visa Abieju Tautu Respublikai likusi teritorija buvo sujungta į viena administracinį vieneta Livonijos vaivadija wojewodztwo inflanckie su centru Daugpilyje SaltiniaiUzdauguvio kunigaikstyste parenge Algirdas Matulevicius Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2021 11 06 BUTKUS Alvydas Latviai Kaunas Aesti 1995 30 p ISBN 9986 9034 0 8